APEL BASHKATDHETAREVE PER NDIHME   
31.03.2002
KALEDIOSKOPI DIPLOMATIK.
Autori ėshtė dr.i Marrėdhėnieve Politike Ndėrkombėtare dhe bashkėpunėtor i Institutit Ndėrkombėtar tė Bostonit, SHBA Barometri diplomatik
Dr. Mehdi HYSENI
 
RRUDHJA E TERESISE TERRITORIALE TE KOSOVES  ESHTE NE FUNKSION TE VAZHDIMESISE SE DOKTRINES  DHE  TE STRATEGJISE  GJEOPOLITIKE  IMPERIALISTE SLLAVE NE BALLKAN
Fundi i Jugosllavisė

Erė e re nė Ballkan? 

Koment nga:Ardi PULAJ/ TIRANĖ

Nuk mund tė kalohej pa indiferencė nė qarqet politike tė Tiranėsmarrėveshja historike mes Serbisė dhe Malit tė Zi pėr krijimin e njė shteti me tė njėjtin emėr, duke shmangur termin tashmė tė vjetėruar: Jugosllavi.
Udhėheqėsit serbė dhe malazezė kanė nėnshkruar nė Beograd njė marrėveshje
pėr ribėrjen e Jugosllavisė, duke ndaluar shpėrbėrjen e pjesės sė mbetur.

 "Askush i kėnaqur as Serbija as Mali i ZI"

PODGORICĖ:31 MARS

Koment nga:Darko Shukoviq

 

**Nė vend tė aplaudimit dhe stabilitetit tė planifikuar shtetėror, kryetari Gjukanoviq pas nėnshkrimit tė Marrėveshjes kornizė mbi bashkėsinė e shteteve u gjend pėrpara njė furie kritikash, sė pari nga aleatėt e tij tė deridjeshėm nga blloku pėr pavarėsi - socialdemokratėt dhe liberalėt

Njė zyrtar i partisė malazeze nė pushtet: Zgjedhjet e pėrgjithshme tė parakohėshme zgjidhja mė e mirė

 PODGORICĖ:31 MARS

Njė zyrtar i nivelit tė lartė tė Partisė Demokratike tė Socialistėve (DPS) nė pushtet nė Mal te Zi tha se zgjedhjet e pėrgjithshme tė parakohėshme mund tė jenė zgjidhja mė e mirė pėr republikėn. Zėvendėskryetari i DPS-sė Svetozar Maroviē siguroi tė premten (29 mars) se ai nuk pret qė tė formohet njė aleancė e re nė pushtet dhe kėshtu qė zgjedhjet duhet tė zhvillohen nė vjeshtė, sė bashku me votimin presidencial.

Aleanca e tanishme nė pushtet ėshtė duke u shpėrbėrė, pasi partneri mė i vogėl, Partia Social-Demokratike (SDP), njoftoi planet pėr t’u larguar prej saj dhe Aleanca Liberale e Malit tė Zi (LSCG) vendosi tė tėrheqė mbėshtetjen e saj. Duke komentuar propozimin e LSCG-sė pėr tė hyrė nė aleancėn nė pushtet vetėm nėse i ofrohen funksionet e kryeministrit dhe tė presidentit, Kryeministri Filip Vujanoviē tha se kėrkesat nuk janė realiste.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Parlamenti malazez shtyn pėrsėri votimin mbi marrėveshjen e federatės

PODGORICĖ:31 MARS
Pėr tė dytėn ditė rresht tė enjten (28 mars), parlamenti i Malit tė Zi nuk arriti tė votojė mbi marrėveshjen e re pėr tė formuar njė federatė tė lirė me Serbinė. Ligjvėnėsit thonė se do tė pėrpiqen pėrsėri tė martėn.
Ndėrkohė, Aleanca Liberale e Malit tė Zi (LSCG), partia e opozitės qė mbėshteste qeverinė, tani thotė se do tė hyjė nė aleancėn nė pushtet vetėm nėse i ofrohen funksionet e presidentit dhe kryeministrit.

LSCG thotė se do t’ia paraqesė ofertėn Partisė Demokratike tė Socialistėve nė pushtet nė fillim tė javės sė ardhshme. Aleanca nė pushtet nė fakt u shpėrbė pasi Partia Social-Demokratike njoftoi planet pėr t’u larguar.

 Copyright © 2002 intron-presse /HB/

 

Bashkėsia Islame: Pallati i Gjykatės Supreme tė Maqedonisė u ndėrtua mbi themelet e njė xhamie nė Shkup

Indinjatėn dhe mospajtimin e vetė Bashkėisa Islame e ka shprehur edhe me mospjesėmarrjen e Reisit nė kėtė solemnitet nė Shkup. Nė komunikatė thuhet:   

Shkup:31 MARS
Bashkėsia Islame e Maqedonisė tė premten ka reaguar pėrmes njė komunikate tė nėnshkruar nga Reisul-Ulemaja i BIM, Hfz. Arif Efendi Emini pėr ndėrtimin dhe lėshimin sot nė pėrdorim tė Pallatit tė Gjykatės Supreme tė Maqedonisė, tė ndėrtuar mbi themelet e njė xhamie nė mes tė Shkupit.
Indinjatėn dhe mospajtimin e vetė Bashkėisa Islame e ka shprehur edhe me mospjesėmarrjen e Reisit nė kėtė solemnitet nė Shkup. Nė komunikatė thuhet:
"Siē ėshtė i njohtuar opinioni mė i gjerė, sot nė Shkup u lėshua nė pėrdorim Pallati i Gjykatės Supreme tė Maqedonisė. Bashkėsia Islame ėshtė e shtėrguar tė njohtojė tė gjithė njerėzit qėllimmirė pėr njė fakt qė flet shumė pėr zhvillimin dhe ndėrtimin e Maqedonisė demokratike.

Pallati i ri i gjykatės nė fjalė ėshtė i ndėrtuar mbi themelet e Xhamisė "Jelem Kapan", objekt ky vlerėsuar si monument i kulturės e qė daton nga shekulli XVI. Pallati, nė tė cilin mėtohet tė ndahet drejtėsi, ėshtė i ndėrtuar me padrejtėsi mbi tempullin fetar tė Muslimanėve tė kėtushėm.
Po pėrkujtojmė se objekti ėshtė rrėnuar nė vitin 1975 nga pushteti i atėhershėm komunist por ne, sot po pyesim - ēfarė tė presim nga shteti i sotėm demokratik, i cili ka marrė mbi vete, mes tjerash edhe obligimin pėr rikthimin e pronave tė nacionalizuara, assesi nuk po i denacionalizon.
Pėr kėtė shkak Reisul-Ulema i Bashkėsisė Islame nė RM, si pėrfaqėsues i tė gjithė muslimanėve tė Maqedonisė, nuk iu pėrgjigj ftesės pėr tė marrė pjesė nė pėrurimin e kėtij Pallati", - thuhet nė komunikatėn e Bashkėsia Islame tė Maqedonisė tė nėnshkruar nga Reisul-Ulema, Hfz. Arif ef. Emini.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Uashingtoni pėrsėriti kėrkesėn e tij qė Jugosllavia tė bashkėpunojė me Gjykatėn e Kombeve tė Bashkuara

VASHINGTON:31 MARS

Uashingtoni pėrsėriti kėrkesėn e tij qė Jugosllavia tė bashkėpunojė me Gjykatėn e Kombeve tė Bashkuara pėr krimet e luftės nė mėnyrė qė tė plotėsojė kushtet pėr tė marrė ndihmėn financiare amerikane. Ambasadori i Shteteve tė Bashkuara pėr ēėshtjet e krimeve tė luftės, Pierre Prosper, u tha gazetarėve nė Nju Jork se gjenerali i serbėve tė Bosnjes, Ratko Mlladiē duhet t’i dorėzohet Gjykatės sė Hagės. Ai tha se vendimi pėr ndihmėn amerikane do tė varet megjithatė nga niveli i pėrgjithshėm i bashkėpunimit tė Jugosllavisė me Hagėn.

Administrata e presidentit Bush duhet tė pėrcaktojė deri mė 31 mars nėse autoritetet jugosllave kanė bėrė sa duhet pėr tė marrė ndihmėn financiare amerikane prej tė paktėn 40 milion dollarėsh. Vitin e kaluar, kėrcėnime tė ngjashme pėr mosdhėnie ndihmash i detyruan autoritetet jugosllave tė dorėzonin ish presidentin Sllobodan Millosheviē, i cili tani po gjykohet i akuzuar pėr krime lufte nė Bosnje dhe nė Kosovė. Gjykata ka kėrkuar ndihmė pėr dorėzimin e personave tė tjerė tė akuzuar pėr krime lufte, por deri tani Jugosllavia ka refuzuar.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

29/30.03.2002
JUBILEU I SHKOLLĖS SHQIPE NĖ ULQIN E TIVAR

Ulqin,3o mars-Sot Shoqata e Intelektualėve “Art Club” shėnoi 115- vjetorin e shkollės sė parė shqipe nė Ulqin, Anė tė Malit, Krajė. Ishin tė pranishėm mėsuesit e parė tė pas Luftės sė Dytė Botėrore, personalitete tė jetės politike, kulturore e intelektuale nga Ulqini, Tivari, Malėsia, Shkodra etj.

 Mr. Riza Rexha, udhėheqės i  tha se ky moment ėshtė shumė i veēantė pėr historinė, kulturėn e arsimin e Ulqinit, Anės sė Malit, Krajės, por edhe mė gjerė sepse nderohen mėsuesit e parė shqiptarė qė erdhėn kėtu pėr tė shpėrndarė dritėn e diturisė nė gjuhėn shqipe, sidomos pas vitit l945. Edhe pse nė kushte jashtėzakonisht tė rėnda politike dhe ekonomike, ata arriten ta mbajnė gjallė arsimin shqip nė kėto anė. Shėnimi i kėtij jubileu tė rėndėsishėm ka edhe tė veēantėn tjetėr se nė kėtė mjedis ndodhet edhe njė numėr tė atyre shkėndijave tė para tė arsimit shqip, tė cilėt nisen detyrėn e shenjtė tė shkollės shqipe qė nga viti l945 edhe i kontribuan shumė shkrim-leximit dhe ngritjes sė vetėdijes kombėtare.

Pėrballė kėsaj, njė numė i madh i tyre nuk jetojnė mė, por respekti pėr angazhimin e tyre ka mbetur i pėrhershėm.Numri i brezit i mėsuesve tė parė shqiptarė  nga rajoni i Ulqinit dhe  Krajės ėshtė rreth 5o sish, kėtu tė pranishėm janė vetėm gjashtė. Konsideroj se e kemi obligim intelektual e kombėtar qė t`i  respektojmė kėto figura tė ndritura tė arsimit nė gjuhėn shqipe.

 Pėr kushtet e punės sė  shkollės shqipe nė Ulqin e Krajė nė periudhėn l941-l942 foli Mėsuesi i Popullit, Faik Luli nga Shkodra, pėr periudhėn l954-l955 prof. Dr. Palokė Berisha nga Malėsia, si dhe mėsuesit mmmė tė moshuar Angjelina Buji nga Podgorica, Faik Avdiu nga Sukubina, Zef Kalaj nga Malėsia dhe Vatė Elezaj nga Shtoji, kuadrot e para nė shkollat shqipe nė Ulqin, Anė tė Malit e Krajė menjėherė pas Luftės sė Dytė Botėrore.(Intron)

 

POLARIZIME NĖ PARLAMENTIN E ULQINIT RRETH RENDIT  TĖ DITĖS 

Ulqin,29 mars- Kėshilltarėt e Komunės sė Ulqinit filluan sot seancėn e parė tė rregullt edhe gjatė gjithė ditės debaatuan rreth rendit tė ditės, madje duke bėrė edhe ndėrprerje tė punės meqė kėshilltarėt e dy partive nė pushtet, LD nė MZ dhe UDSH nuk mund tė pajtoheshin me disa pika tė rendit tė ditės. Deri sa kryetari i komunės Skėnder Hoxha lexoi propozimin e pikėve edhe disa prej tyre qė tė shtyhen, sidomos ato qė kishin tė bėnin me planet urbanistike e mbi tė gjitha nė ish-kompleksin e mandarinave dhe ullinjve, duke i dhėnė pėrparėsi buxhetit tė komunės pėr sivjet, kryetari i klubit tė UDSH, Dedė Zadrima nė emėr tė klubit tė kėshilltarėve tė partisė sė tij insistoi qė pikė e dytė e rendit tė ditės tė vehet ēėshtja e lėndėve kontestuese me origjinė qė nga koha e monizmit edhe vendimet gjyqėsore presin tė realizohen, tė cilat sipas tij, janė disa fish mė tė rėnda se njė buxhet vjetor komunal.

Partneri i koalicionit, pra LD nė MZ nėpėrmes kryetarit tė klubit tė kėshilltarėve tė kėsaj partie i jepnin pėrparėsi buxhetit qė duhet tė miratohet deri mė 3l tė kėtij muaji. Klubi i UDSH dhe udhėheqja mė e lartė partiake thonin se angazhohet qė tė vlerėsohet mandati i kėtij pushteti, tė kundrohet pėrgjegjėsia e atyre qė kanė shkaktuar lėndėt kontestuese gjyqėsore tė kohės sė pluralizmit. Edhe krahu i kėshilltarėve tė socialistėve tė Gjukanoviqit kėrkonin tė miratohet buxheti mė parė.
Pa dyshim se pika mė e ndjeshme ėshtė ajo qė ka tė bėjė me ndėrrimin e pagėzimin e emrave tė shesheve dhe rrugėve nė territorin e mbarė komunės.
Nga opozita u dėgjuan vlerėsime se dy partitė nacionale, LD nė MZ dhe UDSH, nga ky projekt synojnė tė pėrftojnė kapital politik nė radhėt e elektoratit tė kėtushėm shqiptar.
Kjo senacė ka gjasa qė tė zgjasė disa ditė, mbase edhe mė shume, deri nė fund tė mandatit,
mė l5 maj tė kėtij viti, kur duhet tė mbahen zgjedhjet lokale(Intron)

Mehmet Bardhi kritikoi marrėveshjen nė mes tė Serbisė dhe Malit tė Zi

 

 PODGORICĖ:28 MARS - Nė Kuvendin e Malit tė Zi ka vazhduar debati pėr marrėveshjen e rregullimit tė marrėdhėnieve nė mes tė Serbisė dhe Malit tė Zi. Deputeti i Lidhejs Demokratike tė Shqiptarėve tė Malit tė Zi, Mehmet Bardhi, e kritikoi nėnshkrimin e marrėveshjes dhe rregulloren, ku disa ēėshtje, qė kanė tė bėjnė me mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė pakicave kombėtare, do tė jenė nė kopetencat e Kėshillit tė ministrave.

"Shqiptarėt nuk do tė shkojnė nė Beograd, qė atje tė debatojnė pėr statusin e vet", tha Bardhi.

Me Bardhin replikoi kryeministri Vujanoviq, i cili tha se disa ēėshtje qė i janė lėnė nė kopetencat e Kėshillit tė ministrave tė bashkėsisė shtetėrore tė Malit tė Zi dhe tė Serbisė, ka tė bėjė vetėm me aplikimin e akteve ndėrkombėtare.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

 

VUJANOVIQ: U MĖNJANUA RREZIKU I KONFLIKTEVE

 PODGORICĖ:28 MARS
Kryeministri serb, Filip Vujanoviq deklaroi tė mėrkuren se marrėveshja e Beogradit tejet qartė e pėrcakton nivelin e arritur tė reformave ekonomike nė shtetet anėtare dhe ėshtė bazė fillestare pėr caktimin e marrėdhėnieve tė tyre tė ndėrsjella ekonomike. Sipas vlerėsimit tė tij, kjo "e mėnjanon rrezikun e konflikteve tė institucioneve pėr shkak tė ekzistimit tė nevojės reale qė institucionet federale ta realizojnė pushtetin edhe nė kėtė hapėsirė tė Malit tė Zi dhe funksionimin e institucioneve tona tė cilat tanimė njė kohė tė gjatė shtetėsisht i kemi konstituar". Tani ėshtė e domosdoshme qė institucionet e sistemit ekonomik tė fillojnė tė bashkėpunojnė, si institucione tė dy shteteve, pėr tė mirėn e njėrit dhe tjetrit shtet, mirėpo edhe pėr tė mirėn e pėrbashkėt", tha Vujanoviq. Kuvendi nė Podgoricė debaton pėr marrėveshjen e bashkėsisė "Serbi Mali i Zi" - Shqipatrėt tė pakėnaqur me kėtė marrėveshje simbas debatit qė e bėri Mehmet Bardhi dhe Ferhat Dinosha nė parlamentin e Malit tė Zi.

Nė Podgoricė po zhvillohet mbledhja e kuvendit tė Malit tė Zi ku duhet tė aprovohet marrėveshja e nėnshkruar nė Beograd pėr ripėrcaktimin e marrėdhėnieve mes Malit tė Zi dhe Serbisė. Kryeministir i Malit tė Zi Filip Vujanovic nė fjalimin e tij nė parlament tha, se marrėveshja i siguron Malit tė Zi tė drejtėn qė pas tre vjetėsh tė rishqyrtojė funksionimin e bashkėsisė midis dy vendeve. Seanca e parlamentit po zhvillohet me debate tė ashpra mes deputetėve tė partive pro pavarėsisė dhe atyre qė janė pėr bahskėsinė mes Malit tė Zi dhe Serbisė. Me marrėveshjen e nėnshrkuar nė Beograd nuk janė tė kėnaqura as subjektet politike shqiptare nė Mal tė Zi. Shqiptarėt kanė vėrejtje lidhur me dispozitėn e marrėveshjes, ku parashikohet qė tė drejtat e pakicave tė trajtohen nė nivel federativ.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

 

BULATOVIQ "U SHPREHU MIRĖNJOHJE" ZYRTARĖVE MALAZEZ

 PODGORICĖ:28 MARS
Shefi i klubit tė deputetėve tė PPS, Predrag Bulatoviq tha nė parlamentin malazez se Koalicioni Bashkė pėr Jugosllavinė e mbėshtet Marrėveshjen pėr rirregullimin e marrėdhėnieve midis Serbisė dhe Malit tė Zi. Bulatoviq,

siē njohtoi Mina, "iu falėnderua" zyrtarėve malazez qė e kanė nėnshkruar dokumentin nė Beograd. "Ėshtė e qartė se pushteti malazez e ka rimarrė programin e PPS, pėrkatėsisht koalicionit tonė", tha Bulatoviq. Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Sekretari i Shtetit, Colin Powell, tha se pret qė Jugosllavia tė bashkėpunojė me gjykatėn e Hagės

VASHINGTON:29 MARS

Sekretari i Shtetit, Colin Powell, tha se pret qė Jugosllavia tė bashkėpunojė me gjykatėn e Hagės si kusht pėr marrjen e ndihmės amerikane.
Sekretari Powell tha dje se Beogradi duhet t’u japė prokurorėve tė gjykatės sė Hagės lejen pėr tė parė arkivat. Ata, tha ai, duhet tė bashkėpunojnė duke dorėzuar personat e akuzuar pėr krime lufte. Sekretari Powell bisedoi rreth kėsaj ēėshtjeje me zėvendės kryeministrin serb, Nebojsha Ēoviq, i cili u tha gazetarėve se do tė ndėrmarrė hapat e nevojshėm, megjithėse theksoi se qeveria e tij ka trashėguar disa probleme serioze.

Sekretari Powell tha se do tė vendosė deri ditėn e dielė nėse Jugosllavia i ka plotėsuar apo jo kushtet e paraqitura nga Kongresi amerikan pėr tė marrė ndihmėn prej 40 milionė dollarėsh.

Dje, qeveria serbe miratoi njė dekret, nėpėrmjet tė cilit autorizon arrestimin dhe ekstradimin e personave tė akuzuar pėr krime lufte. Dekreti miratohet njė ditė pasi Serbia transferoi nė Kosovė 145 tė burgosur shqiptarė qė mbaheshin nė burgjet serbe.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

 

Lajme Mortrore

NJĖ RAST TRAGJIK
Ulqin,3o mars- Nė katundin Zogaj, komuna e Ulqinit,dje humbi jetėn tragjikisht Rexhep Hasan Bojku (11
). Nga burimet jozyrtare mėsojmė se i ndjeri ka qenė adhurues i gjuetisė. Nė fqinjėsi ka marrė njė ēifte edhe ėshtė nisur nė gjah. Nė njė largėsi prej 5o metrash larg shtėpisė sė tij nė mėnyrė tė pakontrolluar ka shkrehur pushka e gjojės duke i shkaktuar lėndimet tė rėnda nga pasojat e tė cilave ka vdekur nė vendin e ngjarjes. Ky rast tragjik ka prekur shumė rėndė tė gjithė banorėt e komunės sė Ulqinit, por edhe mė gjerė pėr ēka u dėshmua edhe nė praninė e njė numri tė madh tė njerėzve qė moren pjesė nė varrimin e kėtij tė riut fatkeq. I ndjeri ka lėnė pas vetėm nėnėn e vejė.(Intron) 
 

Lind: 07.10.1990


 

 

 

 

 

 


                    ndroj jet:29.03.2002

24.27.03.2002
SLLOVAKĖT PREMTOJNĖ KOMPLEKS HOTELESH NĖ PLAZH TĖ MADH

Ulqin,27 mars- Njė firmė sllovake po tregon interesim pėr tė investuar nė rajonin e Plazhit tė Madh.Ndėrkaq, realizimi i kėtij projekti varet shumė se ēfarė qėndrimi do tė marrin kėshilltarėt e parlamentit tė Ulqinit nė mbledhjen e ditės sė premte.Nėse do ta miratojnė vendimin pėr ndėrrimet e planit tė pėrgjithshėm urbanistik krijohen tė gjitha kushtet qė firma sllovake tė nis realizimin e kėsaj ideje.Nė nivelin republikan projektin e kanė mbėshtetur Ministria e Turizmit dhe NP “Tė mirat detare”.Fillimisht janė paraparė tė investohen mbi 42 milion marka pėr tė ndėrtuar tre hotele tė kategorisė sė lartė dhe dy kompleksesh bungallosh me rreth 2ooo shtretėr edhe do tė pėrfshinte njė sipėrfaqe prej ll,5 hektarė.

