APEL BASHKATDHETAREVE PER NDIHME   
30.11.2001

NĖ TETOVĖ ME SHPĖRBLIMI “QIRIU I NAMIT”U NDERUA EDHE POETI  HAXHI SHABANI NGA ULQINI

Ulqin, 3o nėntor –Poeti dhe gazetari nga Ulqini, Haxhi Shabani, ėshtė njeri ndėr laureatėt ēmimit tė manifestimit ndėrkombėtar “Ditėt e Naimit” qė u mbajt kėto ditė nė Tetovė. Ai ishte pėrfaqėsuesi i vetėm shqiptar nga Mali i Zi.

Nė kėtė takim, ku merrnin pjesė poetėt mė tė rėndėsishėm mbarėshqiptar, krahas 4-5 poetėve, tė cilėt kanė lexuar nė orėn e madhe poetike, edhe organizatori e quan simbolikisht “Qiriu i Naimit”u nderua edhe z. Shabani.

 Me kėtė shpėrblim u nderuan edhe poeti nga Shqipėria, Xhevahir Spahiu,Silka Bllumba, gjermane, por shkruan shqip, Arjan Leka, ndėrsa shpėrblimin kryesor, pėr veprėn mė tė mirė tė botuar tė vitit e mori poeti nga Shqipėria, Visar Zhiti tė titulluar “Si shkohet nė Kosovė”.

Kėshtu, krahas takimeve tashmė tė afirmuara letrare, siē janė ato qė organizohen nė Gjakovė ,  “Kalimerja poetike” nė Ulqin, “Lulet e Verės” nė Durrės, “Ditėt e Naimit” po afirmohen si manifestim i mirėfilltė ndėrkombėtar. (Intron)

 POZITA E SHQIPTARĖVE NĖ MAL TĖ ZI

Podgoricė, 3o nėntor-Tė organizuar nga Nansen Dialog Center, mbrėmė nė Podgoricė Nikė Gashaj nga Triepshi, kryetar i  OJQ “Malėsia” dhe Xhemal Mustafa-Peroviq, pėrfaqėsues i Qendrės pėr marrėdhenie nderetnike me seli nė Ulqin zhvilluan debat mbi pozitėn e shqiptarėve nė Mal tė Zi. Nikė Gashaj, duke folur mbi kėtė temė tha se pėr qėndrueshmėrinė e njė shteti ka rėndėsi shumė tė madhe integrimi i pakicave nė bashkėsinė shtetėrore. Kėtė e kanė pėr detyrė tė gjitha shtetet qė brenda tyre kanė popuj pakicė, duke marrė shembull shtetet e zhvilluara evropiane nė mbrojtje tė tė drejtave tė pakicave.
 Ndėrkaq, Xhemal Mustafa-Peroviq shfaqi mendimin se  nuk mund tė realizohen me sukses reformat e gjithėmbarshme nėse nuk merret parasysh pozita e popujve pakicė. Sipas tij, shoqqqėria demokratike dhe pavarėsia e gjyqeve, janė garanci tė vetme pėr mbrojtjen e tė drejtave tė pakicave.(Intron)

PĖRFUNDON VJELJA E MANDARINAVE

Ulqin, 3o nėntor-Pema e cila tashmė po bėhet kultura kryesore nė rajonin e Ulqin, mandarina, sivjet kishte rendimente shumė tė larta. Fushata e vjeljes, tash, ndodhet nė pėrfundim e sipėr. Vlerėsohet se nė mbarė territorin e kėsaj komune ndodhen mbi l2o mijė trungje tė kėsaj peme mesdhetare.

Edhe pse nga viti 9o-tė e kėndej ėshtė ngushtuar dukshėm tregu, megjithatė janė arritur tė ardhura tė mira.

 Njė kg, me shumicė, mandarinat janė shitur prej 5o deri nė 7o pheninga. Viteve tė fundit po  shtohet jashtė mase interesimi pėr kultivimin e mandarinave edhe pėr ēdo vit mbillen trungje tė reja, madje edhe nė katundet mė malore. Ekspertėt pohojnė se mesatarisht sivjet janė vjelur 3o kg pėr njė trung. Veē kėsaj ,janė duke u ngritur edhe fidanishta tė shumta, nė veēanti tė mandarinave. (Intron)

KUJDES NGA SHEMBJET E GURĖVE

Ostros, 3o nėntor-Nė aksin rrugor Katėrkollė- Lekperaj (Krajė) tash pas shirave tė shumta duhet pasur kujdes shumė tė madh nga rrėshqitjet e shkėmbinjve. Fatmirėsisht nuk ka pasur ndonjė  pasojė e gurėve tė cilėt bien nė rrugė, sidomos gjatė orėve tė natės. Kalimtarėt me automjete duhet tė kenė kujdes, sidomos nė kthesa, qė tė mos zhvillojnė shpejtėsi tė madhe sepse nė rrugė mund tė takojnė ė nė gurėt e rrėshqitur edhe mund tė shkaktojnė tė papritura. (Intron)

29.11.2001

A MUND TĖ ORGANIZOHET FESTIVALI I FĖMIJĖVE  NĖ ULQIN ?

Ulqin, 29 nėntor-Ka ekzistuar njė ide qė mė parė, qė, nė Ulqin tė organizohet edhe njė manifestim mbarėkombėtar i fėmijėve, meqė gjatė verė, nė veēanti mbahen manifestime tė ndryshme tradicionale, duke fiulluar nga” Skena verore” e deri te “Kalimerja poetike: etj., mirėpo fėmijėt sikur janė lėnė krejtėsisht anash.Kėto ditė Qendra e Kulturės sė Ulqinit mori pjesė nė njė festival mbarėkombėtar tė fėmijėve nė Prishtinė, nė kuadėr tė 4o-vjetorit tė punės sė Qendrės sė atjeshme tė fėmijėve. Ulqinin e pėrfaqėsoi Teatri i fėmijėve tė SHKA” Zgjimi “ nga Sukubina. Mirėpo, se a mund tė organizohet njė manifestim i ngjashėm nė Ulqin, drejtori i Qendrės sė Kulturės sė Ulqinit, Ferid Kurti na tha se, vėrtet e kemi borxh ndaj atyre qė na kanė ftuar, jo vetėm tash nė Prishtinė, por edhe nė Durrės etj. qė t`i  ftojmė edhe ne nė Ulqin.

 Nuk ėshtė njė investim  i madh  edhe nė bashkėpunim me shkollat tona fillore. Fėmijėt do tė vendoseshin te moshatarėt e tyre edhe kėshtu do tė krijohej njė miqėsi reciproke. Nė kėtė festival do tė merrnin pjesė pėrfaqėsues nga Kosova, Shqipėria, Presheva, e pse jo edhe nga diaspora edhe tė gjithė ata do tė ishin mysafirėt tanė. Mirėpo, pėr tė arritur kėtė, duhen siguruar mjete financiare edhe themeluesi ynė, Kuvendi i Komunės sė Ulqinit sigurisht do ta mbėshtesė kėtė projekt, thotė ai.(Intron)

 NDRIĒIMET PUBLIKE

Ulqin, 29 nėntor-Ulqini ėshtė njė qytet i cili ka nisur tė zhvillohet gjatė kėtyre dy dekadave tė fundit, duke marrė formėn e njė vendbanimi bashkėkohor. Mirėpo, nuk janė ndėrtuar tė gjitha lagjet nė mėnyrė sistematike, por mė shumė sipas njė natyre selektive. Pjesėt ku kanė qenė edhe janė tė koncentruar strukturat udhėheqėse, detyrimisht kanė qenė mė tė privilegjuara. Kėshtu, kanė dallim shumė tė madh lagjet pėrreth Rane, Meterrizit, por sė fundi edhe Pinjeshi, e qė dallojnė tej mase nga Meraja, Totoshi, Gjeranat...

Ta zėmė, tash dhjetė vjet e mė shumė ka nisur ndėrtimi i rrugės tė ashtuquajtur “pas tregut” tė gjelbėrt, nuk ka pėrfunduar ende edhe nė tė po ndodhin deformime tė shumta, si prerje, prishje tė asfaltit, uzurpohet trotuari, derdhen kanalizimet etj. edhe askush tė ndėrmarrė ndonjė masė pėr tė pėrfunduar kėtė rrugė apo tė mirėmbajtur atė, ashtu siē ėshtė, sė paku.

 

 Ajo qė bie nė sy mė shumė ėshtė se as ndriēimet publike nuk janė bėrė pa zbatuar atė parimin e “ tė privilegjuarve”. Kėshtu, rruga kryesore nga restoranti “Palma” nė drejtim tė Plazhit tė Madh, ėshtė bėrė ndriēmi publik dy vjet mė parė duke ngushtuar trotuarin edhe ashtu tepėr tė ngushtė, kėshtu qė edhe kėmbėsorėt e rėndomtė e kanė vėshtirė tė kalojnė pa pengesa.

Ose, ėshtė bėrė njė ndriēim publik rrugės pėr Pinjesh, duke filluar nga ndėrtesa e Kuvendit tė Komunės, nėpėr njė kodėr qė nuk ka shtėpi tė ndėrtuara sepse kjo rrugė tė shpie nė lagjen e tė privilegjuarve tė  Pinjeshit, kurse nė aksin rrugor Udhėkryq (Ndėrmarrja Komunale) e deri te Suka e Gjekės nuk ėshtė vėnė asnjė shtyllė e vetme e me njė poēė elektrike, por kalimtarėt e kanė pėrshtypjen nė orėt e mbrėmjes se ndodhet diku nė njė ambinet ku ende nuk ka arritur cilivizimi bashkėkohor. (Intron)

KU T`I  HUDHIM PLEHĖRAT? 

Ulqin, 29 nėntor-Ky qytet shpesh ėshtė nė shenjestėr tė kritikave tė shumta, sidomos gjatė verės, duke e apostrofuar atė se banorėt nuk kanė asnjė kujdes pėr hudhjen e plehėrave nė vendet e caktuara, por kėtė e bėjnė aty ku e kanė mė lehtė.Gjatė stinės sė sivjetme u arrit edhe kulmi i dukurisė sė papastėrtisė edhe Ulqinit iu mvesh nofka, qytet i ndotur nga vetė banorėt e tij. Gjatė verės, ta zėmė se do tė mund tė gjendej ndonjė arsyetim pėr shkak tė numrit jashtėzakonisht tė madhe tė turistėve, por ēfarė tė thuash tash kur nuk kemi sezon turistik. Kazanat e plehrave sikur janė bėrė depo tė hedhurinave nga mė tė ndryshme-teknikė tė bardhė jashtė pėrdorimi, gurė nga shtėpitė qė skajohen nga shtėpitė qė meremetohen...Nuk ėshtė fjala se, ta zėmė, kėshtu ndodh nė lagjet me popullsi tė dendur edhe mė tė frekuentuar, por plehrat hudhen nė zonat mė tė urbanizuara, ku bien nė sy tė cdo vizituesi tė kėtij qyteti.

   Dikush mbase do tė thoshte se Ndėrmarrja komunale duhet tė jetė mė aktive sepse punėn e saj qytetarėt e paguajnė. Mirėpo, kjo nuk mund tė merret si arsyetim, duhet pasur gjithėsesi mė shumė kulturė banimi.

Edhe nė Ulqin ndodh njė dukuri e shėmtuet-nė kazanat e plehrave hudhen klyshė, mace dhe qen tė cilėn, janė tė thyer nė moshė“ edhe janė bėrė tė padurueshėm edhe u japin njė pasqyrė tė keqe  rrugėve tė qytetit tė  Ulqinit, por nė orėt e mbrėmjes paraqesin  edhe rrezik pėr kėmbėsorėt. Qentė e braktisur dhe tė uritur bėhen shumė agresivė. E, ata nuk nuk janė hedshurina. (Intron)

 Lajmet nga Diaspora              Video             1       2

Festa e Flamurit    
 
Dje ishte nje dite madheshtore per kombin shqipetare, ishte dita e flamurit, dita e pavaresise se Shqiperise.
Sikurse ne cdo vend te botes, gjithashtu edhe ne Viene (Austri) pate manifestime te ndryshme me kete rast.
Manifestimet filluan  qysh ne daten 23, Nentore ne organizim te shoqates se studenteve shqipetare, ku u organizua nje konzert me artiste shqipetare, nder ta edhe violinisti shqipetare anetare i Wiener Philharmoniker.
Ne organizim te degeve te subjekteve politike u mbajten tubime me bashkeatdhetaret tane. U fole per ngjarjet historike te dates 28 nentorit, dites se Flamurit, Dites se pavaresise se Shqiperise si dhe per shume ngjarje te cilat kane lidhje me kete dite.
Tema qendrore e bisedimeve te sivjetme, te cdo manifestimi ka qene vendosja e monumentit te Skenderbeut ne qender te Prishtines.

 

Nje grup i studenteve dhe intelektualeve, qe ndodhen ne Viene, me rastin e kesaj dite vizituan Kunsthistorisches museum, ku ndodhet shpata dhe perkrenarja (helmeta) origjinale e Skenderbeut.  Ne kete grup pate edhe bashkevendas tone nga Ulqini.
Edhe kete vit Ambasada e Shqpiperise organizoi solemnitet rasti ku ishin te ftuar diplomate shqipetare qe ndodhen ne Viene si dhe shume mysafire prej ambasadave te tjera. 
 Te gjithe shqipetareve kudo qe jane e posaqerisht bashkeatdhetareve tone nga Ulqini, gezuar Diten e Flamurit! 
 
Pershendetje te ngrohta nga Viena!(pėr Intron Sabri Osmani)
28.11.2001

KREMTIMI I DITĖS SĖ FLAMURIT KOMBĖTAR SHQIPTAR NĖ MAL TĖ ZI 

Ulqin, 28 nėntor- Nė tė gjitha qendrat etnike shqiptare, solemnisht u shėnua 28 Nėntori-Dita e Falamurit Kombėtar Shqiptar. Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi dhe Unioni Demokratik i Shqiptarėve, manifestimin qendror e organizuan bashkėrisht nė kryeqytetin e shqiptarėve nė Mal tė Zi, Ulqin. Liderėt e kėtyre dy partive parlamentare folėn mbi rėndėsinė e kėsaj date tė rėndėsishme tė historisė sonė.
Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi pėr nder tė Ditės sė Flamurit tonė kombėtar tubime solemne organizoi edhe nė Malėsi, Krajė e Katėrkollė.

Oratorė tė ndryshėm folėn mbi kėtė ditė tė shėnuar tė popullit tonė, duke pėrkujtuar personalitetet mė tė spikatura, Skėnderbeun, Ismail Qemalin,  Isa Boletinin, Dedė Gjon Lulin etj.

 Edhe programet artistike ishin tejet tė pasura.Nė Krajė, Anė tė Malit e Ulqin u recituan poezi qė ndėrlidhen me ditėn e flamurit, ndėrsa kėngėtarėt, Myzafer Koliqi, Vesel Peliku, Luigji etj. kėnduan kėngė patriotike duke entuziasmuar kėshtu manifestuesit e shumtė.

Edhe partia e tretė shqiptare, ajo e Prosperiteti Demokratik me njė tubim rasti nė selinė e saj e shėnoi kėtė ditė, meqė nuk ishte ftuar  nga dy partitė paralamentare pėr tė kremtuar bashkėrisht. (Intron)

 ERDH SHIU EDHE  VĖRSHIMAT

Ulqin, 28 nėntor-Pas njė periudhe tė gjatė e tė thatė, arriten edhe shirat e vjeshtės. Gjatė 24 orėve nė Ulqin edhe nė fshatrat pėrreth ka rėnė shi i shoqėruar me  erė tė lehtė jugore. Ky ndėrrim i motit u ka krjuar probleme rrugėve tė qytetit edhe viseve  tė shumta  fushore, i kanė pėrfshirė vėrshimat edhe uji ka gjasa tė qėndrojė me orė tė tėra meqė kanalet kulluese janė tė ngushta. Nė Ulqin gjendja mė kritike ėshtė pėrgjatė lumit Bratica sepse nga prurjet e mėdha, kėrcėnohet tė dalė nga shtrati edhe tė sjellė dėme nė shtėpitė pranė tij. Nė orėt e pasdrekės edhe rrugėt e qytetit kanė qenė, tė thuash, tė pakalueshme nga rrjedhat e ujit tė krijuara nga shiu.

  Nė potesin prej semaforėve tė parė e deri tė udhėkryqi pėr Anė tė Malit, pėrkatėsisht Plazh tė Madh prurjet po i shtojnė vėshimat edhe nėse tė reshurat nuk do tė pushojnė, gjendja mund tė keqėsohet edhe mė shumė sepse mungojnė kanalet kulluese. Kjo gjendje aktuale dhe ndotjet gjatė verės, janė njė dėshmi se duhet tė ndėrmerren tė gjitha masat pėr rregullimin e lumit Bratica.

 PROJEKTUESIT KĖRKOJNĖ PUNĖ

Ulqin, 28 nėntor-Ndėrmarrja publike, UPIN, tė cilėn e ka themeluar Kuvendi i Komunės sė Ulqinit ndodhet nė njė gjendje shumė tė rėndė ekonomike. Ajo numėron dhjetė tė punėsuar edhe gjatė kėtij viti nuk kanė marrė tė ardhura personale. Drejtori i kėtij kolektivi, inxhenier Andria Marnikoviqi na tha se ne kėrkojmė punė, por themeluesi, Komuna e Ulqinit na ka anashkaluar, projektet u jepen firmave jashtė Ulqinit edhe pse punohet pak nė kėtė qytet, mirėpo njė organizatė e kėtillė e urbanizimit dhe projektimi i lypset shumė kėtij qyteti. Ne kemi marrė pjesė nė hartimin e rividimin e Planit Detaj tė Ulqinit, i cili tashmė ndodhet nė fund tė diskutimit publik.

  Pushteti lokal nuk na jep punė. Ne jemi ndėr katėr firmat e regjistruara nė Mal tė Zi, edhe sikur tė na siguroheshin pajimet kompjuterike do tė mund tė krijonim tė ardhura.

Vėrtet se parlamenti lokal vendosi qė tė na mbulojė humbjet e vitit tė kaluar qė kapin shumėn prej 8 mijė markash gjermane, por sivjet kėto humbje arrijnė nė 3o mijė DM. Pa u pajisur me pajime tė duhura shumė vėshtirė e kemi tė konkurojmė nė tregun e projektimeve e tė mbikqyrjeve, shpjegon Andria. (Intron)

27.11.2001

PUNĖTORĖT KĖRKOJNĖ PAGAT 

 Ulqin, 27 nėntor-Shumica e ndėrmarrjeve tė Ulqinit ndodhen nė pozitė tė vėshtirė ekonomike dhe afariste, ose janė likuiduar edhe kanė mbetur nė biografinė e ekonomisė sė kėsaj komune, ose ndodhen para shkatėrrimit total. Kėshtu nuk ekziston mė agrokompleksi, ndėrtimtarėt po ashtu, por ajo qė shqetėson shumė ėshtė se edhe nė kolektivin mė tė madh e mė tė pasur tė Ulqinit ditėve tė fundit ėshtė duke vluar revolta e pakėnaqėsia, sepse bėhet punė, shitet kripa, por mungojnė tė ardhurat personale.Tash tetė muaj ata janė duke pritur pagat, por mė kot. Nuk u janė paguar as kontributet e pensionit. Dje ėshtė pritur se sindikata e pavarur e Kripores do tė mbajė grevė, por kjo pakėnaqėsi nuk e arriti sukesin e plotė, u tubua njė numėr i vogėl punonjėsish.

 Mėsojmė se greva ėshtė shtyrė pėr ditėn e premte, mirėpo gjasat janė tė pakta se sindikata do tė arrijė pėr tė tubuar tė gjithė punėtorėt qė me njė zė tė kėrkojnė tė ardhurat pėr punėn e bėrė. Kriporja e Ulqinit ka njė traditė afro 7o- vjeēare edhe llogaritet si ndėrmarrja mė me perspektivė, jo vetėm e Ulqinit. Mirėpo, nėse do tė vazhdohet me kėtė gjendje, pa bėrė ndonjė kthesė mė shpresėdhėnėse ,ajo mund tė ballafaqohet me vėshtirėsi edhe mė tė mėdha. Dikur kriporja ėshtė dalluaar pėr standardin e lartė tė punėtorėve, me kuzhinė shumė tė pasur dhe artikuj tė shumtė qė u janė ndarė tė punėsuarave, por siē shihet kanė perėnduar ato kohė.(Intron)

 ULQINAKĖT   NĖ “SOFRĖN DIBRANE”

Ulqin, 27 nėntor- Ansambli i folklorit “Ulqini” nga Ulqini ėshtė ftuar tė marrė pjesė nė manifestimin tradicional mbarėkombėtar qė mbahet nė Dibėr tė Madhe, konkretisht nė qytetin e Peshkopisė. Udhėheqėsi artistik i “Ulqinit”, kompozitori Mustafa Zhygjeli na njoftoi se kjo ftesė atyre u ėshtė bėrė me rastin e organizimit tė kėtij takimi tradicional dhe nė kuadėr tė pėrurimit tė teatrit tė atjeshėm vendor. Ai na tha se nė kėtė manifestim janė ftuar tė gjithė laureatėt e Festivalit Mbarėkombėtar “Gjirokastra 2ooo”.Takimi duhej tė mbahej qė nga data 23 tė kėtij muaji, por organizatori na ka njoftuar se, pėr shkaqe objektive, takimi do tė mbahet mė l5 dhjetor.
Ansambli i folklorit tė Ulqinit do tė paraqesim traditėn e folklorit tė pasur tė kėtij qyteti.Festivali nuk do tė ketė karakter garues,por ėshtė nė shenjė tė ruajtjes sė traditės.

Ansamblit “Ulqini” do tė paraqitet me “Vallen e peshkatarėve”,  “Natėn e vajzave” dhe me njė koreografi  tė posaēme tė titulluar  “Nėn hije tė limonit”. Pjesėmarrja e kėtij ansambli nė “Sofrėn dibrane” ėshtė njė afimim i traditės folklorike tė qytetit tė Ulqinit, sidomos nė zonėn e Dibrės sė Madhe. Z. Zhygjeli thotė se paraqitja jonė nė kėtė manifestim do tė jetė njė pėrjetim i rrallė kulturor, sepse kudo qė ėshtė prezentuar programi i Ansamblit “Ulqini” ka hasur nė mirėpritje tė veēantė, sepse kemi tė bėjmė me njė trashėgimi kulturore e shpirtėrore shqiptare tė Ulqinit, tė ruajtur me shekuj me  motive karakteristike detare.(Intron)

 NGRITJE E SHPEJTĖ E ĒMIMEVE TĖ MISHIT

 Ulqin, 27 nėntor-Qė nė fillim tė muajit tė Ramazanit, nė shitoret e kėtushme u bė njė ngritje e shpejtė e ēmimeve tė mishit tė njomė tė bagėtive. Derisa para dhjetė ditėve mishi i viēit tė tė gjitha kategorive mund tė blihej edhe  mė lirė se 9 marka kg, tash arrin deri nė ll DM. Mishitėsit kėtė lėvizje tė ēmimeve tė kėtij artikulli e arsyetojnė me mungesėn e fondit tė bagėtive nė kėtė zonė, por edhe nė tregun mė tė gjerė republikan.

Pos kėsaj,
tash ėshtė edhe sezoni i sigurimit tė dimėrishtes edhe kėrkesat janė mė tė mėdha.
Mirėpo, ėshtė edhe njė fakt tjetėr se nė katundet e rrethinės sė Ulqinit ėshtė zvogluar tej mase nuk i blegtorėve.

