Mirė se vini nė Ulqin                 

shko te forumi i ulqinit

ne filim Libra e Telefonit tė Malit Ziwww.ulqini.org ėshtė njė nyje informative. Qėllimi i saj ėshtė tė paraqes Ulqinin nė hapsirėn e rrjetit elktronik. Kjo nyje informon pėr Ulqini, shqiptarėt, kulturen si dhe rrjedhat aktuale politike, tė cilat janė tė mundshme tė prezentohen kėtu. Njėkohėsisht sherben kjo nyje pėr komunikim tė shqiptarėve qė jetojnė nė Botė.
Hyrja
Emripėrdorues:

Emri sekret:


Keni haruar Emrin sekret?
Nuk keni ende konto?
Regjistrohuni tani!

Ulqini
Ku gjindet ulqini
E kaluara e Qytetit
Ulqini Antik
Kongresi Berlinit
Detaria e ulqinit
Ulqini vjeter
Qyteti jashtė bede.
Ambienti
Plazhi i Madh
Plazhi i Vogėl
Ada
Kanali Milena
Valdanosi
Klima e Ulqinit
Ujėrat minerale sulfurike
Jeta dhe ngarjeta
Popullsia e Ulqinit
Kostumet e Ulqinit
Kuzhina ė Ulqinit
sport dhe rekreacion
Rethina e Ulqinit
Liqeni i Shkodrės
Kultura koha e lire

 
Klube dhe Shoqata

Muze
Art dhe Galeria
Bilbliothekė
Film dhe Kinema
Kultura e lagjeve tė qytetit

Masmedia
Qėndra pėr Kulturė
Aktivitetet
Libra e Musafirve
impresum


Emigrationi - Nė gjurmat e Emigruesve


9/11 Loose Change
Palestina Spezial


ART GALLERY

REKLAMOJENI VEHTEN QĖ EDHE NE TĖ REKLAMOHEMI !!!

Ulqin: Kryetari I Qendres pėr hulumtime ekonomike Dr Elez Osmani nė bashkėpunim me kabinetin e komunės sė Ulqinit z Gėzim Hajdinages organizuan konferencen e pare skiencore ndėrkombetare nė Ulqin me titull:
*Turizmi nė funksion tė zhvillimit ekonomik dhe proceset intergues* Pėr www.ulqini.de Dr Elez Osmani ..info nga Konferenca..>

16.07.2010 Ulqin: Nesėr nė orėn 15.00 nė Komunėn e Ulqinit do tė nėnshkruhet kontrata ndėrmjet Drejtorisė pėr Komunikacion dhe kompanisė Primorje nga Sllovenia e cila ka fituar tenderin pėr ndėrtimin e urės nė Port Milenė.

Nė ceremoninė e rastiti krahas zyrtarėve mė tė lartė tė komunės do tė jenė tė pranishėm ministri i komunikacinit, detarisė dhe telekomunikacionit Llompar, Drejtori i drejtorisė pėr komunikacion Grboviq dhe pėrfaqėsues tė kompanisė Primorje nga Sllovenia.

Jetėsimi i kėtij projekti kapital pėr Ulqinin me vlerė mbi 14 milion euro edhe njėherė dėshmon pėr angazhimin e vazhdushėm tė ekzekutivit nė pėrmirėsimin e infrastrukturės konform standarteve evropiane dhe pėrmbushjen nė tėrėsi tė premtimeve tė dhėna.


 

15.6.2010 Ulqin: MBAROI SEZONI I PARĖ I GARAVE NĖ KARATE, KLUBI I KARATESĖ “ULQINI” RUAN PRIMATIN E TIJ 

            ILIR MUJA KAMPION I MALIT TĖ ZI 

Mė 12 qershor 2010 nė Podgoricė u mbajt Kampionati i karatesė sė Malit tė Zi pėr fatosa    dhe shpresa, ku morėn pjesė 23 klube me 134 garues. Nė kėtė kampionat garuesit e Klubit tė Karatesė “Ulqini” u kurorėzuan me 14 medalje. Kampion i Malit tė Zi nė luftėra individuale u shpall Ilir Muja nė kategorinė -50 kg, ndėrsa nėnkampionė tė Malit tė zi po nė luftėra individuale  u shpallėn Angjella Marnikoviq -55 kg dhe Gentiana Kuqi +55 kg. Me medalje tė bronztė nė luftėra individuale u kurorė zuan Xhemale Elezi, Lulzim Suma, Edin Kraja dhe Lavtim Tula. Nė kata ekipore nėnkampion tė Malit tė Zi u shpall ekipi i shpresave i vajzave i pėrbėrė nga Antigona Rama, Xhemale Elezi dhe Doriana Taipi, ndėrsa ekipi i djemve nė pėrbėrje Teufik Shurdha, Rexhep Shaba dhe Edon Ceka u kurorėzua me medalje tė bronztė. Kėsaj here Klubi i Karatesė mori pjesė pothuajse vetėm me karateistė tė gjeneratės sė shpresave, pra 13 vjeēarė, por nė mesin e tyre ishte dhe njė talent i sė ardhmes, shtatvjeēari Emro Bajrami, i cili u kurorėzua me medaljen e bronztė....lėxo mė shumė-->  


6.6.2010  PĖRFAQĖSIM I MIRĖ I KK ULQINI NĖ KOSOVĖ

Klubi i karatesė “Ulqini” me ekipin e seniorėve dy uikendet e kaluara mori pjesė nė dy turne pėrkujtimorė tė karatesė me rėndėsi shumė tė madhe nė Kosovė. Turneu i V pėrkujtimor i karatesė “Zahir Pajaziti” u mbajt mė 29 maj 2010 nė Orllan tė Kosovės, ndėrsa Turneu i X pėrkujtimor “Xhevat Makolli” u mbajt mė 6 qershor nė Prishtinė. Nė kėto dy gara morėn pjesė karateist tė njohur nga Shqipėria, Maqedonia, Lugina e Preshevės, Tutini, Kosova dhe ne nga Ulqini.lėxo mė shumė--->


4.6.2010 Ulqin: Kryetari i Komunės sė Ulqinit z.Gėzim Hajdinaga priti mbrėmė ministrin e pushtetit vendorė nė Qeverinė e Maqedonisė z.Musa Xhaferi 

Nė takim u trajtuan njė sėrė ēėshtjesh qė kanė tė bėjnė me pushtetin vendorė por u fol dhe pėr fusha tė bashkėpunimit tė ndėrsjelltė ndėrmjet Ulqinit dhe qyteteve tė ndryshme tė Maqedonisė. 

Ministri Xhaferi pėrshėndeti aktivitete qė janė bėrė drejtė finalizimit tė protokolmarreveshjes ndėrmjet Ulqinit dhe qytetit tė Strugės, ndėrkohė qė  shprehu gatishmėri pėr mbėshtetje tė gjithėanshme tė delegacionit tonė nė prezantimin e ofertės turistike tė sezonit 2010. Ai po ashtu tha qė edhe kėtė sezonė mysafirėt nga Maqedonia do tė jenė nė numėr tė madh nė bregdetin tone. 

Kryetari Hajdinaga dhe ministri  Xhaferi u pajtuan qė nė njė tė ardhme tė shpejtė tė formohet Forumi i Kryetarėve tė Komunave tė vendeve tė rajonit ku nė takimet e rėndomta do tė diskutoheshin dhe do tė trajtoheshin tema  me interes tė pėrbashkėt.


Ministri i Turizmit, Predrag Neneziqi dhe bashkėpunėtorėt e tij do tė qėndrojnė tė premten me 4 Qershor 2010 nė nji vizitė pune nė komunėn e Ulqinit.
Gjatė vizitės sė tij nė Ulqin, ministri Neneziqi do tė takohet nė 11:00 orė me Kryetarin Gėzim Hajdinagėn, nė 12,30 do tė mbajė njė takim me pėrfaqėsues sė turizmit dhe industrisė tė Ulqinit (kabineti i kryetarit), ne 13:30 do tė japė njė deklaratė pėr mediat.
Pas vizitės sė (nė 14,00), ministri sė turizmit aj do ti vizitojė dhe objektet turistike se HTP Ulqinit dhe do tė mbajė nji takim me drejtorin Radomir Zecin. Nė fund tė vizitės (nė 14,30 orė) janė paraparė deklarimet pėr publik.