 Andrej Kolar, pėrfaqėsues i firmės sllovake  ka deklaruar  se kjo kompani tashmė e ka miratuar dinamikėn e realizimit tė projektit  menjėherė pas miratimit tė vendimit nė parlamentin lokal, me qeverinė e Malit tė Zi edhe zyrtarisht do ta nėnshkruajė kontratėn pėr ndėrtimin e kompleksit tė hoteleve, nė tė cilin, sipas fjalėve tė pėrfaqėsuesit sllovak, Kolar do tė punėsohen 5oo veta.

Sipas tij, sė afėrmi kėtė firmė sllovake do ta vizitojė edhe  njė delegacion i Qeverisė sė Malit tė Zi.Kolar ka thėnė se ėshtė vendosur njė bashkėpunim i mirė midis pushtetit lokal tė Ulqinit dhe NP “Tė mirat detare”.Mė parė njė delegacion i komunės sė Ulqinit e ka  vizituar kėtė firmė nė Sllovaki edhe me atė rast  ėshtė njoftuar me kapacitetet dhe potencialet e kėsaj firme.Delegacioni i Ulqinit  ka treguar interesim pėr ndėrtimin e njė fabrike pėr pastrimin e ujit dhe tė mbeturinave.Kjo i mungon Ulqinit edhe Malit tė Zi.

 Parlamenti i Ulqinit duhet tė vendosė tė premten mbi kėtė ofertė tė partnerit nga Sllovakia.(Intron)

 

GJUKANOVIQ: MARRĖVESHJA E MIRĖ DHE REALE

PODGORICĖ:26 MARS

Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq deklaroi se me marrėveshjen pėr rirregullimin e marrėdhėnieve midis Serbisė dhe Malit tė Zi do tė rregullohen marrėdhėniet e ndėrsjella deri me realizimin e pavarėsisė sė tyre tė plotė. "Ky ėshtė aranzhman kalimtar nė drejtim tė pavarėsisė sė plotė edhe tė Malit tė Zi edhe tė Serbisė", tha Gjukanoviq, i cili nė parlamentin malazez e ka paraqitur ekspozenė. Marrėveshja, sipas fjalėve tė Gjukanoviqit, ėshtė zgjidhja mė e mirė deri te e cila ka mundur tė vihet nė ambientin ekzistues politik nė Mal tė Zi, rajon dhe nė Evropė.

Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq mbrojti nė Parlamentin nė Podgoricė vendimin e tij qė tė nėnshkruaj Marrėveshjen pėr shtetin e ri tė pėrbashkėt me emėrin Serbia dhe Mali i Zi dhe kėrkoi miratimin e dokumentit. Gjukanoviq tha se “Marrėveshja paraqet aranzhman kalimatar nė drejtim tė pavarėsisė sė plotė tė Malit tė Zi dhe Serbisė, dhe se pasqyron realitetin politik” nė republikėn e tij. Mirėpo, Partia Socialiste Popullore malazeze, kėrkoi edhe njė ditė qė tė pėrgaditet pėr debatin paralamentar, qė pritet tė fillojė nesėr, por nuk ėshtė e qartė se kur do tė votojė paralamenti nė Podgoricė lidhur me Marrėveshjen.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Njė ndihmės i Gjukanoviqit: Nė Mal tė Zi mund tė krijohet qeveria e kompromisit

 

 PODGORICE:26 MARS
Partitė politike tė Malit tė Zi ka tė ngjarė tė formojnė njė qeveri tė re, "kompromisi", thotė Miodrag Vukoviq, njė ndihmės i Presidentit malazez Milo Gjukanoviq. Parlamenti malazez duhet tė diskutojė marrėveshjen qė ripėrcakton marrėdhėniet serbe dhe malazeze tė martėn (26 mars).
Vukoviq parashikon se Partia Demokratike e Socialistėve nė pushtet e Presidentit malazez Milo Gjukanoviq do t’a mbėshtesė marrėveshjen, ndėrsa Aleanca Liberale e Malit tė Zi - partia e opozitės, e cila mbėshteste partinė nė pushtet - dhe Partia Social Demokratike, e cila planifikon tė largohet nga qeveria, do t’a kundėrshtojnė atė.

 Por Vukoviq tha tė dielėn se tė tre partitė do t’a kuptojnė se marrėveshja nė fakt ėshtė "gjysmė-hapi" i parė drejt njohjes ndėrkombėtare tė sovranitetit tė Malit tė Zi. Ai parashikon se do tė formohet njė qeveri kompromisi, pėr tė ekzekutuar gjysmė-hapin tjetėr drejt pavarėsisė gjatė tre vjetėve tė ardhshėm.

 Copyright © 2002 intron-presse /HB/

 

Njoftohet pėr pesė tė vrarė dhe disa tė plagosur tė hėnėn mbrėma nė Reēicė ė Vogėl afėr Tetovės



Tetovė:26 MARS

Njoftohet pėr 5 persona tė vrarė dhe disa tė tjerė tė plagosur tė hėnėn mbrėma nė Reēicė ė Vogėl afėr Tetovės gjatė njė pėrleshjeje tė armatosur mes dy grupeve shqiptare - mes ish-pjesėtarėve tė UĒK-sė dhe Armatės Kombėtare Shqiptare (AKSH). Pėrleshjet u shkaktuan nė fshatin Reēicė e Vogėl, 3 km nga Tetova.

Armata Kombėtare Shqiptare pėrmes postės elektronike i ka dėrguar QIK-ut njė komunikatė, nė tė cilėn thuhet se nė pasditėn e 25 marsit 2002 nė rrethinėn e Tetovės, "u imponua kundėrmbrojtja e njėsive tė AKSH-sė, me pasoja tė dyanshme nga sulmi", siē thuhet i "mbeturinave reaksionare mbi vullnetarėt e lirisė".

Poashtu nė komunikatė thuhet se nė pasditėn e 25 marsit, nė orėn 13.30 "bandat mercenare kanė zėnė vullnetarėt e lirisė dhe nė afėrsi tė Reēicės sė Vogėl kanė rrahur pėr vdekje ata sė bashku me taksistėt dhe kanė kėrkuar t'ua dorėzojnė forcave maqedonase".
Pas gjashtė orė bisedimesh tė pasuksesshme pėr t'i liruar ata kanė hapur zjarr kundėr pjesėtarėve tė AKSH-sė, duke vrarė Avni Beqirin dhe duke plagosur njė tjetėr me nofkėn "Roki". Ndėrkaq nga pala tjetėr janė vrarė tre vetė, thotė komunikata.

Nė vazhdim tė komunikatės flitet edhe pėr incidentet e tjera qė kanė ndodhur, por siē thuhet pjesėtarėt e AKSH-sė kanė evituar vėllavrasjen.

Poashtu pėrshkruhet edhe njė incident qė ka ndodhur mė 23 mars nė afėrsi tė fshatrave tė Shkupit, por pa pasoja.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Njė sondazh i grupit Mbėshtetja pėr Demokracinė e Europės Juglindore

SHKUP:25 MARS

Njė sondazh i grupit Mbėshtetja pėr Demokracinė e Europės Juglindore (SEEDS) sugjeron se papunėsia ėshtė shqetėsimi kryesor nė rajon, i ndjekur nga varfėria dhe korrupsioni. Sondazhi pėrfshiu njė numėr tė pėrgjithshėm prej 10,000 intervistash ballė pėr ballė, tė zhvilluara nė Serbi, Mal tė Zi, Kosovė dhe Bosnje-Hercegovinė, sė bashku me njė sondazh tė posaēėm tė zhvilluar nė Republikėn Sėrbska, Kroaci, Maqedoni, Bullgari dhe Rumani.

Kosova paraqiti shkallėn mė tė lartė tė optimizmit pėr sa i pėrket zhvillimit nė tė ardhmen, si dhe besimin mė tė madh tek institucionet. SEEDS ėshtė njė organizatė ndėrkombėtare e analistėve rajonalė. www.idea.int/balkans

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

 

Mesiē mbėshtet rregjimin e liberalizimit tė vizave me Jugosllavinė

BEOGRAD:26 MARS

Presidenti kroat Stipe Mesiē mbėshtet njė rregjim tė liberalizimit tė vizave me Jugosllavinė. Nė njė intervistė mė 23 mars me tė pėrditshmen Blic me qėndėr nė Beograd, Mesiē bėri thirrje pėr bashkėpunim nė tė gjitha fushat, duke thėnė se sa mė shumė tė bashkėpunojnė vendet, aq mė shpejt do t’i kapėrcejnė ēėshtjet e pazgjidhura.

Nė njė shembull tė tillė, Zagrebi njoftohet se deri nė fund tė prillit do tė kėrkojė njė raport nga Banka

Kombėtare Jugosllave, nė lidhje me 589 milion dollarė tė zhdukur, tė pėrcaktuara pėr vendet pasuese tė ish-federatės jugosllave.

Gjetkė, njė kėshill i OBT-sė i ka bėrė thirrje Sllovenisė dhe Kroacisė tė gjejnė njė zgjidhje dypalėshe tė mosmarrėveshjes sė tyre mė tė fundit, nė lidhje me rregullat e transportit dhe dėrgesave. Lubljana tė premten paraqiti ankesa pranė kėshillit, kundėr rregullave tė reja tė Zagrebit mbi transportin e naftės.

 Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Lirohen nga burgjet serbe tė gjithė shqiptarėt, mijėra vetė dalin t’i presin nė Merdarė

PRISHTINĖ:26 MARS

Sot nė Kosovė u kthyen tė gjithė tė burgosurit shqiptarė qė ndodheshin nė burgjet e Serbisė. Nė vendkalimin kufitar midis Kosovės e Serbisė, nė Merdarė, afėr Podujevės, ata iu dorėzuan policisė sė UNMIK-ut, pėr t'u dėrguar nė Burgun e Dubravės, afėr Istogut. Njė pjesė nga 145 tė liruarit u pritėn nga autoritetet e UNMIK-ut, sipas tė cilave ata do tė dėrgohen nė burgun e Dubravės. Policia e UNMIK-ut nuk lejoi kontaktimin e tė afėrmve me tė liruarit.

Dosjet e tė gjithė tė burgosurve do tė shqyrtohen veē e veē e pastaj do tė merret vendimi pėr lirimin ose jo tė tyre. Sipas burimeve tė UNMIK-ut, tė burgosurit politikė do tė lirohen, kurse tė tjerėt do tė vazhdojnė tė vuajnė dėnimin edhe mė tutje. Nė mesin e pengjeve tė liruara janė edhe emrat e njohur tė organizimit tė parė tė UĒK-sė, Nait Hasani, Besim Rama etj. Ndėrkohė mijėra qytetarė tė Kosovės ishin mbledhur nė Merdare nė pritje tė tyre.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Arkivi i Kosovės hap ekspozitėn e genocidit serb 1840-1999 nė Tiranė

TIRANĖ:26 MARS

Njė ekspozitė fotografike e titulluar "Genocidi serb nė Kosovė 1840-1999",u pėrurua tė Hėnėn nė hollin e Muzeut Historik Kombėtar nė Tiranė. Ekspozita e pėrgatitur nga Nusret Pllana dhe e shoqėruar me albumin, "Terrori i Serbisė pushtuese mbi shqiptarėt", prezantoi pėr tė pranishmit rreth 300 fotografi dokumentare tė ndara nė tri cikle: "Terrori serb dhe gjeografia kombėtare" (1877-1956), "Pėrpjekjet e vazhdueshme pėr identitet" (1981-1998), dhe "Rruga e lirisė" 1998 -1999.

Nė ceremoni ishin tė pranishėm zv.kryeministri i Shqipėrisė dhe ministri i Punės dhe Ēėshtjeve Sociale, Skėnder Gjinushi, kryetari i Kuvendit tė Shqipėrisė, Namik Dokle, si dhe mjaft personalitete tė kulturės tė ardhur dhe nga Kosova, Drejtori i Arkivit Kombėtar tė Kosovės, Jusuf Osmani u shpreh se, "kjo ėshtė njė e vėrtetė e ruajtuar me kujdes, paraqitja e tė cilėt ėshtė dėshmi e qartė pėr krimet e vazhdueshme qė janė bėrė mbi Kosovėn ". Kryetari i Kuvendit tė Shqipėrisė, Dokle, pohoi se "historia e fiksuar nė kėto dokumenta qėndron si aktakuzė e pakundėrshtueshme kundėr njė strukture shtetėrore si ajo e Serbisė dhe Millosheviēit".

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

LUKSHIQ PĖR MARRĖVESHJEN ME PSD DHE AL

PODGORICĖ:25 MARS

Zėdhėnėsi i PDS, Igor Lukshiq deklaroi se marrėveshja me Partinė Socialdemokrate dhe Aleancėn Liberale pėr formimin e qeverisė sė re tė Malit tė Zi ėshtė e mundur, nėn kushte tė caktuara.

“Nėse PSD dhe AL e respektojnė realitetetin se PDS ėshtė partia mė e madhe nė Mal tė Zi, do tė mund ta arrinim marrėveshjen”, tha Lukshiq pėr Radio Malin e Zi. Mundėsia tjetėr pėr daljen nga situata aktuale politike nė Mal tė Zi janė zgjedhjet e jashtėzakonshme parlamentare.  

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Parlamenti i Malit tė Zi shtyn diskutimin e marrėveshjes me Serbinė

 PODGORICĖ:25 MARS

Me kėrkesė tė Partisė Demokratike tė Socialistėve (DPS) nė pushtet, parlamenti i Malit tė Zi tė premten (22 mars) shtyu votimin mbi marrėveshjen ndėrmjet Malit tė Zi dhe Serbisė. Pėrkundrazi, votimi do zhvillohet tė martėn.

Ndėrkohė, Aleanca Liberale e Malit tė Zi (LSCG), njė parti e opozitės, e cila mbėshteste partinė nė pushtet, thotė se ėshtė gati tė fillojė bisedimet me DPS-nė mbi formimin e njė aleance nė pushtet. Njė zėdhėnės i Partisė Social-Demokratike (SDP) Novak Adziē tha se partia gjithashtu ėshtė e gatshme tė hyjė nė bisedime, por do tė kėrkojė njė shumicė nė qeverinė e re, sė bashku me LSCG.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Policia zbulon sasi tė madhe tė naftės kontrabandė qė vinte nga Mali i Zi

Prishtinė:25 MARS

Zėdhėnėsi i policisė sė UNMIK-ut, Derek Ēapell njoftoi se policia ndėrkombėtare ka zbuluar sasi tė madhe tė naftės, qė kanė kaluar ilegalisht nga Mali i Zi nė Kosovė, pėr t'iu shmangur  tatimit nėpėr dogana. "Po qe se ky mall do tė hynte pėrmes doganave tė Kosovės atėherė pėrfitimi nga tatimi i karburanteve tė zbuluara do tė ishte rreth 6 mijė euro.

Autoriteti Qendror Fiskal kėto para sigurisht do t'i shfrytėzonte pėr pėrmirėsimin e kushteve nėpėr shkolla dhe spitalet e Kosovės", tha Derek Ēapell. Ai gjithashtu njoftoi se janė arrestuar disa zyrtarė tė kompanisė ALSIT, qė merret me tė ashtuquajturat "Lojrat e Fatit". "Arrestimi ėshtė bėrė pėr shkak se zyrtarėt nė fjalė ju kanė shitur qytetarėve tiketa tė pavlera, ndėrsa i kanė mbajtur pėr vete tiketat qė kanė pasur shifra fitimi", njoftoi zėdhėnėsi i policisė ndėrkombėtare, Derek Ēapell.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Noel Malkollm thotė se bashkėsia ndėrkombėtare nuk ka argumente pėr tė kundėrshtuar pavarėsinė e Kosovė

Prishtinė:25 MARS

Historiani dhe analisti Noel Malkollm, njohėsi i mirė i ēėshtjes shqiptare nė Ballkan tha se bashkėsia ndėrkombėtare nuk ka argumente pėr tė kundėrshtuar pavarėsinė e Kosovės meqė ky hap do t'i lė vend stabilitetit rajonal.

Ai shtoi se janė tė paimagjinueshme spekulimet se Kosova do tė mbetet nė jurisdikcionin serb, duke hequr dyshimet e tilla, tha analisti dhe historiani Noel Mallkollm nė Konferencėn ndėrkombėtare me temėn "Shoqėritė shqiptare dhe integrimet evroatlantike", e cila dje pėrfundoi punimet dyditėshe nė Prishtinė.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Sot ose nesėr nė Kosovė vijnė nga Serbia tė gjithė tė burgosurit shqiptarė

Prishtinė:25 MARS

Ndonėse ende nuk dihet saktėsisht se kur do tė vijnė nė Kosovė tė burgosurit shqiptarė qė ndodhen nė burgjet serbe, madje as nga administrata e UNMIK-ut, jozyrtarisht mėsohet se ata qysh sot apo nesėr mund tė vijnė nė Kosovė. Poashtu mėsohet se tė gjithė tė burgosurit shqiptarė janė tubuar nė burgun e Nishit nė pritje pėr t'u kthyer tė gjithė sė bashku nė Kosovė.

Pastaj tė gjithė tė burgosurit do tė dėrgohen nė burgun e Dubravės afėr Istogut ku do tė shqyrtohen dosjet e tyre veē e veē.

Por mėsohet se tė gjithė tė burgosurit politikė do tė lirohen menjeherė, kurse tė tjerėt qė janė dėnuar pėr krime ordinere do tė vazhdojnė tė vuajnė dėnimet e tyre edhe mė tutje.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Koshtunica ka propozuar shkarkimin e Pavkoviqit

 Beograd:25 MARS

Presidenti jugosllav Vojisllav Koshtunica ka propozuar shkarkimin e shefit tė Shtatmadhorisė sė ushtrisė jugosllave Nebojsha Pavkoviq. Siē njoftojnė mediat serbe, Koshtunica nė mbledhjen e Kėshillit Suprem tė mbrojtjes, ka akuzuar Pavkoviqin se ėshtė distancuar

nga shefi i shėrbimit sekret ushtarak Aca Tomiq, me deklaratėn se nuk ka qenė i informuar pėr arrestimin e Perishqit dhe tė diplomatit amerikan. Thuhet se Koshtunica i ka ofruar mbėshtetje tė plotė gjeneralit Tomiq.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Pritet sė shpejti tė miratohet rregullorja pėr pėrdorimin e gjuhės shqipe nė Parlamentin maqedonas

Shkup: 25 MARS

Nė seancėn e Parlamentit maqedonas pritet tė miratohet rregullorja e re me tė cilėn do tė mundėsohet edhe pėrdorimi i gjuhės shqipe nė Parlamentin maqedonas. Pengesa pėr mosmiratimin e kėsaj rregullore deri mė tash ishte reagimi i palės maqedonase qė nė parlament tė mos pėrdoret gjuha shqipe. Por tani pas ndryshimeve kushtetuese edhe kjo ēėshtje pritet tė zgjidhet.

Kushtetuta e re e Maqedonisė tashmė parasheh se gjuhė zyrtare nė kėtė vend krahas asaj maqedonase ėshtė edhe gjuha e etnitetit i cili pėrbėn mbi 20 pėr qind tė popullsisė nė Maqedoni. Tash pėr tash kėtė tė drejtė do tė mund tė shfrytėzojnė vetėm shqiptarėt.

Deputetėt shqiptarė pėrveē pėrdorimit tė gjuhės shqipe nė parlament do tė mund t'i sigurojnė tė gjitha aktet ligjore nė ghuhėn e tyre amėtare.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

87.2 pėrqind e shqiptarėve dhe 12 pėrqind e maqedonasve kanė besim te NATO

SHKUP:25 MARS

Nė Maqedoni, 87.2 pėrqind tė qytetarėve tė pėrkatėsisė nacionale shqiptare dhe vetėm 12 pėrqind tė pėrkatėsisė nacionale maqedonase kanė besim te NATO, tregon njė anketė e organizatės ndėrkombėtare joqeveritare “Idea” e publikuar nė shtypin e Shkupit.