  Vetėm nė Shtoj ende mund tė vėrehen kope tė dhenve dhe tė gjedheve. Ēka ėshtė mė karakteristike, numri i bagėtive ėshtė zvogluar jashtė mase nė trevat tė cilat tradicionalisht janė marrė me blegtori, si nė Anė tė Malit dhe Krajė. Pėr kėtė ka ndikuar intensiteti i madh i emigrimit, por kėrkohet, siē thonė fshatarėt, ndonjė veprimtari qė ka mė pak shpenzime. Si rezultat i kėsaj janė edhe ngritjet e ēmimeve, tė cilat, thjeshtė, nuk mund tė thuhet se janė sezonale meqė nuk ka ndodhur ndonjėherė “jashtė” sezonit tė kthehen nė nivelin e mėparmė.(Intron)

26.11.2001

SOLEMNISHT KREMTOHET DITA E FLAMURIT    

Ulqin, 26 nėntor- Edhe sivjet, duke vazhduar kėshtu traditėn dhjetėvjeēare,subjekti politik shqiptar nė Mal tė Zi do tė kremtojė Ditėn e Flamurit Kombėtar Shqiptar, 28 Nėntorin. Tashmė janė bėrė pėrgatitjet pėrfundimtare pėr tė kremtuar kėtė datė tė shėnuar tė historisė sė popullit shqiptar.

Nė selitė e dy partive shqiptare, Lidhjen Demokratike nė Mal tė Zi dhe Unionin Demokratik tė Shqiptarėve u informuam se manifestime rasti do tė mbahen nė tė gjitha qendrat ku janė organizuara kėto dy parti, duke filluar nga Ulqini e deri nė Rozhajė.

Pėr nder tė Ditės sė Flamurit, dy partitė shqiptare bashkėrisht do tė organizojnė dy manifestime qendrore, nė qendėr tė Anės sė Malit, Katėrkollė dhe nė Ulqin. Si herave tė tjera, kremtet do tė shoqėrohen me programe artistiko-muzikore, recitime qė ndėrlidhen me karakterin e  kėsaj dite.

 

Kremtimi i 28 Nėntorit edhe pėr shqiptarėt nė Mal tė Zi ka njė rėndėsi tė posaēme, nacionale dhe kulturore. Derisa nė sistemin monist shėnimi i kėsaj feste nuk ishte i rregulluar me norma ligjore, ndėrsa tash kjo ēėshtje ėshtė definuar me ligj tė posaēėm tė cilin e ka miratuar Parlamenti i Malit tė Zi. Nė kėtė kontekst, gjithėsesi ka vend qė tė pasurohet ai solemniteti tradicional, steriotip, detyrimisht ka vend dhe nevojė kjo festė tė shoqėrohet me veprimtaritė mė tė pėrzgjedhura kulturore, siē janė mbrėmjet letrare, ekspozita tė artit figurativ, koncerte tė muzikės serioze, tė asaj popullore qė do tė ishte njė rezyme e veprimtarive tona vjetore  nga lėmi i kulturės, duke spikatur edhe me ndonjė mirėnjohje rasti rezultatet mė tė arrira. Organizatorėt sigurisht do tė sjellin  pėrmbajtje mė  tė pasura se sa mė parė nė manifestimin e sivjetėm, duke i dhėnė njė frymė tė re, bashkėkohore sidomos pėr rininė shėnimit tė kėsaj date. (Intron)

 ENDE KREMTOHET 

Ulqin, 26 nėntor-Njė datė qė ka qenė shumė irituse pėr shqiptarėt e Ulqinit dhe tė rrethinės ėshtė kremtuar me njė pompozitet tė madh nė kohėn e sundimit komunist, 26 nėntori. Dihet mirėfilli se ėshtė dita kur edhe Ulqini, me vendimin e Fuqive tė Mėdha ia aneksuan Malit tė Zi edhe pushteti komunist pesėdhjetėvjeēar, gjoja, si kremte e ēlirimit nga fashizmi, nė tė vėrtet ka qenė data e shkėputjes sė Ulqinit nga trungu kombėtar. Pikėrisht sot janė bėrė l2l vjet qė nga ajo ditė.

Mbi bazat e njė fryme tė re shoqėrore, Kuvendi i Komunės sė Ulqinit vitin e kaluar ka miratuar vendimin qė si ditė e kėsaj komune tė shėnohet java e parė e muajit prill, atėherė kur  pėrfundon stina e vjeljes sė ullinjve, detarėt dalin nė det edhe fillon risia pranverore. Ėshtė marrė njė datė universale, e njė cilivizimi tė ri, tė ngjashme me shumė qytete tė bregut tė Adriatikut.

 Mirėpo, grupe dhe struktura tė ndryshme ende e kremtojnė 26 Nėntorin, sidomos ata tė nacionalitetit serbo-malazias qytetarė tė Ulqinit, edhe pse ndonjeri prej tyre ka miratuar vendimin e datės sė re tė Ditės sė Ulqinit. Kėshtu ndodhi edhe sot. Dora nė zemėr, aty ėshtė gjendur edhe ndonjė shqiptar, numėr shumė simbolik, por nuk mund tė shkėputen nga kremtet bolshevike edhe pse e kanė shumė tė qartė se ēka pėrbėjnė ato nė thelb. Ėshtė shumė e vėrtetė se edhe kjo pėrkon me liritė dhe tė drejtat e njeriut. Zaten edhe kėshtu duhet tė trajtohet, por kremtet qė kanė mesazhe universale cilivizuese, duken shumė mė tė pėlqyeshme, sidomos nė mjediset multietnike, ku kėrkohet toleranca dhe filozofia e jetės sė re bashkėkohore..(Intron) 

 IFTARET NĖ ULQIN

Ulqin, 26 nėntor-Ėshtė bėrė tashmė njė traditė e bukur, qė pėr ēdo Ramazan, nė Ulqin shtrohen sofra nė iftar nė tė cilat ftohen tė afėrmit, miq, dashamirė etj. Nė shenjė tė respektit tė muajit e madhnueshėm tė Ramazanit dhe virtuteve tė mikpritjes. Me kėtė rast  pėrgatiten pėrgateten gjellėra tė veēanta edhe tė shumten preferohen ato qė nuk janė tė ngarkuara me yndyra. Ende vazhdohet tė pėrgatitet “japraku” me gjeth tė hardhisė edhe cilėsohet si specialitet vendor. Gjethet e hardhisė vilen derisa janė tė njoma dhe ruhen nė friz.
Kėto raste nuk kanė vetėm karakter fetar, por shėnojnė edhe momentet e bashkimit tė njerėzve mė tė afėrmit e tyre..

  Janė shumė tė respektuar dhe krijojnė kėnaqėsi tė veēantė bijat nė gjini me dhėndurrė dhe fėmijė.

Gjatė kohės sė luftės nė Kosovė, kur nė Ulqin arriten mbi 7o mijė tė dėbuar shqiptarė tė Kosovės, ulqinakėt i kanė shtruar masovikisht sofrat e iftareve sė bashku me tė ikurit e luftės edhe shumė herė ėshtė vlerėsuar lartė ky solidaritet i atyre qė hapen dyert e mikpritjes vėllazėrore dhe tė humanizmit. (Intron)
25.11.2001

KONCERT I MADH NĖ ULQIN

Ulqin, 25 nėntor- Mbrėmė, nė sallėn e kinemasė sė qytetit, grupi M-4 dha njė koncert tė madh pėr tė rinjtė, ku ishi tė pranishėm jo vetėm nga qyteti i Ulqinit, por edhe nga rrethina. Ky ėshtė koncerti i parė i organizuar pas stinės turistike.

Nga arkivi ynė:Tre anėtarėt e grupit M-4 

Mbrėmja kishte njė atmosferė tė jashtėzakonshme tė entuziasmit rinor edhe simbolikė me vete, sepse grupi M-4 pėrseri i kishte bashkuar tė gjithė anėtarėt, tė cilėt kishin munguar pėr njė kohė tė caktuar..Gati dy orė e mės humė koncerti kaloi nė ritmin e vėrtetė rinor edhe salla e kinemasė ishte shumė e vogėl pėr tė pranuar tė gjithė ata qė ishin nisur pėr tė pėrjetuar kėtė mbrėmje tė kėngės nė Ulqin.

Me duartrokitjet mė tė ngrohta u shoqėruar tė gjithė interpretuesit.U kėnduan kėngė tė ritmit tė pėrpunar popullor, argėtues etj. Pėrveē grupit M-4 u paraqiten edhe Hajro Ceka, Viktor Ndrekqi, Minire Pereziqi, Ramazan Islami, Andreja Gazivoda etj.

Njė kėnaqėsi e mirėpritje tė veēantė krijuan te publiku i Ulqinit mysafirėt specialė nga Kosova dhe Malėsia. Koncerti i mbrėmshėm vėrtetoi se rinia e Ulqinit ka shumė nevojė tė organizojė mbrėmje tė kėtilla argėtimi, sepse ėshtė lodhur tej mase nga jeta pasive kulturore nė kėtė qytet tash nė stinėn e vjeshtės.

 DUHET TĖ PĖRTĖRIHEN ULLINJTĖ NĖ KRAJĖ

Ostros, 25 nėntor-Rajoni i Krajės ėshtė i njohur edhe pėr kultivimin e pemėve tė ndryshme tradicionale. Nė kėtė mes bėjnė pjesė edhe ullinjtė, tė cilėt shquhen nga cilėsia e lartė edhe preferohen tej mase nė treg nga konsumatorėt. Kėshtu, nė Ulqin, Anė tė Malit, Tivar, Shkodėr, Podgoricė etj. frutat e ullinjve tė Krajės nuk kanė konkurencė edhe pėr faktin se rriten nė njė zonė ende tė pastėr ekologjike. Por, vera e thatė qė lėmė pas, plantacioneve tė ullinjve nė Krajė u solli njė fatkeqėsi elementare. Ata i pėrfshiu stihia e madhe e zjarrit, duke asgjėsuar njė numėr tė madh tė trungjeve tė kėtyre pemėve. Shumė pronarė, tė cilėt ullinjtė i vizitojnė vetėm kur duhet tė vilen frutat, kėto ditė u dėshpruan sepse gjeten vetėm hi e pluhur.

Kjo ėshtė edhe pasojė e shpėrnguljeve masive tė krajanėve nė vendet perėndimore, duke lėnė nė mėshirėn e kohės, jo vetėm shtėpitė e pasuritė tjera tė trashėguara bujqėsore, por edhe ullinjtė nė brigjet e liqenit tė Shkodrės, duke filluar nga Hutajt e deri nė Muriq. Nė kėtė katundin e fundit ende pėrkujdesen pėr kėtė pemė shekullore, por do tė ishte mirė qė kjo pasuri e krajanėve tė pėrtėritet. Fatkeqėsia e sivjetme elementare nuk u trajtua as nga shteti siē ndodh nė kėso raste kur dėmtohen tė mirat bujqėsore. (Intron)

 TAKIM ME MĖRGIMTARĖT TANĖ

Ulqin, 25 nėntor-Nga viset etnike shqiptare tė Malit tė Zi ndodhet njė numėr i madh i bashkatedhatarėve tanė nė kurbet. Tash, sigurisht, se fillojnė festa tė ndryshme edhe mund tė bėjnė ndonjė vizitė vendlindjes. Pėr fat tė keq, nuk ekziston asnjė shoqatė e tyre e cila do t  i tubonte edhe do tė kėmbente informacione pėr gjendjen qė kanė ata nė vendet ku ndodhen. Ose, sė paku, tė caktohet ndonjė datė nė vendlindje, qoftė nė Ulqin, Anė tė Malit, Krajė, Malėsi apo gjetiu, qė tė bashkohen nė vendlindje.Njė kohė ka funksionuar Shoqata pėr kthimin e mėrgimtarėve tanė, por ajo ka pushuar sė vepruari. Ajo ka krijuar njė regjistėr se ku janė tė vendosur bashkatdhetarėt tanė nė vendet perėndimore. Kėtė veprimtari e ka ushtruar deri nė vitin l995, por jo edhe mė shumė. Nga ajo kohė me mijėra veta janė shpėrngulur nga viset tona etnike duke kėrkuar njė jetė mė me perspektivė.

 Gėzon fakti se disa shoqata nė Amerikė kremtojnė bashkėrisht ditėn e Flamurit tonė Kombėtar, si dhe data tjera historike dhe tė traditės. Mirėpo, e shohim shumė tė nevojshme qė me  bashkatdhetarėt tanė tė organizohen takime edhe nė vendlindje. Nė Krajė pėr ēdo vjet organizohet manifestimi gjithėpopullor “Nė fillim tė verės”, ku marrin pjesė edhe shumė mėrgimtarė. Takimi ėshtė tradicional edhe mė shumė ka karakter lokal. Ka shumė arsye qė tė mendohet pėr manifestime qė do tė kishte pėrmasa rajonale edhe do tė pėrfshinte sa mė shumė nga bashkatdhetarėt tanė nė vendet perėndimore, tė cilėt do tė kishin mundėsi pėr tė marrė pjesė nė manifestim tė kėtillė ekskluzivisht kulturor. Shpresojmė se sociacionet tona qė veprojnė nė vendlindje dhe nė diasporė do tė mund tė realizonin kėtė iniciativė. Le tė  shpresojmė se kjo mund tė realizohet. (Intron)

24.11.2001

INVESTIMET  NĖ ULQIN

( Ose:Pėrse vonon ndėrtimi i bulevardit)
Ulqin, 24 nėntor-Njė  ndėr investimet mė tė mėdha nė kėto dhjetė vjetėt e fundit pa dyshim se ėshtė Bulevardi i pėrfolur shumė, cili duhet tė lidh Ulqinin me Plazhin e Madh. Ky projekt ėshtė dashur tė pėrfundojė tash njė vjet, por afatet janė duke u shtyrė vazhdimisht, ndėr tė tjera edhe si pasojė e marrėdhenieve pronėsore –juridike, sepse pronarėt e tokave, pikėrisht aty ku duhet tė jetė udhėkryqi sa mė i zgjeruar, pėr tė siguruar trafik normal, bulevardi ėshtė dashur tė ndėrrojė drejtimin edhe tė pėrbirohet nėpėr hapėsirėn e Ndėrmarrjes Komunale. Kjo kthesė sikur e ka ndėrruar pėrmbajtjen, pamajen estetike dhe funksionale sepse tash puqet me magjestralen qė arrin nga drejtimi i Tivarit e jo me rrugėn aktuale, kryesore, tė qytetit tė Ulqinit.

 Sidoqoftė, pėrfundimi i bulevardit  ėshtė shumė i nevojshėm, sidomos  gjatė stinės turistike, kur kėtu pushojnė me qindra mijėra turistė nga vendi dhe bota. Duhet tė bėhen pėrpjekjet maksimale qė ky aks rrugor bashkėkohor tė pėrfundojė sa mė shpejt. Zvarritja e relizimit tė kėtij objekti  sikur  ndikon qė tė ndryshojė edhe projekti bazė.(Intron)

 
 

 MURATORĖT- SHUMĖ TĖ KĖRKUAR

Ulqin, 24 nėntor- Nė qytetin e Ulqinit dhe periferinė e tij ėshtė duke u zhvilluar njė ndėrtimtari e jashtėzakonshme. Nuk modernizohen vetėm shtėpitė ekzistuese, por ngriten blloqe tė tėra banesash edhe me arkitekturė shumė bashkėkohore. Vlerėsohet se kjo ėshtė jehonė e sezonit shumė tė  begatshėm verėn e kaluar edhe njerėzit nė turizėm shohin perspektivėn mė tė madhe.
Mirėpo, nė kėtė atmosferė tė ndėrtimit intensiv, lypsen edhe ndrtimtarė.

Mė tė kėrkuarit kėto ditė janė muratorėt  profesionistė. Ata qė kanė ndėrmend tė bėjnė ndonjė meremetim tė vogėl e kanė shumė vėshtirė tė sigurojnė mjeshtrit, sepse tė gjithė ata synojnė tė marrin projekte sa mė tė mėdha ndėrtimi. Aktualisht njė murator  profesionist  ka mėditjen deri nė 6o marka gjermane.(Intron)

 ĖSHTĖ ZHBLOKUAR RRUGA PĖR KOLLASHIN

Ulqin, 24 nėntor- Gjatė 24 orėve tė fundit  janė shtuar tė reshurat e borės nė pjesėn veriore tė Malit tė Zi, e sidomos nė rrugėn Podgori- Kollashin- Rozhajė-Kullė (kufiri me Kosovėn), qė ka ndikuar nė ndėrprerjen e trafikut pėr disa orė. Mirėpo, nė edicionet e vona tė lajmeve tė mediave shtetėrore tė Malit tė Zi , njoftuan se ėshtė zhblokuar rruga Podgoricė-Kollashin, por nyje shumė problematike mbetet aksi rrugor Rozhajė-Kullė, pika kufitare me Kosovėn. Pėr shkak tė trashėsisė sė borės, mbi 3o cm, ėshtė ndaluar qarkullimi i kamionėve dhe maunave.

Nė Ulqin fryn murlani tradicional edhe ka shkaktuar rėnie tė konsiderueshme tė temperaturės, sidomos gjatė mbrėmjes. (Intron)

23.11.2001

TEATRI I FĖMIJĖVE “ZGJIMI” NGA SUKUBINA FTOHET NĖ PRISHTINĖ.

Ulqin, 23 nėntor-Teatri i vetėm i fėmijė ndėr shqiptarėt nė Mal tė Zi,  “Zgjimi” nga katundi kufitar i Sukubinės, komuna e Ulqinit ėshtė ftuar tė marrė pjesė nė festivalin mbarėkombėtar “Fest-loja 2ool” nė Prishtinė me rastin e 4o-vjetorit tė themelimit tė Qendrės sė fėmijėve nė kryeqytetin e Kosovės, Prishtinė.
Kjo ftesė i ka entuziasmuar artistėt e rinj sukubinas. Regjisori dhe veterani i skenės shqipe tė kėtushme, Shefqet Luca thotė se, ky teatėr, edhe pse pa fonde e lokale tė nevojshme ėshtė duke e vazhduar me sukses traditėn e veeprimtarisė. Deri mė tash “Zgjimi” ėshtė paraqitur me shfaqjet e tij nė Ulqin, Krajė, Malėsi, Shkodėr e Durrės.

Kėsaj radhe kanė pėrgatitur njė koreografi me valle burimore tė Anės sė Malit .(Intron) 

Nė foto: Panoram nga Ulqini

 MĖRGIMI  PO LĖ TĖ ZBRAZTA SHKOLLAT E PLAVĖS DHE TĖ GUCISĖ

Ulqin, 23 nėntor- Sikundėr nė tė gjitha viset shqiptare nė Mal tė Zi, edhe nė Plavė e Guci  mėrgimi ėshtė duke lėnė tė zbrazta klasėt e shkollave fillore tė Plavės dhe tė Gucisė. Inspektori i vetėm i shkollave shqipe nė Mal tė Zi, Sylejman Gjoni, i cili posa u kthye nga njė vizitė kėtyre shkollave na tha se atje ishte mirėpritur jashtėzakonisht mirė nga nxėnėsit, mėsimdhenėsit, prindėrit.


Mirėpo, thotė inspektor Sylejmani, ajo qė mė la njė pėrshtypje rrėnqethėse ėshtė se mėrgimi edhe atje po i boshatiste klasėt, sepse me familje shkohet masovikisht nė perėndim, kryesoisht nė Amerikė pėr njė, siē thonė ata, mė tė mirė.

Edhe kėtu problem shumė tė madh kishin mungesėn e teksteve shkollore.
(Intron) 

22.11.2001

..MEHMET BARDHI TAKOHET ME KOMISIONARIN  EVROPIAN TĖ PAKICAVE

 Ulqin, 22 nėntor- Kryetari i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, Mehmet Bardhi  u takua mbrėmė nė Podgoricė me komisionarin  e lartė evropian, Ralf Ekeus, i cili pėr herė tė parė e viziton Malin e Zi. Mysafiri i lartė shfaqi interesim pėr t u informuar  se si i sheh LD nė MZ rrjedhat politike nė Mal tė Zi dhe si  janė tė trajtuara pakica nė kėtė republikė, e nė veēanti shqiptarėt, si popull pakicė specifik.

Ekeus i ka deklaruar kryetarit tė LD nė MZ se, kemi ardhur nė Mal tė Zi pėr tė ndihmuar marrėdheniet ndėretnike, e sidomos nė pėrmirėsimin e tė dejtave tė pakicave, nė veēanti nė fushėn e infrastrukturės relevante ligjore. Ai ka  parashtruar pyetjen se  ēfarė mendon LD nė MZ, a mė mirė do tė mund t  i  realizojnė tė drejtat e tyre  pakicat  nėse Mali i Zi pavarėsohet. Mehmet Bardhi, pasi e ka  falenderuar z. Ekeus pėr kėtė vizitė, kujdesin e treguar ndaj popujve pakicė nė Mal tė Zi, mysafirin e lartė e ka  njoftoi me gjendjen aktuale politike nė Mal tė Zi nga kėndvėshtrimi i partisė qė drejton ai, duke theksuar se shqiptarėt nė Mal tė Zi janė deklaruar kundėr themelimit tė kreaturės e ashtuquajtur  RFJ-sė artificiale e tė paqėndrueshme. Shqiptarėt kanė pėrvojė shumė tė hidhėr me Serbinė, sidomos nė Kosovė. Ndėrkaq, ka shtuar Mehmet  Bardhi, me malazezėt shqiptarėt kėtu i kanė pasur marrėdheniet  mė tė mira, ka thėnė ai. Nuk qėndrojnė pohimet se sa mė i vogėl tė jetė Mali i Zi, ne shqiptarėt do ta kemi mė lehtė pėr tė realizuar synimet tona. Mirėpo, shqiptarėt nė Mal tė Zi asnjėherė nuk kanė qenė tė kėnaqur me pozitėn e tyre. Pushteti sllav pėrherė ėshtė pėrpjekur qė t  i  asimilojė. Mirėpo, tė ketė shtuar kryetari i LD nė MZ, si subjekt politik  shqiptar u drejtohemi strukturave politike dhe qeveritare tė Malit tė Zi, qė nėpėrmjet bisedimeve  tė zgjidhim ēėshtjet e hapura.