Ulqin 3.6.2010: Kryetari i Komunės sė Ulqinit z.Gėzim Hajdinaga priti sot nė njė takim pune Ambasadoren e Ukrainės tė akredituar nė Podgoricė z.nj Oksana Slusarenko dhe drejtorin e televizionit Zakarpatia z. Evgen Shishkov tė Uzhgorodit me tė cilin qyteti ynė ka nėnshruar vitin e kaluar protokolmarreveshje bashkepunimi. Nė takim u fol pėr bashkėpunim nė fusha tė ndryshme me theks tė veēantė  nė fushėn e turizmit ku sipas tė gjitha gjasave kėtė sezonė pritet njė numėr nė rritje i mysafirėve nga Ukraina.U ra dakord qė gjatė tėrė kohės nė kėtė televizion tė fuqishėm tė transmetohen imazhe nga qyteti dhe objekte me vlerė tė tij.Delegacioni nga Ukraina mė pas vizitoi hapėsirat e Radio Televizionit tė Ulqinit ku u pritėn nga drejtori z. Esat Mehmeti. Pasi u njoftuan me punėt qė janė bėrė pėr hapjen e televizionit tė Ulqinit, palėt ranė dakord qė nė njė tė ardhme tė afėrt tė nėnshkruhet edhe protokolmarrėveshja e bashkėpunimit ndėrmjet dy institucioneve informative.


 Ulqin 3.6.2010: Nė fund tė muajit qershor nė Ulqin do tė mbahet panairi ’’Ditėt e biznesit kosovar’’.
Kėshtu u ra dakord nė takimin qė kryetari i Aleancės Kosovare tė Biznesit z. Agim Shahini me bashkėpunėtorė patėn sot me kryetarin e komunės z. Gėzim Hajdinaga.
Nė fakt jetėsohet ideja e hedhur nga kryetari i Ulqini z.Hajdinaga dhe ministri i ekonomisė z.Ahmet Shala nė takimin qė u realizua nė muajin mars tė kėtij viti.
Nė panairin e fundqershorit, i cili mendohet qė te jete tradicional, do tė ekspozojnė mbi 20 prodhues dhe ekportues tė fuqishėm kosovarė.
Nė kuadėr tė panairit ėshtė paraparė qė tė organizohet edhe njė tryezė e rrumbullakėt me afaristė dhe biznesmenė nga Ulqini dhe vise tė tjera tė Malit tė Zi.
Krahas prodhuesve kosovarė gjatė ditėve tė panairit nė qytetin tonė do tė jenė dhe ekipe tė shumta tė gazetarėve nga Kosova.
Nė takimin e sotėm palėt u dakorduan qė gjatė qėndrimit tė delegacionit tonė  nė Kosovė ku do tė bėhet prezantimi i ofertės turistike tė nėnshkruhet dhe njė protokolmarreveshje bashkėpunimi me Aleancėn Kosovare tė Biznesit.
Panairi qė do tė mbahet nė Ulqin do tė vazhdojė shtegtimin e tij edhe nė Tuz, ndėrkohė qė nė tė ardhmen mendohet qe ai tė hapet edhe nė qytete tė tjera tė Malit tė Zi.


Ulqin 18.5.2010: Nė qytetin e Pejės u shėnua 20 vjetori i themelimit tė Shoqatės pėr kthimin e shqiptarėve tė shpėrngulur nga trojet e veta dhe iu nda ēmimi ’’Hasan Prishtina’’ personaliteteve dhe qyteteve qė ndihmuan nė pastrimin etnik tė Kosovės.Nė kėtė solemnitet ishte i ftuar dhe kryetari Gėzim Hajdinaga i cili pas dorėzimit tė mirėnjohjes pėrshėndeti nė emėr tė qytetarėve tė Komunės sė Ulqinit.Krahas zyrtarėve nga Kosova nė kėtė ceremoni ishin ambasadori Viliam Voker, kryetarė tė komunave nga Maqedonia, Shqipėria dhe Mali i Zi qė ndihmuan nė pengimin e ekzodit kosovar.


Ulqin 13.5.2010: Ministri pėr Integrimin Europian Prof. Gordana Gjuroviē do tė qėndrojnė tė premten me 14 Maj 2010 nė nji Vizitė pune nė komunat tė Tivarit dhe Ulqinit, nė mėnyrė qė ti informojė qytetarėt si njė pjesė bregdetare e Malit tė Zi nė procesin e pranimit tė Malit tė Zi nė Bashkimin Evropian.
Nė strukturėn e punės sė sė vizitės, ministria Gjuroviē nė orėn 08:15 do tė takohet me kryetarin e Komunės tė Tivarit Zharko Pavićević-in. Pas kėsaj, Ministri Gjuroviē nė orė 09:15 do tė vizitojnė shkollėn e mesme "Niko Rolović" ku ajo do tė japė njė leksion pėr studentėt nė temėn e" integrimeve evropiane tė Malit tė Zi. "
Nė tė njėjtėn ditė, ministri i Gjuroviē do tė vizitojė Komunėn e Ulqinit, ku do tė takohet me Kryetarin e Komunės sė Ulqinit Gėzim Hajdinaga nė 11:30 orė, dhe pastaj do tė vizitojė shkollėn e mesme "Vėllazėrimi dhe Bashkimi" ku ajo do tė japė njė leksion pėr studentėt e shkolės tė mesėm, leksion fillon nė orėn 12,30.


Ulqin me 10.05.2010 Konferencė pėr media 10.05.2010
Funksionimi i pushtetit, si nė nivel shtetėror ashtu edhe nė nivel lokal realizohet dhe pasqyrohet pėrmes mjeteve buxhetore, grumbullimit dhe menaxhimit tė tyre pėr pėrmbushjen e qellimeve programore dhe zhvillimore.
Deri kah mesi i  vitit 2009 realizimi i shpenzimeve operative,( dmth. i shpenzimeve pėr rroga tė administratės, shpenzime pėr rrymė, materiale pėr zyre, mėditje,  reprezentacion e tjera), ishte nė pėrputhje me parashikimet nė buxhet, kurėse realizimi i buxhetit kapital, (dmth. pėr ndėrtimin e infrastrukturės komunale) tė 4 viteve tė ushtrimit tė pushtetit tė koalicionit europian, nė krye me z.Hajdinagėn, ishte njė dėshtim i plotė.
lėxo mė shumė-->


Ulqin, 07 Maj 2010
Komenti i Mustafa Cankės nė TV Teutėn,
Nė zgjedhjet qė do mbahen nė Ulqin do tė konkurrojnė nėntė lista. Ky ėshtė numri mė i madh pėr 14 qytetet e Malit tė Zi, nė tė cilat, me 23 maj do tė zgjidhet pushteti i ri lokal.
Dy pėrfundime mund ti nxjerrim nga ky fakt. Sė pari, qė kėtu dallohet rėndėsia e komunės si institucion i pushtetit dhe sė dyti, fakti dėshmon mbi pėrēarjen e popullit shumicė. Kjo duhet tė na shqetėsojė. Domethėnė, kur populli pėrēahet, vėshtirė do tė ribashkohet.
Populli, bashkėsia, njerėzit qė nuk kanė kapacitet pėr bashkim nuk janė tė lirė. Askėnd nuk mund ta nxėni rob, pėrderisa nuk e pėrēani. Megjithatė, historia dėshmon qė politika e tillė gjithmonė pėrfundon me shkatėrrimin e atij qė pėrēan dhe sundon.
Pėr kėtė neve, si ajri, uji dhe buka na nevojitet bashkimi. Por, jo si retorikė e zbrazėt, jo si ēokollatė intelektuale, por bashkim i bazuar nė platformė konkrete: lidhja e tė gjithė elementeve nė njė njėsi funksionale, zhvillim i qėndrueshėm, qyteti mė i bukur dhe mė i rregulluar, solidaritet dhe tolerancė. Sikur mos ta kishim kaq tė dobėt kujtesėn pėr kulturėn dhe traditėn tonė tė mrekullueshme, do ta dinim me siguri, qė pa kėto dy komponentė nuk ndėrtohet e ardhmja e ndritur.
Na duhen gjithashtu stabiliteti dhe prosperiteti, tė cilat qyteti i solli si dhurata e tij mė e shtrenjtė. Na duhet secili njeri me vizion, profesional, ulqinak mirėdashės, tė gjithė ato qė janė tė shpėrndarė nėpėr botė, qė kanė dėshirė dhe njohuri t‘i ndihmojnė qytetit tė vet. Sepse ne jemi pak edhe me tė vdekurit!
Prandaj, nė asnjė mėnyrė nuk mund t’i lejojmė vetes luksozin tė jemi tė pėrēarė, tė grindemi dhe tė mbi-flasim, nėse kjo nuk ėshtė pėr qėllim tė mirė dhe nė interesin e tėrė komunės.
Historia tregon qė ky qytet ėshtė zhvilluar vetėm atėherė kur ka pas mjaft vetėqeverisje lokale, gjegjėsisht, kur vendimet kyēe mbi fatin e njerėzve dhe resurseve tė tij janė marrė kėtu. Gjithmonė kur ka qenė nė njė shtet tė centralizuar, kur ėshtė udhėhequr nga distanca, Ulqini ka ecur mbrapa. Po tė na mos kishin mjegulluar shikimin frikėt, iluzionet, gėnjeshtrat, ato shfaqe dhe rrjete merimangash, do ta shihnim qartė qė liria ėshtė atje ku personaliteti yt dhe prona janė tė sigurt, e ky vend ėshtė atje ku lutet Zoti, ku respektohet i moēmi dhe ku mbrohet i varfėri.
Pėr shembull, nuk do tė na ndodhte qė ministri i agrikulturės tė na tregojė qė duhet ti kthehemi ullirit e tė na mos i kthejnė ullinjtė tonė nė Valdanos!
Kjo do tė ishte njė politikė PĖR, e nė asnjė mėnyrė politikė KUNDĖR, politikė e cila integron, e jo e cila pėrēan, politikė e zhvillimit e jo e mashtrimit, politika e privatizimit tė vėrtetė e jo e piratizimit.
Neve na duhet Ulqini si shtėpi e pėrbashkėt e tė gjithė qytetarėve, prej tė cilės shtėpi askush nuk do tė ikė, sepse tė gjithė janė nė pronė tė vet.
Nėse tė gjithė qė marrin pjesė nė zgjedhje i thonė PO kėsaj platforme, atėherė ajo do tė realizohet shpejt. Rrėfej qė kjo ėshtė ėndrra ime, e un i besoj ėndrrave tė mija.    shqiperoj nga gjuha malazeze Agim Peroviqi