Anketa ėshtė bėrė nė tė gjitha vendet e Evropės jug-lindore dhe tregon se Maqedonia ėshtė e treta nė rajon pėr nga mosbesimi nė NATO ,pas Serbisė dhe republikės sė serbėve tė Bosnjės.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

23.03.2002
TURIZMI I ULQINIT PROMOVOHET NĖ TIRANĖ

Ulqin,23 mars- Nga data lo e deri mė l5 prill nė panairin e Tiranės do tė promovohet edhe turizmi i Ulqinit,  pėrkatėsisht “Riviera e Ulqinit” dhe i ndėrmarrjeve e agjencive turistike tė kėtij qyteti bashkėrisht do tė prezentohen nė kryeqytetin e shtetit shqiptar, Tiranė.

Nė njė takim konsultativ tė mbajtur dje, u tha se mbase do tė duhej qė nė Tiranė tė organizohen “Dita e Ulqinit” apo “Darka ulqinake” edhe me kėtė rast do tė  organizohej njė koktej. Njohėsit e turizmit nė Ulqin thonė se nė Tiranė ka nevojė qė tė animohet njė numėr sa mė i madh me ofertėn turistike tė qytetit tė Ulqinit. Madje, u tha se, ky prezentim lypset tė bėhet edhe nė qytete tjera tė Shqipėrisė.

Mirėpo, pėr  mėnyrėn e  prezentimit tė turizmit tė Ulqinit nė Tiranė do tė vendoset nė fillim tė javės sė ardhshme edhe mė hollėsisht do tė koncipohet ekspozimi i ofertės turistike tė kėtij qyteti.

Prania e ofertės turistike tė Ulqinit nė kryeqytetin e shtetit shqiptar, pa dyshim, duhet tė jetė nė nivelin sa mė tė kompletuar, jo vetėm sa pėr tė thėnė. Gjithėsesi Ulqini ka shumė bukuri tė mrekullueshme, jo vetėm natyrore, objekte tė trashėgimisė kulturore, por edhe hotele, e nė veēanti sektori individual, tė cilin duhet pasur parasysh  pėrfaqėsuesit zyrtar tė pushtetit vendor.Intron 

SĖ SPEJTI NĖ PLAZHIN E MADHĖ (SAFARI) DO TĖ NDERTOHET HOTELI  LUXUS  I BIZNISMENEVE  SLLOVAK

ULQIN :24 MARS 

Nė  komunėn e ulqinit me 29 marsė  do tė bahet fjal pėr ēeshtjen e planit urbanistik tė lokalitetit e safarit nė plazhin e madhė. Simbas rrethanave tė investitorve sllovak  presin qė « morsko dobro » dhe komuna e ulqinit tė japin dritėn e jeshil qė tė filloj puna nė atė lokalitet.

Sikurse punėt tė zhvillohen mė shpejt, dhe tė miratohet ligji dhe projekti urbanistik pėr kėt lagje, ku do tė munden ivestitorėt sllovak tė fillojn punėt sa ma shpejt.Investimi i parapar i hotelit tė ri sllovak ashtė prej sumės sė 42 milion marka gjermane, dhe ku pjesa par duhet tė jet gati  pėr vitin 2003, kurse projekti komplet i hotelit sllovak duhet tė mbarohet nė vitin 2005. 

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Ministri i Turizmit pret deputetėt kosovarė; pritet fluks i kosovarėve drejt bregdetit tė Shqipėrisė
Ministri i Rregullimit tė Territorit dhe Turizmit, Fatimir Xhafaj, zhvilloi sot njė takim pune me njė delegacion tė Parlamentit tė Kosovės, tė kryesuar nga Fatmir Limaj, kryetar i Grupit Parlamentar tė Partisė Demokratike tė Kosovės, dy deputetė, si dhe kėshilltarin e ministrit tė Kosovės pėr Turizmin, bėri tė ditur sot nė njė njoftim pėr shtyp zėdhėnėsi i Ministrisė sė Rregullimit tė Territorit dhe Turizmit nė Tiranė. Pjesėmarrėsit nė takim kanė biseduar nė lidhje me zhvillimin e bashkėpunimit nė fushėn e turizimit, shton i njėjti burim. "Kosova ka nevojė pėr mbėshtetje, sidomos nė fushėn turistike", thanė deputetėt kosovarė, tė cilėt kėrkuan mbėshtetjen e palės shqiptare nė kėtė drejtim. Ministri Xhafaj, nė emėr tė qeverisė shqiptare, theksoi se bashkėpunimi me Kosovėn nė fushėn e turizmit mbetej nė vėmendjen e qeverisė, ndonėse ai pranoi se "jemi paksa vonė pėr kėtė bashkėpunim, por ky ėshtė vullneti i tė gjithė shqiptarėve". Pėrfaqėsuesit e Parlamentit tė Kosovės thanė nė takim se gjatė vitit tė kaluar ka patur njė fluks tė madh turistėsh nga Kosova tė drejtuar nga Mali i Zi, i cili kėtė vit ka premisa pėr t'u drejtuar drejt bregdetit shqiptar. Nė kėtė kuadėr, ministri Xhafaj u tha miqve tė tij se "jemi duke hartuar njė plan masash afatshkurtra dhe afatgjata me qėllim qė gjatė sezonit turistik tė orientojmė turizmin nė bregdetin shqiptar".
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Unioni i Serbise dhe Malit te Zi

Koment nga:FILIP SHVARM   

24 MARS
Nga negociatat e mbeshtjellura me mister te plote dhe hamendje eshte e qarte se per shtetin federal bien kembanat dhe se nuk ka veshtiresi per pavaresine ne Podgorice. Pushteti aktual ne Serbi me shume priret ndaj interesave sesa per shkaqe emotive apo imperialiste sikurse ne dhjetevjecarin e kaluar. Per keto fakte Bashkesia Evropiane ne te ardhmen doemos duhet te mbaje me shume llogari.


Pas Jugosllavise se Mbretit Aleksander, Marshal Titos edhe asaj - per paketim xhepi - te Sllobodan Millosheviqit, ne rradhe eshte Jugosllavia e katert e ish-sekretarit te pergjithshem te NATO-s dhe Perfaqesuesit te Larte te Bashkesise Evropiane Havier Sollanes.

Pas takimit te 21 shkurtit ne Pallatin e Federates ne Beograd, askush nuk ishte i disponuar per ta marre fjalen - as ndermjetesuesi, as kryetaret e shtetit federal dhe Malit te Zi - Vojislav Koshtunica dhe Milo Gjukanovici. Vetem kur aterroi ne Bruksel, Solana deklaroi se mesi i marsit eshte afati i fundit per rregullimin e raporteve ndermjet Serbise dhe Malit te Zi dhe se ne Beograd eshte realizuar "nje perparim i gjere politik".

Pastaj - "jozyrtarisht", "nga burime te mireinformuara", "nga qarqe te aferta..." - filloi kudo te perfolej plani vijues i Solanes: ne vend te RF Jugosllavise shteti i ri te quhet Unioni i Serbise dhe Malit te Zi; nuk do te ekzistonte as kryetari i Unionit, as kryeministri; Keshilli ministror do te kishte kater ministri te perbashketa - te mbrojtjes, te puneve te jashtme (shefi i diplomacise do te behej me rotacion per cdo vit), te integrimit ekonomik dhe tregtise se jashtme; ne Kombet e Bashkuara do te kishte vetem nje karrike, por do te kishte paritet ne organizatat nderkombetare, institucionet finansiare dhe perfaqesite diplomatike; edhe Serbia edhe Mali i Zi do te kishin dogana te ndara, sisteme tatimore dhe politike te jashtme, por do te mbetej servisimi solidar i borxheve nderkombetare, nese njera republike nuk paguan detyrimet e veta, nuk do te thote se eshte e detyruar qe kete ta beje tjetra; Mali i Zi mund ta mbaje euron, kurse paralelisht perdorimi i dinarit do te mbetej i hapur si dhe ceshtja e Ushtrise - ne loje jane edhe forca te vecanta te armatosura, por obligimi ushtarak te behet ne republiken amze; perfundimisht, e gjithe kjo, pas tre vjetesh te vertetohet ne referendum.

Nje psheretime e rende u leshua ne Beograd. Nese kjo paraqet maksimumin e kompromisit ne procesin maratonik negociator, opinioni me te drejte ka pyetur perse atehere edhe duhej biseduar. Duket se ndonje lloj i shtetit te perbashket flijon permbajtjen e tij, gjithnje me paragjykimin se Serbia ka nevoje patologjike qe me cdo kusht te mbetet me Malin e Zi. Jozyrtarisht pohohet se Gjukanoviqi ka pasur planin e Solanes shtate dite para 1 shkurtit, kurse kreu i shtetit federal e ka pare vetem diten e takimit.

Ministri i finansave ne Qeverine e Serbise Bozhidar Gjelic dhe guvernatori i Bankes Popullore te Jugosllavise Mladan Dinkic, jane pjese e atyre qe nuk mund te permbahen dhe te paret komentojne keto informacione jozyrtare."Shteti i perbashket i Serbise dhe Malit te Zi, sipas formes se propozuar nga Havier Solana, do t'i ngjante nje Frankeshajni ekonomik sepse eshte e pamundshme te garantohet tregu i perbashket dhe qarkullimi i lire i mallrave dhe sherbimeve pa nje dogane te perbashket. Praktikisht do te ishte poligon per kontrabande", tha Gjeliq."Nje shtet me cdo cmim, me dy valuta, me dy sisteme te ndara te tregtise me jashte dhe regjim tatimor e doganor, nuk do te kishte kuptim as per Serbine, as per kurfare shteti tjeter", theksoi Dinkiq.

Keta dy ekonomiste pajtohen se propozimet e theksuara jane te papranueshme: "ose do te gjendet zgjidhje per nje federate funksionale - nje sistem doganor, nje monete, pjesemarrje te perbashket ne Unionin Evropian dhe harmonizim te pershkallezuar te rregullave - ose do te jene dy shtete te vecanta ku do te udhetohet pa viza, por qe cdo kamion ne kufi do te paguaje doganen" (Gjeliq), gjegjesisht "ose Solana duhet qe te ndryshoje qendrimin ose Bashkesia Evropiane duhet te nderroje negociatorin" (Dinkiq).

Nuk ka nevoje te njihet etajisht pejsazhi i ketushem politik qe keto deklarata te mos komentohen si qendrim i Qeverise se Serbise. Vete kryeministri Zoran Gjingjic njoftoi opinionin publik se prioritetet e tij jane tregu dhe dogana e brendshme dhe Serbia te kete te drejte qe te formesoje dhe si propozim te shpreh qasjet e veta per raportet e ardhshme me Malin e Zi. Por keshtu arrihet deri te kuadrati i koalicionit qeveritar, Opozites Demokratike te Serbise (DOS).

Duke folur ne Kuvendin kryesor te Partise Demokratike te Serbise (PDS) kryetari i kesaj partie dhe i RF te Jugosllavise Vojislav Koshtunica tha se gjysma e tekstit qe ka te beje me negociatat me Solanen "paraqet genjeshter te vertete, kurse nje e treta eshte e predimensionuar dhe e komentuar jo me qellime te mira". Pastaj u hodh drejt kritikuesve nga ODS: se u bejne obstruksion negociatave, se platforma malazeze mbi redefinimin e marredhenieve nga viti 1999 ne opoziten e atehershme u vleresua negativisht vetem nga PDS-ja, "se ndonje nga ata qe kerkuan strehim ne Mal te Zi para bombave te NATO-s dhe masave millosheviqiane autokratike",ndihmuan ne krijimin e politikes specifike ekonomike te Malit te Zi, "morren pjese ne ceremonialin kanunor te kishes se papranuar", tani menjehere filluan te parashtrojne pyetjen se athua eshte e nevojshme kjo bashkesi.... Kryetari i RF te Jugosllavise theksoi se vendimi per riregullimin e marredhenieve duhet te arrihet ne pranvere, pastaj do te vazhdonte me kushtetuten e re federale qe do te pasohej me zgjedhjet e reja federale. Para kesaj dhe pas kesaj, nese ka levizje ne negociata, per zgjidhjet e miratuara duhet qe te percaktohen tre parlamente - ai federal, serb dhe malazez.

Fjalet e Koshtunices shkaktuan nje sere akuzash dhe kunderakuzash. Ato pastaj i perpunuan dhe i perseriten eshalonet me te uleta partiake. E pastaj - sic e kerkon rasti - u futen nen rrogoz. Nga Brukseli arriti haberi se Bashkesia Evropiane nuk ka bere asnje plan konkret, kurse Solana vetem se ka dhene disa ide per shqyrtim, kurse ajo qe shkruhet ne gazeta paraqet vetem nje hipoteze te ulet.

Ne te njejten kohe, negociatoret edhe ne Beograd edhe ne Podgorice jane marre vesh qe metej te mos komentojne zhvillimin e negociatave dhe zgjedhjet e ofruara. Zoran Lutovac, pjesemarres ne bisedimet serbo-malazeze, ekspert dhe keshilltar i kryetarit te Qeverise se Serbise, thote se gjithe ajo qe eshte publikuar ne mediume nuk ka shume lidhje as me tekstin autorial te Solanes ne "Vijesti" te Podgorices as me principet e Unionit Evropian mbi efikasitetin dhe funksionalitetin.

Negociatat - pra - vazhdojne. Te mbeshtjellura me mister te plote dhe hamendje, edhe pse pa detaje qe do te mund te publikoheshin nga autoritetet, megjithate lene vend per konkludime te qarta. Se pari - gjithsesi - se per Jugosllavine e trete aktuale bien kembanat. Ajo eshte e papranueshme edhe ne Serbi, sepse shkaku i vendimeve kushtetuese gjithcka eshte e paqendrueshme dhe nuk ekzistojne veshtiresi per pavaresine nga Podgorica; mospajtimi ndermjet partnereve te koalicionit te Partise Popullore Socialiste (PPS) dhe ODS-se ne nivel federal, eshte shembulli me i mire. Gjeja e dyte qe dihet eshte se Serbia ne gjithe keto negociata me shume eshte e prire drejt interesave se sa ndaj shkaqeve emotive apo imperialiste sikurse gjate dhjetevjecarit te kaluar. Dhe perfundimisht - per keto shkaqe Bashkesia Evropiane doemos ne te ardhmen duhet te mbaje me shume llogari.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Qeveria malazeze e paqėndrueshme pas marrėveshjes sė bashkimit


PODGORICĖ:24 MARS
Bisedimet vitin e kaluar ēuan nė njė bashkim ndėrmjet aleancės Fitorja pėr Malin e Zi tė Presidentit Milo Gjukanoviē dhe Aleancės Liberale tė vijės sė ashpėr pro-pavarėsisė. Kjo gjė ndryshoi tė mėrkurėn (20 mars), kur Aleanca Liberale akuzoi Gjukanoviēin pėr "mashtrim tė zgjedhėsve".
Duke kritikuar Presidentin Milo Gjukanoviē pėr nėnshkrimin e njė marrėveshjeje me Beogradin, e cila e kufizon Malin e Zi nė njė bashkim me Serbinė pėr tė paktėn tre vjet tė tjera, Aleanca Liberale malazeze tha tė mėrkurėn (20 mars) se ajo tėrhiqte mbėshtetjen pėr qeverinė. Partia e vijės sė ashpėr pro-pavarėsisė siguron shumicėn parlamentare tė qeverisė, kėshtu qė veprimi paraqet njė kėrcėnim pėr mbijetesėn e qeverisė.
"Qė sot, Aleanca Liberale nuk e mbėshtet qeverinė e Kryeministrit Filip Vujanoviē," tha udhėheqėsi i partisė Miodrag Zivkoviē, duke akuzuar Gjukanoviēin pėr mashtrim tė "zgjedhėsve".
Analistėt spekullojnė se kjo gjė kryeministrit i lė pak vend pėr tė vepruar. Disa sugjerojnė se ai mund tė japė dorėheqjen, ose mund tė kėrkojė njė votim besimi. Vėzhguesit presin qė tė premten tė zhvillohet njė votim, i cili mund tė hapė rrugėn pėr zgjedhje tė parakohėshme nė Mal tė Zi. Vujanoviē gjithashtu mund tė kėrkojė njė marrėveshje me aleancėn e opozitės Sė Bashku pėr Jugosllavinė.
Ai shprehu shpresė se mund tė arrihej njė marrėveshje pėrfundimtare dhe se ishte i gatshėm tė bėnte ndryshime nė qeveri, pėr tė pėrmbushur kėrkesat e mundshme tė Aleancės Liberale. Ai mund tu ofrojė atyre vende nė qeveri, nė njė pėrpjekje pėr tė fituar mbėshtetjen e tyre. Aleanca Liberale nuk ėshtė e pėrfaqėsuar nė qeveri, e cila ėshtė e mbizotėruar nga anėtarėt e partisė sė Gjukanoviēit.
Pas zgjedhjeve tė pėrgjithshme prillin e kaluar, Fitorja pėr Malin e Zi e udhėhequr nga Gjukanoviē mori 36 vende nė asamblenė me 77 vende. Aleanca Liberale mori gjashtė dhe aleanca Sė Bashku pėr Jugosllavinė, 33.
Aleanca Liberale premtoi mbėshtetje parlamentare pėr aleancėn e Gjukanoviēit pas zgjedhjeve, duke iu pėrgjigjur njė premtimi pėr njė referendum mbi pavarėsinė gjatė kėtij viti, tė cilin marrėveshja do ta shtyjė pėr tė paktėn tre vjet.
Nga ana e saj, Partia Socialiste Popullore (SNP) e opozitės, e cila ėshtė pjesė e aleancės Sė Bashku pėr Jugosllavinė, e ka mirėpritur marrėveshjen e 14 marsit. Udhėheqėsi i SNP-sė Predrag Bullatoviē tha se ajo i pėrgjigjej qėllimit kryesor tė partisė sė tij dhe do tu sigurojė tė dy republikave hyrje mė tė shpejtė nė BE.
Marrėveshja ka tė ngjarė tė ratifikohet nga parlamenti federal nė qershor. Anėtarė tė SNP-sė thanė se ata ishin "tė sigurtė" se ajo do tė mbėshtetej nga parlamenti malazez.
Nuk ishte menjėherė e qartė sesi Gjukanoviē ėshtė duke planifikuar ti trajtojė kėto rrethana tė reja, por nėse qeveria rrėzohet, atij ka shumė tė ngjarė ti mbetet varianti i zgjedhjeve tė parakohėshme, e cila nga ana e saj mund tė rrezikojė marrėveshjen me Beogradin tė nėnshkruar kohėt e fundit -- dhe tė lavdėruar nė mėnyrė ndėrkombėtare.
Pikėpamjet nė Serbi janė tė pėrziera, ku disa besojnė se marrėveshja nuk tregon krijimin e njė shteti tė pėrbashkėt, por mė shumė ėshtė njė hap drejt ndarjes paqėsore tė dy republikave.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Policia malazeze operacion pėr kapjen e Karaxhiēit nė manastirin e Ostragut
PODGORICĖ:24 MARS
Njė njėsi speciale e policisė sė Malit tė Zi, ka kryer njė operacion nė manastirin e Ostragut, nė veriperėndim tė Podgoricės, pėr tė arrestuar ish-liderin e serbėve tė Bosnjes, Radovan Karaxhiē, i kėrkuar nga Gjykata Penale Ndėrkombėtare e Hagės.
 Kjo ėshtė bėrė e ditur sot nga e pėrditėshmja serbe "Nezavisne Novine". Operacioni ėshtė kryer pas disa tė dhėnave tė shėrbimeve sekrete amerikane, qė shtonin dyshimet nė lidhje me vendndodhjen e Karaxhiē nė manastirin malazez.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
 

Solana: Do ta zėvendėsojmė misionin e NATO-s nė Maqedoni para shtatorit

BRISEL:24 MARS
"Bashkimi Europian mendon qė zėvendėsojė misionin e NATO-s nė Maqedoni brenda muajit shtator", tha sot shefi i Politikės sė Jashme tė Bashkimit Europian pėr Havier Solana, nė fjalėn e tij nė mbyllje tė mbledhjes sė ministrave europiane tė Mbrojtjes, qė u zhvillua nė Saragozė. "Komiteti politik i Sigurimit i BE-sė ka nisur tė punojė nė lidhje me projektin e kėtij misioni", theksoi Solana. Sipas tij misionet qė vepruan nė Maqedoni treguan qartė se trupat e BE-sė janė tė afta tė veprojnė nė raste krizash.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Fisher: Angazhimi nė Maqedoni, shembull pėr parandalimin e konflikteve

BERLIN:24 MARS
Ministri i jashtėm gjerman Joshka Fisher theksoi se angazhimi nė Maqedoni ėshtė njė shembull i qėlluar pėr parandalimin e konflikteve. Fisher paralajmėroi qė tė mos ketė optimizėm tė parakohshėm, duke shtuar se ende nuk ėshtė "kaluar mali". Fisher theksoi se ende mbetet pėr t'u sqaruar ēėshtja e statusit pėr Kosovėn si dhe qėndrimi ndaj kriminelėve tė luftės. Rajoni, thotė ministri i jashtėm gjerman, ka njė perspektivė pėr t'u zhvilluar nė drejtim tė Evropės. Ai ka shtuar se Gjermania ka tė stacionuar nė Maqedoni rreth 600 ushtarė, kurse 4700 ushtarė gjerman janė nė Kosovė dhe 1700 nė Bosnjė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
22.03.2002
PĖRGATITJET E ULQINIT PĖR SEZONIN  TURISTIK

Ulqin,21 mars-Nė kėtė vendverim i njohur sektori privat, sivjet, si asnjėherė mė parė ėshtė duke bėrė investime tė mėdha pėr modernizimin e shtėpive qė tė pritet sa mė mirė sezoni  turistik..Qė

nga vera e kaluar e deri mė tash ėshtė ngritur edhe njė Ulqin i ri, mbase edhe mė shumė. Nuk ka shtėpi qė, sė paku, nuk e ka shtuar edhe njė dhomė, por shumica edhe nga dy kate. Nuk mbahet mend kjo ndėrtimtari kaq e madhe. Ndėrkaq, kapacitetet turistike-hoteliere shtetėrore ende nuk vėrehen tė kenė nisur tė bėjnė pėrgatitjet e domosdoshme, madje as njė gėlqerosje tė vetme.