 Ne si LD nė MZ konsiderojmė se, para se tė organizohet referendumi mbi statusin shtetėror-juridik tė Malit tė Zi, presim tė organizohen bisedime me klasėn politike nė pushtet  ku do tė arrihej marrėveshje me shkrim, nėpėrmjet tė cilės do tė informohej bashkėsia ndėrkombėtare mbi shkallėt e pushtetit tė Malit tė Zi qė do tė zbatonte pėr pėrparimin e tė drejtave tė shqiptarėve nė Mal tė Zi. Definimi i tė drejtave tė shqiptarėve nė Mal tė Zi duhet tė rregullohet me kushtetutė, sepse ajo aktuale nuk  pėrmban asnjė fjalė mbi kėto tė drejta, ėshtė shprehur kryetari i LD nė MZ, Mehmet Bardhi nė takim me komisionarin e Lartė Evropian tė Pakicave, Ralf Ekeus. Kryetari i LD nė MZ i ka bėrė ftesė  z.Ralf Ekeus qė tė vizitojė viset shqiptare nė Mal tė Zi, qė nė mėnyrė tė dejtpėdrejt tė njihen me gjendjen reale nė tė cilėn ndodhet kjo popullatė autoktone nė Mal tė Zi. Mysafiri e artė evropian e ka pritur me interesim kėtė ftesė. (Intron)

 KUVENDI I ULQINIT  REFUZON KYĒJEN NĖ UJĖSJELLĖSIN BREGDETAR

Ulqin, 22 nėntor- Kėshilltarėt e dy partive nacionale, Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi dhe Unioni Demokratik nė parlamentit lokal mė shumė se pesė orė fuqishėm mbrojtjen ujėsjellėsin e Ulqinit, duke refuzuar kėshtu “argumetet”e pėrfaqėsuesve tė ministrisė sė rregullimit tė hapėsirės, tė ashtuquajturės ndėrmarrje publike-private “Akva regija”, tė firmės private gjermane, tė kėshilltarėve tė DPS-it, duke theksuar se Ulqini ka sasira tė mjaftueshme tė ujit, ka infrastrukturė tė sistemit tė ujėsjellėsit, tė cilėn e ka financuar vetė. Kryetari i Kėshillit Drejtues tė Ndėrmarrjes komunale, Ali Doda(LD nė MZ) vuri nė pah se komuna e Ulqinit ka pėrvojė shumė tė keqe nga kyēja nė sistemet e ashtuquajtura unike, siē ėshtė Montenegroturisti, i cili pesėmbėdhjetė vjet ka marrė tė gjitha fitimet e turizmit tė Ulqinit edhe nuk ka bėrė asnjė investim.Ndėrkaq, Mustafa Gorana (UDSH) tha se Ulqini qė nė prill tė vitit l976 ka nėnshkruar marrėveshje me komunat bregdetare tė Malit tė Zi pėr t u  furnizuar me 5oo litra ujė tė pishėm nė sekondė. Pra, banorėt e Ulqinit kanė investuar nė ndėrtimin e ujėsjellėsit rajonal bregdetar mbi 5 milion dollarė edhe ėshtė anashkalauar. Ėshtė dashur vetė tė sigurojė sasira uji, duke aktivizuar sistemin e ujėsjellėsit tė Lisna Borės nė Anė tė Malit. Aty ekzistojnė ll puse, prej tė cilėve 4 janė duke u shfrytėzuar.  Avdullah Kurti (LD nė MZ) theksoi se kjo pikė e rendit tė ditės na ėshtė imponuar nga presionet e ndryshme. Faza e parė e kėtij projekti ėshtė kritikuar ashpėr nga Hercegnovi dhe Tivari, ndėrsa Xhemal Bushati (UDSH)sikur tė integroheshim nė kėtė sistem tė ujėsjellėsit rajonal, atėherė Ulqini nuk do tė pyetej pėr asgjė. Komuna e Ulqinit nuk ka arsye ekonomike e as morale sepse, dihet mirėfilli, qė kjo komunė i ka specifikat e veta. Unė, kohė mė parė isha nė SHBA nė njė vizitė studimore edhe ēdokund ujėsjellėsi dhe shėrbimet komunale janė nėn ingerencat e qeverisjes vendore.

 Nė kėtė projekt qė na ofrohet, ne si Ulqin nuk e kemi tė qartė pozitėn tonė.

Edhe kėshilltarėt tjerė tė dy partive shqiptare shtruan argumentet e tyre se qėllimi ėshtė pėrfitimi e jo interesi i Ulqinit, sepse qė nė fillim tė vitit tė ardhshėm ēmi i ujit do tė ngritej O,90 DM, dyfish mė shtrenjtė se ēmimi aktual. Nėse firma gjermane ėshtė e interesuar qė tė investojė nė Ulqin, atėherė mund tė diskutojmė edhe tė shikojmė interesat e banorėve tė kėsaj komune e jo nga presionet e ndryshme republikane tė firmoset falja e ujėsjellėsit tė Ulqinit. Nė debatin e sotėm u inkuadrua edhe ish-rejtori i Ndėrmarrjes Komunale, Rade Saviqi, i cili afro 2o vjet kishte qenė nė krye tė kėsaj ndėrmarrjeje. Ai tha se Ulqini ka sasira tė bollshme uji pėr nevojat e veta, mundet edhe tė shesė, kemi qenė tė kyēur nė ujėsjellėsin rajonal mė heret edhe kemi participuar rreth 5 milion dollarė, por Ulqini nuk ka pasur asnjė leverdi nga kjo ndarje.

Me shumicė votash, kryesisht tė partive shqiptare, u refuzua oferta qė ujėsjellėsi tė integrohet nė sistemin privat tė ujėsjellėsit rajonal tė bregdetit malaazias dhe Cetinės. (Intron)

21.11.2001

ĒFARĖ PO NDODH NĖ  PARLAMENTIN E ULQINIT?

  (Vėshtrim )
Ulqin, 21 nėntor-Nė Parlamentin lokal tė Ulqinit kohėve tė fundit  janė duke ndodhur
gjera tė ēuditshme.Tash dy javė e mė tepėr ka filluar njė seancė e rregullt e kėtij kuvendi, por punėt deri mė tash kanė ecur me shumė pengesa.Fillimisht reduktimet e energjisė elektrike edhe pse zyrtarėt e Elektrodistribucionit kanė thėnė se Kuvendi i Komunės ka qenė rregullisht i kyēur nė sistemin elektroenergjetik. Mbledhjet kuvendi ėshtė qė t i  shtyjė nė mėnyrė qė radiostcioni lokal ta transmetojė punėn e kėtij kuvendi. Ndėrkohė ka skaduar kriza e rrymės, partia opozitare, ajo e DPS-it shtroi kėrkesė pėr tė shtyrė mbledhjen.

 

 Nuk pėrfundoi as me kėtė, dy partitė qė bashkėqeverisin nuk arriten tė harmonizojnė qėndrimet rreth disa ndėrmarrjeve publike komunale, detyrimisht ėshtė dashur tė ndėrpritet mbledhja, tė bėhen konsultime midis partnerėve. Ndėrkaq, sot ndodhi diēka edhe mė e ēuditshme-sot nuk e kishin fajin kėshilltarėt, as pėrplasjet politike midis tyre, as mungesa e rrymės elektrike, shėrbimi i komunės kėsaj radhe nuk i kishte kryer obligimet qė i takojnė. Nė sallė nuk kishte njeri qė do tė mund tė lėshonte nė veprim teknikėn e pėrkthimit simultan. Personi qė merret me kėtė ēėshtje mungonte.

 FAJI ĖSHTĖ I YNI, ZOTĖRINJ!

Kryetari i Komunės, njėherėsh edhe i Kuvendit, inxhenier Skėnder Hoxha, pasi njoftoi kėshilltarėt se nuk ėshtė arritur tė sigurohet personi i  caktuar tė merret me teknikėn, propozoi dy alternativa-parlamenti tė vazhdojė punėn edhe kėshilltarėt tė flasin nė gjuhėn  tė cilėn e kuptojnė tė gjithė, atė serbe, ose mbledhja tė shtyhet pėr ditėn e enjte. Klubi i kėshilltarėve tė opozitės, ata tė SNP-sė kėrkuan me ēdokusht pėrkthim simultan edhe pushtetit vendor i bėnė vėrejtje se si ėshtė e mundur qė nga radhėt e tė punėsuarve nė komunė tė mos pėrgatet njė njeri, i cili do tė ishte i pėrhershėm edhe do tė kujdesej pėr teknikėn e pėrkthimit, e jo kjo ēėshtje tė jetė nė duar tė njė njeriut, i cili, siē thanė ata, e ka me paushall.

 -Faji ėshtė i yni, tha kryetari i komunės z. Hoxha, duke pėrfshirė kėtu edhe veten e tij, nėnkryetarin dhe sekretarin e komunės qė nuk kanė arritur tė pėrgatisn edhe kėtė shėrbim. Duke e parė kėtė gjendje, kryetari i komunės propozoi qė mbledhja tė shtyhet pėr ditėn e enjte. Kėtė propozim kėshilltarėt e miratuan njėzėri!

 

 KOHA E HUMBUR

Derisa u kumtua se pajimet teknike tė pėrkthimit nuk ka kush t i vė nė funksion, pėrfaqėsuesit e Radio-Ulqinit tėrhoqen vėrejtjen se kemi ne mundėsi ta bėjmė pa asnjė vėshtirėsi sepse i kemi kuadrot. Nga zyrtarėt e pushtetit nuk rezultoi asnjė pėrgjigje, por pėrseri u dėgjuan reagimet e opozitės duke theksuar se kėrkesa e Radio-Ulqinit ėshtė shumė me vend, sepse kėtė ndėrmarrje publike e ka themeluar ky parlament  edhe ėshtė i  mirėseardhur shėrbimi i tyre, meqė edhe transmetojnė drejtpėrdrejt edhe punėn e kuvendit, e tė mos mbėshtetemi nė njeriun, i cili kėtė punė e kryen paushall.Do tė mbėshtet ky propozim, duhet pritur se si do tė reagojnė edhe klubet tjera tė partive tė cilat marrin pjesė nė kėtė parlament. Kjo ēėshtje nė shikim tė parė duket njė ēėshtje sekundare, por pa vėnė nė funksion pajimet e pėrkthimit simultan opozita proserbe –jugosllave nuk ėshtė e gatshme tė marrė pjesė nė punėn e kuvendit tė Ulqinit, pėrkundrazi, kėto mangėsi i shfrytėzon pėr interese politike, duke tundur opinionin me komunikata se, gjoja, u shkilen tė drejtat nė parlamentin e Ulqinit pėr tė komunikuar nė gjuhėn e tyre!?

Mirėpo, ėshtė krijuar tashmė njė traditė edhe pa asnjė rezervė pėr tė ndjekur punėn e parlamentit, ku diskutohet nė gjuhėn e popullatės shumicė tė komunės sė Ulqinit, nė gjuhėn shqipe, nėpėrmjet pėrkthimit simultan. Pėr tė siguruar kėto pajime janė bėrė investime tė konsiderueshme edhe nuk ka asnjė arsye qė tė mos funksionojnė. (Intron)

20.11.2001

KU TA PARKOJ AUTOMOBILIN ?.

Ulqin, 2o nėntor-Ky ėshtė njė problem tepėr i theksuar nė qytetin e Ulqinit. Sidomos kjo shihet ditėve tė tregut, ditėn e martė dhe tė premte, kur me qindra veta nga fshatrat arrijnė pėr tė shitur ose pėr tė blerė artikujt e pėrditshėm. Duhet tė dalėsh nė orėt e hershme tė mėngjesit pėr tė gjetur njė vend pėr tė parkuar automjetin. Nė hapėsirėn e ish-Stacionit tė autobusėve pėrseri zhvillohet tregu i automjeteve edhe pse disa herė ėshtė ndaluar kėtu kjo veprimtari.Ėshtė ndaluar edhe dalja me kamionė pėr tė shitur pemė, perime dhe artikuj tė tjerė, por ky vendim nuk ėshtė duke u pėrfillur edhe pse disa herė janė marrė edhe masa ndeshkuese nga inspektorėt komunalė. Ku ta parkoj, pra, automobilin?- ke pėr tė dėgjuar vazhdimisht pyetjen e njerėzve tė cilėt kėrkojnė shpjegim nga policėt e qarkullimit, tė cilėt janė tė gatshėm pėr tė ndeshkuar me para ose me vėrejtje ligjore nėse pėr njė ēast pėrpiqesh pėr ta ndaluar automjetin.

Pėrgjigja ėshtė vetėm njė rrudhje tė supeve e asgjė mė shumė.

Kanė ekzistuar disa iniciativa qė kjo ēėshtje tė rregullohet, por rruga kryesore ėshtė tejet e ngushtė ose shpesh blokohen edhe nga pronarėt e dyqaneve me qėllim tė sigurohet lėvizje e lirė e konsumatorėve. Ēėshtjen e parkimi tė automjeteve pushteti vendor duhet ta shikojė mė me pėrkushtim sepse, derisa ky problem mbetet aktual jashtė stinės turistike,verės bėhet edhe mė i mprehtė, sepse, siē dihet kėtu arrijnė mijėra turistė me autoveturat e tyre.(Intron)

 PUNON VETĖM HOTELI “ALBATROS”

Ulqin, 2o nėntor-Tė gjitha hotelet janė mbyllur kaherė. Po tė mos ishte hoteli “Albatros” afaristėt, vizituesit e rastit etj. nuk do tė kishin ku do tė vendoseshin. Nė tė vėrtet punojnė edhe kapacitetet nė Kala, mirėpo nuk e ka praktikuar askush qė tė hap bujtore edhe ta mbajė atė nė mėnyrė tė pėrhershme. Rėndom ulqinakėt shtėpitė i mbajnė tė hapura pėr turistėt gjatė stinės sė verės, ose me rastin e vendosjes sė grupeve tė organizuara tė vizituesve, eventualisht tė ekskursioneve.

 Njerėzit tė cilėt arrijnė kėtu pėr tė kryer ndonjė punė, e nėse nuk kanė dikė tė njohur, duhet tė vendosen nė hotel.

Ndjehet mungesė e bujtoreve edhe pse dikush do tė mund tė thoshte se janė tė vogla llogaritė pėr t u marrė me kėtė “biznes” tash jashtė stinės turistike. Megjithatė, duhet tė ushtrohet edhe kjo veprimtari.(Intron)

 

 MBISHKRIMET E ĒUDITSHME TĖ FIRMAVE

Ulqin,2o nėntor-Nė bagazhin e kulturės sė njė populli, tė njė vendbanimi bėjnė pjesė shumė elemente. Kulturė ėshtė stili i pamjes sė jashtme tė njė ndėrtese, murit qė e rrethon atė etj. Mirėpo, kulturė ėshtė edhe njė dyqan i vetėm. Nuk ėshtė karakteristike vetėm harmonia e brendshme tė hapėsirės, kulturė ėshtė edhe mbishkrimi, emėrtimi me tė cilin e pagėzon vetė pronari.Edhe nė Ulqin vėrehet njė spektėr emrash tė firmave.Tė rralla janė dyqanet private qė bartin emra shqip. Dominojnė emra qė u pėrkasin gjuhėve tė ndryshme ballkanike  dhe tė Evropės. Do tė thotė kjo se nė Ulqin kanė filluar qė moti «evropianēe», edhe ėshtė mė nė «modė» tė iket nga gjuha burimore e popullatės sė kėtushme tė lashtė, shqip? Duket paksa e pakuptueshme.

Vėrtet se nė monizėm emėrtimi shqip ka mundur tė sjellė edhe pasoja tė ndryshme politike, ama tash nuk paraqet ndonjė rrezik.

Mirėpo, ėshtė njė fakt tjetėr se nė Ulqin pėrgjidhen emra shumė tė bukur me tė cilėt pagėzohen fėmijėt. Ta zėmė, emrat Agim, Flamur, Arben, Gėzim, Lirije, Vjollca, Teutė etj. janė tė kahmotshėm. Atėherė, si mund tė shpjegohet se dyqanet tregtare, hoteliere pagėzohen me emra tė gjuhėve tė huaja , qė mbase as vetė pronarėt nuk e dinė domethėnien e tyre.(Intron)

19.11.2001

... LIDERĖT SHQIPTARĖ NGA MALI I ZI  PĖR ZGJEDHJET NĖ KOSOVĖ

Ulqin, l9 nėntor-Edhe shqiptarėt nė Mal tė Zi me interesim tė madh i pėrcollėn zgjedhjet nė Kosovė edhe tė gjithė shfaqin admirimin e tyre pėr njė atmosferė tė qetė dhe demokratike.Kryetarėt e partive nacionale parlamentare u prononcuan pėr mediat lidhur me kėto zgjedhje nė Kosovė. Kėshtu, kryetari i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Fuad Nimani u shpreh se kėto ishin zgjedhje demokratike dhe paqėsore me tė cilat populli i Kosovės tregoi  me tė vėrtetė di tė udhėheq vetvehten. Uroj qė subjektet mė relevante politike tė Kosovės, tė kryesuar nga LDK, do tė dinė qė aspiratat, vullnetin  dhe dėshirėn e popullit kosovar ta realizojnė, e ajo ėshtė qė tė punohet me kėmbėngulje nė pavarėsinė e Kosovės, u shpreh Nimani.

 

Ndėrkaq, lideri i Lidhjes Demokratike e deputet nė Parlamentin e Malit tė Zi, Mehmet Bardhi vlerėsoi se zgjedhjet, ė cilat u zhvilluan nė prag tė festės sė Flamurit nė Kosovė, pa dyshim mund t i cilėsojmė si festė e madhe dhe kjo ėshtė ndėr data mė kulmore tė historisė sė kosovarėve dhe mbarė popullit shqiptar pėr vendosjen e institucioneve demokratike nė Kosovėn e lirė. Zgjedhjet, pa dyshim se shėnojnė rrugėn e drejtėsisė dhe pavarėsisė sė plotė tė Kosovės, tha Bardhi. (Intron) 

 VIZA TĖ PAFUND KRAJANĖVE PĖR NĖ AMERIKĖ

Ostros, l9 nėntor-Trevėn e Krajės e ka pėrfshirė njė zbrasje e madhe e popullatės. Nuk ka vėrtet ndonjė evidencė pėr kėtė shpopullim, por nėpėr katunde vėrehen mbyllje masive e shtėpive. Disa vendbanime, siē ėshtė Veliqi e ndonjė tjetėr, kanė mbetur shumė pak banorė edhe atė tė moshės sė thyer. Aq mė shqetėsuese ėshtė edhe fakti se janė duke emigruar edhe kuadro me pėrgatitje tė larta arsimore, madje edhe nga shkolla fillore e Ostrosit.

Nuk shkohet vetėm nėpėrmjet kanaleve ilegale duke paguar shuma tė mėdha dollarėsh, por ėshtė edhe  njė dukuri, jepen edhe viza tė pafund, mė parė nė Hungari, kurse tash nė Beograd. Nga burime jozyrtare mėsojmė se nga Kraja ditėve tė fundit viza kanė marrė familje tė tėra, sidomos nga ato vendbanime tė cilat deri mė tash ka pasur mė pak shpėrngulje. (Intron)

Ulqin, l9 nėntor-Kėshilltarėt e Parlamentit lokal tė Ulqinit sot miratuan vendimin mbi ndryshimet e plotėsimet e Planit urbanistik tė qytetit. Pėrfaqėsuesit e Drejtorisė sė Urbanizmit komunal deklaruan se kėto ndryshime dhe plotėsime tė kėtij plani janė tė ekspozuara nė lokalet e Kuvendit tė Komunės dhe palėt e interesuara mund ta vizitojnė edhe tė kėrkojnė sqarime mbi tė gjitha kėto plotėsime e ndryshime. Deputetėt e opozitės, sidomos ata tė DPS-it kėrkuan listėn e atyre qytetarėve tė cilėt kanė parashtruar kėrkesė qė tė pėrfshihen nė kėto plotėsime edhe cili ėshtė numri i atyre qė janė shqyrtuar pozitivisht. Nga zyrtarėt e drejtorisė respektive komunale moren pėrgjigje se nė vendimin  e parė janė pėrfshirė ll9 kėrkesa tė kėsaj natyre, kurse nė vendimin e dytė 9 dhe gjithėsej janė deponuar 2o9 parashtresa tė kėtilla. Kanė mbetur tė papėrpunuara vetėm lo prej tyre.Mirėpo, diskutimi publik do tė zgjasė njė muja edhe qytetarėt do tė kenė mundėsi qė tė paraqesin kėrkesat e tyre, nė mėnyrė qė tė tė marrin pėrgjigje pėr mundėsitė qė ekzistojnė qė edhe kėrkesat e tyre tė pėrfshihen nė kuadėr tė ndėrrimeve e plotėsimeve tė reja tė Planit urbanistik tė Ulqinit, pasoi pėrgjigja.

Lexuesit e lajmeve tona, nė veēanti ata nga diaspora, mund tė jenė tė interesuar pėr tė paraqitur kėrkesa tė kėtilla. Kėtė duhet ta bėjnė nė administratėn lokale tė pushtetit vendor, pėrkatėsisht nė zyrat e Drejtorisė sė Urbanizmit.

Kėtė rast duhet ta shfrytėzojnė sepse mund tė shfaqin dėshirė pėr tė bėrė investime tė ndryshme edhe tė mos kenė pengesa me zgjidhjet urbanistike.(Intron)

18.11.2001

KRONIKĖ E RRJEDHAVE ETNOKULTURORE

 (Recension  pėr tė pėrmuajshmen «Buzuku» tė Ulqinit) 

Ulqin,l8 nėntor-Lexuesit kanė nė duar numrin tre tė revistės «Buzuku», tė cilėn e boton Shoqata «Don Gjon Buzuku» edhe numri i parė ėshtė paraqitur nė skenė nė shtator tė kėtij viti.Kryeredaktor i saj ėshtė Prof.Dr. Simė Dobreci.
Qė nė fillim «Buzuku» pjesėn mė tė madhe tė temave ia ka kushtuar sė kaluarės sė zonės sė Shestanit, kėsaj treve me njė shkallė tė lartė tė asimilimit tė popullatės shqiptare, sidomos kjo dukuri hetohet nė periudhėn e pas Luftės sė Dytė Botėrore e deri nė ditėt e sotme. 

.Revista ėshtė duke luajtur njė rol shumė tė rėndėsishėm sepse nxjerr nė dritė shumė virtute kulturore dhe shpirtėrore tė cilat janė duke u shpėtuar nė ēastet e fundit nga kujtesa e atyre mė tė moshuarve.Mirėpo, revista trajton edhe tema nga zonat tjera shqiptare tė Krajės, Anės sė malit, Ulqinit, Malėsisė etj. 
Vlen tė theksohet edhe njė fakt tjetėr:nė fund tė revistės janė shėnuar emrat e atyre qė e kanė ndihmuar daljen e «Buzukut» dhe ata kėsaj radhe janė: Ndėrmarrja Komunale e Ulqinit, por edhe mėrgimtari Stjepa i Pjetrit Markushit, i cili tash jeton nė SHBA.

 MISTERET E  MALIT TĖ  SUMĖS

Ėshtė ky titulli i eseut tė prof. Dr. Ruzhdi Ushakut tė botuar nė kėtė numėr tė «Buzukut» edhe me njė pėrjetim emocional autori rikthehet plotė nostalgji pas 44 vjetėsh nė atė ambient kur kishte qenė mėsues edhe depėrton thellė shpirtėrisht, fizikisht dhe shkencėrisht nė misteret e Malit tė Sumės. arbėrore.Autori pėrkujton  gojėdhėna tė shumta qė lidhen me kėtė mal, i cili dikur ka qenė fortifikatė apo pushimore pėr mbretėrit apo pėr sunduesit ilirė tė kėsaj hapėsire, e deri te legjenda sipas sė cilės kėtu u zu rob shėn Gjon Vladimiri nga perandor Samuili.

 Profesor Ushaku shkruan se «historia pėr Vladimirin, qoftė kjo edhe  si ngjarje e mėvonshme, mund tė jetė edhe si legjendė, mė e kapshme historikisht, dhe se fati i kėtij tė shenjti  u lidh, pa marrė parasysh hipotezat dhe mendimet pėr prejardhjen e tij, me historinė e Kishės sė Shėn Mėrisė apo tė Zonjės sė Papėrlyer tė Krajės...»
Autori nxjerr nė dritė shkencėrisht edhe nė mėnyrė tė argumentuar misteret e malit tė Sumės tė tokės

 TAHIR KANAQI-FIGURĖ E SHQUAR KOMBĖTARE DHE FETARE

Tahir Kanaqi ėshtė njeri ndėr personalitetet mė tė spikatura kombėtare dhe fetare tė Krajės nė shekullin e kaluar. Pėr kėtė figurė revista boton njė shėnim tė autorit A.Gjeēbritaj, i cili shkruan se Tahiri kurrė nuk i dallonte njerėzit sipas pėrkatėsisė fetare, nacionale dhe racore. Ai shpesh shprehej-Tė gjitha fetė nė kėtė botė janė si lulet e njė kopėshti.Ata qė e kanė njohur Tahirin, asnjėherė nuk i harrojnė kujtimet pėr.I afėrt me njerėzit e tė gjitha moshave. Ka qenė lexues i flaktė i gazetės»Rilindja», mė shumė se gjysmė shekulli, por ka pasur bibliotekė tė pasur familjare dhe pėrherė i ka kėshilluar tė rinjtė qė mos tė kursejnė asgjė pėr diturinė, sepse dituria ėshtė drita qė u shndėrritė tė ardhmen e tyre.
 