Ulqin 6.5.2010Hajdinaga fiton mirenjohje nga SHKA ULQINI (video)

 


Ulqin 3.5.2010. Hajdinaga hap klubin e penzionistave ne Katerkolle (video)

 


Ulqin 30.4.2010 Komentari pėr ngarjet nė Ulqin nė TV - Teuten i Mustafa Cankės lėxo mė shumė--->


Ulqin 30.4.2010,Hapja e sezonit veror 2010


Ulqin 28.4.2010, Intervista e kryetarit Hajdinaga dhene nė TV Teuta me 27.04.2010 (pjesa pare, dyte dhe e treta)


Ulqin 28.4.2010 Ministria pėr planifikimin dhe mbrojtjen e mjedisit fizik dhe komuna e Ulqinit organizojnė nesėr, tė enjte 29 Prill 2010 Akcion pėr pastrimin e mbeturinave se Ades, pas pėrmbytjeve tė fundit.
Ministria dhe Komuna e Ulqinit, nė bashkėpunim me Morsko dobro edhe, HTP Riviera e Ulqinit, Jadran prevozit, vullnetarėt e organizatave jo-qeveritare, atletėt te rinj do te organizojnė akcionin e pastrimit se Ades Pastrimet do te behen nė bregdetin dhe disa vende tjėr se Ades e.
Veprimi do tė mbahet duke filluar nė 10:30, vend tubimi ėshtė platoja e Restorantit qendror ne Ad.


Ulqin 28.4.2010 Video Rekordimi i takimit Hajdinaga  - Zhivkoviē 27/04/2010


Ulqin 28.4.2010 Fotografit nga perfomanca kreative me veshje kombetare cila u organizua nga Komuna e Ulqinit
kliko pėr tė zhgarkua fotografitė



KLUBI I KARATESĖ “ULQINI” I PARI NĖ RENDITJEN E PĖRGJITHSHME NĖ TURNEUN  E III NDĖRKOMBĖTAR TĖ KARATESĖ “SEIKEN 2010”  

    VIKTOR CUROVIQ DHE XHEMALE ELEZI  MĖ TĖ MIRĖT E TURNEUT 

Ulqin 27.4.2010. Tė dielėn, mė 25 prill 2010 nė Podgoricė u mbajt Turneu i 3-tė ndėrkombėtar i karatesė  “Seiken 2010”, nė tė cilin klubi i karatesė “Ulqini” arriti njė sukses tė shkėlqyeshėm, duke marrė tė tre titujt mė tė lartė tė garės. Klubi i karatesė “Ulqini” u rendit i pari nė renditjen e pėrgjithshme dhe u shpall klubi mė i mirė i Turneut, ndėrsa dy garuesit e KK “Ulqini” u shpallėn garuesit mė tė mirė tė garės: Viktor Curoviq, i cili u kurorėzua me 3 medalje tė arta dhe 1 tė argjendtė dhe Xhemale Elezi, e cila fitoi 2 medalje tė arta dhe 1 tė bronztė. lėxo mė shumė----->


Ulqin 27,4,2010: Letra e derguar BI se Malit ZI pėr rast ndarjes.

MEŠIHATU ISLAMSKE ZAJEDNICE U CRNOJ GORI
PODGORICA
Predmet : Nekoliko napomena pri odlučivanju o inicijativi za osnivanje Odbora islamske zajednice Ulcinj, za područje grada i prigradskih naselja: Kruče, Kolomza, Pistula i Zoganje.
Bilo koji organ Islamske zajednice u Ulcinju, NIKADA nije imao na dnevnom redu jednu takvu inicijativu. Dnevni red džematske skupštine grada, održane 5 aprila 2010 godine je bio razmatranje aktuelne situacije.
Zaključak 1.
Inisijativa je ISHITRENA !!!
Inače, dzematska skupština iako bi se trebala sazivati jednom u pola godine, ona nije održana NI JEDNOM, za protekle dvije i po (2.5) godine, otkada je izabran aktuleni odbor IZ Ulcinja.
Svi oni koji poznaju istoriju Islama u Ulcinju, dugu gotovo 440 godina, znaju da je odnos grada i sela uvijek bio komplementaran i da je donosio dobro Islamu. Nekada je grad pomagao selu u širenju i čuvanju naše divne vjerei a nekada je selo pružalo više gradu. Tako da danas npr. imamo samo jednog aktivnog imama sa užeg područja grada.
Zaključak 2.
Inicijativa je KRATKOVIDA !!!
NIKADA se nije desilo da su članovi odbora IZ sa područja Vladimira (i okoline) glasali suprotno od aktuelnog predsjednika IZ Ulcinja, Latifa Avda Gorane, koji je također i predsjednik džematske skupštine grada, zato NIKADA nije došlo do preglasavanja.
Zaključak 3.
Inicijativa je NEUTEMELJENA !!!
Na sjednici džematske skupštine grada, od 14 onih koji su glasali za ovu incijativu je bilo osam takozvanih selefija, svi oni koji su bili protiv su sledbenici tradicionalnog Islama.
Zaključak 4.
Inicijatva je ŠTETNA, po interese IZ Crne Gore.