 Ulqinakėt thonė se vetėm turizmi privat mund tė pėrmirėsojė gjendjen e tyre ekonomike. Mė mirė ėshtė ta shpenzosh edhe paranė e fundit e tė krijosh kushte jetese nė vendlindje se sa tė marrėsh rrugėt e kurbetit. Ėshtė vėrtetuar edhe vitin e kaluar se Ulqini ka perspektivė nė turizėm. Sivjet pritet madje vizitė edhe mė e madhe, jo vetėm nga shtetet ballkanike, por edhe ato evropiane.

Kėshilli koordinues i komunės sė Ulqinit e ka miratuar propozimin e programit pėr sezonin e sivjetėm. Kėtė kėshill e pėrbėjnė tė gjitha organizatat turistike, OJQ dhe pushteti lokal. Nė fund tė kėtij muaji parlamenti vendor duhet tė miratojė kėtė program.

Me kėtė propozim tė programit, mbi 8oo mijė euro parashihen qė tė angazhohen nga buxheti pėr tė pėrgatitur sa mė mirė kėtė sezon, por e gjithė kjo shumė pritet tė realizohet nga taksat e banimit tė turistėve. Gjithnjė sipas kėtij dokumenti, mjete tė konsiderueshme duhet tė shpenzohen nė riparimin e objekteve tė infrastrukturės, por edhe pėr zgjerimin e kapaciteteve tė ujėsjellėsit nga burimet e  Lisna Borės.

Sekretari komunal pėr ekonomi Xhemal Bushati thotė se i kemi pėracktuar edhe ēmimet e vendosjes nė sektorin  privat edhe pėr  periudhėn e 25 korrikut e deri mė 25 gusht, pėr njė shtrat duhet tė paguhet, varėsisht nga kategoritė e dhomave, prej 3 deri nė 5 evro, kurse periudha para dhe pas sezonit kryesor turistik do tė jetė prej lo deri nė l5 pėr qind mė lirė. Bushati paralajmėron se pushteti lokal i Ulqinit sė bashku me ndėrmarrjen turistike tė kėtushme “Riviera...” do tė prezentojė ofertėn e sivjetme turistike nė Prishtinė, Pejė, Shkodėr e Tiranė. Intron

 

MARRĖVESHJA  E BEOGRADIT PĖR UDSH ĖSHTĖ E PAPRANUESHME

Ulqin, 22 mars –Kryesia e  Unionit Demokratik  tė Shqiptarėve mė 21 mars tė kėtij viti mbajti mbledhjen nė tė cilėn shqyrtoi materialin bazė pėr rregullimin e marrėdhenieve midis Malit tė Zi e Serbisė. Siē theksohet nė komunikatė pėr media, njėzėri  ka vlerėsuar se dokumenti nė fjalė ėshtė i papranueshėm pėr kėtė parti, nė radhė tė parė pėr arsye tė anashkalimit tė tė drejtave tė popujve pakicė. Materiali bazė parasheh qė nė kuadėr tė kėshillit tė ardhshėm  tė ministrave tė jetė edhe resori pėr tė drejtat e popujve pakicė, qė nėnkupton se mbrojtja e kėtyre tė drejtave kalon nė nivel federativ. Kjo ėshtė bėrė pa konsultimin e partisė sonė, pėrkatėsisht pa Ministrinė e tė Drejtave tė  Popujve Pakicė.

Na habit fakti se ky resor kalon nė nivel federativ, pikėrisht kur Mali i Zi  gjatė tėrė viteve tė bashkėjetesės ka qenė shembull i mirė i ruajtjes sė tolerancės ndėretnike  dhe i bashkėpunimit ndėrnacional. Gjatė viteve tė fundit, tė krizės, ėshtė arritur njė nivel i mirė i besimit ndėretnik nė Mal tė Zi  dhe Unioni Demokratik i Shqiptarėve nuk e aprovon qė ēėshtja e tė drejtave tė pakicave dhe tė bashkėpunimit ndėretnik tė kalojė nė nivel federativ, aq mė parė  se kjo ēėshtje deri mė tash ka qenė e rregulluar me Kushtetutėn e Republikės sė Malit tė Zi. UDSH do tė jetė i gatshėm qė  edhe nė gjendjen e tashme tė punojė pėr tė dhėnė kontributin e vet nė demokratizimin e Malit tė Zi , duke ditur, sikundėr deri mė tash, tė ēmojė drejtė pozicionin e vet nė kėtė gjendje,-thuhet nė komunikatėn e Unionit Demokratik tė Shqiptarėve.Intron
GJUKANOVIQ: E MUNDSHME QEVERIA E RE, MIRĖPO EDHE ZGJEDHJET

PODGORICĖ:22 MARS
Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq deklaroi se ėshtė e mundur tė formohet qeveria e re e Malit tė Zi me tė njėjtėt partnerė tė koalicionit, mirėpo nuk e ka pėrjashtuar mundėsinė e zgjedhjeve tė jashtėzakonshme nė atė republikė.

"Nėse partnerėt tanė tė deritashėm tė kaolicionit do tė kenė masė nė pritet e veta, atėherė nuk ka kurrfarė dyshimi se mund tė biem dakord", deklaroi Gjukanoviq pėr Televizionin e Novi Sadit.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Princi i Malit tė Zi, Nikolla Petroviē vlerėson se nė Marveshjen midis Podgoricės dhe Beogradit

PODGORICĖ:22 MARS

Princi i Malit tė Zi, Nikolla Petroviē vlerėson se nė Marveshjen midis Podgoricės dhe Beogradit pėr ri-rregullimin e raporteve midis Serbisė dhe Malit tė Zi, “tre elemente me rėndėsi vendimtare janė pozitive pėr Malin e Zi” .

Para sė gjitha, thotė princi, “kjo ėshtė njohja ndėrkombėtare qė i ishte marrė para 85 viteve dhe garancioni se hyn nė Evropė me emrin e tij”. Mė nė fund, thotė ai, “u zhduk” slogani qė shpesh dėgjohej nė Mal tė Zi se “kjo ėshtė Serbi” dhe prej tash “ėshtė e pakontestueshme se ky ėshtė Mal i Zi”, thotė princi Nikolla.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Rrjeti i organizatave joqeveritare ka ftuar qytetarėt qė tė protestojnė kundėr krijimit tė bashkėsisė Serbi-Mali i Zi

Podgoricė: 22 MARS

Rrjeti i organizatave joqeveritare nė Mal tė Zi ka ftuar pėr sot qytetarė, intelektualė dhe pėrfaqėsues tė mediave elektronike dhe atyre tė shkruara qė tė

protestojnė para ndėrtesė sė Parlamentit tė Malit tė Zi nė Podgoricė kundėr marrėveshjes pėr krjimin e bashkėsisė sė Serbisė dhe Malit tė Zi. 

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Pas krijimit tė unionit Serbi-Mali i Zi, Gjukanovic: Gati pėr ndryshime nė Qeveri

PODGORICĖ:22 MARS

Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanovic, i cili po pėrballet me njė revoltė nė rradhėt e koalicionit qeverisės pas marrėveshjes mbi tė ardhmen e Jugosllavisė, shprehet i hapur pėr disa ndryshime tė reja me partnerėt nė Qeverinė e Podgoricės. "Nėse partnerėt e koalicionit tonė do tė kenė masė mirėkuptimi nė ato qė do tė kėrkojnė, padyshim qė ne do tė arrijmė nė njė marrėveshje", tha Gjukanovic mbrėmė pėr televizionin e Novi Sadit. Pėrndryshe, Presidenti pranoi pashmangshmėrinė e zgjedhjeve tė parakohėshme, "dhe unė nuk do t'i fshihem kurrė kėsaj gjėje", komentoi ai.


Parlamenti malazez do tė mblidhet sot pėr tė diskutuar nė lidhje me marrėveshjen e arritur sė fundmi mes Beogradit dhe Podgoricės, e cila ruan lidhjet mes Serbisė dhe republikės sė vogėl bregdetare. Partia Socialdemokrate, partnere nė qeverisje me Gjukanoviē, ka paralajmėruar se do tė braktisė ekzekutivin nėse marrėveshja nė fjalė adoptohet. Aleanca Liberale, e cila ka mbėshtetur Qeverinė gjatė vitit tė fundit, tashmė e ka tėrhequr kėtė mbėshtetje. Gjukanoviē e cilėsoi kėtė braktisje tė liberalėve si njė "reagim emocional".

Copyright © 2002 intron-presse /HB

 

Qeveria malazeze e paqėndrueshme pas marrėveshjes sė bashkimit

Koment nga:Instituti pėr Njoftime tė Luftės dhe Paqes Londėr:22 MARS
Duke kritikuar Presidentin Milo Gjukanoviē pėr nėnshkrimin e njė marrėveshjeje me Beogradin, e cila e kufizon Malin e Zi nė njė bashkim me Serbinė pėr tė paktėn tre vjet tė tjera, Aleanca Liberale malazeze tha tė mėrkurėn (20 mars) se ajo tėrhiqte mbėshtetjen pėr qeverinė. Partia e vijės sė ashpėr pro-pavarėsisė siguron shumicėn parlamentare tė qeverisė, kėshtu qė veprimi paraqet njė kėrcėnim pėr mbijetesėn e qeverisė. 

"Qė sot, Aleanca Liberale nuk e mbėshtet qeverinė e Kryeministrit Filip Vujanoviē," tha udhėheqėsi i partisė Miodrag Zivkoviē, duke akuzuar Gjukanoviēin pėr mashtrim tė "zgjedhėsve". 

Analistėt spekullojnė se kjo gjė kryeministrit i lė pak vend pėr tė vepruar. Disa sugjerojnė se ai mund tė japė dorėheqjen, ose mund tė kėrkojė njė votim besimi. Vėzhguesit presin qė tė premten tė zhvillohet njė votim, i cili mund tė hapė rrugėn pėr zgjedhje tė parakohėshme nė Mal tė Zi. Vujanoviē gjithashtu mund tė kėrkojė njė marrėveshje me aleancėn e opozitės Sė Bashku pėr Jugosllavinė. 

Ai shprehu shpresė se mund tė arrihej njė marrėveshje pėrfundimtare dhe se ishte i gatshėm tė bėnte ndryshime nė qeveri, pėr tė pėrmbushur kėrkesat e mundshme tė Aleancės Liberale. Ai mund t’u ofrojė atyre vende nė qeveri, nė njė pėrpjekje pėr tė fituar mbėshtetjen e tyre. Aleanca Liberale nuk ėshtė e pėrfaqėsuar nė qeveri, e cila ėshtė e mbizotėruar nga anėtarėt e partisė sė Gjukanoviēit. 

Pas zgjedhjeve tė pėrgjithshme prillin e kaluar, Fitorja pėr Malin e Zi e udhėhequr nga Gjukanoviē mori 36 vende nė asamblenė me 77 vende. Aleanca Liberale mori gjashtė dhe aleanca Sė Bashku pėr Jugosllavinė, 33. 
Nga ana e saj, Partia Socialiste Popullore (SNP) e opozitės, e cila ėshtė pjesė e aleancės Sė Bashku pėr Jugosllavinė, e ka mirėpritur marrėveshjen e 14 marsit. Udhėheqėsi i SNP-sė Predrag Bullatoviē tha se ajo i pėrgjigjej qėllimit kryesor tė partisė sė tij dhe do t’u sigurojė tė dy republikave hyrje mė tė shpejtė nė BE. 

Marrėveshja ka tė ngjarė tė ratifikohet nga parlamenti federal nė qershor. Anėtarė tė SNP-sė thanė se ata ishin "tė sigurtė" se ajo do tė mbėshtetej nga parlamenti malazez. 

Nuk ishte menjėherė e qartė sesi Gjukanoviē ėshtė duke planifikuar t’i trajtojė kėto rrethana tė reja, por nėse qeveria rrėzohet, atij ka shumė tė ngjarė t’i mbetet varianti i zgjedhjeve tė parakohėshme, e cila nga ana e saj mund tė rrezikojė marrėveshjen me Beogradin tė nėnshkruar kohėt e fundit -- dhe tė lavdėruar nė mėnyrė ndėrkombėtare. 

Pikėpamjet nė Serbi janė tė pėrziera, ku disa besojnė se marrėveshja nuk tregon krijimin e njė shteti tė pėrbashkėt, por mė shumė ėshtė njė hap drejt ndarjes paqėsore tė dy republikave.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/

 

21.03.2002
VAZHDON TĖ MBESĖ I PAZGJIDHUR PROBLEMI I DIPLOMAVE

Podgoricė,21 mars -Nė njė deklaratė dhėnė gazetės “Koha javore” qė botohet nė Podgoricė, zėvendėsministri i Arsimit tė Malit tė Zi, Radovan Damjanoviq ka deklaruar se ne njohim ēdo diplomė me vulė tė UNMIK-ut. Damjanoviq ka thėnė se ēėshtja e njohjes dhe e nostrifikimit tė diplomave nė Mal tė Zi ėshtė e rregulluar me ligj tė veēantė. Ēdo diplomė apo dėftesė e fituar nė shtetet e huaja  nostrifikohet nė bazė tė ligjit ekzistues. Kjo do tė thotė qė diplomat e dėftesat e fituara nė shkollėn fillore dhe tė  mesme nostrifikohen nė Ministrinė e Arsimit dhe tė Shkencės, kurse diplomat e universitetit nostrifikohen nė universitetin pėrkatės. Ky ligj nė Mal tė Zi ėshtė i vjetėr edhe Mali i Zi deri mė tash nuk ka miratuar ndonjė ligj tjetėr qė rregullon kėtė ēėshtje. Para do kohėsh nėpėrmjet Kėshillit tė Evropės ėshtė ndėrmarrė iniciativa pėr barazimin e procedurės sė nostrifikimit,  nė mėnyrė qė shtetet e themeluara nga ish-Jugosllavia, sikundėr shtetet e Bashkėsisė Evropiane ta zgjidhin kėtė ēėshtje.Ministria e Arsimit tė Malit tė Zi e ka pranauar kėtė iniciativė edhe po e shqyrton nė nivel tė grupeve tė ekspertėve, kėshtu qė mund tė pritet nė njė tė ardhme tė afėrt qė tė zgjidhet kjo ēėshtje,- shpreson zėvendėsministri i Arsimit tė Malit tė Zi.

Sa i pėrket diplomave dhe dėftesave  tė Kosovės, ai thotė se Ministria e Arsimit nuk ka mundur tė nostrifikojė ato nė kohėn e ekzistimit tė sistemit paralel mėsimor,i cili nuk ėshtė njohur nga asnjė vend,mendon Damjanoviq dhe shton tani,ēdo diplomė apo dėftesė me vulė tė UNMIK-ut  pėr ne ėshtė dokument i vlefshėm dhe “ nuk ka nevojė tė nostrifikohet sepse Kosova, si njėsi administrative, konsiderohet pjesė e Jugosllavisė.Kėshtu qė ne edhe nė tė ardhmen do tė njohim ēdo diplomė tė lėshuar nga organet legale arsimore tė Kosovės”.

Zėvendėsministri i Arsimit tė malit tė Zi, Damjanoviq shfaq besimin se Evropa po shkon drejt rrugės sė standardizimit tė planprogrameve, kėshtu qė kur tė ndodhė kjo, atėherė do tė jetė e parėndėsishme se ku e ka mbaruar fakultetin njė individ, nė Tiranė, Podgoricė apo Londėr.Intron

 

Liberalėt malazezė nuk mbėshtesin mė Qeverinė pas Marrėveshjes Beograd-Podgoricė
Podgoricė:21 Mars
Aleanca Liberale e Malit tė Zi pritet qė tė njoftojė sot zyrtarisht se nuk do tė mbėshtesė mė qeverinė e kėsaj republike, pas firmosjes nga Kryeministri Filip Vujanovic tė marrėveshjes mbi tė ardhmen e Jugosllavisė, qė ruan lidhjet e Malit tė Zi me Serbinė. "Qeveria ka pasur njė vit kohė pėr tė thirrur referendumin. Pėrderisa nuk e ka bėrė, i thamė Montgomery-t se nuk do ta liberalėve, Miograd Zivkovic dje, pas takimit me abasadorin amerikan nė Jugosllavi, Ėilliam Montgomery.
Zivkovic, shtoi se i kish thėnė Montgomery-t se Presidenti malazez Milo Gjukanovic dhe Kryeministri Filip Vujanovic kanė "thyer nė mėnyrė tė njėanėshme marrėveshjen" me Liberalėt. Aleanca Liberale ka mbėshtetur Qeverinė e Vujanovic gjatė vitit tė kaluar, me kusht qė tė zhvillohej njė referendum mbi pavarėsinė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Lidhja Liberale e Malit te Zi braktis qeverine.
Xhemal Perovic i kesaj lidhjeje thote se nje ribashkim eshte i mundshem, por ne kushte me te veshtira.