 

Revista «Buzuku» boton edhe materiale tė tjera tėrheqėse pėr lexuesit. Sidomos me interes tė veēantė etnografik  janė dy fotografi nga Shestani qė nė vitin l929 me veshje kombėtare si dėshmi e  pėrkatėsisisė shqiptare nga Lijarja, por edhe materialet tjera tė folklorit tė kėsaj treve shqiptare. (Intron )   

Ka punuar si administrator nė shumė qytete tė Shqipėrisė, si nė Tiranė, Korēė, Durrės, Shkodėr etj. Ka qenė i njuhur si dervish  rrufai dhe sheh –prijės i kėtij tarikati.
Autori nė shėnimin  e botuar pėrmend se Tahir Kanaqi « mė l929, kur nė Krajė nuk dėgjohej zėri i shqipes sė shkruar, ai solli nga Shqipėria njė abetare, ndoshta tė parėn nė Krajė. Ajo u prit shumė mirė dhe prej saj  shumė krajanė filluan tė mėsojnė shkrim-leximin shqip, por shpejt ra nė vesh tė xhandarmerisė dhe pėr pak patrioti Tahir pėsoi dėnimin.»
Tahir Kanaqi ka shėrbyer edhe  si prijės fetar nė xhaminė e Arbneshit, Qyrjanit dhe pėrfundoi nė Xhaminė e Re nė vendlindje , Ostros tė Vogėl, ku i ėshtė ngritur edhe tyrbeja. Nė moshėn 77 –vjeēare vdiq para l7 vjetėve, por vepra e tij humane, fetare dhe kombėtare nuk harrohet kurrė nga ata qė e kanė njohur jo vetėm nga Kraja.

17.11.2001

LIGJ QĖ CENTRALIZON EDHE MĖ SHUMĖ PUSHTETIN 

Ulqin, l7 nėntor-Njė ekip ekspertėsh  i Ministrisė sė Drejtėsisė sė Qeverisė sė Malit tė Zi organizoi njė diskutim publik mbi projektligjet e reja mbi qeverisjen lokale, atė tė organizimit territorial dhe ligjin mbi financimin e pushtetit vendor. Merrnin pjesė pėrfaqėsues tė administratės lokale, tė shoqatave joqeveritare, avokatė etj.

Zėvendėsministri republikan i Drejtėsisė, Dr. Gjorgje Bllazhiq tha se, poqėse Mali i Zi dėshiron tė integrohet nė Evropė, duhet tė bėjė reforma tė ligjeve derisa Evropa t i pėrgjigjet pozitivisht. Sipas tij, kėto propozimligje janė nė kėtė ndėrlidhje, por pjesėmarrėsit nga Ulqini nė kėtė shqyrtim pikėrisht kėtyre propozimeve ligjore u bėnė vėrejtje tė theksuara dhe thelbėsore. Kėshtu, Osman Rexha, kryetar i Partisė sė Propseritetit Demokratik tha se kemi shpresuar se me ligjin e ri do tė bėhet decentralizimi i qeverisjes lokale, mirėpo siē shihet kjo nuk do tė ndodh nėse vėshtrojmė kėto propozime qė na prezentohen. Ai shtroi propozimin se, hiq statusin e kryeqytetit tė Republikės, tė gjith qytetet duhet tė gėzojnė tė drejtėn e komunės, tė kenė tretman tė barabartė.

.Ndėrkaq, Xhabir Hoxhiqi nga administrata vendore tha se me kėtė ligj nuk bėhet asnjė pėrmirėsim nė fushėn e financave tė pushtetit lokal edhe u angazhua qė pushtetit tė Ulqinit t  i  kthehen kompetencat mbi kadastrin  dhe tė ardhurat shoqėrore. Nė kėtė vazhdė Gjergj Pepgjoni tha se amblemi dhe simboli i komunės duhet tė jetė nėn ingerencat e komunės, kurse drejtori i Ndėrmarrjes Komunale Fuad Haxhibeti pėrmendi faktin se Riviera e Ulqinit u ka 4oo mijė marka borxh, kurse Ministrisė sė ujėrave duhet t i  paguhen shuma tė mėdha financiare nė emėr tė faturave tė pashlyera.

Pėrfaqėsuesit e shoqatave joqeveritare kėrkuan vėmendje mė tė madhe ēėshtjeve ekologjike dhe mbėshtetjes financiare tė projekteve tė kėtyre asociacioneve. (Intron)

 SIMPOZIUM I MJEKĖVE TĖ ULQINIT DHE TĖ SHKODRĖS

Ulqin, l7 nėntor-Shoqata e mjekėve tė Malit tė Zi, dega nė Ulqin dhe Drejtoria e shėndetit Publik tė Shkodrės  sot nė Ulqin organizuan njė simpozium me temėn bosht- Mbrojtja shėndetėsore e gruas, nė tė cilin kishin mysafirė edhe homologė tė tyre edhe nga vende tjera tė Ballkanit dhe tė Evropės. Gjatė sesioneve u dėgjuan disa kumtesa, si Tumorėt malinj tė qafės sė mitrės (Z.Duraku, Ulqin), Tumorėt malinj tė lėkurės  (S.Dobreci, Ulqin ), Tumorėt malinj tė fėmijėt  (S.Zhugjeloviq, Ulqin ), Tumorėt e trurit  (B.Bala, Shkodėr ), Pneumonitė ideopatike (B.Gjuriq, Novi Sad ), Infrakti i miokardit  (A.Maraj, Ulqin ), Teknika ekstrakorporale (L. Mormeror, Hamburg ), Ndėrveprimet e barnave (M.Disha, Prishtinė)  etj.

Sponsorė tė kėtij simpoziumi, siē thanė organizatorėt ishin Ministria pėr Mbrojtjen  e tė Drejtave tė Popujve Pakicė pranė Qeverisė sė Malit tė Zi , Fondit tė Shėndetėsisė sė MZ dhe Kuvendi i Komunės sė Ulqinit.

Rreth kumtesave tė paraqitura u zhvilluan edhe diskutime tė frytshme profesioniste.(Intron)

 

 NDĖRTIMET  E JASHTĖLIGJSHME 

Ulqin, l7 nėntor-Dukuria e ndėrtimeve tė jashtėligjshme ėshtė e pranishme kaherė nė pikat mė tė kėrkuara turistike  dhe nė ato qė shtrihen pėrgjatė rrugės kryesore tė qytetit. Shumė herė janė bėrė pėrpjekje pėr tė vendosur rregull nėpėrmjet vendimeve tė ndryshme lokale dhe  ligjore, por nuk ka dhėnė ndonjė rezultat,planet detaje urbanistike nuk janė pėrfillė.Nė parlamentin vendor tė Ulqinit ndodhet nė procedurė tė miratimit njė vendim pėr legalizimin e trojeve tė ndėrtimtarisė.Kėshilltarėt e dy partive nė pushtetin lokal, Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi dhe Unioni Demokratik i Shqiptarėve janė duke rrahur vlerėsime tė ndryshme rreth kėsaj ēėshtjeje.Kėshilltarėt dje e kanė miratuar njė komision parlamentar,mirėpo dy partitė nacionale bashkėqeverisėse lokale nuk kanė rėnė ende nė njė mendje rreth kryetarit tė kėtij komisioni qė ka pėr tė detyrė regjistrimin e shitjen e trojeve tė ndėrtimit nė disa lagje tė qytetit tė Ulqinit, prandaj debati nė Kuvendin lokal do tė vazhdohet javėn e ardhshme.

Ėshtė dėgjuar nga kėshilltarėt se kjo kategori e trojeve duhet tė kundrohet mirė sepse nė ndonjerin prej tyre mund tė jenė bėrė edhe ndėrtime e shėrbimet e administratės lokale, duke u mbėshtetur nė planet detaje urbanistike janė shpallur tė lira.

Vendimi i shitjes sė trojeve tė ndėrtimit,pronė e Komunės sė Ulqinit,krijon mundėsinė e legalizimit tė ndėrtimeve tė jashtėligjshme edhe nė kėtė mėnyrė tė sigurohen fonde pėr investime tė reja nė infrastrukturėn e kėtij mjedisi.(Intron)

16.11.2001

... PĖR VITIN E RI RIVEHET QARKULLIMI MAL TĖ ZI-SHQIPĖRI

Ulqin, l6 nėntor-Njė delegacion i Qeverisė sė Malit tė Zi, nė tė cilin ishin Jusuf Kallamperoviq, ministėr i Komunikacionit dhe Detarisė, Gėzim Hajdinaga, ministėr pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Grupeve Nacionale dhe Etnike etj.vizizoi dje Shqipėrinė. Ministri Kallamperoviq pas kthimit nga Tirana nė Podgoricė  u ka deklaruar mediave tė Malit tė Zi se me autoritetet shqiptare ka biseduar lidhur me rivenien nė qarkullim tė hekurudhės Podgoricė-Shkodėr. Kėshtu, ka thėnė ai se deri pėr Vitin e Ri do tė rikonstruktohen 4 km hekurudhė deri nė Bajzė(stacioni i parė )brenda territorit tė Shqipėrisė. Pėr rikonstruktimin e hekurudhės Podgoricė-Shkodėr do tė shfrytėzohen pragjet e prodhuara nė Mal tė Zi, pėrkatėsisht nė Kollashin, si dhe guri i bluar nga Nikshiqi. Fillimisht riparimi i hekurudhės do tė bėhet deri nė Bajzė e mė pastaj do tė vazhdojė deri nė Shkodėr. Pjesa e fundit parashihet tė realizohet deri nė fund tė vitit tė ardhshėm, atėherė kur do tė vendoset edhe treni i udhėtarėve, ka thėnė ministri malazias i Komunikacionit.

 Ai ka theksuar se pala shqiptare ka mbėshtetur idenė pėr ripėrtėritjen e rrugės Sarajevė-Podgoricė-Tiranė, tė cilėn ka shfaqur interesim Unioni Evropian pėr ta mbėshtetur me mjete financiare. Qė tė dy palėt kanė pėrkrahur idenė e ndėrtimit tė rrugės Plavė-Podgoricė, e cila do tė duhej tė kalonte nėpėr territorin e Shqipėrisė edhe ky akt  do tė shkurtonte kėtė  rrugė prej l8l km tė tashme nė 7o km. Kallamperoviq ka thėnė se Shqipėria i ka siguruar mjetet financiare pėr tė lidhur Shkodrėn me Tivarin edhe parakusht pėr kėtė ėshtė hapja e pikės kufitare tė Sukubinės-Muriqanit, komuna e Ulqinit, pastaj ėshtė biseduar rreth mundėsive tė lundrimit nėpėr liqenin e Shkodrės dhe lumin Buna. (Intron)

 INICIATIVĖ E RĖNDĖSISHME PĖR MBARĖ KOMUNĖN E ULQINIT

Ulqin, l6 nėntor-Kaherė ėshtė shtruar kėrkesa pėr hapjen e maternitetit nė Ulqin, por kjo nismė nuk ka hasur nė mbėshtetje nė strukturat republikane.Mirėpo, siė deklaron Dr.Gani Karamanaga, kryetar i Shoqatės sė Mjekėve tė Ulqinit edhe i projektit pėr hapjen e kėtij reparti tė lindjes pranė Shtėpisė sė Shėndetit nė Ulqin me tė gjitha ordinancat qė i takojnė njė objekti tė kėtillė.Pėr tė realizuar kėtė, lypset tė ndėrtohet objekti i ri.Dr. Ganiu thotė se pėr kėto qėllime tashmė ėshtė angazhuar njė arkitekt, kurse elaborati pėr kėtė projekt do tė pėrfundojė javėn e ardhshme edhe do tė dėrgohet nė adresat e duhura nė Mal tė Zi.

 Njė shpresė tė madhe se ka pėr tė ndihmuar nė ndėrtimin e maternitetit nė Ulqin Dr. Ganiu e mbėshtet te ministri  pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Grupeve Nacionale dhe Etnike, Gėzim Hajdinaga, pranė Qeverisė sė Malit tė Zi.
Pėr tė hapur maternitetin  nė Ulqin ekziston edhe kuadri profesionist i mjekėve, por duhet tė pėrgatitet edhe personeli tjetėr. Iniciativa ka hasur nė mbėshtetje tė tė gjitha subjektet politike nė Ulqin.
(Intron)

 

 ULQINIT I DUHET MARINA

Ulqinit, l6 nėntor-I vetmi qytet nė bregdetin e Malit tė Zi, i cili nuk ka marinė ėshtė, pikėrisht , Ulqini. Disa herė nė monizėm ėshtė premtuar se do tė realizohet ky objekt, por mė shumė ka qenė premtim politik se sa njė projekt i njėmendėt. Shans shumė reale ėshtė vlerėsuar koha pas termetit tė vitit l979 se do tė ndėrtohet marina, meqė atėherė ka pasur mjete tė shumta financiare  tė cilat  strukturat e atėhershme komunale tė Ulqinit as nuk kanė ditur t i  shfrytėzojnė e as nuk kanė pasur gatishmėri pėr ta bėrė kėtė.Edhe pas viteve 9o-tė nėpėr momente tė ndryshme euforike parazgjedhore ėshtė pėrmendur ndėrtimi i marinės nė Ulqin, por nuk ėshtė arritur kjo. Bregu i detit tė Ulqinit ka disa pika ku do tė mund tė ngritet marina, si nė Porto Milenė, Lima, Ranė etj. por mungon iniciativa serioze.

Ulqini ka arsye tė kėrkojė njė objektet tė kėtillė, sa pėr nevoja praktike tė strehimit tė barkave dhe tė vazhdimit tė traditės si qytet i anijeve dhe i piratėve.(Intron)

15.11.2001

... NATA E RAMAZANIT NĖ ULQIN

Fotoreportazh
Ulqin, l5 nėntor –Ky qytet ka njė pamje solemne.Njerėzit, tė buzėqeshur,plot hare e gėzime urojnė njeri tjetrin qė kanė pritur muajin mė tė madhurueshėm e  tė devotshmėrisė, Ramazanin. Secila shtėpi ka dritė e lumturi shpirtėrore, duke harruar tė gjitha brengat.
Gjatė ditės sė sotme, nė shenjė nderimi- muajit tė agjerimit dhe pėrkushtimit tė Ramazanit, u organizuan aktivitete tė shumta fetare.
Kėshtu, pas namazit tė ikindisė e mukabeleve –leximit tė Kur-anit tė lavdėruar, u bė pėrurimi i objektit tė ri tė Bashkėsisė Islame tė Ulqinit. Nė tė ndodhen biblioteka, salla e leximit, salla pėr mėsim-besim, pėr mėsimin e gjuhės arabe dhe asaj angleze, e pajisur me kompjuterė pėr tė pėrvehtėsuar informatikėn.
Nė kuadėr tė fillimit tė muajit tė madhėrueshėm tė Ramazanit u bė edhe pėrurimi i disa objekteve tė riparuara nė Xhaminė e Pashos, e cila ndodhet nė afėrsi tė Ranės.
Nė komunėn e Ulqinit veprojnė 26 xhami, 5 nė qytet, ndėrsa 21 nė rrethinė , objekte tė reja dhe pajisura mirė edhe tė gjitha funksionojnė gjatė muajit tė Ramazanit.


Nė foto:Xhamia nė Krye tė Pazarit

 OBJEKTI QĖ U PĖRURUA NATĖN E RAMAZANIT - BIBLIOTEKA

Nė foto:Hyrja nė Mejtep

Nė kuadėr tė kėsaj ndėrtese tė re tė Bashkėsisė Islame tė Ulqinit ndodhen:salla e lexim-besimit tė gjuhės arabe dhe angleze dhe pajimet e informatikės. Momentalisht mėsimet i ndjekin mbi 2oo nxėnės. Qė tė gjithė janė tė grupmoshave tė ciklit tė ulėt tė shkollave fillore.

Nė foto: salla e mesimbesimit dhe gjuhes arabe dhe gjuhes angleze

Nė foto:Pamje nga biblioteka

 Nė kėtė hapėsirė ndodhen libra tė shumtė fetarė, nė gjuhėn shqipe dhe boshnjake. Ėshtė interesim i theksuar i lexuesve tė tė gjitha moshave.

ZYRA E BASHKĖSISĖ ISLAME

Nė foto: Selia e Bashkėssisė Islame e Ulqinit dhe salla e kurorėzimit

  MESAZHI I KRYEIMAMIT TĖ ULQINIT DREJTUAR BESIMTARĖVE

Nė foto: Haxhi  Rexhep ef. Lika

Haxhi  Rexhep ef. Lika
Po fillon muaji i Ramazanit, nė tė cilin ka filluar shpallja e Kura-anit, e Kur-ani ėshtė fjala e Allahut drejtuar gjithė njerėzimit, ėshtė ligji sipas tė cilit e kanė detyrė tė punojnė besimtarėt, tė  sillen, tė mendojnė edhe tė gjykojnė. 

 Pra, nė kėtė muaj, pėr hir tė asaj qė Allahu filloi shpalljen e Kur-anit, u urdhėrua edhe agjerimi nė kėtė muaj. Agjerimi ėshtė obligim, jo vetėm tė tėrhiqemi nga ushqimi, pija dhe thithja e duhanit, edhe tjera qė prishin agjerimin, por agjerimi ėshtė diēka mė i lartė, diēka mė e madhe, ashtu sikur thotė Zoti:Pėr tė qenė tė devotshėm, agjerimi dhe roli i tij pėr besimtarėt ėshtė ngritje shpirtėrore dhe devotshmėri, asesi uri, asesi mundim. Pėrkundrazi, kėnaqėsi me Zotin  dhe duke e pasur kėtė kėnaqėsinė me Zotin , tė mundohemi, brenda mundėsive tona, t i  kėnaqim tė afėrmit tonė, besimtarėt dhe tė gjithė njerėzit rreth nesh qė e duan tė mirėn dhe qė e meritojnė atė tė mirė.U dėshiroj qė kėtė muaj tė madhėrueshėm ta kaloni nė ibadet, adhurim, kėnaqėsi dhe hare, lumturi e paqe (Intron)

14.11.2001

... KU MUND TĖ INVESTOHET NĖ ULQIN?

Ulqin, l4 nėntor-Fatmirėsisht, edhe nė Ulqin ka individė tė cilėt kanė krijuar kapital edhe janė nė gjendje tė bėjnė investime pėr zhvillimin e iniciativave private. Shteti nuk ka ndėrmarrė ndonjė hap pėr tė nxitur e as pėr tė investuar nė kėtė komunė bregdetare, por mė shumė ėshtė orientuar nė marrjen e tė gjitha resurseve qė janė trashėguar nga sistemi i kaluar monist. Tė gjitha kapacitetet industriale, e nė radhė tė parė Fabrika pėr pėrpunimin e ullinjve,nuk funksionon mė e as qė ka ndonjė iniciativė qė ajo tė aktivizohet. Ka ekzistuar njė iniciativė pėr ndėrtimin e njė linje tė prodhimit tė prodhimit tė qumėshtit, mirėpo ajo mė shumė ėshtė manifestuar si dėshirė e shtruar nė euforitė parazgjedhore. Edhe Ndėrmarrja ndėrtimore nė Mal tė Bardhė ka pushuar sė funksionuari nė masėn qė ka vepruar dikur. Tash, e vetmja mundėsi pėr tė hapur ndonjė vend pune ėshtė iniciativa private. Por, ajo duhet tė mbėshtetet, pėrkatėssisht tė stimulohet nė mėnyrė qė tė realizojė projektet qė do tė mund t`i sjellin prosepritet kėsaj komune specifike.Banorėt e Ulqinit, sidomos ata nė qytet janė orientuar nė veprimtaritė e vogla turistike – hoteliere dhe nė sektorin e tregtisė edhe konsiderohen si veprimtaritė mė rentabile.

Pronarėt e firmave tė vogla ankohen se kanė pagesa tė shumta nė adresė tė pushtetit qendror edhe atij lokal. Numri i vogėl i banorėve kushtėzon edhe qarkullim, ndonjėherė edhe simbolik tė tė ardhurave.Mirėpo, mė mirė diē se hiē. Ka rėnė dukshėm edhe interesimi pėr tė shkuar nė perėndim, sidomos nė SHBA pėr shkak tė ngjarjeve qė po zhvillohen atje kohėve tė fundit.Kėshtu qė, njerėzit mė shumė orientohet pėr tė hapur ndonjė punė nė vendlindje. E, pikėrisht kėto iniciativa duhet tė pėrkrahen, duke gjetur mirėkuptimin tė tė dy palėt- pushteti vendor dhe investuesit privatė. Nuk mund tė pranohet qėndrimi se leje pėr tė investuar merr ky apo ai qė ka ndikim nė strukturat e pushtetit, lokal apo qendror.

 CILA ĖSHTĖ PJESA MĖ ATRAKTIVE PĖR INVESTIME ? 

Rėndom, investuesit privatė vendorė kėrkojnė troje nga pushteti vendor, prona qė janė tė sektorit shoqėror nga shkaku se mund tė merren me njė ēmim mė tė volitshėm edhe mė lehtė bėhet legalizimi i objekteve. Normalisht, interesi i tyre ėshtė qė tė jenė nė afėrsi tė qytetit. Pjesa mė atraktive pėr ta aktualisht ėshtė ajo nga Pompa e vjetėr e karburanteve e deri te Mulliri i gurit, rreth 2,5 km pėrgjatė rrugės nė drejtim tė  Tivarit. Ndėrkaq, e gjithė kjo hapėsirė ėshtė pronė private. Hilmi Kovaēi (LD nė MZ), sekretar i Sekretariatit pėr Urbanizėm  thotė se u kanė arritur kėrkesa nga investuesit privatė, por ato janė  pėr lokacione tė caktuara nė potesin e sipėrshėnuar. Kėrkohen sipėrfaqe tė mėdha, 3 deri nė 4 mijė metra katrore, pikėrisht hapėsira shoqėrore. Nė hollėsi i kemi shqyrtuar kėto kėrkesa edhe nuk shoh asnjė mundėsi pėr t`u dalur ndihmė.Ne si pushtet vendor, patjetėr duhet tė caktojmė njė zonė industriale. Konsideroj se  duhet tė bėjmė tė pamundurėn qė njerėzve tanė, tė cilėt janė tė gatshėm pėr tė investuar, tė krijojnė kushte jetese nė vendlindje pėr familjet e tyre dhe pėr tė punėsuar tė rinj e tė mos marrin rrugėt e perėndimit.
-Si pushtet lokal sikur nuk i analizojmė qėndrimet tona. Ka qenė edhe njė kėrkesė e njė investuesi nga treva e Anės sė Malit, i cili ka qenė i interesuar pėr tė ndėrtuar pompen e benzinit nė Katėrkollė.

  Nuk kishim forcė apo gatishmėri qė tė ndihmohet edhe ai, thotė Sylejman Gjoni kėshilltar i UDSH nga Ana e Malit. Ka qenė kėrkesė shumė legjitime, thotė ai, duke shtuar se nė atė hapėsirė ėshtė  paraparė  njė objeklt i kėtillė edhe me planin urbanistik tė  qendrės sė Anės sė Malit. Duhet pasur njė tretman tė njajtė  tė gjitha kėrkesat qė hyjnė nė procedurė tė Kuvendit tė Komunės sė Ulqinit. Flitet se ka tė interesuar pėr tė investuar edhe kėtu nė qytetin e Ulqinit. Pėr kėto iniciativa duhet tė jenė, sė paku, kėshilltarėt  tė informuar qė tė vlerėsojnė arsyeshmėrinė e atyre kėrkesave. Nuk ėshtė mirė qė tė bėhen klasifikime se kush nga ėshtė, por t`ua mundėsojmė njerėzve qė tė ushtrojnė veprimtaritė e tyre afariste. Parlamenti lokal i Ulqinit, derisa nuk ka ndonjė mundėsi tjetėr siē ndodh nė vendet e zhvilluara ku stimulohen me kredi etj.,por tė kemi konsiderata pėr njerėzit tanė qė kanė mundėsi pėr tė investuar, angazhohet ky kėshilltar i parlamentit lokal.