Džemate prigradskih naselja : Kruče, Kolomza, Pistula i Zoganje niko nije pitao da li podržavaju ovu inicijativu, jer oni koji su je pokrenuli odlično znaju da je vjernici sa tog područja NE PODRŽAVAJU.
Sa inicijativom se ne slaže najveći broj vjernika naše Opštine. Naravno ni mi dolje potpisani, koji činimo 2/3 članove odbora IZ Ulcinja.
Zaključak 5.
Inicijativa je BESPREDMETNA !!!
Islamskoj zajednici Ulcinja, najviše, kao i do sada odgovara samo jedno, a to je očuvanje jedinstva da bi uspješno izvršavala svoju djelatnost, širenje islamskog duha - mira, tolerancije i suzivota , koji neki želje da poremete.
Ovo je moguće održati, naravno, ako odstranimo dosadašnje propuste uz pomoć nadležnih organa IZ Crne Gore.
Treba nam samo malo dobre volje i širine. Ako smo vjernici, neće nam biti teško da to učinimo.
Č L A N O V I O D B O R A I S L A M S K E Z A J E D N I C E - U L C I N J :
1. Redžep ef. Lika - Glavni Imam
2. Ibrahim Leši - podpredsjednik
3. Rifat ef. Jusufi
4. Kasem Ceka
5. Bajram ef. Hajdari
6. Gani Redža
7. Isa ef. Aljoši
8. Nuro Velić
9. Nusret ef. Cenaj
10. Nail Selmani

Ulcinj, 22.04.2010


Ulqin 25.4.2010: Kryetari i Komunės sė Ulqinit z. Gėzim Hajdinaga, priti sot Drejtorin e Fondit tė punės z.Dushko Peroviq dhe bashkėpunėtorėt e tij.Nė takim u bė fjalė pėr masat qė ka marrė ky fond pėr kompenzimin e punėtorėve tė cilėt kanė qenė tė shpallur tepricė teknologjike dhe ata tė tjerėt   ndėrmarrjet e tė cilėve kanė falimentuar deri nė vitin 2008 e qė nuk janė shlyer tė hollat nė masėn e paraparė me ligj 1926 euro.Sipas pėrfaqėsuesit tė sindikatės nė Ulqini z.Shefki Keko Lamoviq, numri i punėtorėve qė do tė pėrfitojnė nga kjo nisėm nė territorin e Komunės sė Ulqinit ėshtė 184 euro.Kryetari i Komunės z.Gėzim Hajdinaga insitoi qė tė premten nė bashkėpunim me pėrfaqėsuesit e sindikatės tė mbahet njė takim me tė gjithė punėtorėt qė do tė pėrftojnė tėrėsisht ose pjesėrisht shumėn e paraparė me ligj e ku do t’i jepen udhėzime se si duhet plotėsuar formularet me qėllim tė pėrshpejtimit tė kėtij aktiviteti.Nga ana tjetėr pėrfaqėsuesit e Fondit shprehėn gadishmėri pėr ndihme dhe konsulenca tė duhura.


Ulqin 23.4.2010: Reagimi nė emisionin “kronika e Ulqinit” - TV TEUTA
Kėshillat e xhemateve tė xhamijave tė Krruēit, Kollomzės, Pistullit, Zogajve, si dhe pėrfaqėsuesi i tyre nė Kėshillin e Bashkėsisė Islame tė Ulqinit z. Nail Selmani

R E A G I M (i dytė)
Jemi tė zhgėnjyer me deklaratat e pa sakta tė kryetaritė tė BI Avdo Gorana dhe sekretarit Agim Dragovoja nė lidhje me inicijativėn e ndarjes sė Bashkėsis Islame tė Ulqinit, ku edhe pas kontakteve telefonike dhe takimeve nė zyret e BI u kemi bėrė me dije se ne nuk e pėrkrahim mendimin e tyre pėr pėrēarje. Deklarojnė se kinse edhe ne jemi pėr NDARJEN e Bashkėsis Islame nė Ulqin.

TĖ NDERUAR BESIMTARĖ!!!
Jemi tė obliguar pėr shkak tė opinionit tė sqarojmė disa ēėshtje nė lidhje me kėto jokorektėsi nga Avdo Gorana dhe shėrbėtorėt e tij.
1. Kėshillat e xhemateve tė xhamijave tė Ulqinit i ka formuar disa ditė para mbledhjes nė xhamin e Mezgjahut nė mėnyrė jokorekte, jolegjitime (ke kan dasht vetė).
2. Nė asnjė mbledhje nė rendin e ditės nuk e ka cekė ēėshtjen e ndarjes nė BI.
3. Ne, (kėshillat e: Krruēit, Kollomzės, Pistullit dhe Zogajve) si dhe anėtari i Kėshillit tė BI, Nail Selmani, nuk jemi ftuar as njoftuar pėr kėto mbledhje!
- Kush ua jep tė drejtėn e diskriminimit? O, Manipulant!
- Kush ua jep tė drejtėn qė tė shpifni pėr ne? O, shpifės!
- Jeni tė zgjedhur pėr tė organizoni e jo tė shkatėrroni!
4. Ju kujtohet koha e vllezėrve refugjatė (nga Kosova), kur xhemati i Pistullit, Zogajve dhe Kollomzės u kanė ndihmuar pėr vorrimin e tyre falas, e kur keni marrė me dhjetra mijėra marka nuk i keni ndarė pėr kėto xhemate. Kjo do tė thotė, nuk jeni NAIV!
5. Nė vend qė tė merreni me kthimin e pronave nė Shtoj e tj. Ndertimin e xhamijave, hapjen e paraleles sė Medreses nė Ulqin, ju na ktheni me shekuj mbrapa duke pezulluar ēdo aktivitet pozitiv nė BI me fitnet pėrēarėse tė cilat i pėrdorin vetėm armiqt e njė shoqėrie.
KĖRKOJM, NGA KRYETARI I BI AVDO GORANA QĖ PUBLIKISHT TĖ KERKOJ FALJE PĖR MANIPULIME QĖ KA BĖRĖ ME NE, OSE, PĖR NDRYSHE DO TU DREJTOHEMI ORGANEVE TĖ GJYGJIT PĖR KĖTO PAKOREKTĖSI!!!


Ulqini 23.4.2010: Uliri floriri i Ulqinit, Organizon me 24.4.2010 te muzeu i Qytetit perfomance kreative me veshje kombetare

 

 

 

 

 


Ulqin 23.4.2010: Komuna inicon dhe do tė mbėshtesė pėrgatitjen dhe botimin e fotoalbumit ku do tė pėrfshihen krojet nė territorin e Komunės sė Ulqinit. Kryetari i Komunės sė Ulqinit z.Gėzim Hajdinaga, organizoi takimin e radhės me studiuesit dhe mjeshtarat e fotografisė sė qytetit tonė.Kėtė radhė ai u ndal dhe elaburoi nismėn pėr pėrgatitjen e njė  albumi ku do tė pėrfshihen krojet nė tėrė territorin e Komunės sė Ulqinit, legjendat qė lidhen me ta dhe harta se ku gjenden.
Ky propozim u pėrkrah njėzėri nga tė gjithė tė pranishmit.U la qė brenda javės sė ardhėshme tė ofrohet dokumentacioni pėrkatės, tė dilet nė terren dhe tė bėhet seleksionimi i materialit.Parathėnien e albumit do ta shkruaj Prof. Dr. Ruzhdi Ushaku, ndėrkohė qė Dr.Bahri Brisku dhe Mr.Riza Rexha do tė hulumtojnė legjendat qė kanė tė bėjnė me krojet dhe burimet pėrreth territorit tė komunės tonė.Studiuesit pėrshėndetėn nismėn e komunės pėr riparimin dhe   valorizimin e kėtyre vlerave dhe vėnijen e tyre nė funksion.

Fotoalbumi do tė jetė i pėrgatitur nė disa gjuhė dhe njė pjesė e mirė e tirazhit do t’i ofrohet organizatės turistike.
Nė tė njėjtin takim u fol dhe pėr angazhimet qė janė bėrė pėr sigurimine materialeve arkivore qė kanė tė bėjnė me Ulqinin nga Arkivi i Zarės.
Kryetari Hajdinaga edhe njėherė pėrsėriti qėndrimin qė komuna ėshtė e gatshme qė tė mbėshtesė studiuesin nė udhėtimin e tij  drejtė Zarės pasi janė bėrė tė gjitha pėrgatitjet dhe sigurimi i materialit tashmė mund tė cilėsohet si i kryer.