Koment nga:Vera Katana / Ulqin
ULQIN:21 MARS
Lidhja Liberale e Malit te Zi sot vendosi qe te largohet nga qeveria e kryeministrit Vujanovic. Ne nje interviste me programin shqip te DW, Xhemal Perovic, kryetar i konferences se Lidhjes Liberale tha se qeveria nuk e meriton qe ta perkrahin, sepse me nenshkrimin e marreveshjes ne Beograd ka shkelur parimet per te cilat kjo parti ka mbeshtetur qeverine. Mirepo Perovic nuk e hodhi poshte mundesine e bashkimit me partine e zotit Gjukanovic dhe partine socialdemokrate, por mbi bazen e kushteve me te forta.
Perovic i quajti zgjedhjet e parakohshme si versionin me optimal per ristrukturimin e skenes politike. Zoti Perovic i argumenton nder te tjera keshtu arsyet se perse Lidhja Liberale u largua nga qeveria:
"Ne jemi parti qe para se gjithash u permbahemi principeve. Marreveshja ka qene e bazuar ne piken kryesore, pra ne referendum per nje afat me se shumti 12 mujor. Kjo pjese e kesaj marreveshjeje u shkel pa kurrfare lajmerimi dhe paralajmerimi Lidhjes Liberale me nenshkrimin e marreveshjes ne Beograd dhe ishte fare normale qe ne, meqe kushtin e pare nuk e permbush qeveria, kushti yne ka qene permbajtja e qeverise se pakices, pra nuk e kane me perkrahjen tone."
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
PARALAJMĖRIMI SERIOZ I UASHINGTONIT BEOGRADIT
VASHINGTON:21 MARS
Nėse gjykohet nė bazė tė shkrimit tė mediave kryesore nė SHBA, pushteti i Beogradit vėshtirė mund tė llogarisė nė vlerėsimin e volitshėm tė administratės sė Bushit i cili ėshtė i nevojshėm pas 31 marsit pėr ta vazhduar ndihmėn bilaterale Serbisė dhe mbėshtetjen tė cilėn SHBA ia ofrojnė RFJ nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar, Bankėn Botėrore dhe institucionet tjera ndėrkombėtare tė kėtij lloji. Mediat nė SHBA fillojnė gjithnjė e mė shumė ta pėrhapin tezėn paralajmėruese, e cila para pak ditėsh i ėshtė prezantuar opinionit nė deklaratėn e pėrbashkėt tė sekretarit shtetėror, Kolin Pauelit dhe kryeprokurores Karla del Ponte, se nė Beograd nuk ka vullnet politik pėr bashkėpunim me Gjykatėn Ndėrkombėtare dhe ekstradimin e mundshėm tė ndonjė tė akuzuari, pak para skadimit tė afati tė cilin e ka vėnė Kongresi. "Jugosllavia jo vetėm qė nuk ka bashkėpunuar me Gjykatėn, por nuk i ka plotėsuar as kushtet tjera tė vėna.
 Koshtunica me vetėdije e ka bllokuar aksionin kundėr njėzet tė tė akuzuarėve pėr krime tė luftės tė cilėt jetojnė nė shtetin e tij, por edhe mė tutje po e lejon veprimin e papenguar tė establishmentit ushtarak dhe policor, tė cilin e ka formuar Milosheviqi, tė udhėhequr me tė njėjtėt komandantė tė cilėt kanė bėrė gjenocid nė Kosovė", shkroi "Uashington post". "Kthimi i sanksioneve Jugosllavisė dhe bllokimi i pėrpjekjeve tė tij qė tė hyjė nė institucionet perėndimore financiare dhe ta marrė ndihmėn e tyre do tė jetė e dhembshme, sepse Qeverinė e Serbisė dhe tė Malit tė Zi i udhėheqin reformistėt properėndimorė, tė cilėt po bėjnė pėrpjekje tė mėdha qė ta nxjerrin shtetin nga ankthi i agresionit nacionalist tė Milosheviqit. Mirėpo, konēesioni nė situatėn e tanishme, si edhe mbėshtetja e Gjingjiqit, domethėnė ratifikim i programit tė Koshtunicės, i cili dėshiron ta ripėrtėrijė pozitėn ndėrkombėtare tė Jugosllavisė pa e hedhur nacionalizmi helmues dhe neveritės tė Milosheviqit".
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
"TĖ DY QEVERITĖ E REPUBLIKAVE JUGOSLLAVE PARA RĖNIES"
BEOGRAD:21 MARS
Nė Serbi dhe nė Mal tė Zi koalicionet nė pushtet gjenden para rėnies, vlerėsoi e pėrditshmja e vjenės "Standar". "Nėnshkrimi pėr marrėveshjen e Serbisė dhe Malit tė Zi, e cila e garanton mbijetesėn e shtetit federal, shtrenjtė po i kushton presidentit tė Malit tė Zi, Milo Gjukanoviqit. Partneri i koalicionit tė tij do tė largohet nga Qeveria, kurse presidenti mbetet vetėm", shkroi gazeta. "Edhe pse Marrėveshja, e cila ėshtė arritur me ndėrmjetėsimin e BE, e parashikon tregun e pavarur, doganėn dhe valutėn pėr Malin e Zi, blloku secesionisht, tė cilin e udhėheq Gjukanoviq prej viti 1998, nuk ka pasur mirėkuptim pėr presidentin", vlerėsoi gazeta.
 "Edhe pse, i akuzuar pėr spiunazh, nėnkryetari i Qeverisė sė Serbisė, Momēilo Perishiq e ka paraqitur dorėheqjen, nuk janė zvogėluar tendosjet nė Serbi. Dorėheqja vetėm e ka ashpėrsuar luftėn pėr pushtet tė kryeministrit serb, Zoran Gjingjiqit dhe presidetnit jugosllav, Vojisllav Koshtunicės", vlerėsoi gazeta.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Qeveria e Malit tė Zi ėshtė duke humbur mbėshtetjen
PODGORICĖ:
Partia Social-Demokratike (SDP), njė prej dy partive qė formojnė qeverinė e pakicės tė Malit tė Zi, ka vendosur tė bashkohet me opozitėn. Udhėheqėsi i SDP-sė Ranko Krivokapiē tha tė martėn (19 mars) se partia e tij do tė largohet nga aleanca e saj me Partinė Demokratike tė Socialistėve (DPS) dhe do tė bashkohet me Aleancėn Liberale tė Malit tė Zi (LSCG) nė opozitė. Si SDP, ashtu edhe LSCG, e cila e ka mbėshtetur qeverinė --
megjithėse nė opozitė - janė tė pakėnaqura me marrėveshjen e nėnshkruar ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi mbi ripėrcaktimin e federatės jugosllave. Presidenti Milo Gjukanoviē dhe Kryeministri Filip Vujanoviē, tė cilėt arritėn marrėveshjen, janė anėtarė tė DPS-sė
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
 
Uashingtoni edhe njeherė ia pėrkujton Beogradit obligimet qė duhet tė pėrmbushė deri mė 31 mars
Uashington: 21 Mars
Beogradi doemos duhet tė vazhdojė bashkėpunimin me Gjykatėn ndėrkombėtare tė Hagės pėr krime lufte dhe t'i pėrmbushė obligimet e tjera ndėrkombėtare, me qėllim tė vazhdimit tė marrjes sė ndihmės nga SHBA-tė, thekson Departamenti amerikan i Shtetit.
Vlerėsimin lidhur me ndihmėn dhe bashkėpunimin e Beogradit me Gjykatėn e Hagės do ta bėjė Departamenti i Shtetit deri mė 31 mars, deklaroi zėdhėnėsi Riēard Bauēer nė njė konferencė shtypi.
"Derisa po i afrohemi 31 marsit ne kemi bėrė tė qartė se Jugosllavia duhet tė bashkėpunojė me Tribnalin penal ndėrkombėtar, tė ndėrmarrė hapa pėr mbėshtetjen e marrėveshjes paqėsore tė Dejtonit, implementimin e politikave pėr respektimin e tė drejtave tė minoriteteve e tė pushtetit ligjor dhe nė veēanti lidhur me lirimin e tė burgosurve etnikė shqiptarė", theksoi zėdhėnėsi Bauēer.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Arrestimi arbitrar i dy diplomatėve tė NATO-s nga policia maqedonase
Shkup:21 Mars
Ambasadori i NATO-os nė Shkup ka shprehur pakėnaqėsinė e tij pėr mbajtjen nė arrest tė dy diplomatėve tė NATO-s nga zyra nė Shkup. Dy diplomatėt uikendin e kaluar ishin arrestuar nga policia maqedonase nė Ohėr, sepse kishin fotografuar monumentet historike. Imuniteti i tyre diplomatik fare nuk ėshtė respektuar nga policia maqedonase. Kėshtu, u tha nė takimin me gazetarė tė zėdhėnsve ndėrkombėtarė Krejg Ratfklif, Irena Xhuzellova dhe Florin Pasniku.
Ratklif thotė se ambasadori Klaus Volers thotė se ligji duhet tė respektohet, por dy diplomatėt fare nuk e kanė thyer atė. Ata vetėm ishin duke fotografuar objekte, ndėrsa ky fotografim nuk ndalohet. Ambasadori i NATO-s nga policia maqedonase, ende nuk ka marrė njohtim zyrtarė edhe pse e ka kėrkuar. Nėse i pėrgjigjet policia, ambasadori i NATO-s nė Shkup, do tė dėrgojė notė proteste nė qeverinė e Shkupit, u tha ndėr tė tjera nė takimin e sotėm me gazetarė tė zėdhėnėsve ndėrkombėtarė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Shtypi: Vujanoviē presidenti i shtetit tė ri Serbi- Mali i Zi, SHBA s'i beson mė Koshtunicės

Podgoricė:21 Mars
Kryeministri i Malit tė Zi, Filip Vujanoviē, do tė jetė Presidenti i parė i shtetit tė ri "Serbi dhe Mali i Zi", thuhet nė njė artikull tė botuar sot nė tė pėrditshmen e Pogdoricės "Vijesti".

"Kjo ėshtė njė nga pikat e pashkruara tė marrėveshjes", thuhet nė artikullin, qė citon burimet diplomate. Gazeta thekson se tashmė Uashingtoni nuk beson mė te Presidenti jugosllav Vojisllav Koshtunica, qė tė vazhdojė drejtimin e vendit.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
19.03.2002
KY ĖSHTĖ  SHTET I PAQĖNDRUESHĖM

-Prononcimet e dy  liderėve shqiptarė nga Mali i Zi, Fuad Nimani dhe Mehmet Bardhi-

Ulqin,l9 mars- Partitė nacionale shqiptare nė Mal tė Zi ende nuk kanė publikuar  qėndrimet e tyre rreth marrėveshjes sė Podgoricės me Beogradin.
Kaherė kanė theksuar se nuk do tė pėrzihen nė marrėdheniet fundamentale midis malazezve dhe serbėve, por pa marrė parasysh se kush do tė jetė nė pushtet, ata do tė kėrkojnė pėrmirėsimin e statusit tė tyre si popull pakicė nė Mal tė Zi.

Liderėt e partive parlamentare shqiptare deklaruan pėr opinion se sė shpejti do tė vendosin pėr hapat e mėtejmė nė skenėn politike tė kėsaj republike.
Kryetari i partisė, aktualisht mė tė madhe shqiptare nė Mal tė Zi, Fuad Nimani thekson se UDSH, lidhur me marrėveshjen e nėnshkruar nė Beograd pėr krijimin e njė shteti tė ri, i cili nė tė ardhmen do tė quhet Serbia dhe Mali i Zi, nuk ka qėndrim tė prerė, por unė si kryetar i kėsaj partie deklaroj se me kėtė marrėveshje dual njė shtet i ri, i cili mendoj  se  nuk ėshtė shtet i qėndrueshėm pėr njė kohė mė tė gjatė, ėshtė shtet eksperimental trevjeēar. Mendoj se nuk ėshtė i qėndrueshėm sepse ka elemente federative dhe elemente tė konfederatės. 

 Ndėrkaq, kyretari i partisė mė tė vjetėr tė shqiptarėve nė Mal tė Zi, Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, Mehmet Bardhi vlerėson se shqiptarėt kėtu janė tė interesuar pėr definimin e statusit tė tyre, pavarėsisht se kush do tė jetė nė pushtet. Bardhi pėrkujton se  LD nė MZ, pėrkatėsisht shqiptarėt nė kėtė republikė, kur  u themelua e ashtuquajtura RFJ, e cila tashmė u vendos nė historinė e muzeut, nė vitin l992 e bojkotuan referendumin.

Pas nėnshkrimit tė kėsaj marrėveshje, nė fakt, shqiptarėt duhet tė shikojnė shumė mė qartė dhe tė analizojnė pozitėn e tyre. Duhet tė shikohet mirė e qartė  qė  mos tė mbetemi mė peng i njė politike tė mosdefinimit tė vetė kėtij shteti, gjegjėsisht tė statusit tonė si popull pakicė, thotė Mehmet Bardhi.

Nė kėto rrethana, nga veprimi i subjektit nacional tė shqiptarėve nė Mal tė Zi varet edhe statusi i  kėsaj pakice, pozita e sė cilės tash dhjetė vjet e mė shumė ka mbetur e padefinuar edhe pse partitė parlamentare tė kėtij etniteti kanė shtruar kėrkesa tė shumta para faktorit tė brendshėm dhe tė jashtėm, kanė dorėzuar dokumente siē ėshtė Memorandumi pėr status special (shtator,l992) e deri te Platforma e Unionit Demokratik tė Shqiptarėve (2ooo),por nuk ėshtė bėrė asnjė lėvizje  konkrete.Intron

Serbia dhe Mali i Zi hyjnė nė periudhėn e mosmarrveshjeve politike.
HJUSTON:19 MARS
Bashkimi Evropian me gjasė do tė ndėrlikohet sėrish nė krizė tė re nė Serbi, por kėsaj here mund tė jetė nė anėn e presidentit jugosllav,Vojisllav Koshtunica,i cili tha se do tė jepte dorėheqie nėse parlamentet republikane nuk ratifikonin marrveshjen pėr ri-rregullimin e raporteve midis Serbisė dhe Malit tė zi, vlerėson agjencia amerikane pėr studime strategjike Stratford.
Kėte potez tė Koshtunicės, Stratford e vlerson si njė hap tė mėtejshėm nė luftėn pėr pushtet me kryeministrin e Serbisė, Zoran Xhinxhiq.Agjencia vlerėson se Jugosllavia, Serbia dhe Mali i Zi hyjnė nė periudhėn e mosmarrveshjeve politike.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Zėvendės kryeministri i Serbisė, Momēillo Perishiq dha dorheqie
BEOGRAD:19 MARS
Jep dorėheqjen zėvendėskryeministri serb Persiē pas skandalit pėr spiunazh.Zėvendėskryeministri serb, Momēillo Perishiē dha sot dorėheqjen, nė lidhje me skandalin pėr spiunazh, qė shkaktoi tensione diplomatike mes Beogradit dhe Uashingtonit dhe njė krizė politike nė vend, deklaroi shefi i zyrės sė tij. Perishiē, i cili gjatė regjimit tė Milosheviēit mbajti pėr njė kohė tė gjatė postin e shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Jugosllave, pranoi njė kėrkesė nga kryeministri serb, Zoran Gjingjiē pėr tė hequr dorė nga posti aktual dhe nga imuniteti i deputetit, pėr ti hapur rrugė hetimeve mbi skandalin nė tė cilin ėshtė pėrfshirė.
"Unė i ofroj bashkėpunim tė plotė qeverisė serbe, pavarėsisht nga fakti se unė sot jap dorėheqjen si zėvendėskryeministėr i saj", deklaroi zyrtari i lartpėrmendur, duke cituar njė letėr tė Perishiēit, dėrguar sot nė mėngjes kryeministrit Gjingjiē.
Policia ushtarake e arrestoi Perishiēin javėn e kaluar sė bashku me njė diplomat amerikan nė njė restorant nė Beograd dhe e akuzoi atė pėr dorėzim tė dokumenteve tė fshehta ushtarake. Ky fakt provokoi njė reagim tė ashpėr nga Uashingtoni, i cili deklaroi se diplomati amerikan ishte keqtrajtuar dhe u kthye nė njė pikat e nxehta nė luftėn pėr pushtet mes Gjingjiēit dhe presidentit aktual jugosllav, Vojisllav Koshtunica.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Jugosllavia nė samitin e Tiranės nė 28 mars do tė marrė nga Shqipėria kryesinė e Procesit tė bashkėpunimit nė Evropėn jug-lindore.
BEOGRAD:19 MARS
Kryeministri jugosllav, Dragisha Peshiq ka biseduar nė Beograd me tė ngarkuarin me punė nė ambasadn e Shqipėrisė nė RFJ, Edmond Haxhinasta lidhur me pėrparimin e marrėdhėnjeve midis dy vendeve dhe bashkėpunimin nė kuadėr tė organizatave rajonale.
Jugosllavia nė samitin e Tiranės nė 28 mars do tė marrė nga Shqipėria kryesinė e Procesit tė bashkėpunimit nė Evropėn jug-lindore.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Fundi i Jugosllavisė
Pėrfaqėsuesi i posaēėm i Bashkimit Evropian pėr politikėne jashtme dhe ēėshtje tė sigurisė Havier Solana, mė nė fund, tė ejten e kaluar, ia doli tė bėj afrim-pajtimin e "dy syve tė ballit"- Serbisė e Malit tė Zi. Pas bisedimeve tė gjata e tė mundimshme, nė Beograd, presidenti jugosllav, Vojisllav Koshtunica, tha se ai dhe presidenti malazez, Milo Gjukanoviē, kishin rėnė dakord pėr njė zgjidhje tė re dhe origjinale pėr tė ardhmen e Jugosllavisė. Krijesa e re qė shėnon fundin e "disa" Jugosllavive do tė quhet Serbia dhe Mali i Zi dhe qė nė start ka nxitur shqetėsime nė Kosovė.
Marrėveshja u arrit me ndėrmjetėsimin e shefit pėr politikėn e jashtme dhe tė sigurisė tė Bashkimit Evropian, Havier Solana. Ai tha se tha se marrėveshja ishte njė hap i madh drejt stabilitetit nė rajonin e Ballkanit dhe nė tė gjithė Evropėn. Sipas tij,  krijimi i shtetit tė ri "Serbisė dhe Malit tė Zi" do tė ketė  " pasoja politike pėr rajonin" e Ballkanit dhe shėnon njė "hap tė jashtėzakonshėm  kur ėshtė fjala pėr stabilizimin, racionalizimin dhe paqen nė Ballkan, si dhe njė sukses tė madh tė Bashkimit Evropian": "Kjo marrėveshje tejkalon shtetin e Serbisė dhe tė Malit tė Zi dhe ka tė bėj me banorėt e Ballkanit",- komentoi Solana duke shprehur bindjen se si e tillė ajo do tė ketė "pasoja politike pėr rajonin". Mirėpo, zyrtari i lartė nga Brukseli tėrhoqi vėrejtjen se  Marrėveshja  nuk do tė ketė "pasoja ligjore" pėr procesin aktual nė Kosovė qė, gjithnjė sipas tij, vazhdon nė bazė tė Rezolutės 12-44 tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. Sėrbia dhe Mali i Zi nėnshkruan njė marrėveshje pėr ristrukturimin e federatės jugosllave, duke u dhėnė kėtyre dy republikave mė shumė pavarėsi nga njera tjetra. Dhe, gjithė ky afrim-pajtim merret dhe si kompromis i mirė, po tė kihet parasysh se vendosmėria e Gjukanoviqit qė tė mbajė Referendumin pėr pavarėsi do tė pasohej me fėrkime  nė federatėn e brishtė  jugosllave. Kryeministri i Sėrbisė Zoran Gjingjiq shpjegoi tė ejten se vendi do tė pėrbėhet nga dy shtete "gjysmė tė pavarura", se kėto dy shtete do tė kenė politikė tė pėrbashkėt nė ēėshtjet e mbrojtjes dhe ato tė jashtme, por do tė kenė sisteme tė pavarura ekonomike e monetare si dhe nė shėrbimet e doganave. Nga ana tjetėr, presidenti malazez, Millo Gjukanoviq,  shprehu bindjen se malazezėt "kanė tė gjitha arsyet pėr tė qenė tė kėnaqur me marrėveshjen". Mirėpo, prapėseprapė, ai nuk pėrjashtoi tė drejtėn e vendit tė tij pėr vet-vendosje, pas njė periudhe, nė tė ardhmen.

Kosovarėt - tė rezervuar

Dhe ndėrsa  bashkėsia ndėrkombėtare (Evropa dhe Shtetet e Bashkuara)  kanė mbėshtetur kėtė marrėveshje, duke e cilėsuar si dėshmi  se proceset paqesore nė rajonin e trazuar tė Ballkanit mė nė fund  po marrin tė mbarėn, udhėheqja politike e Kosovės nuk ka ka shprehur rezervat, pėr tė mos thonė pakėnaqėsinė me kėtė akt i cili, sipas analistėve kosovarė paragjykon statusin e ardhshėm tė Kosovės: Nuk mund tė themi se sjemi tė interesuar se ēka ndodhė nė fqinjėsinė tonė. Jemi tė interesuar se ēdo ndėrrim i njė realiteti tė bėhet nėpėrmjet dialogut me rrugė paqėsore, pa dhunė, dhe si i tillė pėrshėndetet nga Qeveria e Kosovės,- ishte reagimi i parė i kryeministrit tė ri tė Kosovės, Bajram Rexhepi. I pyetur se a mund tė ndryshohet Rezoluta 1244 pas arritjes sė marrėveshjes nė Beograd,  ai  u tregua i matur: Tash pėr tash ende nuk e kemi versionin zyrtar
se si ėshtė arritur marrėveshja. Natyrisht dihet se Rezoluta 1244 konsideron se Kosova ėshtė pjesė e ish-RFJ-sė, por jo pjesė e Serbisė, prandaj kjo marrėveshje duhet tė shikohet detajisht dhe nė kuadėr tė Rezolutės do tė shohim pastaj dhe do tė kemi qėndrimin zyrtar. Lidhur me atė se ēfarė ka pėr tė qenė reagimi i  Qeverisė sė Kosovės nėse Mali i Zi pas tre vjetėsh shkėputet nga Serbia, Rexhepi citohet tė jetė shprehur se  ende nuk e di se sa ka fuqi kjo marrėveshje qė tė vendosė nė emėr tė Kėshillit tė Sigurimit,  porse  ėshtė  "Kėshilli i Sigurimit ai i cili eventualisht mund ta ndryshojė Rezolutėn 1244". Kryeministri kosovar edhe njėherė ka pėrsėritur se  pavarėsisht nga kjo  nuk do tė hiqet dorė nga pėrcaktimi pėr pasvarėsi: "Natyrisht ne kemi vizionin tonė tė qartė, po ashtu ne dėshirojmė qė nė fqinjėsi dhe nė rajon tė mbretėroi situatė e qetė, pra mos tė ketė dhunė.
Ndėrkaq, shefi i misionit tė OKB-sė nė Kosovė, Mihail Shtajner, nė njė intervistė dhėnė BBC-sė, fill pas nėnshkrimit tė Marrėveshjes, bėri thirrje  qė tė mos nxitohet nė  nxjerrjen e "konkluzioneve pėr implikimet qė marrėveshja pritet tė  ketė pėr Kosovėn dhe statusin e saj:"Por ne duhet t'i analizojmė kėto zhvillime nė mėnyrė tė kujdesshme pėr tė kuptuar se ēfarė saktėsisht ėshtė vendosur dhe se cilat do tė jenė implikimet. Nuk mund tė arrijmė nė konluzione pėr rajonet e tjera vetėm nėpėrmjet njė marrėveshjeje tė arritur mes Serbisė dhe Malit tė Zi"- ka tėrhequr vėrejtjen Shtajner ndėrsa i pyetur se a mendon se " politikanėt shqiptarė tė Kosovės do tė inkurajohen nga ky zhvillim duke intensifikuar pėrpjekjet drejt pavarėsisė" ėshtė pėrgjigjur: "Unė ndodhem nė njė turne ndėrkombėtar pėr t'u angazhuar pėr Kosovėn. Nė kėtė kuadėr vizitova selinė e Natos nė Bruksel; isha nė Uashignton, nė Londėr dhe do tė vizitoj edhe Moskėn. Ēėshtja kryesore nė Kosovė ėshtė substanca. Dhe nėse flasim pėr aspiratat e popullti nė Kosovė, unė mund t'ju tregoj se ēfare duan ata. Ata duan punė, duan tė kenė njė perspektivė nė Kosovė, duan siguri...".