 KOMPENSIMET –SIPAS TREGUT

-Edhe mua si kryetar i komunės mė janė drejtuar disa investues privatė tė Ulqinit. Mė kanė kėrkuar hapėsira konkrete nga prona shoqėrore. Mirėpo, nuk janė tė gatshėm tė pranojnė alternativat ku i kemi mundėsitė tona. Ėshtė e vėrtetė se nė mal nuk mund tė ndėrtohen objekte prodhuese. Hapėsira tė cilat i kėrkojnė investuesit privatė ne si komunė nuk kemi, thotė Skėnder Hoxha (LD nė MZ), kryetar i Komunės dhe shton se vlerėsimin e tokės duhet ta bėjmė sipas kritereve tė njajta. Kompenzimi duhet tė jetė me ēmim tė tregut edhe  nuk mund tė tolerohen qėndrimet tė ndryshme. Ndėrkaq, Mustafa Gorana (UDSH), nėnkryetar i Komunės thekson se duhet tė mbėshtesim iniciativat private. Tash dy vjet ekzistojnė disa kėrkesa pėr tė zhvilluar veprimtari prodhuese private, por ne si pushtet vendor heshtim, nuk gjejmė vende alternativė. Ai nėnvizon se me qėllim tė stimulimit tė veprimtarive prodhuese individuale edhe  kompenzimet duhet tė jenė minimale. Nuk e kam qėllimin tė bėhem i mirė, siē dėgjohen zėrat nėpėr  koluare, por tė ndihmohen investuesit. Nė shtetet lindore prona shitet  njė markė pėr metėr katror si pėrkrahje iniciativės private, konstaton ai. Privatistėt ndodhen nė njė gjendje shumė tė vėshtirė. Mbase tė gjithė ata kanė mbetur papunė. Dėshirojnė pėr tė zhvilluar ndonjė aktivitet, e ne si pushtet vendor duhet ta kemi parasysh kėtė. Nuk duhet tė ndjekim shembullin e Tivarit.

 Atje, masovikisht investuesit privatė duan tė braktisin veprimtaritė e tyre pėr shkak tė tatimeve jashtėzakonisht tė larta. Kėtu nė Ulqin duhet tė sitimulojmė kėtė sektor. Ėshtė e vėrtet se ne si pushtet lokal nuk kemi arritur qė tė kemi ndonjė koordinim tė duhur me sektorin privat, por duhet tė mbėshtesim tė gjithė ata qė janė tė gatshėm pėr tė investuar, vlerėson Xhemal Bushati(UDSH), sekretar komunal pėr Ekonomi, Buxhet e Financa.

 Kėrkesat tė cilat kanė arritur tash dy vjet duhet tė dalin pėr t`u shqyrtuar nė parlamentin vendor edhe aty tė vendoset. Gjithėsesi duhet tė bėhet kategorizimi i trojeve, sepse nuk mund tė ketė tė njajtin ēmim si nė kodrat e fshatrave malore me ato nė periferi tė Fushės sė Ulqinit, thotė Loro Ndrekqi, kėshilltar i PDS-sė, parti kjo  qė ka pushtetin qendror. Ne duhet tė pėrkrahim aktivitetet prodhuese tė iniciativės private sepse me kėtė i kontribuojmė zhvillimit tė kėsaj komune edhe njerėzit tanė nuk marrin rrugėt e kurbetit (Intron).
13.11.2001

KUR DEBATOHET MBI TURIZMIN NĖ PUSHTETIN VENDOR TĖ ULQINIT 

Ulqin, l3 nėntor-  Pas shtyrjes sė mbledhjes sė Parlamentit lokal tė Ulqinit, sot mė nė fund, i vazhdoi punimet. Pika mė e diskutueshme ishte informata mbi rrjedhat turistike tė verės sė kaluar. Kėshilltarėt kishin nė disponim informatėn e hartuar nga Sekretariati pėr Ekonomi, Buxhet e Financa, sektor ky qė drejtohet nga pėrfaqėsuesi i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve. Materiali bazė, sipas klubeve tė kėshilltarėve nga aspekte tė ndryshme.Derisa ata tė UDSH- sė e cilėsonin si tė hartuar mirė edhe ėshtė njė pasqyrė e cila jep informacione tė bollshme mbi sezonin e kaluar  turistik, klubet tjera shfaqnin pikėpamjet e veta, siē thonin ata, pėr tė menjanuar me kohė dobėsitė e reflektuara gjatė verės nė qytet, nė plazhe, rrugė etj.

 

  Kėshtu, Mustafa Gorana (UDSH), nėnkryetar i Komunės tha se ēmimet mbase ishin karakteristika qė ka lėnė mė shumė gjurmė. Sepse nėnvizoi ai, ata u ngriten 5o pėr qind mė tė larta se sa u kishim premtuar ne turistėve. Sipas tij, plazhet private e shkelėn kėtė rregull mė shumė. Gorana nėnvizoi se duhet tė bėjmė tė pamundurėn pėr tė siguruar vende parkimi nė Ulqin, por, u angazhua ai, qė tash duhet tė bėjmė pėrgatitje pėr sezonin e ardhshėm, sepse mirėfilli dihet qė turizmi ėshtė dega kryesore nė Ulqin. Dihet po ashtu se ēmimet kanė qenė edhe sipas ecurisė nė treg. (Intron)

... Ulqin, l3 nėntor PYLLI I PISHNAJAVE –  PERLĖ E TURIZMIT TĖ ULQINIT 

Ulqin, l3 nėntor :Kėshilltari i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, Hajrullah Hajdari u pėrqėndrua nė njė segment tjetėr, por ėshtė i lidhur ngusht me turizmin: mirėmbajtja e pastėrtisė nė zonat ku nuk kontrollohet nga pushteti vendor. Nė kėtė kontekst pėrmendi papastėrtinė e madhe qė ka mbretėruar gjatė stinės turistike pėrreth Stacionit tė Autobusėve gjatė gjithė sezonit turistik. Njeriu qė menaxhon me kėtė stacion realizoi tė ardhura tė larta. Pėr ēdo autobus qė ėshtė futur nė stacion ka marrė nga 44 marka.

   Ka qenė i madh numri i autobusėve, sepse turistėt nga Kosova masovikisht kanė arritur nė Ulqin me autobusė. Ka mjaftuar qė tė ndante tė ardhurat e njė autobusi qė tė mirėmbante pastėrtinė.  
Ky kėshilltar bėri vėrejtje tė shumta pėr fatin qė po pėson Pylli i Pishnajave, i cili ndodhet midis hoteleve “ Galeb” dhe “Albatros”. Ndėrmarrja “ Morsko dobro” me seli nė Budvė i mbledh tė ardhurat, duhet edhe ta mirėmbajė pastėrtinė.
(Intron)

...Ulqin, l3 nėntor NUK U VOLĖN TAKSAT E BANIMIT   

Ulqin, l3 nėntor: Vėrejtje tė mėdha kėshilltarėt e opozitės i bėn pushtetit vendor pėr, siē thanė ata, paaftėsinė e vjeljes sė taksave tė banimit. Kėshtu, kryetari i Klubit tė kėshilltarėve tė Partisė Demokratike tė Socialistėve, Nail Rexha rreth papastėrtisė, furnizimit me ujė tė pishėm, e sidomos pėr mosvjeljen e taksave tė banimit. Pėr kėto lėshime nuk mund tė arsyetoheni u tha ai pėrfaqėsuesve tė pushtetit vendor. Ai informatėn mbi rrjedhat turistike e quajti tejet konfuze. Edhe kolegu i partisė sė tij, Rolloviq u anagazhua qė tė mbahet njė seancė e veēantė kushtuar rrjedhave turistike nė Ulqin. Me kėtė rast, nėnvizoi ai, i kemi bėrė disa vėrejtje, por mund tė dalin edhe dobėsi tė tjera edhe kjo ēėshtje duhet tė pėrcillet  nė kontinuitet.  Vėrejtjet mė tė ashpėra pushteti vendor ia bėri kėshilltari i Lidhjes Liberale tė Malit tė Zi, Xhemal M. Peroviqi, duke thėnė se informata qė po shqyrtojmė ėshtė e shkruar me njė stil tė dobėt. Unė nuk jam i interesuar pėr dobitė qė ka pasur buxheti i Malit tė Zi nga tė ardhurat e turizmit tė Ulqinit, por mė intereson buxheti i kėsaj komune, sepse pėr kėtė na ka zgjedhur elektorati jonė i kėtushėm.

   Nuk mund tė quhen pėrgatitje turistike nėse delegacioni i komunės sė Ulqinit  sė bashku me atė tė Rivierės kanė qenė nė Kosovė e Shqipėri edhe, sipas pushtetarėve, ky qėndrim ka pasur efekt pozitiv sepse kanė ardhur tė pushojnė mbi 7o mijė mysafirė. Nėse ėshtė kėshtu, Xhemali propozoi qė pushtetarėt lokalė tė shkojnė nė Gjermani, Francė e Angli. Por, ky kėshilltar shfaqi mendimin se pushteti vendor nuk e ka kryer nė nivel detyrėn gjatė sezonit turistik. Kjo paaftėsi ėshtė treguar nė papastėrtinė drastike, mungesa me ujė tė pishėm  e sidomos rreth vjeljes sė taksave tė banimit. Nėse nė kėtė gjendje do ta presim sezonin e ardhshėm, do tė dėshmojmė se nuk dimė tė qeverisim, tha ai. (Intron) 

12.11.2001

JEPNI  PĖR LIBRIN

  Ulqin, l2 nėntor    Biblioteka e Ulqinit ėshtė institucioni i vetėm, e cila pėrherė ka qenė vazhdimisht bėrthamė e tė gjitha aktiviteteve kulturore, jo vetėm ato qė i ka organizuar ajo, por edhe shoqatat e ndryshme. Pėrherė aty  kanė gjetur mbėshtetje morale dhe profesionale veprimtaritė e krijuesve. Punon nė kuadėr tė  Qendrės sė Kulturės, edhe me sakrifica tė natyrave tė ndryshme ka arritur qė t i  pėrballojė tė gjitha vėsshtirėsi tė qė janė manifestuar edhe vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite, e mbi tė gjitha financiare, gjithėsesi edhe mė shumė. Biblioteka pėrherė ka qenė nėn mbikqyrjen e strukturave shtetėrore  me qėllim qė ajo tė funksionojė vetėm sipas dėshirave tė individėve me ndikim shoqėror e politik, por jo kulturor. Megjithatė, kėto vėshtirėsi janė sviduar edhe blioteka ka mbetur me njė biografi tė pasur tė jetės sė librit, qoftė nė stande apo nė duart e lexuesve. Ėshtė vėrtetuar se aktivitetet kulturore, pa marrė parasysh se kush i organizon ato, janė tė lidhura ngushtė me bibliotekėn.

Doajeni i kėsaj biblioteke, Fadil Kroma identifikohet me Bibliotekėn e Ulqinit. Po bėhen tri dekada e gjysmė qė ia ka vėnė themelet e reja tė saj edhe e ka sjellė deri nė kėtė nivel, qė pėrkundėr vėshtirėsive nėpėr kohė ndryshme, ėshtė model, por udhėheqėsi i saj tashmė ndodhet nė fund tė karrierės sė punės, pėrkatitet pėr pension edhe ka shumė pėr tė thėnė mbi kėtė institucion kulturor. Mesazhi i vetėm i tij ėshtė: jepni pėr librin pėr tė pasuruar bibliotekėn sepse do tė kontribuoni shumė pėr tė ardhmen e atyre qė do tė trokasin nė dyert e kėtyre hapėsirave pėr tė kthielluar shpirtin, pėr tė zgjeruar horizontin e tyre kulturor.

Biblioteka deri nė fillim tė viteve nėntėdhjeta ka siguruar titujt e librave tė shtėpive mė tė njohura botuese tė hapėsirės sė ish-Jugosllavisė, e sidomos tė  Edicionit tė” Rilindjes” tė Prishtinės, sė paku nga tre ekzemplarė, mirėpo gjatė kėtyre dhjetė vjetėve nuk ka mundėsi financiare ta bėjė kėtė. E kjo pėr Bibliotekėn e Ulqinit ėshtė njė hendikep i madh sepse nuk arrihet qė fondet e saj tė plotėsohen me botime tė reja. (Intron )

  TĖ PADISHIPLINUARIT NĖ TRAFIK

  Ulqin, l2 nėntor- Rrugėt, relativisht, tė ngushta e pėrballė kėsaj, numri i madh i automjeteve shpesh nė Ulqin e bllokojnė trafikun, ose rrezikohen edhe kalimtarėt. Orėve tė pasdrekės, por edhe nė periudha tjera tė ditės, shumė tė rinj  edhe tė moshės sė mitur, zhvillojnė “auto-reli” tė vėrtetė, jo vetėm nėpėr rrugėn kryesore, por nė veēanti nė ato sporadike. Rėndom kjo grupmoshė nuk ėshtė e pajisur me patent shoferi, por me lejen e prindėrit e bėn ndonjė gjiro duke zhvilluar shpejtėsi tė pakontrolluara nėpėr lagjat me popullsi tė dendur. Nė kėtė mėnyrė vazhdimisht janė nė rrezik kalimtarėt e mbi tė gjithė, fėmijėt.

Nė pjesėn e rrugės para Qendrės Shkollore janė vendosur pengesat horizontale, tė cilat, pa dyshim se ngadalėsojnė automjetet vozitėsit e tė cilėve  nuk u pėrmbahen normave tė qarkullimit nė trafik. Me tė drejtė qytetarėt parashtrojnė kėrkesa qė pengesa tė kėtilla tė vendosen edhe nė disa nga  rrugėt  mė tė frekuentuara nė qytet dhe perfierinė e tij. (Intron) 

 

   EDHE FĖMIJĖT ME CELULAR

  Ulqin, l2 nėntor- Telefoni celular ėshtė duke depėrtuar me njė shpejtėsi jashtėzakonisht tė madhe nė ēdo mjedis edhe nė komunėn e Ulqinit dhe tė Tivarit. Ky mjet bashkėkohor i komunikimit ėshtė bėrė si modė apo nevojė e ditės. Derisa tė moshuarit, ata qė merren me biznes, me politikė mund  tė arsyetohen se kanė nevojė qė tė kenė me vete edhe telefonin celular pėr tė kontaktuar me subjekte pėrkatėse tė interesuara. Mirėpo, masovikisht janė duke u pajisur edhe fėmijėt, ata tė shkollės fillore. Shikuar nga ky aspekt, duket se qėndrojmė shumė lartė me standardin edhe nuk kemi asnjė mungesė tjetėr jetėsore. Zaten kjo ėshtė pozitive, por si mund tė shpejgohet se familjet me kushte modeste ekonomike, duhet tė bėjnė ēmos qė fėmijėn e tyre ta pajisin edhe me telefon celular, madje tė llojeve sa mė tė pėrzgjedhura. Nė kėtė mėnyrė zhvillohet njė garė e pashpjegueshme se cili telefon celular ėshtė kampion.

Nė rregull, do tė mund tė themi ata qė realizojnė tė ardhura tė mjaftueshme mujore pėr tė pasur njė jetesė me bollėk, mirėpo pėr tė plotėsuar dėshirėn e fėmijės mbase duhet bėrė sakrifica tė mėdha, qė tė mos bjerė nė sy nė radhėt e moshatarėve se ky apo ai fėmijė nuk ka nė xhep celularin. Punėt nuk pėrfundojnė kėtu. Pėr tė qenė nė funskion tė komunikimit, telefoni duhet tė pajiset me kartelė. Ato tė vlerės prej lo marka, tė cilat ditėve tė fundit vėshtirė ndodhen nė treg, shpenzohen brenda njė kohe shumė tė shkurtėr, kėshtu qė duhet bėrė gadi karetelėn e dytė, tė tretė, tė katėrt...
Vėshtirė se mund tė shpjegohet kjo dukuri! (Intron)       

11.11.2001

ULQINI KĖRCĖNOHET TĖ MBESĖ PA UJĖ TĖ PISHĖM 

Ulqin, 11 nėntor - Masat qė ka paralajmėruar Elektroekonomia e Malit tė Zi edhe ekspozitura e saj nė Ulqin se borxhlinjve ditėn e hėnė do tė shkėputen nga sistemi i furnizimit me energji elektrike, ekziston rreziku se banorėt e kėsaj komune do tė mbesin pa ujė tė pishėm nga ujėsjellėsi pėr shkak se Ndėrmarrja komunale i ka borxhe Elektroekonomisė sė Malit tė Zi mbi 5o mijė marka, na konfirmoi drejtori i pėrgjithshėm i Komunales, Fuad Haxhibeti. Ai na tha se NTH “Riviera e Ulqinit “na ka borxhe tė shumta edhe jemi marrė vesh me ministritė pėrkataėse qė nė formė kompenzimi tė shlyhen kėto borxhe, mirėpo, siē tha ai ministria e Financave nuk ėshtė duke e pėrfillur kėtė marrėveshje.
Kėto masa shtėrnguese do tė godasin edhe ata banorė tė cilėt rregullisht i shlyejnė borxhet pėr ujin e konsumuar. Qytetarėt me tė drejtė parashtrojnė pyetjen se si mund tė pėsojnė edhe ata tė cilėt janė shumė tė dishiplinuar tė pagesave tė faturave pėrkatėse. Ėshtė shumė absurde qė edhe kjo kategori e banorėve tė kenė kėso kokėēarjesh tė kėtilla. Ėshtė shumė e vėrtetė se vėshtirė do tė bėheshin shkyējet selektive, po a mund t u  nėnshtrohen kėtyre masave ata qė bėjnė edhe sakrifica tė mėdha pėr tė paguar ujin e konsumuar edhe nuk kanė asnjė burim alternativ. (Intron)  

ASNJĖ KĖND PĖR FĖMIJĖT 

Ulqin, 11 nėntor- Fėmijėt e qytetit tė Ulqinit kanė shumė nostalgji pėr njė hapėsirė tė vetme qė do tė mund tė zhvillonin lojrat e tyre pėrveē nė kuadėr tė shkollave fillore apo tė kopshteve. Ata i takon nėpėr trotuarėt e qytetit, duke improvizuar ndonjė kėnd pėr t  u argėtuar nė atė botėn e tyre fėminore, por pa e zhvilluar ndonjė lojė, duhet tė ndėrrojnė vend sepse atė hapėsirė ua zė ndonjė veturė. Edhe makina ėshtė nė hall meqė nuk ka vend pėr t  u strehuar. Tė shumtėn e rasteve, fėmijėt e Ulqinit bredhin prej njė krahu nė tjetrin tė rrugės kryesore ose para banesave, por ato hapėsira janė tepėr tė ngushta edhe nuk u mjaftojnė.
E, kur tė flasėsh me fėmijėt se cilat brenga i mundojnė ditėve tė fundjavės edhe nė ēastet e lira, menjėherė kanė pėr t  u pėrgjigjur se ata nuk e kanė asnjė hapėsirė ku do tė ishin tė qetė. Thonė se nė qytet nuk ka park zbavitės, e lėre mė tė pėrmendesh kopshtin zoologjik tė cilin e kanė parė nė televizion ose nė revista.

Fėmijėt e Ulqinit thonė se ju tė moshuarit nuk jeni duke u pėrkujdesur fare pėr ne. ”Duam tė luajmė, tė argėtohemi, por ku ta gjejmė njė hapėsirė pėr kėtė. Tė shkojmė nė Plazh tė Madh, ėshtė larg. Diku na takon edhe ne. Njė ditė, mbase shumė shpejt, do tė themelojmė sikur tė mėdhenjtė Parlamentin e fėmijėve tė Ulqinit edhe do ta miratojmė njė vendim pėr tė ngritur pallatet pėr ne. Keni pėr t u  bindur ju tė moshuarit!
”

Me siguri ka pėr tė ndodhur kėshtu sepse kėto tė rriturit i kanė harruar dėshirat dhe tė drejtat  e fėmijėve. (Intron)

 

REXHEP SALLA- KRYETAR I UDSH-sė, DEGA ULQIN 

Ulqin, 11 nėntor - Mbrėmė, nė orėt e vona, pėrfundoi Kuvendi i Tretė zgjedhor i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, dega nė Ulqin. Delegatėt zgjodhėn udhėheqėsinė e re. Kryetari i Komisionit kandidues, Mustafa Gorana kuvendit i paraqiti raportin e kėtij komisioni prej shtatė anėtarėsh, i cili mbi tri orė vonoi numėrimin e votave, tha se asnjė votė nuk ka qenė e pavlefshme. U arriten kėto rezultatete: Rexhep Sallaj 75 vota, Gjylaver Avdiu 5l dhe Ethem Mehani lo. Nė bazė tė kėtyre votave kryetar i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, dega Ulqin u zgjodh Rexhep Sallaj.
Kryetari i posaemruar i kėsaj dege tė UDSH-sė falenderoi votėbesimin e dhėnė. Ai po ashtu falenderoi ish- homologun e tij, Ragip Bushatin pėr bashkėpunim. Pėrgėzoi kryesinė e re edhe shfaqi dėshirėn pėr njė bashkėpunim tė plotė, jo vetėm ne nė kryesi tė degės, por edhe me atė tė UDSH-sė dhe tė gjitha institucionet e niveėlet e kėsaj partie. (Intron)
 

KUVENDI I TRETĖ I UDSH, DEGA E ULQINIT 

Ulqin, lo nėntor-Sot nė Ulqin po mbahet Kuvendi i Tretė zgjedhor i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, dega e Ulqinit nė tė cilin pos delegatėve po marrin pjesė edhe funksionarėt mė tė lartė tė kėsaj partie nacionale tė shqiptarėve nė Mal tė Zi. Raportin e punės midis dy kuvendeve e paraqiti kryetari i deritashėm i degės, Ragip Bushati i cili dha njė pasqyrė tė veprimtarisė midis dy kuvendeve. Ai tha se kjo degė ėshtė bėrthama e partisė e cila ka arritur ta bėjė subjektin mė tė madh nacional shqiptar nė Mal tė Zi.
-Unioni Demokratik i Shqiptarėve ėshtė nė pushtetin vendor tė Ulqinin me Lidhjen Demokratike nė Mal tė Zi, por ėshtė konfirmuar se pushtetet e koalicioneve pėrherė nuk shkojnė siē mund ta paramendojė dikush, konstatoi Bushati.
Lidhur me raportin e punės delegatėt shfaqen pikėpamje tė shumta, tė cilat, siē thanė ata, ėshtė dashur tė pėrfshihen nė raport. Kėshtu, Mehmet Zenka kėrkoi nga funksionarėt e UDSH-sė nė pushtetin lokal se si ka qenė e mundur qė nuk janė caktuar prioritetet e projekteve tė pushtetit lokal nė kuadėr tė kandidimit pėr Paktin e Stabilitetit, por fiton Hollegro dhe Albatrosi. Pse nuk keni kėrkuar qė projektet e pushtetit vendor tė radhiten me pėrparėsi e jo firmat private.
Nė kėtė pyetje u pėrgjigj Xhemal Bushati, duke thėnė se dihet mirėfilli se ata nuk janė projektet tona, po mendoj tė pushtetit lokal tė Ulqinit. Ndėrkaq, Hatixhe Gjoni rreth kėsaj problematike theksoi se projektet private tė turizmit tė Ulqinit i ka avancuar edhe u ka dhėnė vizė Qeveria e Malit tė Zi. Ne si Ulqin shumėherė kemi qenė tė diskriminuar nė kėtė drejtim. Ajo, por edhe diskutues tė tjerė vlerėsuan se ėshtė dashur tė jepen raporte edhe pėr postet e funksionarėve tė UDSH-sė nė pushtetin lokal qė janė tė deleguar nga kjo degė e partisė.