21.4.2010: DEKLARATĖ E XHEMATLIVE TĖ RRETHIT ULQINIT ( KRRUĒ, KOLLOMZ, PISTULL DHE ZOGAJ) DERGUAR REIS-UL-ULEMASĖ DHE MESHIHATIT NĖ MAL TĖ ZI

D E K L A R A T Ė

Me rastin e iniciativės sė njė pjese tė Kėshillit tė Bashkėsis Islame tė Ulqinit pėr ndarjen e kėtij Kėshill nė dy kėshilla, iniciatorėt-aktivistėt e kėsaj iniciative kanė raportuar deklarata tė pasakta nė emrin tim, si pėrfaqėsus i kėtyre xhemateve (Krruē, Kollomz, Pistull dhe Zogaj) nė KBI Ulqin, si dhe ne emrin e Imamėve, Mytevelive, Kėshilltarve te xhamijave dhe xhemtlinjve tė kėtyre Xhemateve!
Unė, NAIL SELMANI, antarė i KBI Ulqin nuk kam qenė i informuar pėr mbledhjen e fundit tė Kėshillit tė BI (ftesėn rastėsisht e kam gjetur pas tė gjitha aktiviteteve nė lokalin tim ‘San Remo’ nėn derė, tė cilin e kam mbyllur para disa muajve). Gjithashtu nuk kam qenė i ftuar as ne mledhjen e mytevelive dhe kėshillave tė xhamijave e cila ėshtė mbajtur nė xhamin e Mezjahut me 05.04.2010. ku ėshtė votuar pėr kėte inicijativė PĖRĒARSE!
Gjithmonė kemi qenė pjesė e Bashkėsis Islame me seli nė Ulqin, dhe pyetja e Sekretarit (Agim Dragovoja) tė BI (ME TELEFON) “A jeni me Bashkėsin Islame tė Ulqinit”, mė ėshtė dukė e ēuditshme dhe jam deklaruar “PO”! Kėtė e kam bėrė duke mos ditur se pėr ēka bėhet fjalė dhe duke menduar pėr Kėshillin e perbashkėt e JO TĖ PĖRĒARĖ.
Kryetari i BI – Ulqin, z. Avdo Gorana, nė kėrkesen qė ia drejtoj Meshihatit tė BI nė Podgoricė pėr kėtė inicijativė pėrmend me emra dhe kėto katėr (4) Xhemate (Krruē, Kollomz, Pistull dhe Zogaj) me iniciativė PĖR PĖRĒARJE DHE NDARJE!
Dėshirojm te njoftojmė Meshihatin dhe Popullin se kėto iniciator na kanė telefonuar dhjetra herė pėr tė na hutuar dhe manipuluar me kėrkesa tė ēudishme, “A jeni me ne a me ta”, “A doni a s’doni”, e tj...
Edhe pas takimeve nė Zyren e BI - Ulqin dhe deklaratave tė kundėrta z. Avdo Gorana MANIPULON pa na ftuar nė mbledhjen e kėshillave tė xhemateve nė xhamin e Mezjahut.
Kėtė Deklaratė, se NUK JEMI PĖR NDARJEN DHE PĖRĒARJE e deklaroj unė, NAIL SELMANI, anėtar i Kėshillit tė Bashkėsis Islame Ulqin, sė bashku me IMAMĖT dhe MYTEVELIT e xhamijave qė pėrfaqsoj unė: Pistull, Kollomz, Krruē dhe Zogaj

Kėtė deklaratė, me vetėdije tė plotė dhe vullnet tė lirė, e nenshruan:
1. Zogaj, Imami Xhemal ef. Draga
Myteveliu Nail Selmani
2. Pistull, Imami Mirsad ef. Rama
Myteveliu Sabahet – Sabo Kraja
3. Kollomz, Imami Qazim ef. Cenaj
Myteveliu Vehbi Goga
4. Krruē, nuk ka Imamė
Myteveliu Cufo Vukoviq


Ulqin 21.4.2010: Kumtesė pėr opinion i SHKA “ZANA”Nr. 01/2010

Nė pranverė tė vitit 1995 nė Ulqin ėshtė themeluar Shoqata kulturoro-artistike “ZANA”. Ajo lindi si rezultat i dashurisė dhe nevojės pėr ta ruajtur dhe kultivuar kulturėn dhe traditėn ulqinake dhe shqiptare.
ZANA nė kėtė periudhė 15-vjeēare ka dhanė me dhjetėra koncerte nė Ulqin dhe jashtė vendit. Shfaqi programin vet nė festivale e nė manifestime tė ndryshme muzikore nė Tiranė, Preshevė, Sarajevė, Prishtinė, Elbasan ...
Kjo shoqatė denjėsisht ia trego tė gjithėve fytyrėn e bukur tė Ulqinit!

ZANA ishte iniciues i shumė aktiviteteve. U organizuan manifestimet popullore “Tė gjith pėr turizėm” me qėllim tė pėrgatitjes sa mė tė mirė tė qytetit pėr sezonin turistik. Mijėra qytetarė dhe me dhjetėra shoqata, kėngėtarė dhe kllapa morrėn pjesė nė pastrimin e qytetit dhe Anės sė Malit, nė programin kulturoro-artistikė dhe nė karneval.
Nė fund tė viteve tė 90, ZANA pėr shkak luftės nė Kosovė, praktikisht i ndėrpreu aktivitetet festive. Aktivistet e saj themeluan Shoqatėn humanitare “Drita”, e cila ndihmoi dhe strehoi mijėra kosovar tė dėbuar nga trojet e tyre. Menjėherė pas ēlirimit tė Kosovės ZANA, nė Teatrin kombėtar nė Prishtinė, japi njė koncert solistik.
Jemi tė bindur qė ēdo gjė ishte nė kėto 15 vite mė e bukur me ZANĖN.
Jemi tė bindur se kėto 15 vite me Zanėn ēdo gjė u bė mė e bukur. 
Prandaj, ZANA nė tė ardhmen edhe mė shumė do tė angazhohet qė tradita jonė shekullore tė ruhet, tė kultivohet dhe tė pasurohet me dashuri si gur
ė themel dhe shenjė i identitetit tonė qytetar dhe kombėtar.
Me rastin e kėtijė 15 vjetorit Shoqata Kulturo Artistike „Zana“ organizon manifestimi madh solemn ne shtepin e Kulturės ne Ulqin me 29.04.2010. ne ora 20.00. 
Nė Ulqin, 21. prill 2010 Kryetari i SHKA “ZANA” Munib Abazi


Ulqin. 21.4.2010 Akcion pastrimit tė Plazhes tė Madhe nė Ulqin
 

Me rastin e akcionit tė pastrimit zonave nga pasojat e pėrmbytjeve qė ishte i iniciuar nga Ministria e planifikimit fizik dhe Mjedisit, Ministria e menaxhimit ndėrmarrjes pėr Bregdetit, nė bashkėpunim me komunėn e Ulqinit, pė rast e ditės sė tokės, organizoj aksionin pėr pastrimin tė zonave tė plazhes tė Madhe nė Ulqin. Veprimi u mbajt tė hėnėn me 19 Prill 2010 nė periudh prej 10:00 h-13, 00h.


Mbledhur janė 216 qese tė mbeturinave tė ngurta, ndėrmarrje publike pėr tė gjithė pjesėmarrėsit ka siguruar materialet e nevojshme pėr punė (ēanta dhe doreza).
Megjithė shpalljes sė kushteve tė motit tė keq morėn pjesė nė veprim 111 pėrfaqėsue tė institucioneve dhe organizatave tė mėposhtme:

• Drejtori i Rajko Baroviēi dhe 21 punonjės nga Ndėrmarrja Publike pėr Menaxhimin e Zonės Bregdetare
• Kryetari i komunės sė Ulqinit Gėzim Hajdinaga dhe 11 punonjės tė komunės sė Ulqinit
• Drejtori i portit tė Luka Mitroviēi dhe 5 punonjės nga Shėrbimi i Hydrometeorologikes sė Malit tė Zi
• Drejtori Kapllan Muēaj dhe 9 zyrtarė tė Kompanis Publike komunale sė Ulqinit
• 2 pėrfaqėsues tė Zyrės sė OSBE-sė nė Mal tė Zi
• 8 punonjės sė Komunalnos sė Tivarit
• 25 aktivistė tė "Hapi i gjelbėr" nga Ulqini
• 5 aktivistė tė NVO-ve, "Buna" nga Ulqini
• 1 aktivistė tė NVO-ve "GIEC" nga Ulqini
• 6 nxėnėsit e shkollės sė mesme "vllaznim-bashkimit" nga Ulqini
• 10 nxėnėsit nga Shkolla fillore Nuculović Mark nga Stoja
• 4 studentėt e Fakultetit pėr Turizmėm dhe Menaxhimit tė Hoteleve " Mediteran " nga Tivari

Pas pėrfundimit sė aksionit me sukses, pjesėmarrėseve u ndarė me rastin e ditės sė Tokės bluza/majicė dhe u organizua pije dhe shoerim nė ndėrtesėn nė plazhin "Safari Beach.



Ulqin.20.4.2010: DEKLARATA ZYRTARE E GJITH IMAMEVE TE RRETHIT ULQINIT DERGUAR REIS-UL-ULEMASE DHE MESHIHATIT NE MAL TE ZI

D E K L A R A T E

Ne, Imamėt e Anės sė Malit dhe rrethit tė Ulqinit, me vetėdije tė plotė dhe vullnet tė lirė, hedhim nėnshkrimin nė kėtė letėr pėr tė deklaruar publikisht mospjesėmarrjen dhe mosaprovimin tonė tė aktit tė turpshėm tė pėrēarjes sė Bashkėsisė Islame tė Ulqinit dhe ndarjes sė sajė nė dy pjesė.