Analisti i njohur kosovar, Blerim Shala, ndėrkaq ėshtė i mendimit se UNMIK-u nuk ėshtė dashur tė qėndrojė indiferent ndaj klauzolės sė Marrėveshjes sipas sė cilės Kosova sėrish mbetet nėn Serbinė.


_______________________
Ēka pėrmban Marrėveshja


Pikat kryesore tė Marrėveshjes sė sponzoruar nga Bashkimi Evropian janė:

Emri i shtetit tė ri do tė jetė Serbia dhe Mali i Zi, kėshtu hiqet emri Jugosllavi  qė ėshtė nė pėrdorim nga viti l927

Parlamenti i ri njėdhomėsh do tė mbėshtetet nė diskriminimin pozitiv pėr pėrfaqėsuesit e Malit tė Zi- 650 mijė banorėt malazezė do tė jenė tė barabartė me 10 milionė serbė

Parlamenti zgjedh kryetarin  i cili zgjedh pesė anėtarė tė qeverisė sė shtetit tė ri me ministra tė punėve tė jashtme, mbrojtjes, marrėdhėnieve ndėretnike, marrėdhėnie ekonomike tė brendshme dhe mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut

Forcat e armatosura do t'i komandojė Shtabi i pėrbėrė nga  kryetari i Serbisė dhe ai i Malit tė Zi. Ushtarėt dhe oficerėt shėrbimin ushtarak do ta kryejnė nė territorin e shtetit nga i cili vijnė( kėrkesė kjo kryesore e Malit tė Zi)

Disa prej ministrive dhe institucioneve tė pėrbashkėta do tė transferohen nė Podgoricė

Tė dy ekonomitė do tė kenė treg tė pėrbashkėt dhe valuta tė veēanta: Serbia do tė pėrdorė denarin, Mali i Zi - euron

Referendumi pėr pavarėsi ndalohet pėr njė periudhė trevjeēare, pas kėsaj po ndodh qė Mali i Zi tė shkėputet, Kosova mbetet nė kuadrin e Serbisė.
Shteti i ri do tė ketė njė pėrfaqėsues nėpėr institucionet ndėrkombėtare dhe nė Kombet e Bashkuara. Pėrfaqėsues tė dy etniteteve do tė ndėrrohen nė kėto poste.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Shtainer: Marrėveshja "Beograd-Podgoricė" ska tė bėjė me statusin e ardhshėm tė Kosovės
PRISHTINĖ:19 MARS
Kryeadministratori ndėrkombėtar nė Kosovė Mihael Shtajner tha sot se marrėveshja "Beograd - Podgoricė" nuk ka tė bėjė asgjė me statusin e ardhshėm tė Kosovės. Kėtė deklaratė ai e ka bėrė pas takimit qė pati sot me deputetėt serbė tė Koalicionit Kthimi. Rezoluta 1244 ėshtė ajo qė administron Kosovėn. Nė tė ardhmen do tė merrem edhe me kėtė ēėshtje, por paraprakisht, duhet tė kryehen disa detyra tė shtėpisė qė kanė tė bėjnė me sigurinė e gjithė qytetarėve dhe pėrmirėsimin e situatės ekonomike nė Kosovė. Nė konferencėn pėr gazetarė pas takimit me koalicionin serb, administratori Shtajner ka njoftuar edhe pėr vizitėn e tij tė djeshme nė Shkup.
Ai tha se me kryetarin maqedonas Boris Trajkovski, ka biseduar pėr ēėshtjen e kufirit Kosovė-Maqedoni. "Tė gjithė duhet tė mė kuptoni se i kam duart e lidhura sa i pėrket marrėveshjes kufitare Beograd-Shkup. Kjo marrėveshje ėshtė e pranueshme nga shefat e mi nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara", tha Shtajner. Ai tha se me kryetarin maqedonas Trajkovski ka biseduar edhe pėr bashkėpunimin ekonomik dhe ēėshtjen e vizave. Nga kryetari maqedonas kam kėrkuar qė tė njihen edhe targat e automjeteve tė Kosovės, tha Shtajner
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Ambasadori Holms thotė se marrėveshje mes Serbisė dhe Malit tė Zi nuk do tė ndikojė nė statusin e ardhshėm tė Kosovės
Tiranė:19 MARS
I dėrguari i posaēėm amerikan pėr Evropėn Juglindore Xhejms Holms gjatė qėndrimit nė Tiranė u ka bėrė thirrje autoriteteve shqiptare qė energjitė politike tė pėrqėndrohen nė marrėveshje pėr ēėshtjet e rėndėsishme nė mėnyrė qė konfliktet politike tė mos bėhen pengesė. Ai ka bėrė thirrje qė tė luftohet korupsioni dhe trafiqet nė pikat kufitare.
Ndėrkaq, duke komentuar marrėveshjen e nėnshkruar ndėrmjet Beogradit dhe Podgoricės pėr Unionin e shtetit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, ambasadori Holms tha se kjo marrėveshje nuk do ta prishte balancin e brishtė tė sigurisė nė Kosovė dhe nuk do tė ndikonte nė statusin e ardhshėm tė saj.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
18.03.2002
KONCERT I SHKODRANĖVE NĖ ULQIN E TIVAR

 Ulqin, l8 mars-Tė organizuar nga Lidhja e Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shkodrės, Qendra e Kulturės sė Ulqinit dhe Shkolla e kėtushme e muzikės,nė sallėn e bibliotekės sė Ulqinit mbrėmė u dha njė koncert vokalo-instrumental qė tėrhoqi njė numėr tė madh tė banorėve tė kėtij qyteteti sepse pėr herė tė parė shfaqet njė mbrėmje e kėtillė artistike.U interpretuan veprat e kompozitorėve shqiptarė ,si  Prenkė Jakova,, Limoz Dizdari,Ēesk Zadea,Pjetėr Gaci,Ramadan  Sokoli si dhe tė autorėve botėrorė Mocart,F.List,Xh. Rosini etj.U pėlqyen edhe u pėrcollen me duartrokitje frenetike interpretimet e Albert Paparisto,Gjon Shllakut,Rita Rankos,Qamil Gjyrezit,  nė veēanti mezosoprania Mimoza Rakaj.

Drejtori i Qendrės sė Kulturės sė Ulqinit , Ferid Kurti dhe kryetari i Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shkodrės, shkrimtari Skėnder Drini vlerėsuan lartė kėtė bashkėpunim midis dy qyteteve fqinje dhe potencuan nevojėn qė ky bashkėpunim tė thellohet edhe mė shumė.

Parmbrėmė shkodranėt janė prezentuar edhe nė Tivar, ku po ashtu janė mirėpritur edhe janė pėlqyer interpretimet e tyre tė njė niveli shumė tė lartė.Madje mbrėmė nė Ulqin kanė ardhur shumė qytetarė  tivaras pėr tė shijuar interpretimet e mrekullueshme tė artistėve shkodranė.(Intron)

UZURPIME MASIVE NĖ PIKAT MĖ TĖ PREFERUARA  TURISTIKE TĖ ULQINIT

Ulqin,l8 mars- Nė Rripin e bregdetit tė Ulqinit, duke filluar nga kufiri me Tivarin e deri nė ujėdhesėn Ada,kėto ditė po ndodh njė dukuri e paparė ndonjėherė.Uzurpohen sipėrfaqe tė mėdha, duke i rrethuar edhe ndarė nė troje ndėrtimi edhe nga njerėzit qė vonė kanė dėgjuar se ku ndodhet Ulqinit, ose nė periudha tė caktuara pas vitit l99o kur e kanė pėrmendur emrin e kėtij qyteti kanė shfaqur alergji dhe paragjykime nga mė tė ndryshmet. Mirėpo, tash po ndodh njė veprimtari e ēuditshme, uzurpohen sipėrfaqe nė ujėdhesėn Ada, pėrgjatė rrugės Ulqin-Shtoj, nė pjesėt afėr bregut tė detit. Nė tė vėrtetė bien nė sy qė kėshtu veprojnė edhe banorė tė Ulqinit. Pikėrisht nė afėrsi tė urės pėr nė Adė, pėrkatėsisht disa metra larg lumit Buna vėrehen parcela tė shumta tė rrethuara me tela me gjemba edhe ofrohen trojhe ndėrtimi pėr shitje me ēmime kurajuese. Nė pyetjen tonė po, sikur tė blenim kėtu truall do tė mund ta legalizonim atė. Marrim pėrgjigje, se kur munden tė uzurpojnė tė ardhurit nga viset e ndryshme, pėrse nuk mund ta bėjmė edhe ne banorėt e Ulqinit.

Lidhur me kėtė dukuri u interesuam tė mėsojmė diēka mė shumė  nė administratėn lokale edhe nga pėrgjegjėsit e urbanizimit mėsuam se nuk kemi asgjė zyrtare pėr kėtė. Ē ėshtė e vėrteta, rripi bregdetar administrohet nga Ndėrmarrja Publike “Morsko dobro” me qendėr nė Bundvė edhe vetė prania e saj nė Ulqin ka krijuar kaos tė vėrtetė, meqė pushteti vendor nuk ka arritur tė definojė marrėdheniet me tė. Si rezultat i kėsaj ėshtė edhe ngritja e kompleksit tė restoranteve nė bregun e Bunės, por edhe ndėrtimet e jashtėligjshme nė Kala.

Kėto ditė janė duke u hequr objektet e pėrkohshme nė Ranė, po si do tė veprohet nė Shtoj, nė Adė, nė qytet, madje, do tė hiqen rrethojat e televe me gjemba, sepse po u lejua kjo dukuri, shumė shpejt mund tė pritet qė edhe rruga kryesore e Ulqinit tė bllokohet edhe tė nxirret nė shitje.(Intron)

 

PLOTĖSISHT U MBĖSHTET NĖNSHKRIMI I GJUKANOVIQIT
PODGORICĖ:18 MARS
Kėshilli kryesor i Partisė Demokratike tė Socialistėve e mbėshteti tė shtunėn nė mbrėmje nė seancėn pėrfundimtare Marrėveshjen pėr marrėdhėniet e reja tė Serbisė dhe Malit tė Zi, pa asnjė votė kundėr. "Kėshilli kryesor e ngarkoi Kryesinė qė gjatė ditėve tė ardhme nė komunikim me Partinė Socialdemokrate dhe
Aleancėn Liberale tė Malit tė Zi tė pėrpiqet tė arrijė unitet dhe qė korniza ekzistuese e koalicionit, tė cilin e konsiderojmė optimale, tė ruhet. Nė kėtė mėnyrė procesi i realizimit tė konceptit shtetėror do tė sillej deri nė fund pas kalimit tė tri viteve", tha zėdhėnėsi i PDS, Igor Lukshiq.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
GJELIQ: SERBIA DHE MALI I ZI MĖ NUK JANĖ NĖN NJĖ KAPELĖ
BEOGRAD:18 MARS
Ministri i Financave tė Serbisė, Bozhidar Gjeliq deklaroi se marrėveshja pėr rirregullimin e marrėdhėnieve midis Serbisė dhe Malit tė Zi nėnkupton qė Serbia nė fushėn ekonomike, plotėsisht do tė rrumbullakėsohet kėshtu qė do t'i ketė tė gjitha atributet e shtetit sovran. "Drejtoria federale e doganave do tė bėhet doganė serbe, e cila do tė punojė nė pėrbėrje tė Ministrisė sė Financave tė Serbisė, Banka Popullore e Jugosllavisė do tė bėhet Banka Popullore e Serbisė. Nė vend tė dy administratave do ta krijojmė njė administratė efikase serbe", tha Gjeliq pėr tė pėrditshmen "Dnevnik" tė Novi Sadit.
Ai tha qė Serbia dhe Mali i Zi mė nuk do ta kenė "kapelėn e pėrbashkėt, e cila kinse pėrpiqet por nuk arrin t'i harmonizojė gjėrat, qė pėr pasojė ka pasur javashllėkun e madh, shpenzimet e shtuara, nervozizėm dhe turbullim tė madh nė kokat e investuesve". Gjeliq deklaroi qė marrėveshja pėr rregulimin e marrėdhėnieve midis Serbisė dhe Malit tė Zi nėnkupton qė investuesit e vendit dhe tė huaj prej tani do tė bisedojnė vetėm me pushtetin republikan dhe me askė tjetėr.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
VUJANOVIQ: KARAXHIQ NUK ĖSHTĖ FSHEHUR NĖ MAL TĖ ZI
PODGORICĖ:18 MARS
Kryeministri malazez, Filip Vujanoviq deklaroi se Mali i Zi asnjėherė nuk ka qenė vendstrehim i ish-presidentit tė Republikės Serbe, Radovan Karaxhiqit".
"Karaxhiq nė Mal tė Zi nuk mund tė hyjė, sepse do tė arrestohej. Ai ėshtė i vetėdijshėm pėr kėtė dhe e di se ne do tė reagonim dhe do tė bashkėpunonim me Gjykatėn e Hagės", deklaroi Vujanoviq pėr "Dnevni avaz" tė Sarajevės.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
DINKIQ: ME MARRĖVESHJE ASKUSH I KĖNAQUR PĖRVEĒ SOLANĖS
BEOGRADĖ:18 MARS
Nėnkryetari i Qeverisė jugosllave, Mirolub Labus e ka nėnshkruar marrėveshjen pėr rirregullimin e marrėdhėnieve midis Serbisė dhe Malit tė Zi "nėn presion tejet tė madh" tė nėnshkruesve tjerė, deklaroi guvernatori i Bankės Popullore tė Jugosllavisė, Mlagjan Dinkiq. Nė emisionin "Pėrshtypja e javės", Dinkiq tha qė Labus ka qenė i pakėnaqur me zgjidhjet e ofruara, mirėpo nė fund megjithatė e ka nėnshkruar marrėveshjen pas presionit tė presidentit jugosllav,
Vojisllav Koshtunicės, presidentit malazez, Milo Gjukanoviqit dhe pėrfaqėsuesit tė lartė tė Bashkimit Evropian, Havier Solanės. "Me kėtė marrėveshje askush nuk mund tė jetė i kėnaqur pėrveē Solanės. Propaguesit e pavarėsisė sė shteteve tė pavarura nuk mund tė jenė tė kėnaqur, sepse nuk i kanė fituar shtetet e pavarura, kurse pėrkrahėsit e Jugosllavisė gjithashtu janė tė pakėnaqur, sepse nuk ėshtė ruajtur shteti i pėrbashkėt", vlerėsoi Dinkiq.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
M. Valenten: Marrėveshja midis Serbisė dhe Malit tė Zi nuk do tė reflektojė kurrfarė efekti nė sigurinė e Kosovės
Mitrovicė: 18 MARS
Marrėveshja pėr krijimin e unionit midis Serbisė dhe Malit tė Zi sa i pėrket sigurisė nė Kosovė nuk do tė reflektojė kurrfarė efekti, citohet tė ketė thėnė komandanti i KFOR-it pėr Kosovėn gjenerali francez Marsel Valenten. Ai ka bėrė kėto komente nė njė qendėr lokale radiotelevizive tė Mitrovicės. Ai ka shtuar se KFOR-i do tė bėjė gjitha ēka ėshtė e mundur qė tė kryejė detyrėn e vetė.
"Unė nuk jam jurist dhe nuk kam pasur kohė tė studioj kėtė marrėveshje e cila natyrisht duhet tė miratohet nga Parlamenti i Serbisė dhe Malit tė Zi, por dėshiroj tė citoj z. Havier Solana dhe kryeministrin Rexhepi tė cilėt kanė thėnė se kjo marrėveshje pėr Kosovėn nuk do tė ndėrrojė asgjė", tha gjenerali Valenten.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Prof. Fatmir Fehmiu: Kosova paraqet subjekt tė veēantė, i cili gjendet jashtė territorit tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi
Prishtinė:18 MARS
Profesor Fatmir Fehmiu, ekspert pėr ēėshtje tė kushtetutės, thotė se marrėveshja pėr krijimin e shtetit tė pėrbashkėt ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi nuk duhet tė ketė kurrfarė ndikimi nė ēėshtjen e Kosovės.
Ai ka shtuar se Rezoluta 1244 e KS tė OKB-sė pa mėdyshje vėrteton administrimin e OKB-sė nė Kosovė, por pa e pėrcaktuar statusin pėrfundimtar, por me mundėsi qė me shprehjen e vullnetit tė lirė tė popullit, me marrėveshjen e subjekteve apo palėve tė interesuara madje edhe tė bashkėsisė ndėrkombėtare nė kohė tė caktuar kjo ēėshtje tė vendoset nė frymėn e Kartės sė OKB-sė. Sipas z. Fehmiu marrėveshja Serbi - Mali i Zi paraqet akt tė vullnetit vetėm tė kėtyre dy subjektėve e jo edhe tė Kosovės, sepse Kosova paraqet subjekt tė veēantė, i cili gjendet jashtė territorit tė Serbisė e tė Malit tė Zi.
 Kjo do tė thotė se Kosova ka veēoritė e veta, individualitetin e vetė, subjektivitetin e vetė, i cili nė momentin e caktuar gjendet nėn patronatin e Kombeve tė Bashkuara.
Prof. Fatmir Fehmi nė njė intervistė dhėnė "Evropės sė lirė" thotė se ēdo tentim qė kjo marrėveshje tė zgjerohet edhe nė territorin e Kosovės pa respektuar vullnetin e popullit tė Kosovės, institucioneve legale tė tij, do tė paraqiste akt i cili ėshtė inkompatibil nė Kartėn e OKB-sė. Pra do tė ishte akt ilegjitim dhe jolegal.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
J. Bugajski: Marrėveshja serbo-malazeze mundėson synimet e Malit tė Zi qė ta mbajė referendumin pėr pavarėsi
Uashington: 18 MARS
"Jam i sigurt se kjo marrėveshje do tė zgjidhė disa, por do tė shkaktojė probleme tė reja siē ėshtė rasti me tė gjitha marrėveshjet ndėrkombėtare nė kėtė rajon", tha nė intervistėn pėr "Evropėn e lirė", Janush Bugajski, analist dhe drejtor pėr Evropėn Lindore nė Qendrėn, duke komentuar Marrėveshjen serbo-malazeze.Sipas Bugajskit, kjo ėshtė gjėja mė e mirė qė malazezėt nė kėto rrethana kanė mundur tė fitojnė veēanėrisht nėse kihet parasysh presioni i fuqishėm i bashkėsisė ndėrkombėtare dhe sidomos i Bashkimit Evropian. Duhet pasur parasysh edhe faktin se opinioni nė Malin e Zi ėshtė i ndarė nė raportin 55 - 45 qė nga aspekti ndėrkombėtarė nuk mjafton tė shkohet nė referendum.
Megjithatė shumėēka mbetet e padefinuar.
Siaps tij, kjo marrėveshje pėrmbush synimet e tyre qė kishin tė bėnin me njė referendum tė shpejtė pėr pavarėsinė. Por nga ana tjetėr Mali i Zi tash ka subjektivitet ndėrkombėtar. Pėr herė tė parė ėshtė thėnė publikisht se Mali i Zi ka tė drejtė tė mbajė referendumin, pavarėsisht qė shtyhet pėr tri vjet. Gjithashtu pėr herė tė parė qė kur Mali i Zi ka humbur pavarėsinė nė favor tė Jugoslllavisė, emri i tij do tė figurojė nė bashkėsinė ndėrkombėtarere, thotė Janosh Bugajski.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Nis nė Prishtinė Java e Filmit Zviceran
PRISHTINĖ:18 MARS
Sonte nė Prishtinė fillon Java e Filmit Zviceran. Nė programin e kėtij manifestimi ėshtė shfaqja e 24 filmave. Nė prag tė hapjes sė manifestimit, u tha se ai duhet tė ndihmojė bashkėpunimin midis dy vendeve nė fushėn e artit filmik. Dhjetė nga 24 filmat qė do tė shfaqen nė javėn e filmit zviceran nė Prishtinė, janė krijuar gjatė dhjetė vjetėve tė fundit. Nė kėta filma trajtohen tema tė ndryshme, nga e kaluara dhe e tashmja e Zvicrės dhe vendeve tė tjera. Motivet si: migracioni, arratisja, identiteti, suksesi, dėshtimi e tė tjera janė trajtuar nė filmat dokumentare dhe ata artistikė qė do tė shfaqen gjatė kėsaj jave. Sipas shefit tė Zyrės Zvicerane nė Prishtinė, Piter Sater, ka shumė arsye pėr ardhjen e kinemasė zvicerane kėtu. Konflikti nė Kosovė e ka ofruar mė shumė Zvicrėn me kėtė vend.
Organizimi i kėtij manifestimi synon shkėmbimin e arritjeve tė tė dy vendeve nė fushėn e artit tė filmit.
 Kultura kurrė nuk duhet tė jetė njė rrugė e njėkahshme. Nuk ėshtė synim i yni qė ta eksportojmė kulturėn zvicerane nė Kosovė. Por pėrmes njė festivali si ky synojmė tė shkėmbejmė idetė dhe kulturėn e dy vendeve, tha Sater. Ndėrsa kineasti zviceran Fredi Murer ka shprehur kėnaqėsinė e tij qė sė bashku me kolegėt e tij i jepet mundėsia tė prezantojė njė retrospektivė tė filmit zviceran nė Kosovė. Edhe pse jemi dy vende te ndryshme, nė sallėn e kinemasė mund ta shohim bashkimin tone, tha Murer. Shumica e autorėve tė filmave qė do tė zhfaqen gjatė javės sė filmit zviceran i takojnė brezit tė viteve 50-60. Nė javėn e filmit zviceran do tė shfaqen edhe filma tė metrazhit tė shkurtėr dhe filma pėr fėmijė. Javėn e filmit zviceran nė Prishtinė e organizuan: Agjencia Zvicerane pėr Zhvillim e Bashkėpunim dhe Zyra Zvicerane nė Prishtinė, nė bashkėpunim me kimenanė ABC tė Prishtinės. Ku manifestim zgjat deri mė 24 mars.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
16/17.3.2002
Marreveshja e Beogradit ka hapur nje dere qe do te thote zgjidhje e statusit te Kosoves, brenda Serbise.
Interviste me Profesorin e Universitetit te Prishtines Enver Hasani.
Koment nga:Bekim Shehu