 

AVANCIME NĖ SFERĖN PĖRMIRĖSIMIT TĖ POZITĖS SĖ SHQIPTARĖVE
Lideri i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Fuad Nimani duke pėrshėndetur punėn e kėtij kuvendi tha se partia qė drejton ai nė sferėn e avancimit tė pozitės sė shqiptarėve nė Mal tė Zi dhe nė kėtė rrjedhė, siē tha ai, diti ta ruajė substancėn biologjike tė UDSH-sėnjėkohėsisht diti t i svidojė tė gjitha vėshtirėsitė qė iu parashtruan dhe ia imponoi koha dhe ambienti politik ku vepron. Dega e UDSH-sė nė Ulqini diti ta subjektivizojė vetveten nė lėvizjet demokratike nė pėrgjithėsi dhe kontributi i saj pėr afirmimin  e UDSH-sė si subjekt, siē tha ai, gėzon njė autoritet tė veēantė, nuk mungoi. Nė nivel tė Kuvendit komunal ka arritur disa rezultate nė ruajtjen e interesave tė pėrgjithshme nė rrafshin e komunės aq sa ka pasur hapėsirė eksperiencė dhe gjeturi nė ushtrimin e pushtetit vendor nė formė tė koalicionit. Mbetet detyrė e pėrhershme qė mė me profesionalizėm, pėrkushtim e sakrifica tė punohet mė shumė nė subjektivizimin e UDSH-sė, porositi ai.

 

MJETET PĖR SHTĖPINĖ E KULTURĖS U SHPENZUAN PĖR KANALIZIM

Nė kuvend shumė delegatė shfaqen interesim rreth investimeve qė janė bėrė nė kėtė periudhė. U pėrfol shumė ēėshtja e mjeteve tė dedikuara pėr Shtėpinė e Kulturės. Mirėpo, nė kėtė kontekst Mustafa Gorana, nėnkryetar i Komunės tha se lidhur me ndėrtimin e kanalizimit nė Pinjesh ne si UDSH nuk kemi qenė fare nė dijeni. Atė e ka ndėrtuar Drejtoria pėr Punė Publike. Partia jonė ka pasur prioritet ndėrtimin e bulevardit, Shtėpinė e Kulturės. Aktualisht, ne si pushtet vendor kemi ofertė nga organizata ndėrkombėtare ICMA nga e cila kemi kėrkuar rregullimin e katėr puseve nė sistemin e Lisna Borės, kanalin e Portomilenės. Ai tha se kush ka ide le t i  paraqesė pėr tė hartuar projektet.
Pėrseri Mehmet Zenka bėri vėrejtje lidhur me investimet. Ai tha se nė disa rrugė lokale asfalti shtrohet mbi dhe. Si mund tė ndodh kjo. Nėse investimet destinohen pėr objekte tjera, atėherė pėrse UDSH nuk distancohet pikėrisht pėr kanalizimin e ndėrtuar nė Pinjesh nga mjetet e parapara pėr Shtėpinė e Kulturės duke e ditur fort mirė se jemi qyteti i vetėm nė Mal tė Zi qė nuk e ka njė objekt tė kėtillė. Nėse nuk keni dorė nė kėto manipulime, atėherė distanconu publikisht nė mėnyrė qė tė hiqet barra e pėrgjegjėsisė sė UDSH-sė. Nė kėtė kontekst foli edhe Pjetėr Lulgjuraj, sekretar i Komunės, i cili tha se nė kėtė post ėshtė emruar me njė vonesė tė konsiderueshme. Nė pushtetin lokal tė Ulqinit ėshtė shumė vėshtirė tė subjektivizohet Unioni Demokratik i Shqiptarėve. Ne, shtoi ai as me rastin e ndarjes sė kompenzimit tė Bashkėsisė Evropiane nuk jemi subjektivizuar. Nėse kjo degė nuk do tė punojė pėr subjektivizimin e UDSH-sė nė pushtetin vendor  gjendja jonė do tė jetė edhe mė e vėshtirė.


Derisa e dėrguam kėtė raport  ora l9, 2o nuk ėshtė zgjedhur ende udhėheqėsia e re e kėsaj dege, por pėr kėtė do tė informoheni nė edicionin e nesėr tė lajmeve tona./Intron/  

09.11.2001      EDHE BORXHLINJTĖ E ULQINIT KĖRCĖNOHEN NGA SHKYĒJA
Ulqin, 9 nėntor-Gjendja energjetike nė Mal tė Zi ėshtė tej mase kritike. Janė duke u ndėrmarrė masa pėr tė stabilizuar gjendjen. Por si paraqitet situata nė Ulqin, drejtori i Elektrodistribucionit  Loro Ndrekiqi na informoi se gjendja elektroenergjetike pėrgjithėsisht nė Mal tė Zi ėshtė shumė e vėshtirė edhe kjo ėshtė orvajtja e fundit pėr stabilizimin e sistemit elektroenergjetik nė Mal tė Zi. Edhe nė Ulqin ėshtė e ngjashme. Reduktimet zgjasin nga katėr orė ky pėrkufizim do tė vazhdojė edhe mė tutje mirėpo pėrveē restriksioneve, nė mbledhjen e djeshme me drejtorin e pėrgjithshėm tė Elektroekonomisė  sė Malit  tė Zi ėshtė miratuar njė model evitimin e gjendjes ekzistuese nė republikė. Konform kėtyre masave rezulton se konsumatorėt qė shlyejnė borxhet pėr energjinė e shpenzuar nė mėnyrė tė rregullt, tė jenė tė furnizuar, por ata tė cilėt nuk veprojnė nė kėtė mėnyrė, ti  shkyēim nga rrjeti  dhe mė datėn l2 ditėn e hėnė fillon ky proces joselektivduke filluar nga tensionet mė tė larta  siē ėshtė Kriporja  Riviera e Ulqinit, Ndėrmarrja Komunale, Ndėrmarrja ndėrtimore etj.
Po cilave ndėrmarrje mė pėr sė afėrmi u kėrcėnohet rreziku i shkyējes, drejtori i Elektrodistribucionit tė Ulqinit thotė se meqė Kriporja ka kompensim dhe  borxhi i saj ndaj Elektrodistribucionit ėshtė nė nivelin e realzimit mujor, mė sė shumti rreziku i kėrcėnohet mė sė shumti Ndėrmarrjes komunale, por do tė kontaktojmė drejtorin e saj sepse na kanė borxh rreth 74 mijė marka, Riviera e Ulqinit l24 mijė marka dhe me drejtorin e Ndėrmarrjes sė ndėrtimtarisė qė na kanė borxh 5o mijė marka.
Nė radhėt e qytetarėve janė disa grupe: grupi i parė, nė mėnyrė permanente e dinė se kanė borxh kanė mundėsi, por nuk duan tė paguajnė. Nė grupin tjerėr, shpenzimi i tė cilėve ėshtė mesatar, janė tė rregullt me shlyerjen e borxheve.
Drejtori i Elektrodistribucionit tė Ulqinit apelon tė tė gjithė qytetarėt qė tė kryejnė borxhet sepse rryma duhet tė importohet nga jashtė./Intron/


KRAJANĖT BLEJNĖ TROJE NDĖRTIMI NĖ ULQIN
Ulqin, 9 nėntor-Ėshtė shembull pėr tu  pėrshėndetur edhe pėr tu  ndjekur nga tė tjerėt se ditėve tė fundit njė numėr i konsiderueshėm krajanėsh janė duke blerė troje ndėrtimi nė rajonin e Gjeranave dhe tė Plazhit tė madh pėr tė ndėrtuar shtėpi edhe pėr tu  marrė me turizėm qė nė Ulqin me tė drejtė konsiderohet si dega mė me perspektivė. Ky veprim i krajanėve rrit shpresėn qė ata nuk do tė orientohen mė nė kurbet, sepse edhe nga atje arrijnė lajme, sidomos nga Amerika, shumė vėshtirė gjenden vende pune, por mė mirė tė investohet nė Ulqin. Veē kėsaj, ata thonė se duhet tė punojmė edhe pasuritė nė Krajė, sidomos gėshtenjat, tė kultivojmė duhanin e mirėnjohur edhe pse ėshtė punė me mund tė madh gjatė gjithė vitit, por mė mirė ėshtė tė derdhėsh mund e djersė nė vendlindje se sa tė marrėsh rrugėt e panjohura dhe tė vėshtira tė mėrgimit.
Ka gjasa qė numri i krajanėve pėr tė investuar nė Ulqin tė shtohet edhe mė shumė sepse, konsiderojnė ata, nuk ėshtė zgjidhje jetėsore tė japėsh mijėra dollarė pėr tė depėrtuar kanaleve ilegale nė SHBA edhe tė mos arrish tė sistemohesh nė punė, tė hysh nė borxhe qė nuk mund tė shlyhen me vite tė tėra. Mė mirė ėshtė qė tė pėrqėndrohemi nė Ulqin edhe aty ta lidhim ardhmėrinė./Intron/


KRYETARI MALAZIAS PREMTON SHTETIN E PAVARUR
Podgoricė, 9 nėntor-Kryetari i Malit tė Zi, Millo Gjukanoviq ka deklaruar mbrėmė se kjo republikė nė prillin e vitit tė ardhshėm do tė jetė shtet i pavarur. Ne, ka thėnė ai, mė nė fund  shkojmė nė realizimin e referendumit mbi statusin shtetėror- juridik tė Malit tė Zi. Ėshtė e qartė  ka theksuar Gjukanoviqi se nuk ka mė asnjė arsye pėr hamendje. Kryetari i Malit tė Zi ka nėnvizuar se pushteti i kėsaj republike dhe Partia Demokratike e Socialistėve  kanė vėrtetuar se janė tė gatshme  pėr tė zhvilluar dialog me tė gjithė nė skenėn politike nė Mal tė Zi dhe me Serbinė mbi kushtet pėr realizimin e referendumit.
Kryetari i Malit tė Zi ka thėnė se ėshtė e sigurt se referendumit do tė mbahet nė pranverėn e vitit tė ardhshėm dhe ka shtuar se nė fund tė muajit prill do tė gėzohemi pėr ripėrtėritjen e Malit tė Zi tė pavarur. Sipas fjalėve tė Gjukanoviqit referendumi ėshtė detyra mė e shenjtė politike para sė cilės ndodhet Mali i Zi dhe Partia Demokratike e Socialistėve, nė krye tė sė cilės ėshtė Gjukanoviqi.
Kryetari i Malit tė Zi disa herė edhe mė parė e ka paralajmėruar ripėrtėritjen e shtetėsisė sė kėsaj republike, e sidomos para zgjedhjeve tė pėrgjithshme tė muajit prill tė kėtij viti. A do ta mbajė kėtė premtim tė deklaruar mbrėmė nė Podgoricė, duhet pritur./Intron/
08.11.2001

DEGA E UNIONIT DEMOKRATIK TĖ SHQIPTARĖVE NĖ ULQIN MBAN KUVENDIN E TRETĖ ZGJEDHOR

 Ulqin, 8 nėntor-Unioni Demokratik i Shqiptarėve, dega e Ulqinit, tė shtunėn do tė mbajė Kuvendin e Tretė zgjedhor. Me kėtė rast do tė shqyrtohet puna midis dy tubimeve mė tė larta tė kėsaj dege  mė tė madhe tė UDSH-sė edhe do tė pėrcaktohen detyrat e ardhshme tė veprimit politik.  
Nė raportin e punės pėr kėtė periudhė, qė do tė prezentohet para delegatėve nė kuvend, ndėr tė tjera thuhet se kjo ėshtė dega mė e madhe e UDSH-sė edhe siē theksohet, nė zgjedhjet e fundit, kjo degė diti tė punojė me ndėrgjegje dhe pėrgjegjėsi, duke mos munguar fryma e tolerancės, kompromisit, mirėkuptimit dhe bashkėpunimit edhe duhet tė jetė moto e punės sė ardhshme tė  kėsaj partie. Po ashtu, sipas kėtij raporti, Unioni Demokratik i Shqiptarėve ka luajtur rol tė rėndėsishėm nė pėrmirėsimin e  pozitės sė shqiptarėve nė Mal tė Zi si dhe pėr subjektivizimin e shqiptarėve konform normave ndėrkombėtare. Unioni Demokratik i Shqiptarėve, gjegjėsisht dega e Ulqinit nė rrafshin lokal ndodhet nė koalicion me Lidhjen Demokratike nė Mal tė Zi. Pėrvoja, historia e pushteteve lokale e ka treguar se pushtetet nė formė tė koalicioneve nuk janė tė qėndrueshme, i kanė  mangėsitė dhe pėrparėsitė e veta, mund tė kontrollosh pak mė tepėr, ama nuk mund tė udhėheqėsh ashtu siē e parasheh programi politik i subjektit tė vet. Andaj, gabimet janė evidente sepse nuk ka pushtet pa gabime, por ėshtė marrė njė pėrvojė duke ruajtur virtytet qytetare, duke zhdukur interesat individuale pėr tė zėvendėsuar ato me interesin e pėrgjishėm, konstatohet ndėr tė tjera nė raportin e punės midis dy kuvendeve tė Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, dega nė Ulqin.

Pėr kryetar tė ardhshėm kryesia e kėsaj dege ka propozuar tre kandidatė:Rexhep Sallėn, Gjylaver Avdiun dhe Ethem Mehanin. Kuvendi do tė mbahet ditėn e shtunė nė sallėn e Kuvendit tė Komunės edhe fillon nė orėn lo.(Intron)

 

LIBĖR NĖ DORĖSHKRIM PĖR SHESTANIN 

Ulqin, 8 nėntor- Historiografisė sonė i mungojnė shumė studimet monografike sidomos  pėr trevat tona etnike. Janė bėrė edhe bėhen pėrpjekje tė vazhdueshme pėr tė plotėsuar kėtė mangėsi, por nga vetė autorėt edhe jo nga institucionet pėrkatėse shtetėrore tė cilat disponojnė fonde.

Nė Shoqatėn “ Don Gjon Buzuku”tė Ulqinit na njoftuan se atyre u ka arritur njė sihariq i njėmendėt, autori me prejardhje nga Shestani, Gjokė Dabaj, i cili tash disa dekada jeton e punon nė Shqipėri ka nė dorėshkrim librin me titull “SHESTANI”. Kjo ėshtė monografia e parė tejet voluminoze( mbi l42o faqe) pėr njė krahinė tė lashtė shqiptare, siē ėshtė Shestani e shkruar nga njė shestanas. Autori informon se ėshtė njė studim fiziologjik e gjithėpėrfshirės, duke filluar nga toponimet, tė dhėnat rreth fshtrave dhe vėllazėrive, jeta nė Shestan, pėrfshihen tempujt, banesat, kasollet, rrathinat, sinjoret, arat, ublat, mrizet, rrugėt, pajisjet e shtėpisė etj.

Njė kaptinė e veēantė i kushtohet tė folmes sė Shestanit, duke pėrfshirė kėtu fonetikėn, morfologjinė, fjalorin. Po ashtu ėshtė pėrfshirė  veshja dhe vallja e Shestanit edhe autori njofton se ka shėnuar rreth loo kėngė vallesh nga kjo krahinė malore e Krajės sė Sipme. Monografia pėrmban edhe ritin e dasmės dhe kėngėt qė ndėrlidhen me tė, rreth 5o sosh. Nė monografi thuhet se ėshtė trajtuar edhe e kaluara historike e Shestanit, qė nga koha e Ilirisė e deri nė ditėt e sotme. Nė dorėshkrim janė paraparė tė botohen edhe nja 2oo fotografi, harta, faksimile, skema etj.

Pėrgjegjėsit mė tė lartė tė Shoqatės “Dom Gjon Buzuku” shfaqin admirim pėr kėtė studim mongrafik tė autorit shestanas, Gjokė Dabaj dhe se do tė bėjnė pėrpjekje maksimale pėr tė siguruar mbėshtetje financiare pėr tė dalur nė dritė kjo vepėr sa interesante e aq e rėndėsishme si temė deri mė tash e patrajtuar nė kėto dimensione .(Intron)

 

KANĖ  LULĖZUAR  KUMBULLAT 

Ulqin, 8 nėntor- Urtia jonė popullore thotė se kur lulėzojnė pemėt nė vjeshtė do tė jetė dimėr i ashpėr, me ngrica e me borė. Mirėpo, ky fenomen natyror ka ndodhur pikėrisht tash nė Ulqin. Nė shumė kopshte vėrehen lule nė degėt e kumbullave edhe, po tė mos ishin pa rėnė ende gjethet e zverdhura, lulet e kumbullave tė pėrkujtojnė pranverėn e hershme, kur edhe ėshtė stina e lulėzimit tė pemėve.

Do tė kemi dimėr tė ftohtė, apo pemėt i ka mashtruar temperatura e ulėt qė ka mbretėruar deri mė tash. Kėtė sigurisht se ekspertėt duhet ta dinė, por ėshtė e sigurtė se moti i mirė e me diell ka ndikuar qė tė ndodh kjo dukuri e natyrės. Krahas kėsaj, as gjethet e “moshuara” nuk kanė rėnė nga degėt edhe kėsisoj malet e Krajės, Malėsisė, Anės sė Malit edhe ata rreth qytetit tė Ulqinit duken ende tė gjelbėruara. Megjithatė, duhet pritur se a do tė realizohet ajo sentenca popullore pėr stinėn e dimėrit.(Intron)   

07.11.2001      1. PARLAMENTI I ULQINIT –PĖRSERI I NDĖRPREU PUNIMET 
      2. NUK ERDH SHIU  
      3. FRAGMENTARIZIMI I SHTĖPISĖ MALLRAVE
      

PARLAMENTI I ULQINIT –PĖRSERI I NDĖRPREU PUNIMET 

Ulqin, 7 nėntor – Parlamenti lokal i Ulqinit sot pėrseri i ndėrpreu punimet. Kėsaj radhe nuk ishte shkaktare mungesa e energjisė elektrike, por kjo ka rezultuar nga kėrkesa e Klubit tė Partisė Demokratike Popullore tė Socialistėve, tė cilėt nė Kuvendin  e Ulqinit janė nė opozitė.

Kryetari i Komunės edhe njėherėsh edhe kryetar i Kuvendit njoftoi kėshilltarėt se ėshtė marrė parasysh kėrkesa e kėshilltarėve tė PDS-sė, sepse ata kanė angazhime qė janė marrė mė heret. Nė takimin qė kemi pasur me shefat e klubeve, tė LD nė MZ, tė UDSH-sė dhe tė PDS-sė , ėshtė miratuar pozitivisht ky parashtrim i tyre. Me kėtė rast nuk ishin tė pranishėm pėrfaqėsuesit e klubeve tė Partisė Popullore Socialiste dhe tė Lidhjes Liberale. Jemi dakroduar qė seanca e sotme tė shtyhet pėr javėn tjetėr. Kemi shpresuar se seanca do tė mund tė mbahet ditėn e hėnė, por pėrseri kemi pengesa, pasi i kemi tė caktuara disa aktivitete, po ashtu, tė caktuara qė mė parė, atėherė mbetet qė kjo seancė tė vazhdohet tė martėn nė orėn ll,oo,tha z. Hoxha.

Mirėpo, me tė drejtė shtrohet pyetja se nėse edhe javėn e ardhshme ka pėr tė munguar rryma elektrike ose ndonjeri nga klubet e partive tė kėtij parlamenti parashtron kėrkesė qė mbledhja e parlamentit tė shtyhet, mbase edhe kjo kėrkesė do tė miratohej, por temat tė cilat ndodhen nė rendin e ditės kanė njė rėndėsi vitale pėr banorėt e kėsaj komune, siē ėshtė ēėshtja e ardhmėrisė sė ujėsjellėsit dhe tė kompleksit tė hoteleve nė Plazh tė Madh.(Intron) 

NUK ERDH SHIU  

Ulqin, 7 nėntor - Ka ekzistuar njė shpresė shumė e madhe se sot do tė bie shiu i shumėpritur pėr tė pėrmirėsuar liqenet akumulues tė hidrocentraleve nė Mal tė Zi e me kėtė edhe furnizimin me energji elektrike. Nė fakt, nė orėt e para tė mbrėmjes sė kaluar edhe nė Ulqin ra shi i imtė(21 litra nė l metėr katror) sa pėr tė pastruar pluhurin qė ka krijuar thatėsia, por ai nuk solli asnjė pėrmirėsim as nė katundet malore tė cilėt nuk janė tė kyēur nė ujėsjellės, siē ėshtė Kraja qė pėrdor ujin nga saranxhat, tė cilat janė shterrė. Atje aktualisht banorėt furnizohen me ujė tė pishėm nga burimet alternativė, Ubla e Krajės, Kroni i Brajshės etj.

Reduktimi i rrymės elektrike vazhdon gjithnjė edhe nuk ka asnjė paralajmėrim se do tė mobilizohet gjendja. Nė kėtė pritje, e cila nuk dihet se sa ka pėr tė zgjatur artikujt mė tė kėrkuar janė bėrė qirinjtė. Mbase mė tė shqetėsuara janė amviset tė cilat duhet tė nxitojnė rreth pėrgatitjes sė ushqimit dhe pastrimit tė rrobave. Fatmirėsisht gjatė ditės ende ėshtė temperatura e lartė edhe mund tė pėrballohet pa pasur nevojė ngrohtje nė dhoma.(Intron) 

 

FRAGMENTARIZIMI I SHTĖPISĖ MALLRAVE 

Ulqin, 7 nėntor - Njera ndėr ndėrtesat mė tė bukura tė qytetit tė Ulqinit, pa dyshim, ka qenė edhe mbetet Shtėpia e mallrave. Tre katėt e saj dikur ishin edhe si njė panair nė miniaturė edhe nė tė vazhdimisht ka pasur konsumatorė e vizitues. Sot e ka ndėrruar fizionominė e  vet. Brenda dhe jashtė saj funksionojnė dyqane tė shumta tė tregtisė, madje nė kėtė karakter janė shndėrruar edhe disa hapėsira qė ndodheshin nė hyrje tė saj.

Kati i dytė pėrseri e ka ruajtur atributin e njė minipanairi. Kėsaj radhe individė tė ndryshėm, vendės e refugjatė, kanė hapur stande tė veshėmbathjeve nga importi, rėndom. Ata ankohen se paguajnė qira dhe tatime tė larta, mirėpo duhet siguruar ekzistencėn.