Kėtė e bėjmė duke u nisur nga porosia mė e lartė e Islamit e qė ėshtė vėllazėria dhe uniteti, nga fakti historik katėr shekullorė tė Islamit dhe unitetit tė muslimanėve nė trojet e Ulqinit, nga lidhjet e shumta familjare dhe farefisnore nė kėto troje, si dhe duke kujtuar tentativat e shumta tė pasuksesshme armiqėsore, antifetare dhe antikombėtare, si regjimi komunist dhe ai i Millosheviqit, pėr tė pėrēarė atė qė ėshtė e pandarė.

Shuquri ef. Holli
Jetmir ef. Sella
Xhemal ef. Gjeloshi
Rexhep ef. Veliu
Rifat ef. Doda
Hydajet ef. Tula
Isa ef. Aloshi
Rrustem ef. Zaga
Xhevdet Demiri
Qazim ef. Cenaj
Xhemal ef. Draga
Rifat ef. Tula
Bajram ef. Hajdari
Ali ef. Mehani
Vait ef. Nikaj
Sulejman ef. Hajdari
Salih ef. Bajri
Mirsad ef. Rama

P.S. XHAMIJA NE KRRUCE DHE XHAMIJA NE LESKOVEC NUK KAJNE IMAME


Ulqin 18.4.2010.Reagimi I Imamit tė xhamis bregut Ulqin Prof.Mirsad Mučaj‏

 Muslimani ėshtė i obliguar qė gjithmonė ta thotė tė vėrtetėn.

O ju qė besuat, vazhdimisht tė jeni dėshmues tė drejtė pėr hir tė All-llahut edhe nėse ėshtė kundėr (interesit) vetvetes suaj, kundėr prindėrve ose kundėr tė afėrmve, le tė jetė ai (pėr tė cilin dėshmohet) pasanik ose varfanjak, pse All-llahu di mė mirė pėr ta. Mos ndiqni pra emocionin e t'i shmangeni drejtėsisė. Nėse shtrėmbėroni ose tėrhiqeni, All-llahu hollėsisht di ē'ka punoni. (Ku’ran 4 : 135)

Kjo botė dhe jeta nė tė ėshtė shumė interesante. Kurani na tregon se qė nga fillimi i jetės mbi kėtė sipėrfaqe e deri mė sot ėshtė ndeshur e drejta dhe e shtrembėta, e vėrteta dhe e pavėrteta. Kjo mė sė miri tregohet nga jeta e pejgamberėve tė Allahut, tė cilėt kanė qenė njerėzit mė tė mirė dhe qė mė sė shumti ia kanė dashur tė mirėn njerėzimit. Zaten - qėllimi kryesor i tyre ka qenė pėrmirėsimi i gjendjes dhe rregullimi shoqėror, p.sh.: Shuajbi a.s i thoshte popullit tė tij: "O populli im... unė nuk dua tjetėr vetėm ta pėrmirėsoj (gjendjen shpirtėrore dhe atė njerėzore) aq sa mundem, por kėtė mund ta arrij vetėm me ndihmėn e Allahut, vetėm Atij iu kam mbėshtetur dhe vetėm tek Ai jam i drejtuar!" (Hud:88) dhe kėshtu radhazi edhe pejgamberėt e tjerė, deri te Musa, deri tek Isa dhe deri te Pejgamberi ynė dhe i fundit, Muhamedi a.s. Mirėpo, me gjithė qėllimin e mirė tė tyre, karakterin e lartė, urtėsinė dhe menēurinė e atyre burrave tė mėdhenj, atyre gjithherė u paraqiteshin armiq, tė cilėt u dilnin para dhe me tėrė potencialin e tyre pėrpiqeshin t’i pengonin nė realizimin e atij amaneti tė marrė nga ana e Allahut xh.sh, e qė ishte rregullimi dhe pėrmirėsimi i gjendjes sė njerėzimit nga ana shpirtėrore dhe ajo trupore. Nė tė gjithė librat qiellorė e kemi tė qartė armiqėsinė e faraonit ndaj Musaut a.s dhe misionit tė tij, apo mė herėt Ibrahimit a.s. dhe mbretit tė asaj kohe, Nemrutit. Dhe kėshtu, radhazi deri te Pejgamberi a.s., i cili pati armiq tė shumtė, mirėpo ēdoherė triumfonte e vėrteta, dilte haku nė shesh, herėt a vonė, ngaqė ata armiq tė misionarėve tė Allahut xh.sh kishin harruar se me kėtė i kanė shpallur luftė Allahut tė Madhėruar, se ata i kanė dalė para ligjit tė Allahut. Pėr atė Allahu xh.sh gjithherė i ka mundur, bile shumėkėnd nga ta edhe shkatėrruar, siē pėrmendin qartė Bibla dhe Kurani. Njė ligj i tillė vazhdoi tė mbretėrojė edhe tek pasardhėsit e pejgamberėve, tek ata tė cilėt marrin mbi sipėr vazhdimin e rrugės sė tyre, e qė ėshtė nxjerrja e njerėzve nga errėsira nė dritė, gjegjėsisht rregullimi shoqėror. Kėshtu qė, edhe atyre iu shfaqen armiq dhe kundėrshtarė, tė cilėt me ēdo mund pėrpiqeshin ta pengonin atė mision, qoftė me propaganda tė ndryshme, qoftė me pėrhapje tė urrejtjes, qoftė edhe me pėrpjekje tė likuidimit tė tyre. Thjesht, arsyeja ėshtė se shumėkėnd e pengon stabilizimi dhe rregullimi i gjendjes shoqėrore nga tė gjitha kėndet. Kėshtu qė, pėrpiqeshin ta destabilizonin gjendjen pėr pėrfitime tė caktuara. Kjo ėshtė vėrtetuar dhe po vėrtetohet dita-ditės nga faktorė tė ndryshėm, gjithandej nėpėr botė, por, mjerisht, edhe te ne, ku mė sė shumti kemi nevojė pėr rregullim shoqėror, e mė sė pakti pėr pėrēarje vėllazėrore apo kombėtare.

Mė qudit shum Deklarata e Kryeimamit R.ef.likes i cili e quan kėt ngjarje si tė damshme pėr Islam,ndamjen e kėshillit tė Bashkėsis islame Ulqin dhe ana e malit,dhe gjithashtu reagimi i  Imamit Bajram hajdarit duke e quajtur kėt fenomen si ndamje fetare,e qė nuk ka tė bėj asgjė mė ndamje fetare larg asajna,Dhe simbas mendimit tė tyre edhe ndamja e keshillit tė B.I.tė Tivarit me krajen ose ndamja e Keshillit tė Podgorices me Tuz dhe Dinoshes etj.etj. u quajkan ndamje fetare ?JO kurrsesi,nėse dy vllaznij ndahen njani prejt tjetrit,a don tė thot qė ato janė nda fetarisht (u jan nda zemrat)?Kėt fjal smund ta thot askush,kjo ashtė nė qeshtje organizative dhe kurrsesij ndamje Fetare,veq kush deshiron me ju hjedh pluhur syve tė njerzeve qė mas mi marr vesht punet.....

Allahu i din punėt mėsemirti.Zoti ju dhaft Hakun njerėzve simbas nijetit dhe qellimit qė kajn?