Pyetje- zoti Hasani, si e komentoni marreveshjen e arritur dy dite me pare ne Beograd ne mes Serbise dhe Mali te Zi dhe cilat mund te jene reflektimet e saj ne Kosove ?
Hasani- Arritja e kesaj mareveshje ne mes Podgorices dhe Beogradit, me ndermjetesimin e Unionit Evropian, paraqet nje hap me tej ne degradimin, perkatesishte ne prejudikimin e statusit final te Kosoves. Nese deri dje rezoluta 1244 ka parashikuar zgjidhjen e statusit te Kosoves brenda kuadrit Jugosllav, Serbis- Mali i Zi, kjo marreveshje ka hapur edhe nje dere tjeter qe do te thote zgjidhjen e statusit te Kosoves, brenda Serbise. Kjo eshte risia e kesaj marreveshje e cila sado qe ketu ne carqet institucionale politike dhe intelektuale ne Kosove synohet te margjinalizohet dhe te flitet per te si per nje marreveshje qe nuk ndikon ne Kosove dhe qe nuk ka force juridike, perkundrazi, une mendoje se kjo marreveshje shume shpejt do te legalizohet nga KS-se, dhe paraqet nje marreveshje qe eshte bere ne emer te bashkesise ndrekombetare. Pra nuk eshte ceshtje vetem ne mes Podgorices dhe Beogradit. Kjo marreveshje eshte bere ne dem te Kosoves dhe I gjithe
presioni qe eshte bere mbi Malin e Zi, gjate gjashte muajve te fundit ka qene me pike referimi Kosoven dhe rreth Kosoves.

Pyetje-Qeveria e Kosoves, me dy dite vonese reagon per kete marreveshje, cfare eshte dashte te beje dhe cfare duhet te beje Qeveria ne kete rast ?
Hasani- Eshte ceshtje e Qeverise se cfare duhet te beje dhe nuk me takon mua qe te pergjigjem ne kete drejtim. Qeveria ka keshiltaret e vete juridik dhe te profileve tjera qe te analizojne kete marreveshje ne hollesi dhe me pas te veproje.

Pyetje- Megjikete, Qeveria e Kosoves ne nje reagim te saj i mirepret te gjitha marreveshjet te cilat siq thuhet, cojne ne drejtim te stabilizimit te rajonit, si e vleresoni ju kete reagim te saj ?

Hasani-Eshte shume e vertete se referendumi ne Mal te Zi, po te ishte mbajtur tash, do ta destabilizonte Malin e Zi dhe rrjedhimishte edhe rajonin. Cdo njeri qe ka pak racionalizem, duhet pershendete marreveshjet e koncensusit dhe pajtimit ne mes popujve qe cojne kah stabliteti dhe paqja. Megjithate, nese shikohet prej kendit qe quhet interes nacional, ne kete rast interesi nacion I Kosoves, nuk ka qene dhe nuk eshte qe te behet nje dejton I dyte, perkatesishte nje zgjidhje politike sipas modelit te dejtonit, ne kete rast duke i dhene Kosoves, statusin e Republikes Serbe ne Bosnje, te nje entiteti kriminel i cili eshte krijuar kunder te drejtes nderkombetare dhe kunder parimeve morale qe ka njoftur njerezimi me gjenocid dhe pastrim etnik dhe ne si entitet qe kemi egzistuar ne hartat politike te Evropes, prej se mbahet mend, te paraqit mi ne nje nivel politik me te. Kjo marreveshje dhe ky krahasim une mendoje se eshte ofendim per Kosoven dhe qytetaret e saj.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Zgjedhjet bashkiake nė Mal tė Zi do tė zhvillohen mė 15 maj
PODGORICĖ:17 MARS
Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviē, caktoi dje datėn 15 maj pėr zhvillimin e zgjedhjeve nė 19 bashki tė Malit tė Zi. Zgjedhjet nuk do tė zhvillohen nė dy bashkitė mė tė mėdha tė republikės, Podgoricė dhe Herceg Novi (nė veriperėndim), sepse atje janė zhvilluar zgjedhje tė parakohshme nė qershor tė vitit 2000.
Gjukanoviē tha se ishte "i bindur se zgjedhjet do tė zhvillohen nė njė atmosferė demokratike" dhe "do tė ndihmojnė forcimin e reformave nė Malin e Zi". Koalcioni i presidentit Gjukanoviē, "Fitorja pėr Malin e Zi", kontrollon aktualisht 15 bashki, ndėrsa ai i opozitės, "Sė bashku pėr Jugosllavinė" - gjashtė bashki.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
PDS PO E HUMB PĖRKRAHJEN E PARTNERĖVE
 PODGORICĖ:17 MARS
Nėse Kuvendi i Malit tė Zi e aprovon marrėveshjen pėr rirregullimin e marrėdhėnieve midis Serbisė dhe Malit tė Zi, Partia Socialdemokrate kumtoi se do tė dalė nga Qeveria malazeze. Zėdhėnėsi i Aleancės Liberale, Sllavko Peroviq deklaroi pėr tė
pėrditshmen "Gragjanski list" nė Novi Sadit tė ditės sė shtunė se brenda kėsaj partie ende janė duke u bėrė shqyrtimet pėr pėrkrahjen e qeverisė pakicė tė kryeministrit tė Malit tė Zi, Filip Vujanoviqit.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Dossier Podgoricė:NĖ SHENJĖ TĖ DUALIZMIT
Mali i Zi e ka njė traditė dhe pėrvojė tė gjatė dhe tė pasur tė tolerancės ndėrkonfesionale. Ajo sot ėshtė deri nė njė masė e ērregulluar vetėm me mosmarrėveshjet midis Kishės Ortodokse Malazeze dhe asaj Serbe
Koment nga:Veselko KOPRIVICA
 
Qytetarėt e besimit ortodoks, komunitetit mė tė madh religjioz nė Malin e Zi, u pėrkasin jo vetėm dy kombeve, por edhe dy kishave. Njė pjesė e malazezėve, si komb shumicė, tash e gati dhjetė vjet ritet fetare i bėn nė Kishėn Ortodokse Malazeze tė ripėrtėrirė, ndėrsa pjesa tjetėr, bashkė me serbėt, janė ithtarė tė Kishės Ortodokse Serbe.---------->lexo
NĖ ULQIN NDĖRTOHEN RRETH 5O MIJĖ METRA KATRORĖ EDHE NUK PAGUAJNĖ OBLIGIMET KOMUNALE

Ulqin,l6 mars-Nė sektorin privat nė qytetin e Ulqinit ėshtė duke u ndėrtuar jashtėzakonisht shumė.Ēdokush ka modernizuar shtėpitė,kanė ngritur njė ose dy kate,por edhe shtėpi gjigande.Si asnjėherė nė historinė e kėtij qyteti, duke mos llogaritur periudhėn e mekėmbjes pas termetit tė vitit l979.

Kryetari i Qendrės sė bizensit me seli nė Ulqin, Nazif Cungu nė njė tribunė me qytetarė kushtuar projektbuxhetit tė sivjemė tė komunės tha se nė kėtė qytet janė duke u ndėrtuar mbase edhe mbi 5o mijė metra katrorė edhe askush nuk i paguan obligimet komunale.Siē tha ai, ky ėshtė njė hendikep i madh sepse nuk arkėtohen mjete tė mėdha financiare.E gjithė kjo ndodh pėr shkak tė mungesės sė planeve urbanistike apo tė mospėrfilljes sė tyre.Sipas ligjit janė paraprė qė kompenzimet komunale tė paguhen llo marka gjermane pėr njė metėr katror.Sikur tė shumėzohej kjo sipėrfaqe grandioze, do tė shohin se sa mjete financiare tėhujėsohen.S`do  mend se kėto mjete nuk mund tė mblidhen me njė frymė,por sipas Cungut, duhet tė hartohet njė plan afatmesėm dhe njė dinamikė pėr tė parė se si do tė mund tė grumbullohen ato mjete financiare.Sepse, njerėzit, tė cilėt janė nė gjendje tė investojnė 2oo mijė marka gjermane, sigurisht se do tė mund tė paguajnė edhe lo mijė marka kompenzimet komunale.

Kėto mund tė realizohen brenda njė periudhe 4-5 vjeēare.Jemi dėshmitarė se po ndėrtojmė e zgjerojmė shtėpitė dhe lokalet afariste edhe nuk i kemi paguar obligimet komunale.Kėto lėshime nuk janė tė tashme,por janė tė kahmotshme.

Kryetari i Qendrės sė Biznesit tė Ulqinit pėrmendi edhe kompenzimet mbi shfrytėzimin e trojeve tė ndėrtimit tė cilat i paguan vetėm sektori shoqėror,por edhe jo ai individual.Sipas tij, nė vit do tė mund tė mblidheshin rreth 2 milion marka.Tė gjitha kėto janė burime tė rėndėsishme buxhetore pėr komunėn e Ulqinit,rekomandon ky afarist.

Mirėpo,askush nuk i pėrmend kompenzimet shumė tė larta qė ėshtė dashur tė paguhen nė emėr tė strehimoreve ushtarake edhe objektet e kėsaj natyre nuk janė ndėrtuar as sot e kėsaj dite,nuk pėrmenden instalimet e ujit,tė kanalizimit dhe tė telefonit qė i kanė paguar vetė qytetarėt edhe pse i kanė pėrmbushur obligimet komunale.Sė pari duhet dhėnė raport se ku shpenzohen mjetet qė arkėtohen nga kompenzimet komunale edhe gjithėsesi tė kėrkohet pėrfillja e dispozitave ligjore nga ata qė ndėrtojnė dhe shėrbimet administrative komunale.(Intron)

SHPALLEN ZGJEDHJET LOKALE  NĖ MAL TĖ ZI

Kryetari i Malit tė Zi, Millo Gjukanoviq shpalli mbrėmė zgjedhjet lokale nė l9 komunat e kėsaj republike me pėrjashtim tė Podgoricės e Hercegnovit , sepse ato i kishin nė vitin 2ooo.Zgjedhjet lokale do tė mbahen mė l5 maj tė kėtij viti.Kryetari Gjukanoviq ka thėnė se ėshtė i bindur se kėto zgjedhje do tė zhvillohen nė njė atmosferė demokratike.Sipas tij, kėto zgjedhje do tė kontribuojnė pėr forcimin e demokratizimin e reformave nė Mal tė Zi.Ai ka ftuar tė gjithė qytetarėt,partitė politike, mediat dhe aktorėt tjerė politikė nė Mal tė Zi qė kėto zgjedhje tė zhvillohen nė atmosferė demokratike.
Lidhur me nėnshkrimin e marrėveshjes nė Beograd,vazhdojnė reagimet nė Mal tė Zi .Zėdhėnėsi i liberalėve malazias, Sllavko Peroviq ka thėnė se kjo ėshtė njė tradhti e paparė.Ndėrkaq, kryetari i kėsaj partie, Mirosllav Vickoviq ka thėnė se askush nga partia e tij nuk ka thėnė se do tė heqim dorė nga mbėshtetja e qeverisė sė Podgoricės.

Por,partneri kryesor i koalicionit qeveritar, Partia Socialdemokratike nė mbledhjen e mbrėmshme tė kyresisė sė saj, ka vendosur qė tė kėrkojė nga Gjukanoviqi mbajtjen e referendumit,kurse zėdhėnėsi i socialistėve nė pushtet u ka bėrė ftesė liberalėve dhe socialdemokratėve qė tė marrin pjesė nė qeveri.Njeri nga partnerėt e koalicionit proserb,Dragan  Shoq  ka deklaruar se edhe tri vjet nuk ka pėr t i  rėnė nė mend  askujt pėr mbajtjen e referendumit..Partitė shqiptare nuk dinė se ku tė pozicionohen nė kėtė gjendje derisa udhėheqjet e tyre ta shqyrtojnė nė hollėsi dokumentin e nėnshkruar.(Intron).
RRĖFIMI I MĖRGIMTARIT ISMET MOLLABEQIRI

Ulqin,16 mars- Edhe mijėra shqiptarė nga viset tona etnike nė Mal tė Zi ėshtė dashur njė jetė mė tė mirė ta kėrkojnė nė vendet perėndimore.Kjo braktisje ka filluar kaherė, menjėherė pas Luftės sė Dytė Botėrore.Kanė marrė rrugėt e kurbetit kranjanėt,anamalasit, malėsorėt,por edhe ulqinakėt, duke marrė rrugėt e kurbetit me fėmijė,pa ditur gjuhėn e vendit ku janė vendosur,pa njohur asnjė njeri.Kėshtu e ka nisur kėtė rrugė edhe Ismet Mollabeqiri nga Ulqini.Fillimisht ka dalur nė Itali,por rruga e fatit e ēoi nė Zelandėn e Re,pėr tė cilėn nuk kishte dėgjuar mė parė.

-Atje flitej anglisht.Nuk dija asnjė fjalė.E panė ēka jam dhe kush jam.Mė caktuan bojaxhi, tė mirėmbaj kishat si dhe banesat e tyre.Unė nuk merrja vesh gjuhėn, por ishte njė italian qė mė pėrkthente, sepse gjatė nėntė muajve qė qėndrova nė Itali, e mėsova gati mirė italishten.Ai me telefon mė tregonte se ēka duhet tė punoj unė.Nė Zelandėn e Re kam qėndruar tri vjet e njė muaj, derisa kam mbledhur paratė pėr tė paguar biletat e udhėtimit nė Australi.Nė Zelandėn e Re kam takuar do shqiptarė nga Shqipėria, tė cilėt kishin nisur ta harrojnė edhe gjuhėn tonė shqipe.Atje kam takuar shqiptarė, burra tė mirė.Ndoshta ėshtė ende gjallė.Emrin e ka pasur Halit Bajrami.Mė ka ndihmuar shumė.Mė ka gjetur banesėn.Posa e kam marrė rrogėn e parė ia kam kthyer paratė sepse Haliti ma kishte paguar qiranė e banesės pėr dy muaj.Aty ka qenė edhe Shaban Kryeziu, njeri i urtė shumė.Kanė qenė edhe shqiptarė nga Kosova,-thotė Ismeti duke kujtuar me nostalgji ato vite tė vėshtira tė mėrgimit nė Zelandėn e Re.Ai pėrmend edhe falenderon shumė Masar Krasniqin pėr pėrkrahjen qė ka pasur si mėrgimtar, me gruan e dy fėmijė dy-tre vjeēar.Zelanda e Re ėshtė njė vend i mrekullueshėm,me popull tė kulturuar qė nuk mund ta takosh nė botė.U latrgova nga Australia pėr shkak se nuk kisha asnjė njeri timin atje.Nė Australi kisha baxhanakun, Shabanin. Mė ka ndihmuar shumė,sepse kur njeriu ndėrron vend duhet tė nis nga fillimi.Anglishten e mėsova mirė nė Zelandėn e Re,sa qė nė Australi, shpesh kam shkuar edhe si pėrkthyes pėr tė ndihmuar njerėzit tanė.Nė Australi kam qėndruar deri nė vitin l984.Kisha njė fatkeqėsi, u lėndova.

E shita shtėpinė, njė shtėpi tė bukur.U ktheva nė Ulqin.Edhe kėtu e ndėrtova shtėpinė, sepse e kishte rrėnuar termeti.Bleva edhe ullishtė,se na ulqinakėt nuk mundemi pa ullinj.Fėmijėt nuk arriten tė adaptohen edhe pėrseri u ktheva nė Australi.Pėrseri nga fillimi.Dalengadalė,djali e kreu shkollėn,hyri nė punė, bėmė para.Bleva shtėpinė.Tash kam ardhur nė Ulqin, ende vuaj nga lėndimet qė pėsova atje.Jam pensionist.Kam qef tė rri kėtu edhe atje.Kam dėshirė tė vdes nė Ulqin, nė mesin e shokėve dhe miqve tė mi.

Para pesė vjetėve kam blerė njė shtėpi.Ka pasur shumė pemė nė oborrin e saj.Nuk e di a jeni nė dijeni se nė Australi kanė dėshirė tė kenė pemė, jo vetėm frutore, por edhe pėr bukuri.Kam mbjellė fiq e molla japoneze, kumbulla.Tash kanė nisur tė piqen fiqtė atje.Posa fola me djalin e mė tha se kanė ardhur njerėz tė na vizitojnė edhe kanė vjelur fiq tė pjekur.Ēka ka nė Ulqin, ka edhe nė Melburn tė Australisė.Edhe klima ėshtė e ngjashme kėtu me Ulqinin.Mė mungojnė shoktė me tė cilėt jam rritur.Nė Auastrali ėshtė gjithmonė verė.Gjithė shqiptarėt nga Ulqini dhe rrethina jemi sikur vėllazėn.Mentaliteti ynė atje ėshtė sikur ka qenė para 3o vjetėve nė Ulqin.Koka me tė dhimtė atje, menjėherė mblidhemi bashkė qofshin ata nga Ulqini, Kraja, Kullomza etj.Jemi edhe fetarė.Kemi xhaminė tonė, jo e ulqinakėve ,por e shqiptarėve tė besimit islam.Nė Kėshillin e xhamisė kam qenė 5- 6 vjet,tash ėshtė i biri i Ismet Gogės, ulqinak.Tė gjithė shkojmė e nderojmė njeri tjetrin.Nuk pyesim sa kush ka, por tė gjithė jemi shokė e miq.Na jemi nė vendin e huaj edhe patjetėr duhet ta duam njeri tjetrin.

Tė rinjtė i kisha porositė: nėse kanė vendosur pėr tė marrė rrugėt e mėrgimit. Nėse je punuer, shikon punėt e veta, merreni kėtė rrugė.Nėse nisesh edhe nuk interesohesh pėr tė punuar, mė mirė mos tė merret kjo rrugė,porosit Ismeti,ky gjastėdhjetėvjeēar nga Ulqini, i cili dhjetė muaj kalon nė vendlindje, por dy-tre muaj gjithėsesi edhe nė Australi. Intron

 

Marrėveshja me Podgoricės dhe Beogradit nga krahu pėr pavarėsinė e Malit tė Zi cilėsohet tradhti e karakterit tė paparė
Podgoricė:16 Mars
Pas nėnshkrimit tė marrėveshjes pėr formimin e bashkėsisė ndėrmjet Malit tė Zi dhe Serbisė nė Podgoricė kanė filluar zhvillime tė ndryshme politike.
Zėdhėnėsi i Partisė Demokratike tė Socialistėve tė Gjukanoviqit Igor Llukshiq tha se pret qė partnerėt e koalicionit do tė marrin njė qėndrim racional. Ai nuk pėrjashtoi mbajtjen e zgjedhjeve tė jashtėzakonshme nė rast se partnerėt dalin nga koalicioni.
Lidhja Liberale thotė se vendimi pėrfundimtar do tė merret nė dy ditėt e ardhshme.
 Zėdhėnėsi i kėsaj partie Peroviq nėnshkrimin e marrėveshjes mes Pogoricės dhe Beogradit e cilėsoi si tradhti tė karakterit tė paparė. Disa burime tė afėrta me liberalėt thonė se kjo parti nuk do tė pėrkrah mė qeverinė e kryeminstrit Vujanoviq. Ndėrkohė qė lideri i saj Miodrag Zhivkoviq ka refuzuar ftesėn e presidentit Gjukanoviq pėr njė takim tė paraparė pėr sot.
Nėnshkrimi i marrėveshjes pėr krijimin e bashkėsisė ndėrmjet Malit tė Zi dhe Serbisė ka ngjallur indinjatė edhe tek tė rinjtė tė tubuar rreth organizatave joqeveritare.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Valenten: Marrėveshja e Serbisė dhe Malit tė Zi nuk do tė ketė asnjė efekt nė Kosovė
Marrėveshja pėr krijimin e unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, sa i pėrket sigurisė nė Kosovė nuk do tė reflektoj kurrfarė efektesh, ka vlerėsuar komandanti i KFOR-it, gjenerali Marsel Valenten. Ai bėri kėto komente tė premten mbrėma nė njė emision qėndror tė njė televizioni nė Mitrovicė. "Sa i pėrket ēėshtjes sė sigurisė nė Kosovė kjo marrėveshje nuk do tė ketė kurrfarė efektesh.