Ajo ēfarė bie nė sy ėshtė se nė asnjerin nga kėto dyqane nuk shiten libra. Nuk ekziston levėrdia tė merresh me kėtė tregti, sepse ulqinakėt e blejnė shumė pak librin, ėshtė e pranishme frika e sistemit tė kaluar qė tė merresh me shitjen e librit shqip, apo nėnēmohet kjo punė. Nuk ekziston asnjė galeri e artit figurativ, e nė Ulqin veprojnė me sukses disa piktorė tė talentuar edhe tė mirėnjohur nė pėrmasa tė gjera. Lakmia pėr tė realizuar sa mė shpejt tė ardhura kanė bėrė qė tė harrojmė kėndin e veprave artistike, siē ėshtė libri dhe piktura.(Intron)

06.11.2001 MUNGESA E RRYMĖS ELEKTRIKE- SHKAKTARE PĖR NDĖRPRERJEN E PUNĖS SĖ PARLAMENTIT TĖ ULQINIT 

Ulqin, 6 nėntor- Mbledhja e sotme Parlamentit vendor tė Ulqinit ishte  vazhdim i  seancės sė  filluar qė nga java e kaluar. Nė rendin e ditės ndodhen pika shumė tė jetėsore pėr kėtė komunė, ku pushtetin vendor e kanė dy partitė shqiptare, Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi dhe Unioni Demokratik i Shqiptarėve. Njė vend me rėndėsi, pa dyshim e zė informata mbi  rrjedhat e  stinės sė kaluar turistike. Siē dihet, kėtu ka pushuar njė numėr i madh mysafirėsh, sidomos nga Kosova edhe detyrimisht kėrkohet qė tė evitohen qė me kohė tė gjitha dobėsitė e shfaqura, e mbi tė gjitha nė lėmin e mirėmbajtjes sė pastėrtisė, furnizimit me ujė, vjelejes sė taksave tė banimit, nė mėnyrė qė vitin e ardhshėm tė jetė njė pėrgatitje mė e mirė nė ēdo aspekt. Mirėpo, debati i sotėm, zgjati shumė, madje nuk ishte as produktiv edhe nuk solli ndonjė rezultat qė do tė kontribuonte nė realizimin e atyre pikave tė shumta tė pėrcaktuara me rend dite. Klubet e dy partive tė cilat e kanė shumicėn nė parlament do tė kishin mundur tė merren vesh mes veti, si partnerė tė koalicionit, pikėrisht mbi kohėzgjatjen e diskutimit tė parė tė kėshilltarėve.
 
Kryetari i ri i Klubit tė kėshilltarėve tė Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Dedė Zadrima i propozoi palamenti tė miratojė vendimin qė diskutimet tė mos zgjasin mė shumė se lo minuta, se nė rendin e ditės nė tė ardhmen tė mos jenė mė shumė se dhjetė pika shqyrtimi, sepse  siē tha ai, tė mos iu mundėsojmė disa kėshilltarėve  tė diskutojnė me orė tė tėra.
Ndėrkaq, shefi i Klubit tė kėshilltarėve tė Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi e kryetar i kėsaj partie, Mehmet Bardhi,  tha se kjo ēėshtje ėshtė e pėrcaktuar me Rregulloren e punės sė Kuvendit, duke shtuar se ndonjėherė ekziston nevoja qė tė diskutohet edhe mė gjatė. Mirėpo, shtoi ai, kryetari i Komunės  njėherėsh edhe i parlamentit, nuk ka mekanizėm qė tė masė kohėn e diskutimeve  tė kėshilltarėve nė foltore. Dikujt i shkon pėr shtati qė tė jemi sa mė tė shkurtėr nė diskutime, shfaqi mendimin ai.
Replikave tė klubeve tė kėshilltarėve tė dy partive qė bashkėqeverisin u tejzgjaten. Kėto debate rasnmetoheshin edhe  nėpėrmjet radiostacionit lokal, edhe diskutimet sikur tė pėrkujtonin fushatėn parazgjedhore.
Mirėpo mungesa e energjisė elektrike nxorri shumė shqetėsime nė sallėn e kuvendit. Nga njera anė tė gjitha partitė kanė dėshirė tė komunikojnė me opinion nėpėrmjet valėve tė Radio- Ulqinit, pos kėsaj nuk funksionin aparatet qė mundėsojnė pėrkthimin simultan tė punės sė kuvendit. Pėrfaqėsuesit e klubit tė kėshilltarėve tė Unionit Demokratik tė Shqiptarėve ishin kategorik: nėse nuk ka transmetim nė radio, duhet tė ndėrpritet mbledhja e kuvendit, ndėrsa ata tė opozitės projugosllave, konkretisht tė SNP-sė, me ēdo kusht kėrkonin pėrkthim simultan, ose tė flitet, siē thonin ata, nė gjuhėn zyrtare tė shtetit, ose ne do ta braktisim kuvendin, Zaten ashtu edhe ndodhi, sepse kryetari i Klubit tė UDSH-sė, Dedė  Zadrima tha se e respeektoj kėrkesėn e tyre, por  kėtu ēdokush ka tė drejtė tė flasė e dėgjojė  nė gjuhėn e vet e amatare.
 
Nė kėtė situatė, kryetari i kuvendit, Skėnder Hoxha kėrkoi pėrgjigje  nga kėshilltarėt e Partisė Demokratike tė Socialistėve qė kanė pushtetin qendror rreth orarit tė furnizimit me  rrymė elektrike pėr tė caktuar mbledhjen  e ardhshme tė parlamentit vendor. Lidhur me kėtė, Loro Ndrekiqi, kėshilltar i DPS-sė e drejtor i Elektrodistribucionit tė Ulqinit tha se Kuvendi i  Komunės vetėm tri orė ka qenė i shkyēur gjatė ditės sė ssotme, por fajin e kanė pajimet e teknikės sė pėrkthimit simultan. Nesėr do tė kėtu energji elektrike pa ndėrprerje, do tė mund tė transmetohet puna e parlamentit pa pengesa edhe nė radiostacionin lokal, tha ai.
Edhe kryetari i Klubit tė LD nė MZ i bėri vėrejtje kryetarit tė kuvendit se punonjėsit qė janė tė angazhuar me pajisjet nuk i kanė bėrė pėrgatitjet e duhura pėr kėtė mbledhje.
Pasi u muarėn kėto informacione, kryetari i kuvendit pėr nesėr nė orėn ll,oo caktoi mbledhjen e ardhshme tė kėtij parlamenti. Po nuk u stabilizua furnizimi me energji elektrike edhe do tė mungojė  pėrkthimi simultan edhe transmetimi nė Radio- Ulqin, kur do tė mund tė shqyrtohen gjithė ato pika tė rendit tė ditės?(Intron) 

05.11.2001 ASHPĖRSOHET KRIZA ELEKTROENERGJETIKE NĖ MAL TĖ ZI 

Podgoricė, 5 nėntor –Nė Mal tė Zi, jo vetėm se nuk ėshtė bėrė asnjė pėrmirėsim i furnizimit me energji elektrike, por paralajmėrohet, se nga katėr orėt e restriksionit tė tashėm, kėto masa do tė zgjaten nė dhjetė orė. Kėshtu njoftojnė zyrtarėt e Elektroekonomisė malazeze edhe, siē arsyetohen ata, janė tė detyruar tė veprojnė kėsisoj  pėr shkak se tash njė kohė tė gjatė nuk ka tė reshura tė shiut, nuk  kanė mjete financiare pėr tė blerė nga sistemet tjera.
Nėse deri ditėn e mėrkurė nuk do tė bjerė shi, atėherė nuk ekziston asnjė rrugodalje tjetėr pėrveē reduktimit tė mėtejmė tė funrnizimit me rrymė elektrike. Nga kėto masa do tė pėsojnė banorėt, por edhe prodhimtaria industriale. Shkaku edhe mė i rėndė ėshtė se kjo gjendje, paj mund tė ndodh edhe mė kritike, nuk jepet afat se kur do tė mund tė pėrmirėsohet pavarėsisht nga gjendja hidrologjike.(Intron)
 

 BUNA- DESTINACION NDĖRKOMBĖTAR I LUNDRIMIT  

Ulqin, 5 nėntor – Komisioni i pėrbashkėt malazezo- shqiptar nė Podgoricė nėnshkroi njė  marrėveshje bashkėpunimit nė fushėn e ekonomisė sė ujėrave edhe me kėtė akt janė definuar pikėnisjet kryesore pėr zgjidhjen e problemeve aktuale  ndėrshtetėrore nga kjo fushė, por edhe pėr angazhimin e pėrbashkėt pėr valorizimin e Liqenit tė Shkodrės, lumenjve Drin dhe Buna, tė cilėt bashkėrisht pas ndėrtimit tė Hidrocentrali “Bushati” nė lumin Dri, Mali i Zi dhe Shqipėria bashkėrisht do tė kandidohen nė Paktin e Stabilitetit.

Qė tė dy palėt shpresojnė se bashkėsia ndėrkombėtare kanė pėr ta parė rėndėsinė rajonale tė kėtij projekti edhe do tė mbėshtetet nga Pakti i Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore. Pa dyshim se ky ėshtė projekt me shumė rėndėsi, por jo edhe i vetmi i bashkėpunimit tonė tė ardhshėm nė fushėn e ekonomisė sė ujėrave. Do tė pėrfshihet regjimi i gjithėmbarshėm i ujit nė tė dy anėt edhe ky vullnet ka nxitur nėnshkrimin e marrėveshjes, shprehet kryetari i delegacionit shqiptar, Agron Dibra.

Nė pėrbėrjen e kėtij komisioni mikst ndodhen edhe ekspertė ndėrkomėbtarė tė ujėrave.Kėshtu profesori i Universitetit tė Sarajevės, Zoran Barbaliq , i cili tash dy dekada ėshtė i anagazhuar pėr zgjidhjen e problemit tė rrjedhės sė ujit tė Liqenit tė Shkodrės , lumenjve Drin dhe Buna thotė se ky problem ėshtė aktual tash l5o vjet.Pėr kėtė periudhė kaq tė gjatė kohore janė realizuar disa projekte, mirėpo me ndėrtimin e disa liqeneve akumulues  nė lumin Dri, e kanė stabilizuar gjendjen nė liqenin e Shkodrės.Nė kėtė mėnyrė krijohen parakushte tė favorshme pėr zhvillimin e bujqėsisė, turizmit dhe komunikacionit.

Me projektin pėr rregullimin e Liqenit tė Shkodrės, lumenjve Dri dhe Buna, uji nė liqe do tė mund tė jetė mė i kontrolluar. Deri mė tash ky nivel ka qenė i lėvizshėm, prej 4 deri nė lo metra mbi sipėrfaqen e detit. Mirėpo, me thellimin e shtratit  dhe tė gjithė rrjedhės sė lumit Buna deri nė derdhjen nė det, pastaj ndėrtimi i hidrocentralit “Bushati”, niveli i ujit tė Drinit dhe tė Bunės do tė zbritej rreth 4 m. Nė kėtė mėnyrė lumi Buna do tė bėhej i lundrueshėm me karakter ndėrkombėtar edhe do tė ishte njė destinacion i rėndėsishėm turistik edhe Shqipėria dhe Mali i Zi do tė kishin njė perspektivė tė rėndėsishme turistike.(Intron) 

TROTUARET E NGUSHTA TĖ ULQINIT 

Ulqini, 5 nėntor – Pozita  gjeografike, apo dėshira pėr tė tė qenė sa mė afėr qendrės sė qytetit, por edhe mungesa e dishiplinės dhe e planimetrisė ka ndikuar qė Ulqini tė ketė rrugė tė ngushta, me mungesė tė madhe tė hapėsirės pėr parkimin e automjeteve.Kjo kokėēarje duket e rėndomtė gjatė stinės turistike, mirėpo nuk i plotėson as kėrkesat e pėrditshme tė qarkullimit tė atumjeteve tė shumta. Diku, para njėzet vjetėve, janė bėrė pėrpjekeje pėr tė zgjeruar, sė paku, rrugėn kryesore, duke shtuar edhe njė trotuar pėr tė dėshiruar qė ta ketė edhe kėtė linjė, mbase mė shumė pėr tė pėrngjarė nė njė qytet me urbanologji bashkėkohore dhe funksionale.

Mirėpo, trotuarėt e Ulqinit mė shumė janė shndėrruar nė vend pėr parkimin e automjeteve, por edhe shesh i tregtisė me kamionė edhe nė kėtė formė ia zėnė frymėn e njė qarkullimi tė lirshėm. Ka edhe raste tė tjera, ndėrtesat e shumta i kanė shtrirė  strehėt deri nė pikat mė ekstreme, ose kanė vendosur anekset e restoranteve  e qė edhe mė shumė i kanė ngushtuar kėto hapėsira edhe ashtu tė pakta.(Intron) 

 

04.11.2001

Reportazh  

 QYTETI PABANORĖ  APO SHASI I HARRUAR 

 Ulqin, 4 nėntor– Nė viset etnike shqiptare nė Mal tė Zi e mbi tė gjitha nė rajoni i Ulqinit, ka njė mori monumentesh tė trashėgimisė sonė kulturore e nė kėtė kuadėr  ėshtė edhe qyteti i lashtė i Shasit, sot qytet i pabanueshėm.
Shasi ėshtė vendbanim antik, nja 22 km larg qytetit tė Ulqinit. Ngritet mbi malin e katundit omonim  nė njė lartėsi mbidetare prej rreth 6o- 7o m dhe ėshtė i pėrbėrė, kryesisht, prej shkėmbinjve gelqerorė. Nė periudhėn antike kėtupari ka kaluar rruga e lashtė qė lidhte Ulqinin me Shkodrėn (Ulcinium – Scodra). Nė litraturė ndeshet me emra tė ndryshėm, si: Suatio, Suaēo, Sovacci, Svacio, Scaē, Fshas, Saffazi etj.

Me tė drejtė thuhet se deri mė tash nuk janė bėrė hulumtime me kompetencė nga studiuesit pėrkatės, vėshtirė se mund tė pėrcaktohet koha se kur janė vėnė themelet e kėtij vendbanimi. Ndėr studiuesit mė objektivė qė pranohet edhe nga historiografia shqiptare, pa mėdyshje ėshtė P.Mijoviq, i cili qė nė fillim tė viteve 7o- tė ka vlerėsuar se
“ky qytet ka qenė i konsoliduar si gėrmadhė edhe nė kohėn e sundimit ilir tė kėtyre anėve “. Nė afėrsi tė lokalitetit tė Shasit ėshtė gjetur amfora vezore antike, e cila ka shėrbyer nė ceremonialin e varrimit, kurse nė vendbanimin, po ashtu tė lashtė Qerret  tė trevės sė Zogajve, janė gjetur mbeturinat e venbanimit primitiv ilir. KJo dėshmon se zona ka qenė e banuar qė nga kohėt e hershme.

Baza e qytetit tė lashtė tė Shasit ėshtė ndėrtuar nga gurėt e mėdhenj e tė njohur si ciklopikė. Ndėrkaq, stihitė e kohės e kanė dėmtuar tej mase murin rrethues, mirėpo ende qėndron edhe pėrveē rėndėsisė arkitektonike, paraqet edhe njė vlerė artistike. Edhe sot e gjithė ditėn ekzistojnė dy portat e qytetit. Njera ėshtė nga liqeni omonim edhe dėshmon se banorėt kanė qenė, siē janė edhe sot, tė lidhur me peshkimin, lundrimin, tregtinė. 


Kėshtjella – vepra mė e bukur fortifikuese 

Shasi pėr herė tė parė pėrmendet nė dekretin e papės Aleksandri i Dytė nėvitin lo67, si qytet ipeshkvi. Deri nė ditėt tona ky ėshtė viti mė i hershėm qė bėn fjakė pėr kėtė vendbanim tė lashtė. Nė vitin ll83 Shasi pushtohet nga serbėt e udhėhequr nga Stefan Nemanja edhe me atė rast barbarėt e shkatėrruan. Edhe pse qzteti u mėkėmb, pėsoi edhe njė sulm tjetėr, kėsaj radhe jo nga sllavėt, por nga mongolėt nė vitin l242, duke e shkatėruar krejtėsisht. Nė fund tė shekullit XIII, sipas disa burimeve qytetin e rindėrtoi mbretėresha Jelena edhe pėrjetoi lulėzimin e vet urbane tregtar deri nė shekullin XVI, kur pėrfundimisht e sulmuan dhe s shkatėrruan turqit nė vitin l57l(Dr. Nail Draga nė “Shqiptarėt nė Mal tė Zi”, f.l7l, Ulqin l994). Nga ky vit Shasi edhe njihet si “qyteti i vdekur”, sepse banorėt emigruan. Po kėtė vit turqit pushtojnė Ulqinin dhe Tivarin, tė cilėt sikundėr Shasi deri mė atėherė ishin nė sundimin e Venedikut. Thuhet se me rastin e pushtimit tė Ulqinit, turqit vranė shumė banorė, ndėrsa qytetit i vunė zjarrin. Kėshtu ndodhi edhe me Shasin. 

Nuk jepet ndonjė e dhėnė pėr numrin e banorėve qė kishte me atė kohė Shasi. Ndėrkaq, duke filluar nga shekulli XV dalin edhe tė dhėna tė pėrafėrta. Kėshtu, nė vitin l443 Shasi pėrmendet si katund, ndėrsa nė vitin l476 quhet si
“villa de Suazzo”tė dhėna mė tė plota paraqet M.Bici edhe i pėrkasin vitit l6lo. Ai pėr Shasin thotė se “tash ėshtė shndėrruar dhe bėrė fshat, ashtu siē ndodh zakonisht me pushtimet e turqėve, tė cilėt ēdo gjė e shkatėrrrojnė e rrethojnė. Kishte dikur ipeshkvi dhe ishte njė nga sufraganėt e Tivarit. Mund tė ketė nja 8o shtėpi, tė thuaj qė tė gjitha  tė banuara prej krishtenės latine e mė pak turq. Ka kishėn e shėn Gjonit, pagėzuesit  shumė tė madhe pėrveē shumė tjerave qė janė tė zbuluara. Ajo kishė ishte shumė keq pėr ēdo gjė. Aty ėshtė famullitar resident D.Lorenc Mezilli qė disa javė mė parė e vendosa unė aty. Banorėt nuk flasin gjuhė tjetėr veē shqipes e turqishtes. “

Pėr atė kohė, njė vendbanim urban me 8o shtėpi, pa mėdyshje se ishte njė katund i madh. M. Bici bėn fjalė edhe pėr dy katunde tjera tė lashta tė Anės sė malit, Selinė e Shėngjergjin. Derisa pėr tė parin thoshte se kishte 25 shtėpi, pėr tė dytin rreth 3o sosh. Nuk do mend se kėto tė dhėna nga studiuesit shqiptarė tė Ulqinit vlerėsohen si tė dhėnat mė tė plota qė paraqesin mbi Shasin dhe lokalitetet qė ndodhen pranė tij.


Shasi funksionin e vet si qendėr urbane mesjetare  e ka mbėshte
ste nė dy funksione: atė tregtaredhe fetare. Nė saje tė zhvillimit tė veprimtarive tregtare, tė organizuara nėpėrmjet esnafėve, nė Mesjetė, qytete tė ndryshme arriten njė zhvillim ekonomik mjaft tė lartė. Nė ktė kohė, shumė qytete si Tivari,Ulqini, Shkodra,Shasi, lezha etj. u formuan si komuna qytetare autonome. Po ashtu nė kėtė kohė shumė qytete kanė pasur monedhat e veta me mbishkrimet e tyre, si Ulqini (Moneta de Dulcigno), Shkodra (Civitias Scutarensis), Shasi (Sovacii civitas) etj. Mbi kėto baza del se Shasi ishte autonom si qytete tė kėtij niveli. Edhe pamja e njerės anė  tė monedhės ishte impozante, Kėshtjella e Shasit nė tri kate. Vlerėsohet si ndėr veprat mė tė bukura tė arkitekturės medievale fortifikuese. 

 

Qyteti me 36o kisha 

Ndėrkaq, kur kemi tė bėjmė me funksionin kishtar nė bazė tė gojėdhėnave, Shasi ka pasur kisha sa ditė ka motmoti. Tash mund tė shihen vetėm themelet e tetė kishave, gojėdhėnėn e sipėrshėnuar e pėrmend edhe Gjustiniani (l533) dhe mė vonė Marin Bici (l6lo). Qytetet fqinje tė Shasit, Ulqini e Tivari, deri nė vitin lo54 ishin nė pėrbėrjen e Durrėsit, ndėrsa nga ai vit i bashkangjitet Raguzės. Arqipeshkvia e Tivarit (mbi nėntqindvjeēare) ishte baza kryesore e pėrhapjes sė katolicizmit nė  Shqipėrinė e Veriut, ndėrsa Ipeshkvia e Shasit kishte po kėtė funksion, por pėr zonėn e vet gravituese. Sipas  M. Shuflait, Pishekvia e Shasit ėshtė shuar nė vitin l478 sė bashku me atė tė Balezit. Nė vitin l443 ipeshkv i Shasit ka qenė Palė Dushmani, i cili tri vjet mė vonė largohet edhe vendoset nė Drisht. Qė nga fundi i shek. XV Shasi fillon ta humb statusin e ipeshkvisė. Edhe Pjetėr Bogdani nė relacionet e veta e pėrmend Shasin  duke theksuar se “shtrihet nė perėndim deri nė Dobrovodė (mbi qytetin e Tivarit, sh.ynė, nė veri deri te Kravari, kurse nė lindje pėrfundon me lumin Buna.“

Por, gradualisht ka humbur funksionin si qytet kishtar, veprimtari kjo qė paralelisht shuhet me qytetin. Edhe pse njė vendbanim me njė tė kaluar tė bujshme deri nė vitin l985 ka qenė krejtėsisht jashtė intersimit tė institucioneve gjegjėse  edhe potencial shumė i rėndėsishėm pėr kėrkime arkeologjike. me atė kohė Enti Republikan  pėr Mbrojtjen e Pėrmendoreve tė Kulturės organizon ekspedita hulumtuese. Ende kanė mbetur tė papublikuara eksponatet qė janė gjetur aty, por dihet se janė gjetur monedha, unaza, byzylykė, etj. qė i pėrkasin njė lashtėsie tė kohės sė neolititi e eneolitit. (Intron)  

03.11.2001

lajmet e fundit 

BUNA- PIKĖ LUNDRUESE INTERNACIONALE 

Ulqin, 3 nėntor – Nė Podgoricė u nėnshkrua njė kontratė ndėrshtetėrore bashkėpunimi nė lėmin e ekonomisė sė ujėrave  midis Malit tė Zi dhe Shqipėrisė.Njeri ndėr projektet kryesor do tė jetė ndėrtimi i Hidrocentralit tė Bushatit  edhe nė kėtė ndėrlidhje ėshtė rregullimi i nivelit tė ujit tė liqenit tė Shkodrės, lumenjve Drin dhe Bunės, projekte kėto bashkėrisht do tė dorėzohen nė Paktin e Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore.
Si pikė e veēantė parashihet rivitalizimi i lumit kufitar Buna. Para Luftės sė Dytė Botėrore ai ka qenė i lundrueshėm edhe ekspertėt e tė dy palėve konsiderojnė se ai do tė mund tė rivendosej. Hė pėr hė dy anėt janė marrė vesh qė ēėshtja e Bunės tė jetė si pjesė pėrbėrėse e projektit tė pėrbashkėt qė do t i  dorėzohet bashkėsisė ndėrkombėtare. Kjo do tė mundėsonte, qė nėpėrmjet lumit Buna anijet tė hyjnė nė liqenin e Shkodrės.,po do tė kishte edhe rolin e njė
“strehimoreje” pėr objektet e lundrimit, meqė nuk ekziston marinė as nė Ulqin e as nė Shkodėr.
Ekspertėt pohojnė se rikthimi i lundrimit nė lumin Buna do tė kishte rėndėsi tė madhe edhe pėr pėrmbylljen e njė rrethi- det, lumė- liqen. Ky rehabilitim i liqenit edhe i dy lumenjve, nuk do tė kishte asnjė ndikim nė rrėnimin e drejtpeshimit  natyrore, pėrkatėsisht tė florės e faunės.(Intron)

 

 LIBĖR INTERESANT  MBI DETIN E DETARĖT E ULQINIT 

(Hajro Ulqinaku ,, Deti, detarėt e Ulqinit,,, botoi Asociacioni Ulqini, viti 2ooo Ulqin)

 
Ulqin, 3 nėntor-Shkrimtari pėr fėmijė, Hajro Ulqinaku nė letrat tona njihet, sidomos  si lėvrues i skicave  pėr fėmijė me motive nga deti, por kohė mė parė opinionit kulturor iu prezentua me njė vepėr publicistike, edhe  pėrseri, kėtu, i pranishėm diskursi letrar pėr vendlindjen e tij. Ai kėsaj radhe boton librin
“ Deti, detarėt e Ulqinit” nėpėrmjet tė cilit pasqyron historinė e detarėve tė bashkėvendėsve tė tij ulqinakė. Nė vend tė prologut, Ulqinaku librin e nis me njė kėngė tė nxjerrė nga thesari ynė  popullor qė ėshtė  nė funksion tė temės qė i merr nė shqyrtim. Viteve tė fundit janė paraqitur shumė autorė nga ky qytet, duke trajtuar nė aspekte tė ndryshme trashėgiminė kulturore dhe shpirtėrore, mirėpo libri i Hajros ruan nė vete atė mesazhin letrar edhe lexuesit mė shumė i duket si njė vepėr letrare.