Allahu i ndihmoft tė sinqertit!  Es elamun Alejkum


Ulqin 17.4.2010: Reagimi i Imamit te KRYTHES te nderuarit h. Bajram ef. Hajdarit:

Disa nga virtytet qė i don me tepėr Allahu xh.sh. janė: hidhrimin me e kthy me tė butė edhe ruatja e lidhjeve familjare (farefisnore), si dhe bashkimi i xhematit.
E lexova njė letėr nga vėllau ynė musliman elhamdulilah qė ka njerėz qe e ndajnė mendimin tonė, por fatkeqėsisht komenti tjetėr qė bėnte vėllau musliman me njė hoxhė ėshtė pėr ēdo habi e mė tepėr pėr ēudi kur dy imam “fatkeqėsisht” ngriten dorėn pėr ndarje fetare.
Mjaft o vėllezėr me ndarje !!!
Aq mė keq ndikon komenti qė ky vėlla musliman thotė se nė trevat e Anės sė Malit nuk po punohet asgjė. Ju dy imam qė ngritet dorėn lartė pėr pėrēarje nė mes xhematit musliman, ju jeni tė ri dhe inshallah don Allahu xh.sh. e pendoheni, sepse edhe Pejgamberi ynė i fundit nė luftėn e Uhudit ka bėrė dua, kur i ka ardhur Xhebraili a.s. dhe i tha: a don me e dėnu kėtė popull, por ky ja ktheu me tė butė: jo por po e lus Zotin xh.sh. qė t“ i kthej nė besim...
Edhe ne po bėjmė dua qė Zoti i madh juve tė ju udhėzoj pėr tė mirė e pėr bashkim.
A e dini o vėllazen musliman se njėri nga ta ėshtė profesor nė Medrese dhe se ka 7 nxėnsa qė u jep mėsim, e njėri nga ata ėshtė nga Ana e Malit, nxėnėsi mė i mirė i Medreses dhe po pėrgaditet pėr ta mėsuar fjalen e Allahut xh.sh. pėrmendėsh inshalla, dhe me te, po krenohet i gjithė Mali i Zi, por gjithė Malėsia e gjithė Ulqini, dhe kur e pyesin se nga je ai thotė prej Ulqini me krenari..
O imam a e din se Ulqini me Anė tė Malit ėshtė i lidhur si mishi me thu, pėr kėtė punė nuk mundesh me na nda lehtė, se Ulqini nuk ndahet lehtė. Ti jeton ne Ulqin por me duket se nuk je ka e njef mirė Ulqinin. Ulqini ėshtė diēka tjetėr....
Ulqini ėshtė edhe i hafiz Cungut, hafiz Buzukut, hafiz Mavriqit, hafiz Mujalit, H. Ali Riza Ulqinakut, hafiz Llunjit, qė kan dhėnė jetėn pėr islam e pėr bashkim fetar.
Po, a e din ti qė ato kanė nipa dhe mbesa, ku gjyshėrit e tyre i kanė mėsu se si me i ndihmu njėri tjetrin dhe si me u bashku vėllazėrisht ashtu si na porositė feja jonė e pastėr islame.
E kam ndėgju me vesh tė mi njė ulqinak qė po shkonte nė Umre dhe e kishte marr veshtė kėtė pėrēarje nga ana e juaj dhe e pėrkrahėsve tuaj dhe u shpreh: pashė madhėrinė e Zotit xh.sh. do tė flas me njerėz qė kanė influencė nė Ulqin dhe qė e dijn se ēka porositė feja islame, qė ia dojnė tė mirėn islamit... qė kjo punė mos tė ndodhė as tash as pėr jetė e mot!

h. Bajram ef. Hajdari


Komentar na TV Teuta 16.4.2010. Mustaf Canak povodom dešavanja u IZ Ulcinja

Mnogi sugrađani i kolege novinari me ovih dana pitaju što se to dešava u Islamskoj zajednici. Čitaju razne vijesti po sajtovima, slušaju priče ljudi, ali pravih informacija je malo i nedovoljno.
Po običaju, odgovaram onom poznatom rečenicom hazreti Alije, neka je mir na njega: „Sve vam se pomiješalo. Spoznajte istinu i vidjećete ljude u istini. Spoznajte laž i vidjećete ljude u laži.”
No, ljudi s pravom žele još informacija kako bi mogli izvesti valjani zaključak. Nastojim im objasniti da su posljednja dešavanja samo rezultanta dugogodišnje zapuštenosti, neznanja, loše organizovanosti, naravno i ličnih interesa i spletkarenja.
Naprosto, aktuelno rukovodstvo Islamske zajednice Ulcinja se nije snašlo u sudaru sa problemima i izazovima. Oni im jednostavno nisu dorasli. Potrebna su veća znanja, nova energija, volja i odlučnost da se prevaziđe ovo stanje i da najstarija institucija u opštini zauzme ono mjesto u zajednici koje joj objektivno pripada. To prije svega podrazumijeva nove ljude koji su izrasli na našoj divnoj tradiciji narodnog islama, tolerantnog, lepršavog, punog ljubavi i saosjećanja, odnosno aška, rahmeta i selameta. Jer, svi dobri vrtlari režu stablo, a da ne povrijede korijen.
Nipošto onog pustinjskog, smrknutog islama, koji nam se nameće ovih posljednjih godina. Onog koji ne može da uspostavi komunikaciju ni sa najbližima u familiji i okruženju, da ne govorimo sa drugim konfesijama i narodima. Taj importovani, nama strani islam, je sterilan i neplodan mada, kada se gleda sa strane, čini se snažan i monolitan. Upravo kao jaja iz inkubatora koja su onako jedra i kojih danas ima dosta, ali su neplodna.
Zato se već godinama taj naš prekrasni narodni islam i tradicija nastoje potrijeti i uništiti. To na žalost čine i neki vjerski službenici školovani u drugom duhu i tuđoj tradiciji, kojima su (da li sasvim slučajno) široko otvorena vrata Islamske zajednice.
Dakle, umjesto da sve dobronamjerne ova situacija potakne na dodatno angažovanje i bolje organizovanje, ljudi-vjernici su se uvukli u sebe. Kao da ih ništa ne interesuje! Muk i ravnodušnost prekrili su tužno stanje u Islamskoj zajednici grada. A to je siguran pokazatelj nepostojanja istinskog ubjeđenja. Upravo onoga na čemu stoji prava vjera.
Zato nije pitanje da li će u opštini Ulcinj postojati dva odbora islamske zajednice. Ne, ne radi se o tome! Ključno je pitanje da li će nakon toga u Ulcinju funkcionisati islamska zajednica kakvom je znamo evo četiri stoljeća, zajednica naših dičnih prađedova, mor nekja je na njih, zajednica koja je iznjedrila nesumnjivo najveću ličnost u istoriji ovoga grada, hafiza Ali Riza Ulqinakua, mir neka je na njega. Da li će ovdje više biti praznovanja mevluda, ašure i blagih noći, ljubomornog čuvanja vlasi (dlake) Poslanika islama s.a.w.s., tolerantnosti prema drugim vjernicima i konfesijama. Odgovor je odavno dat. On je zato lak i, u interesu naše budućnosti, mora biti jasan, nedvosmislen i brz.

Mustafa Canka,
rob Gospodara svjetova i nezavisni novinar

p.s. Rekoh i spasih svoju dušu, inshallah! A Dan polaganja računa je blizu!


Ulqin 17.4.2010 Deklarata e Kryimamit te BI se Ulqinit Molla Rexhep Likes.

Me 05.04.2010 ne xhami te Namazgjahit - Ulqin u mbajt Kuvendi i xhemateve te xhamijave te qytetit. Ne kete mbledhje u miratua inicijativa per ndarjen e BI te Ulqinit ne dy kshille: keshillin e qytetit dhe ate te fshatit. Per kete vendim kajne votuar 14 perfaqesues te xhemateve, duke e perfshire dhe Kryetarin h. Latif Avdo Gorana, te Ulqinit dhe dy imame: Suad Ukoshata dhe Mirsad Muca. ndersa 9 te pranishem ishin kundra kesaj inicijative, ne mesin e te cilve isha une si Kryeimam dhe imamet tjere.

Une, si Kryeimam, ndjej obligim te Ju parashtroj qendrimin tim personal lidhur me kete inicijative.

Ndarjet te tilla nuk jane ne frymen e Islamit dhe ata jane te demshem dhe te panevojshme si per institucionin tone, ashtu edhe per xhematin tone. Ky llok i organizimit ka funkcionura shekuj me radhe dhe si i tille ka ndikuar ne afrimin e njerezve nga i gjith territori i komunes.
Une jam i vetdijshem se organizimi dhe puna e BI ka pasur leshime objektive dhe subjektive, por jo ne asnji menyre per te shkaktuar percarjen brenda keshillit te BI ne Ulqin.
Gjith kesaj i ka parapri mbledhja e Keshillit e mbajtur me 27.03.2010. ne te cilen tre antare te Keshillit japin dorheqjen. Pas situates se posaformuar ne Keshille, antaret te tjere kane shqyrtar mundesine e shpalljes se zgjedhjeve te reja nga ana e Meshihatit te BI ne Mal te ZI.