Pėrmbajtjėn e librit e ka ndarė nė disa njėsi ciklike. Kėshtu, nė kaptinėn barkat, barkėtarėt, autori merret me shpėrnguljen e ulqinakėve me barkat e tyre, duke theksuar se Kongresi i Berlinit (l878- 8o), padrejtėsisht e shkėputi Ulqinin me rrethinė nga trualli shqiptar edhe i aneksohet Malit tė Zi. Me humbjen e Ulqinit, tregtia e jashtme e Shkodrės u dėmtua rėndė( Ulqini konsiderohej skele e Shkodrės),,.Nė kėto rrethana, nėnvizon autori, ulqinakėt  u gjenden nė udhėkryq: Turqia nga njėra anė u premtonte ndihma tė mėdha dhe u fali njė gji deti pranė Stambollit, duke i pėrngjarė atij tė Ulqinit, nė tė cilin vendoseshin dhe, vet Porta do ta ndėrtonte qytezėn pėr muhaxhirėt ulqinakė, ndėrsa nė anėn tjetėr, Mali i Zi i jepte parisė (beglerėve ) premtime dhe favore pėr ta pranuar pushtetin e tij. Ndėrkaq, ulqinakėt rrugė shpėtimi zgjodhen Shkodrėn, qytetin me tė cilin qė nė lashtėsi e lidhnin marrėdheniet ekonomike, tregtare e lundruese. Pėr tė mos rėnė nė duar tė pushtuesve, pėr tė mos iu bindur urdhėrave dhe presioneve tė malazezve, njė pjesė e mirė e detarėve ulqinakė, me nė krye haxhi Mehmet Becin, haxhi Bet Gjylin,  kapedana e pronarė tė tjerė anijesh, e braktisin qytetin e tyre, Ulqinin duke  u vendosur nė Shkodėr edhe janė vendosur nė lagjet Tophanė, Luguēesme Parrucė etj. e mė vonė edhe nė Durrės etj. Nė vitin l88o nga Ulqini janė larguar l8o trungje. Ndėrkaq, Shoqata ,, Ulqini,, nga Shkodra  ka regjistruar 6oo familje me prejardhje nga Ulqini tė cilat edhe sot e kėsaj dite e ruajnė mbiemrin amė, si : Bilali, Fani, Pelinku, Ulqinaku, Krymi, Dizdari, Ulqini, Luli, Sakti (Mani), Bimi, Kadija etj. Ulqinakėt nė Shkodėr, me barkat e tyre, i sollėn njė gjallėri tregtisė dhe ekonomisė sė kėtij qyteti, duke e vazhduar profesionin e tyre tė lundrimit  nė Adriatik, Egje, Mesdhe etj. Ulqinakėt, me barkat e tyre me vela, mė vonė edhe me motor, i sollėn gjallėri tregtisė dhe ekonomisė sė qytettit tė Shkodrės. Shumė prej ulqinakėve ishin tė pasur edhe si muhaxhirė, duke ndėrtuar shtėpi tė reja edhe nė kėtė mėnyrė rifilluan profesionin e tyre tė lundrimit e tė detarisė. Nė vitin l9l5 njė ekspeditė spastruese austriaake zuri nė befasi l6 anije ulqinake, tė cilat qėndronin  nė spiranca nja njė mile larg gjirit tė Shjėngjinit. Ata parealajmėruan ekuipazhet qė qė t`i lėshojnė barkat pėr shkak se ishin nėn flamurin turk.. Aty fundoset edhe anija e madhe me emrin “Gloria” me tre direkė, me fuqi bartėse prej looo tonelatash qė kishte pėr pronar kapidanin Selim Shurdha. Ulqinaku e pėrmend njė kuriozitet lidhur me kėtė anije. Nė garat e anijeve tė kėtij lloji nė relacionin Aleksandri- Trieste, zuri vendin e parė nga tė gjitha anijet evropiane pjesėmarėse itaaliane, greke, spanjolle...
 
Autori  nė kėtė libėr njė kaptinė tė veēantė i kushton dėmit e qeverisė shqiptare qė u solli  ulqinakėve,  pronarė tė  anijeve. Kėshtu, shėnon ai, nė vitin l944, u shtetėzuan anijet qė u meremetuan nė Mal tė Zi dhe u riparuan nė Kantierin e Durrėsit.,, Pra, atė qė nuk e bėri Qeveria gjermane hitleriane, e bėri qeveria shqiptare komuniste. Nga 35 anije, u shtetėzuan 34 qė u pėrkisnin pronarėve shkodranė me origjinė nga Ulqini dhe njė pjesė e vogėl me banim nė Durrės.
Ulqinakėt qė nga lashtėsia kanė qenė  ndėrtues, lundrues dhe drejtues tė njohur tė  barkave. Deri nė vitin l945 ėshtė lundruar nė vijat ujore Ulqin- Shqipėri- Itali- Dalamaci, ndėrsa sot kjo veprimtari nuk ekziston fare.
Nė saje tė detit, pėrkushtimit pėr tė jetuar nga tė mirat qė ofron ai, ulqinakėt vazhdojnė tė ruajnė namin e tyre si kapedanė tė anijeve edhe, siē thotė Ulqinaku, janė shumė tė cilėt kanė lundruar edhe lundrojnė  edhe sot e gjithė ditėn nėpėr dete e oqeanet e botės. Nė libėr prezentohen kapedanėt, traditat familjare tė kėtij profesioni, duke u pėrqėndruar nė familjen Tivari, e cila,, meriton njė monografi ,,,- thotė autori i librit ,, Deti, detarėt e Ulqinit,,e cila ka njė traditė tė gjatė tė detarisė edhe fillet nisin qė nė vitin l874. Nė libėr autori nėn mbititullin  impresione vendos eseun ,, Buna – ekzotikė provokative,,, duke  shkruar pėr kėtė lum, i cili ėshtė njė bukuri e rrallė natyrore qė magjeps krijuesin.
Njė kaptinė  shumė tėrheqėse, qė ndėrlidhet me materialin bazė edhe pse, gjithėsesi mund tė jetė libėr i veēantė, ėshtė ditari mbi ,, Lundrimet e ulqinakės,, , e cila me bashkėshortin e saj, kapedan, nė vitin l996, si nuse e re, lundron  anė e kėnd  globit. Mirėpo, ajo ka mbajtur ditar edhe nė mesin e atyre rrjeshtave lexuesi takon njė botė interesante, mbase ėshtė udhėpėrshkrimi i parė detar i njė autoreje shqiptare, nga pikat e ndryshme tė lundrimit.
Hajro Ulqinaku librin e pėrmbyll duke shėnuar se ,, i vura vetes detyrė ta shkruaj  kėtė libėr me tė vetmen dėshirė: tė mos harrohen detarėt dhe fama e detarisė sė vendlindjes sime, Ulqinit tė lashtė “.(Intron) 

EDHE NĖ ULQIN ZBRITI TEMPERATURA 

Ulqin,3 nėntor – Gjatė dy ditėve tė fundit edhe nė Ulqinin bregdetar ndėrroi moti. Ai nuk shoqėrohet me tė reshurat aq tė nevojshme tė shiut, por me njė kohė tė thatė, me diell edhe me frymė tė veriut qė e ka zbritur temperaturėn deri nė l5 gradė celzius.
Kjo gjendje, detyrimisht, i bėn njerėzit qė tė mendojnė mirė pėr lėndėn djegėse dimėrore, sepse nuk ėshtė i sigurtė furnizimi me energji elektrike. Vėrtet se gjatė ditės sė sotme ka nisur tė normalizohet, por situata jostabile nė termoelektrana dhe mungesa e mjeteve financiare tė Republikės pėr tė importuar rrymė elektrike, sinjalizon se nuk do tė ketė furnmizim tė qėndrueshėm me energji elektrike.(Intron)
 

02.11.2001

lajmet e fundit 

LUMI BRATICĖ- NDOT E SHĖMTON  ULQININ 

Ulqin, 2 nėntor -  Shoqata  ndėrkombėtare qė merret me administratėn lokale, organizoi sot njė tribunė me qytetarė tė Ulqinit  me temėn bosht se si tė pastrohet lumi Bratica, qė ėshtė ndėr burimet kryesore tė ndotjes nė Ulqin. Nėnkryetari i komunės, Mustafa Gorana, nė fjalėn e tij tė rastit, tha se nėpėr kėtė lumė derdhen ujėrat e zeza, hudhen plehra  tė shumta, tė cilat, madje, reflektohen  tejet  negativisht nė turizėm e mbi tė gjitha ndotin ambientin  edhe detin. Ai u bėri ftesė qytetarėve qė ky problem kaq i mprehtė pėr mbarė qytetin e Ulqinit, tė zgjidhet bashkėrisht.
Ndėrkaq, qytetarėt nga zona gravituese e lumit Bratica, theksuan njė sėrė problemesh qė u sjell ai, duke filluar nga vėrshimat, mbi tė gjitha ndotjet jashtėzakonisht tė mėdha si pasojė e moskyējes nė sistemin e  kanalizimit tė qytetit qė lidh Ulqinin me Plazhi e Madh. Qytetarėt theksuan po ashtu  se me vite tė tėra kanė parashtruar kėrkesa nė komunė qė tė bėhet ndonjė aksion pėr t
` ia  hequr burimin kryesor tė ndotjeve tė qytetit tė Ulqinit. Mirėpo, ky problem sa vie e ashpėrsohet, meqė pėr ēdo ditė e mė shumė ngriten shtėpi. lagje tė tėra  aty pranė edhe kanalizimin nuk e hudhin gjetiu, por nė lumė, i cili, siē thonė vendėsit, dikur ka pasur ujin e pastėr.
Mirėpo, pėr tė zgjidhur ēėshtjen e lumit Bratica, pėrkatėsisht pėr tė hequr  shėmtinė mė tė madhe  tė mjedisit nė Ulqin, propozuan qė sa mė parė tė bėhet dislokimi i Deposė sė plehrave, sepse ajo ėshtė shkaktarja kryesore e gjendjes  nė tė cilėn ėshtė sot ky lumė dhe qyteti i Ulqinit nė pėrgjithėsi. Banorėt thanė se janė tė gatshėm tė japin kontribut financiar, por  edhe tė punojnė drejtpėsėdrejti pėr pastrimin e kėtij lumi. Ata shfaqen mendimin se ky problem nuk ėshtė lokal, por edhe republikan, edhe nėpėrmjet bashkėsive lokale gravituese, komunės sė Ulqinit dhe ministrisė respektive duhet tė ndėrmerren masa urrgjente nė mėnyrė qė kjo plagė kaq e rėndė pėr ambientin e imazhin e Ulqinit tė mos jetė stinėn e ardhshme
  turistike. Nga shėrbimet e administratės lokale u tha se ekziston njė projekt, por pėr ta realizuar atė lypsen mjete financiare. Duke u mbėshtetur nė  gatishmėrinė e qytetarėve, ligjit tė ri tė qeverisjes vendore, qė ndodhet nė pėrgatitje e sipėr, ka gjasa qė problemi i lumit Bratica tė zgjidhet. 

 

EKZISTON PROJEKTI, POR MUNGOJNĖ PARATĖ  PĖR TĖ  REALIZUAR ATĖ

Pronarėt e restorantve tė shumta deri nė Plazh tė Madh u ankuan se nuk mund tė ushtrojnė veprimtarinė e tyre turistike gjatė verės pėr shkak tė duhmės sė rėndė qė shpėrndahet nga Brataica. Pėr tė zbutur, sadopak kėtė gjendje, ata kanė ngritur ura betoni, por kėsisoj ngushtohet hapėsira e rrjedhės sė lumit. Nė shumė vende ėshtė ngushtuar rrjedha e lumit edhe janė krijuar sasira tė mėdha tė lėndės plastike. Zyrtarė nga shėrbimi komunal pėr ēėshtje banesore pranė pushteti vendor thanė se eksiston kaherė njė projekt pėr rregullimin e kėtij kanali. Por, u shtruan edhe propozime qė tė bėhet njė projekt pėr ndėrrimin e rrjedhės sepse mbi tė kanė ndėrtuar edhe objekte afariste nga njerėzit e pushtetit vendor, tė cilėt, pikėrisht ata, duhet tė kontribuojnė pėr  pastrimit tė kėtij lumi e jo edhe mė shumė tė degradojnė atė. Kishte edhe propozime qė tė instalohen  kamera tė fshehta edhe pėr tė formuar njė listė tė personave, tė cilėt hudhin plehra nė Braticė. Mirėpo, ku lumė shpesh ėshtė edhe objekt i telekamerave, gjoja, si  dėshmi se Ulqini nuk ėshtė i pastėrt.
Pėr tė hequr kėtė njollė ekologjike duhet bėtė tė pamundurėn qė ky lumė tė pastrohet edhe tė sillet nė njė gjendje normale. Gatishmėria e banorėve qė gravitojnė pranė Braticės se do tė kontribuonin me mjete financiare dhe punė tė drejtpėrdrejtė, ėshtė njė bazė e mirė pėr strukturat e bashkėsive lokale tė zonės dhe tė Kuvendit tė Komunės sė Ulqinit, por edhe tė Ministrisė republikane tė mjedisit pėr tė ndėrmarrė ndonjė aksion. 

 

BRATICA  GODET TĖ GJITHĖ QYTETARĖT E ULQINIT 

Na bie shpesh, nėnvizuan qytetarėt e pranishėm nė kėtė tribunė, tė arrijnė delegacione tė ndryshme ndėrkombėtare pėr tė vizituar Ulqinin edhe pėr tė bėrė aranzhmane turistike, ose pėr njė vizitė tė rėndomtė, fillimisht kanė simpati dhe admirim pėr kėtė qytet joshės, por kur vėrejnė hurdhat e Braticės, menjėherė e ndėrrojnė mendimin pėr kėtė qytet, kuptohet  Ulqini pėr shkak tė kėtij lumi dėbon mysafirėt. Nuk ėshtė ēėshtja vetėm te turistėt, por ndodhen nė pozitė tė palakmueshme edhe banorėt e pėrhershėm, tė cilėt  ankohen se nga  kopshtet e tyre nuk mund tė vilen frutat e pemėve sepse janė tė goditura nga sėmundje tė ndryshme, sidomos nė afėrsi tė ish- ndėrmarrjes “Dėrvoimpeks”, eleketrodistribucionit, furrės sė bukės, restoranteve dhe Urės sė Kanalit tė Milenės etj. Nėse Ulqini do turizėm, nėse qeverisja lokale dėshiron qė tė ketė nivel tė mirėmbajtjes sė ambientit, nėse qeveria e Malit tė Zi ka gatishmėri pėr tė arsyetuar pėrcaktimin si shtet ekologjik, duhet ta rregullojė lumin Bratica brenda njė afati shumė tė shkurtėr sepse pasojat pėr ēdo ditė e mė shumė do tė jenė mė tė mėdha. Kjo nuk mund tė konsiderohet si ēėshtje e popullatės lokale, ky lumė  u takon tė gjithė qytetarėve tė komunės sė Ulqinit. (Intron) 

 

01.11.2001

lajmet e fundit

ĒKA DO TĖ NDODH ME “RIVIERĖN E ULQINIT”? 

Ulqin, l nėntor- Nuk dihet se ēfarė do tė ndodh me kompleksin e hoteleve nė Plazh tė Madh, tė cilėt aktualisht ndodhen brenda NTH” Riviera e Ulqinit”. Ata aktualisht administrohen nga qeveria republikane edhe pushteti vendor i Ulqinit nuk ka asnjė kompetencė nė kėto resurse tė ndėrtuara nga mundi e djersa shumėvjeēare e ulqinakėve.
Ndarja e “Rivierės…”ėshtė temė qė pėrflitet shumė, jo vetėm nė opinionin e Ulqinit. Do tė ndahet kjo ndėrmarrje nė disa njėsi tė vogla, apo do tė mbetet unike nė mėnyrė qė tė privatizohet ky kompleks. Sipas njė projektit, tė cilin e ka hartuar njė shoqatė nga Podgorica  nė bazė tė porosisė sė Fondit republikan pėr zhvillim, segmentimi shihet si perspektivė edhe, sipas tyre, mė shpejt realizohen tė ardhura. Mirėpo, ekzistojnė edhe ide tė kundėrta, qė ky kompleks duhet tė ruhet kėshtu siē ėshtė sepse nė botė ndodhen ndėrmarrja tė kėtilla edhe veprojnė me sukses.
Segmentimi i “Rivierės sė Ulqinit” ndodhet nė rendin e ditės edhe tė parlamentit lokal edhe javėn e ardhshme do tė shqyrtohen versionet e sė ardhmes sė kėsaj ndėrmarrjeje mė tė madhe turistike nė Ulqin. Autoritetet e pushtetit vendor janė shprehur se kjo komunė gėzon tė drejtėn e njė pjese tė aksioneve tė kėtij kompleksi tė hoteleve. Sipas tyre, trualli ku janė ngritur hotelet nė Plazh tė Madh duhet tė jenė pronė e Komunės sė Ulqinit e jo e NP” Morsko dobro” nga Budva.(Intron) 

 

NUMRI MĖ I RI I REVISTĖS “ZANA” 

Ulqin,l nėntor-Revista mė prestigjoze pėr fėmijė nė gjuhėn shqipe nė Malė tė Zi ,”Zana”, cilėn e boton Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve Art Club, me seli nė Ulqin tashmė ėshtė nė duart e lexuesve. Nė numrin e saj mė tė ri janė botuar shkrime tė ndryshme nga letėrsia dhe kultura tė cilėt lexuesit e vegjėl i lexojnė me ėndje. Kėshtu, fillimisht jepet njė biografi mbi skulptorin e mirėnjohur shqiptar, Odise Paskali, pikturat e Pablo Pikasos, ndėrsa nė kuadėr tė lektyrės botohen tė dhėna biografike minaturale mbi Fan Nolin edhe dy poezi nga ky autor i letėrsisė sonė tė Rilindjes.Ndėrsa mė pas ėshtė prezentuar njė panoramė e letėrsisė botėrore. Nė rubrikėn histori shkruhet mbi Lidhjen e Pejės nė luftė kundėr pernadorisė osmane e si shtojcė e veēantė botohet  ilustrim  Sirena e Vogėl nga Anderseni, fjalori anglisht- shqip, gjermanisht – shqip, humor,kėngė nga folklori ynė, poezi e prozė tė krijuesve tė vegjėl, ndėrsa me tregim prezentohet Fatmir Beqaj, duke u mbyllur me njė kėngė popullore tė shoqėruar edhe me nota, e cila do tė mund t`u  shėrbejė arsimtarėve tė muzikės qė ta pėrgatisin me nxėnėsit e tyre, sepse vazhdimisht , e me tė drejtė ankohen qė atyre u mungojnė tekstet muzikore nė gjuhėn shqipe.(Intron)

TRIBUNĖ EKOLOGJIKE NĖ KRAJĖ 

Dje, nė Ostros tė Krajės, nė organizim tė Bashkėsisė lokale tė Ostrosit dhe  Shoqatės ekologjike

"KALIMERA" nga Ulqini u mbajt tribuna me temė:" ruajtja e biodiverzitetit ne teritorin e Krajės ".
Nė kėte tribunė muaren pjesė pėrfaqėsues tė Ministrisė sė bujqėsisė, ruajtjes se mjedisit, Entit Republikan pėr mbrojtjen e natyres si dhe pėrfaqėsues tė pushtetit lokal tė komunės sė Tivarit.
Kranjanet me kėte rast shprehen paknaqėsin e tyre me ruajtjen e biodiverzitetit ne Krajė e veēanarisht me veprimet e pushtetėmbajtėsve ndaj pasurive natyrore e sidomos tė bimeve mjekuese si ėshtė pelimi dhe luleverdha e tė cilat pėr arsye tė shfrytėzimit komercial gjithėnjė e mė tepėr po e humbasin cilėsin. Kranjanet u shprehen kundėr mėnyrės sė privatizimit dhe afarazmit tė fabrikės  pėr pėrpunimin e pelimit, fabrike e vetme e Krajės e qė dikur aty punojshin mbi 100 gra.
Po ashtu paknaqesi tė madhe Kranjanet shprehen edhe pėr kufijt e pėrcaktuar tė parkut nacional" Liqeni i Shkodrės" i cili kėshtu e kėndej do tė pėrfshij po thuaj gjysmen e Krajės sepse kufiri i parkut nacianol shtrihet gjerė nė rrugen regjionale Vir pazar - Ostros. U shtrua pyetja se si duhet tė ruhet natyra nė kete mėnyrė kur vetem nė veprimtarin e gjuetisė qysh tani nė Krajė tė autorizuar janė dy ndėrmarrje dhe secila nė mėnyrė tė vet banė shfrytėzimin e tė mirave natyrore. Nė kėte pyetje nuk u muar pergjegje nga pėrfaqėsuesit e organeve kompetente qė ishin tė pranishem.
U theksua edhe problemi i grumbullimit tė qumshit qė nė Krajė ka me bollek dhe krejtėsisht ekologjik. U theksua edhe problemi i bletarėve tė Krajės dhe u kėrkua pėrkrahje mė e madhe nga Ministria gjegjėse.
Si problem tė ndytjes sė ambijentit nė Krajė u theksua problemi i ambalazhės plastike dhe mbeturinave nė pėrgjithėsi dhe u kėrkua nga Komunalja e Tivarit qė mbeturinat ti bartė jo vetėm nga qendra por edhe nga fshatrat tė tjera.
Pėrfaqėsuesit e organeve kompetente qė merrshin pjesė nė kėte tribunė nuk u pergjegjen direkt nė pyetjet e Kranjanėve por ju thanė qė nevojat e tyre tė i prezentojn nė vendet e duhura nė formė tė projektėve, Nė fund u vendos qė organizatoret e kėsaj tribune tė perpilojn/ perfundimet dhe ato tu dergohen Ministrive dhe enteve pėrkatėse.(Intron)
 
SPORT:
Pėrfundoi  faza e parė e kampionatit tė Anės sė Malit nė futboll tė vogėl.
Tabela e klasifikimit:
Grupi i parė:  Sukubina I    16 pikė    Grupi i dytė :   Katėrkolla II     14 pikė
                   Krytha          15                                 Brajsha I          14
                   Selita           11                                 Brajsha II          13
                  Shtodri           7                                 Katėrkolla I        10
                   Rinia             6                                 Lisna Bore          4
                   Kravari          3                                 Shasi                  3
                   Bojku           3                                 Sukubina II           1
 
                                    PLEY OF
   SUKUBINA I  - BRAJSHA I  1 : 1  , ME PENALLTI 5 :4 pėr Brajshen
   KRYTHA - KATĖRKOLLA II   3  : 1
   dhe  nė finale tė diellen, me 4.nentor 2001 do tė ndeshen
                BRAJSHA - KRYTHA    (Intron)