I bej thirrje titullit te lartpermendur ta shqyrtoje me kujdes kete leter dhe pasojat e demshme qe mund te shkaktoje kjo iniciative.
Une jam i bindur se me autoritetin Tuaj dhe urtesine do te ndikoni ne zgjithjen pozitive te ketij problemi.

Me selame te perzemerta, drejtuat Reis-ul-Ulemas se BI ne Mal te Zi, dhe Meshihatit, nga Kryeimami i BI te Ulqinit h. Rexhep ef. Lika


17.4.2010:Deklarata zyrtare e BI se Ulqinit drejtuar Rejsit te Malit Zi Rifat Fehjziqit.

MEŠIHATU ISLAMSKE ZAJEDNICE U CRNOJ GORI

PODGORICA

PREDMET: Zahtjev za pripremu predloga Odluke o
osnivanju posebnog Odbora Islamske zajednice
Ulcinj za područje grada i prigradskih naselja
Kruče, Kolomza, Pistula i Zoganje

Na sjednici dijela džematske Skupštine, kojoj su prisustvovali većina članova džematskih odbora džamija grada Ulcinja i glavni imam, održanoj dana 05.04.2010. god., nakon razmatranja izvještaja o radu Odbora IZ Ulcinj, Skupština je, na osnovu čl. 36 Ustava Islamske zajednice u Crnoj Gori, većinom glasova donijela

O D L U K U
o pokretanju inicijative za osnivanje posebnog Odbora IZ grada Ulcinja i prigradskih naselja Kruče, Kolomza, Pistula i Zoganje.

Pokreće se inicijativa za odvajanje Odbora IZ Ulcinj i osnivanje posebnog Odbora IZ grada Ulcinja i prigradskih naselja Kruče, Kolomza, Pistula i Zoganje.
Ovu Odluku dostaviti Mešihatu IZ u CG radi razmatranja i pripreme odgovarajućeg prijedloga za Sabor IZ u CG.
Odbor IZ Ulcinj radit će u ostavci do osnivanja novih Odbora IZ, odnosno do raspisivanja izbora.

O b r a z l o ž e n j e

Dosadašnja organizacija Odbora IZ Ulcinj je u sprovođenju Ustava, Pravilnika i drugih normativnih akata pokazala svoju neefikasnost i nefunkcionalnost što se permanentno negativno odražavalo na rezultate rada i to iz slijedećih razloga:
Prvo, odlučivanje o svim bitnim pitanjima funkcionisanja i rada džamija koje gravitiraju području Vladimira obavljalo se u džematskim Odborima, bez odgovarajuće kontrole, nadzora i učešća Odbora IZ i glavnog imama, dok su članovi Odbora IZ sa tog područja kroz učešće u radu Odbora IZ odlučivali o svim pitanjima, u koje spadaju i ona koja su se ticala gradskih džamija. Time su članovi gradskih džemata vlro često bili nadglasani, što je izazvalo velike nesuglasice na sjednicama Odbora, što se je odrazilo i na sam rad Odbora.
Drugo, velika teritorijalna disperzija opštine Ulcinj i svih džamija u njoj je otežavala koordinaciju aktivnosti i komunikaciju samih imama kao i ostalih predstavnika džamijskih odbora, kako sa glavnim imamom tako i sa samim Odborom IZ.
Treće, način izbora članova Odbora IZ obavljao se suprotno odredbama pozitivnih akata IZ u CG. Naime, članove Odbora IZ gradskih džamija birali su džematski Odbori tih džamija, a članove Odbora IZ džamija koje gravitiraju Vladimiru birali su džematski Odbori tih džamija. Prilikom svih dosadašnjih izbora, vođene su rasprave oko odnosa članova predstavnika navedenih džamija u Odboru IZ, koje su za posljedicu imale nezadovoljstvo sa odnosom zastupljenosti.
Četvrto, Odbor IZ Ulcinj bio je mnogo puta suočen sa činjenicama da su džemati vladimirskih džamija odbijali sprovoditi Odluke Odbora IZ, pod izgovorom da oni pritom nisu ništa bili pitani, da za njihove predmete oni odlučuju sami, jer se oni sami finansiraju, i sl., bez obzira na to što su njihovi predstavnici u Odboru IZ učestvovali u donošenju Odluka Odbora IZ.
Peto, sama činjenica da u okviru Islamske zajednice u Crnoj Gori postoji još četiri drugih opština koje imaju po dva ili čak tri Odbora IZ (Bar, Podgorica, Berane i Plav) govori da su ipak naši prethodnici došli do ispravnog zaključka da se u manjim jedinicama bolje i uspješnije radi.
Šesto, nezadovoljni načinom odlučivanja o pitanjima koja su se odnosila samo na gradske džamije, članovi Odbora IZ koji predstavljaju te džemate podnijeli su ostavku na sjednici održanoj 27.03.2010. god., što je nametnulo potrebu sazivanja dijela džematske Skupštine koju čine džematski Odbori gradskih džamija, na kojoj je odlučeno i to da Odbor IZ radi u ostavci do osnivanja posebnog Odbora odn. do izbora novog Odbora.
Sedmo, u odlučivanju o odvajanju Odbora i osnivanju dva Odbora nema elemenata razbijanja duhovnog jedinstva džemata područja opštine Ulcinj, već naprotiv, jačanje mjesta i uloge svakog vjernika i njihovih predstavnika u donošenju odluka koje imaju za cilj poboljšanje stanja u džamijama, džematskim odborima, kvalitetnijem i efikasnijem izvršavanju obaveza imama i onih koji nadziru njihov rad. Osnivanjem Odbora u pordučju Vladimira nametnut će obavezu kvalitetnog organizovanja za obezbjeđenje potrebnih prostorija, opreme i sredstava neophodnih za normalno odvijanje islamskih aktivnosti. Pored toga, polazeći od islamskih principa, dva nova Odbora će obavezno međusobno sarađivati uz maksimalnu podršku jedan drugom i time jačati jedinstvo vjernika na ovim prostorima. Svaka druga interpretacija ovakvog načina organizovanja predstavlja restriktivno tumačenje Ustava i drugih pozitivnih akata IZ u CG i povlači za sobom potrebu ukidanja svih dosada donijetih Odluka o osnivanju više Odbora na područjima opština u Crnoj Gori gdje su organizovana dva ili tri Odbora IZ.
Zalaganje za održavanje postojeće organizacije i rada Odbora IZ Ulcinj znači zalagati se za unazađivanje stanja koje vodi daljem širenju anarhičnog i krajnje neodgovornog odnosa u izvršavanju jasno utvrđenih radnih obaveza.


PREDSJEDNIK,
h. Latif – Avdo Gorana


Ulqin 16.4.2010:

Organizojnė:
Tribunė publike tė Kėshillit pėr Ekonomi dhe Buxhet tė Parlamentit tė Malit tė Zi mė temė
"Rolli dhe kompetencat e Kėshillit pėr Ekonomi, Financa dhe Buxhet"
Tribuna organizohet ditėn e hane me 19 prill 2010, salla e Kuvendit komunal tė Ulqinit, ora 18,00,
Ftoheni tė merrni pjesė!
Kjo tribunė organizohet nė kuadėr tė projektit "Forcimi i kapaciteteve tė Parlamentit tė Malit tė Zi, projekt i cili mbėshtetet nga Qeveria e Austrisė pėrmes Agjencisė tė kėtij vendi pėr zhvillim dhe Ministrisė sė Jashtme Gjermane


Archiva Lajmeve: tetorė2008  nėntorė2008 dhjetor2008 Januar2009 shkurt2009 Mars2009 Prill2009 maj-korrik2009
nėntorė-djetor2009  janar-shkurt2010 mars-pril2010


 2005 nė Ulqin.  Video ingjizime nga Ulqini, Kraja dhe Ana e Malit.    video nga Ulqini nė YouTUBE

Tekstet e prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de  nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt muss nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen.

Na vuni nė Favorite





 


Service
Hotel/Villė
Duqane/Shop's
Shitblerje/Sales/

Dhomė/Rooms/
Apartments

Autokampė/
Politika dhe Administratė
Kuvendi Komunes
Kryetari Komunės
KABINETI  KRYETARIT 
Sherbimet

Sherbimi pėr punė tė Kuvendit

Shasi Spezial
Pas botimit tė parė "Bejte tė reja pėr Ulqin", autori Silver Kordiqi na dhuron librin e tij tė dytė, me titull: "Porsi gjėmbat e iriqit..."
Ne pregaditje  bejtet e silver kordiqit

ne filim