Ne nga ana e KFOR-it do tė bėjmė ē`ėshtė e mundur qė tė kryejmė deturėn tonė", tha gjenerali Valenten.

 Marrėveshjėn e arritur pėr krijimin e bashkėsisė sė shteteve tė Serbisė dhe Malit tė Zi, ai e ka vlerėsuar nė frymėn e njėjtė si i deleguari evropian Havier Solana dhe kryeministri i Kosovės dr.Bajram Rexhepi. "Unė nuk jam jurist  dhe nuk kam  pasur kohė tė studioj kėtė marrėveshje e cila natyrisht duhet tė miratohet nga Parlamenti i Serbisė dhe Malit  tė Zi, por dėshrojė tė citoi z.Havier Solana, pėrfasuesin e lartė tė BE pėr politikė tė jashtme dhe ēėshtje tė sigurisė dhe Bajram Rexhepin, kryministrin e Kosovės, tė cilėt kanė thėnė se kjo pėr Kosovėn  nuk do tė ndėrrojė asgjė", tha gjenerali Valenten.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Pas marrėveshjes aleatėt malazezė i bėjnė presione Gjukanoviqit
PODGORICĖ:16 MARS
Duke theksuar se ishin tė tronditur nga Presidenti Millo Gjukanoviē, qė pranoi qė Mali i Zi tė qendronte edhe mė tej nė njė shtet tė pėrbashkėt me Serbinė, aleatėt e tij nė qeverinė malazeze, po kėrcėnojnė me zgjedhje tė parakohshme. Por, Presidenti Gjukanoviē i hodhi poshtė kritikat si "shpėrthime mocionale" dhe vuri nė dukje ato qė ai i cilėsoi se janė avantazhe tė reja pėr Malin e Zi, pėrfshi mundėsinė e zhvillimit tė njė referendumi pėr pavarėsi. "Unė do tė vazhdoj tė punoj qė t'i siguroj Malit tė Zi statusin e njė subjekti ndėrkombėtar dhe blloku qė ėshtė nė favor tė sovranitetit, nuk ka asnjė arsye tė ndihet i mashtruar", tha ai mbrėmė nė njė konferencė shtypi nė Podgoricė.
Qysh pas zgjedhjeve tė parakohshme, prillin e kaluar, presidenti Gjukanoviē dhe kryeministri Filip Vujanoviē kanė vepruar pėrmes njė koalicioni tė partive tė tyre, Partisė Demokratike tė Socialisteve (DPS) dhe Partisė Socialdemokrate (SDP) dhe me mbėshtetjen e Aleancės Liberale. Dje nė mėngjes nė Beograd, ata nėshkruan me liderėt serbė e jugosllavė njė marrėveshje, nė bazė tė sė cilės Jugosllavia e deritanishme do tė quhet "Serbi dhe Mali i Zi" dhe e shtyn vendimin pėrfundimtar pėr pavarėsi tė Malit tė Zi tė paktėn tre vjet. Zėdhėnėsi i SDP-sė Novak Axhiē e cilėsoi marrėveshjen si "njė abuzim klasik me besimin e qytetarėve malazezė qė votuan pėr liri, barazi dhe sovranitet". "Bashkėbiseduesit malazezė nuk kishin mandat nga SDP-ja, LS-ja dhe nga tė gjithė ata qė e quajnė veten 'sovranistė' pėr tė pranuar dhe pėr tė nėnshkruar diēka qė parashikon fundin e projektit tė pavarėsisė sė shtetit malazez", tha ai.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Rusia: Shteti i ri Serbi-Mal i Zi ruan stabilitetin nė Ballkan
MOSKĖ:16 MARS
Krijimi i shtetit tė ri Serbi-Mal i Zi do tė kontribuojė nė forcimin e stabilitetit nė Ballkan, qė duhet tė jetė i mbėshtetur nė parimin e "pashkelshmėrisė sė kufijve", deklaroi sot ministria e Jashtme ruse, cituar nga agjencia franceze e lajmeve AFP.
Nė kėtė mėnyrė, vazhdon komunikata e ministrisė,
 "kushtet pėr njė zgjidhje tė problemit tė Kosovės mbi bazėn e rezolutės 1244 tė kėshillit tė OKB-sė, qė parashikon respektimin e parimit tė sovranitetit dhe integritetit territorial, do tė jenė tė garantuara." Rusia e konsideron sė fundi "pozitiv" faktin qė Beogradi dhe Podgorica janė shprehur pėr "ruajtjen e njė shteti tė vetėm".
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
SHBA pėrshėndet marrėveshjen Serbi-Mali i Zi
VASHINGTON:16 MARS
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės pėrshėndetėn marrėveshjen e arritur dje mbi njė bashkim tė ri mes Serbisė dhe Malit tė Zi dhe deklaruan se ajo ishte nė pėrputhje me kėndvėshtrimin amerikan, se Mali Zi nuk duhej tė ndahej nga njė Jugosllavi demokratike. Marrėveshja e lartpėrmendur shtyn planet e Malit tė Zi pėr pavarėsi dhe jep shpresa se kufijtė e Ballkanit, nuk do tė pėsojnė ndryshime tė tjera tė dhunshme. "Ne i pėrshėndesim liderėt e Serbisė dhe Malit tė Zi pėr kėtė marrėveshje", deklaroi zėdhėnėsi i Departamentit amerikan tė Shtetit, Richard Boucher.
 "Kjo marrėveshje ėshtė nė pėrputhje me kėndvėshtrimin tonė pėr ekzistencėn e njė Mali tė Zi demokratik brenda njė Jugosllavie demokratike. Ne besojmė se marrėveshja e arritur tė enjten do tė ndihmojė Serbinė dhe Malin e Zi pėr tė pėrmbushur aspiratat pėr integrimin e plotė nė Europė dhe do tė nxisė stabilizimin brenda Jugosllavisė dhe nė rajon", shtoi ai. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės falenderuan Bashkimin Europian dhe shefin e Politikės sė Jashtme tė kėsaj organizate, Havier Solana, pėr ndihmėn e tyre nė negociatat pėr arritjen e marrėveshjes.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Kroacia pėrshėndet marrėveshjen Serbi-Mali i Zi
ZAGREBĖ:16 MARS
Ministria kroate e Punėve tė Jashtme, pėrshėndeti dje marrėveshjen e bashkimit Serbi-Mal i Zi, duke thėnė se ajo do tė favorizojė "normalizimin" e Ballkanit. "Ne mendojmė se kjo marrėveshje mbyll kapitullin e fundit tė njė epoke historike dhe se ajo hap perspektiva tė reja pėr marrėdhėniet dhe normalizimin nė rajon", thuhet nė komunikatėn e publikuar sot.
 Sipas marrėveshjes sė arritur, autoritetet indipendentiste tė Malit tė Zi, pranojnė qė vendi i tyre tė mbetet i bashkuar me Serbinė edhe pėrgjatė tre viteve tė ardhshme, pėrpara se sa tė marrė vendim pėrfundimtar.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Gjykata nė Shkup amniston ish-drejtuesit e UĒK-sė
SHKUPĖ:16 MARS
Gjykata numėr dy nė Shkup ka marrė vendim pėr amnistinė e ish-drejtuesve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare: Ali Ahmeti, Fazli Veliu, Hysni Shaqiri e disa tė tjerėve. Ky vendimi u mor nė pajtim me Ligjin e Amnistisė, tė miratuar para njė jave nga parlamenti.
Burime nga shkupi thonė se zhvarrosja e 10 civilėve shqiptarė, tė vrarė nė fshatin Luboten tė Shkupit, ėshtė paraparė tė bėhet me 25 mars ose me 2 gusht tė kėtij viti. Pėr vrasjen e kėtyre civilėve ngarkohet personalisht ministri i brendshėm maqedonas, Lube Boshkovski, i cili e kishte udhėhequr aksionin e forcave tė tij nė kėtė fshat, nė gusht tė vitit tė kaluar.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Gjeorgjevski-Holms: Implementim tė Marrėveshjes dhe ligjit tė amnistisė
SHKUPĖ:16 MARS
Kryeministri Ljubēo Gjerogjevski priti sot tė dėrguarin special tė SHBA pėr Ballkanin, Xhejms Holms (James Holmes).N nė kėtė takim Gjeogjevski shprehu mirėnjohjen pėr mbėshtetjen e SHBA nė Konferencėn e Donatorėve.
Tė dy zyrtarėt shprehėn besimin pėr implementimin e Marrėveshjes sė Paqes dhe ligjin e amnistisė i cili do tė kontribuojė nė vendosjen e rendit nė tė gjithė vendin dhe do tė ndihmojė nė kthimin e tė zhvendosurve.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
15.03.2002
TĖ  ZHGĖNJYER ME QĖNDRIMIN E GJUKANOVIQIT

Ulqin,l5 mars-Derisa dy aktorėt kryesorė ,kryetari Millo Gjukanoviq dhe kryeministri , Filip Vujanoviq thonė se kanė arritur tė ruajnė qenien shtetėrore dhe nacionale tė Malit tė Zi, qė sipas tyre, ka munguar qė nga viti l9l8,forcat promalazeze, sidomos liberalėt dhe socialdemokratėt janė tepėr tė zhgėnjyer me nėnshkrimin e kėsaj marrėveshje.Liberalėt ,mbrėmė kanė refuzuar tė takohen me Gjukanoviqin.Ata kanė paralajmėruar se

do tė dalin me qėndrim brenda njė afati shumė tė shkurtėr, mbase gjatė ditės sė sotme se nuk do ta mbėshtesin qeverinė republikane.

Nėnkryetari i socialdemokratėve,Miodrag Iliēkoviq ka thėnė se Gjukanoviqi dhe Vujanoviqi nuk kanė pasur mandat qė tė nėnshskruajnė kėtė marrėveshje.Ai ka thėnė se socialdemokratėt, tė cilėt deri mė tash kanė qenė nė koalicioin qeveritar me partinė e Gjukanoviqit, do tė vazhdojnė luftėn politike pėr tė drejtat nacionale dhe demokratike tė qytetarėve.

Se Gjukanoviqi nuk ka pasur legjitimitet ėshtė shprehur edhe drejtori i Qendrės sė Tranzicionit tė Podgoricės, Nebojsha Medojeviq,por entuziazmin mė tė madh e kanė shfqaur partitė proserbe nė Mal tė Zi.

Nga partitė shqiptare ka reaguar kryetari i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, Mehmet Bardhi, duke theksuar se partia e tij kur tė marrė tekstin integral tė nėnshkruar atėherė do tė dalė publikisht me qėndrimet e saj,por Bardhi ka thėnė se nuk ėshtė nė rregull qė ēėshtja e pakicave ka mbetur nė kompetencat e aleancės sė dy anėtarėve tė kėsaj kreature.

Shqiptarėt qė kanė mbėshtetur partinė e Gjukanoviqit, qė ėshtė afro gjysma e trupit votues tė tyre nė Mal tė Zi,janė shumė tė zhgėnjyer me gjestin e Millo Gjukanoviqit sepse ata i kanė besuar se do ta ndajė Malin e Zi nga Serbia,duke themeluar njė shtet tė pavarur tė njohur ndėrkombėtar,ku sovran do tė jenė qytetarėt.(Intron).

"Momēillo Perishiq mbrėmė ėshtė arrestuar nga ushtria jugosllave

BEOGRAD:15 MARS
Nėnkryetari i Qeverisė sė Serbisė dhe ish shef i shtatmadhorisė sė ushtrisė jugosllave, Momēillo Perishiq mbrėmė ėshtė arrestuar nga ushtria jugosllave - ka deklaruar shefi i kabinetit tė zotit Perishiq, Nebojsha Mandiq.
Ai poashtui ka thėnė se nuk i dimė shkaqet e arrestimit sė tij. Shėrbimi informativ i armatės jugosllave ka thėnė se ende nuk ka informacion zyrtar.Agjencia Reuters informon se Momēillo Perishiq ishte lider i lartė i ushtrisė jugosllave deri nė Nėntorin e vitit 1998, kur Sllobodan Millosheviqi e largoi nga posti pėr shkak tė kritikave tė zotit Perishiq lidhur me politikėn e atėhershme tė Sllobodan Millosheviqit nė Kosovė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
"Shtetet e Bashkuara pėrshėndesin marrėveshjen e arritur"
UASHINGTON:15 MARS
Shtetet e Bashkuara pėrshėndesin marrėveshjen e arritur ndėrmjet Serbisė e Malit tė Zi pėr krijimin e njė shteti tė ri dhe pėr shtyerjen e ēėshtjes sė pavarėsisė sė Malit tė Zi edhe pėr tri vjet ka thėnė mbrėmė vonė, zėdhėnėsi i departamentit tė shtetit, Richard Boucher.
Ai poashtu ka thėnė se Uashingtoni i ėshtė mirėnjohės rolit tė Evropės, e veēanėrisht diplomatit tė lartė tė Bashkimit Evropian, Javier Solana
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
EU - garanton ardhmėri pėr Serbinė dhe Malin e Zi dhe pėr tėrė rajonin

BARCELONĖ:15 MARS
Nė njė konferencė pėr shtyp nė kuadėr tė samitit tė Bashkimit Evropian, Josep Pique, ministėr i jashtėm i Spanjės, qė ėshtė kryesuese e Bashkimit Evropian, deklaroi se zhvillimet lidhur me Bashkėsinė ndėrmjet Serbisė e Malit tė Zi paraqesin njė lajm jashtėzakonisht tė mirė, sepse nė kėtė mėnyrė vazhdon tė mbahet uniteti i tyre, qė garanton ardhmėri pėr Serbinė dhe Malin e Zi dhe pėr tėrė rajonin drejt integrimeve nė strukturat evropiane.
Ėshtė raportuar se nė kėtė samit tė Bashkimit Evroipian nė Barcelonė do tė marrin pjesė edhe presidenti jugosllav, Vojisllav Koshtunica dhe ai i Malit
tė Zi, Millo Gjukanoviq.
Policia spanjolle ėshtė pėrleshur me afro 100 demonstrues tė maskuar nė njė nga sheshet qendrore tė Barcelonės, disa orė pasi kishte filluar samiti i Bashkimit Evropian. Reporteri i agjencisė FP ka informuar se disa demonstrues qė janė arrestuar nga policia.
Nė Barcelonė ndhodhen afro 8.500 policė pėr tė siguruar samitin dyditor tė Bashkimit Evropian.
Demonstrata kryeosre kundėr kėtij samiti ėshtė planifikuar pėr tė shtunėn.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Plani i sponsoruar nga Bashkimi Evropian
BEOGRAD:15 MARS
Plani i sponsoruar nga Bashkimi Evropian pėr njė ristrukturim drastik tė federatės sė tashme jugosllave nė njė bashkėsi tė butė ndėrmjet Serbisė e Malit tė Zi, sot u kritikua nga ministri i drejtėsisė nė qeverinė e Serbisė, Vlladan Batiq.
Ky imitim i shtetit nuk do tė mbijetoj gjatė tha Batiq duke shtuar se se njė lloj i tillė i bashkėsisė sė butė nuk ekziston askund nė praktikėdhe as nė teorinė politike raporton agjencia AP nga Beogradi.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
PEROVIQ tradhėti nė pėrmasa tė papara.
PODGORICĖ:15 MARS
Zėdhėnėsi i Lidhjes Liberale nė Mal tė Zi, Sllavko Peroviq ka vlerėsuar se nėnshkrimi i marrėveshjes pėr ridefinimin e marėdhėnieve ndėrmjet Serbisė e Malit tė Zi paraqet tradhėti nė pėrmasa tė papara.
Krahu i pro-pavarėsisė thotė se marrėveshja mes Podgoricės dhe Beogradit ia ka mbyllur derėn pavarėsisė sė Malit tė Zi
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Socialdemokratėt kanė thėnė se do tė braktisin qeverinė.
Podgoricė: 15 Mars
Nėnkryetari i Partisė Socialdemokrate tė Malit tė Zi, Miodrag Iliēkoviq tha se me marrėveshjen e nėnshkruar mes Beogradit dhe Podgoricės tentohet tė shlyhet Mali i Zi. Ai ka theksuar se z. Gjukanoviq nuk ka pasur mandatin e Partisė Socialdemokrate qė tė nėnshkruajė kėtė marrėveshje e mė sė paku tė qytetarėve tė cilėt e kanė votuar pėr projektin qė e kemi fituar pushtetin dhe kemi formuar qeverinė. Me kėtė Mali i Zi nuk hynė nė Evropė, siē tentohet tė shpjegohet, por me kėtė tentohet tė fshihet emri i tij. Socialdemokratėt kanė thėnė se do tė braktisin qeverinė.
Ndėrkaq liberalėt malazezė thonė se do tė deklarohen pasi presidenti Gjukanoviq t'i njoftojė me detajet e bisedimeve dhe me dokumentin e nėnshkruar.
Vesna Peroviq nga Lidhja Liberale thotė se liberalėt janė tė shokuar me nėnshkrimin e kėtij dokumenti, sepse me kėtė ėshtė mbyllur dera pėr pavarėsinė e Malit tė Zi.
Nga ana tjetėr partitė e tubuar rreth koalicionit "bashkė pėr jugosllavi" kanė pėrshėndetur nėnshkrimin e marrėveshjes.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Qeveria malazeze propozon projekt-ligjin mbi shfuqizimin e dėnimit me vdekje
PODGORICE:15 MARS
Qeveria malazeze ka propozuar njė projekt-ligj, i cili e zėvendėson dėnimin me vdekje me njė dėnim me burgim prej 40-vjetėsh. Kjo masė, e paraqitur tė mėrkurėn (13 mars), ėshtė nė pėrputhje me standartet Europiane, sipas qeverisė.
Qeveria vėrejti se pothuajse tė gjitha vendet Europiane, pėrfshirė shtetet e ish-Jugosllavisė, tashmė kanė vepruar duke e shfuqizuar dėnimin me vdekje. Votimi mbi projekt-ligjin pritet sė shpejti.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
LAJME MORTORE

Vdiqen 

Fejzie Mustafa (48) Sukubin-Anė tė Malit
Miliha Hajdinaga ,e lindur Hoxha  (61) Ulqin

 
14.03.2002
PĖRSE QYTETARĖT E ULQINIT INJOROJNĖ TRIBUNAT PUBLIKE ?

 Ulqin,l4 mars-Gjatė tri ditėve tė kaluara nė tri qendrat kryesore lokale tė komunės sė Ulqinit:Shtoj, Katėrkollė e qytet   u zhvilluan tribuna me qytetarė e nė fokus tė trajtimit ishte  projektbuxheti i sivjetėm, i cili paralajmėrohet se do tė  miratohet deri nė fund tė kėtij muaji.Projektbuxheti ėshtė hartuar nė bashkėpunim me shoqatėn amerikane ICMA.KJo shoqatė premton se do tė investojė nė Ulqin l milion e 2oo mijė marka gjermane.Dokumenti ėshtė botuar nė 5 mijė ekzemplarė me qėllim qė atė tė kenė mundėsi ta kenė nė duar qytetarėt e Ulqinit , tė japin vėrejtjet e tyre edhe tė inicojnė ndonjė projekt qė do tė mund tė realizohej me kėto mjete qė parashihen tė grumbullohen.Njė numėr i vogėl qytetarėsh, sidomos nė qytetin e Ulqinit ,morėn pjesė nė tribunėn e mbrėmshme ku ndodheshin pėrfaqėsuesit e pushtetit vendor dhe tė shoqatės amerikane.Megjithat,dokumenti i publikuar edhe jep tė dhėnat elementare tė buxhetit,hasi nė vėrejtje tė shumta tė disa shoqatave joqeveritare, siē ėshtė “Kalimera” pėrfaqėsuesi i sė cilės apeloi qė tė mbrohet ky ambient nga ndotėsit e shumtė siē ėshtė kanali i Portomilenės.Kryetari i kėsaj shoqate, Xhelal Hoxhiq  shfaqi mendimin se Ulqini duhet tė kyēet nė sistemin unik tė ujėsjellėsit, kurse inxhenieri Fejzo Hoxhiqi,bėri apel te pushteti lokal qė tė definojė marrėdheniet me ndėrmarrjen “Morsko dobro” e cila po vjel mjete tė mėdha nė komunėn e Ulqinit edhe zapton hapėsira qė bien ndesh me ligjin.Ky  orator apeloi po ashtu qė tė ruhet lumi Buna sepse nė bregun e tij nuk ka mė kulla tė peshkatarėve, janė ngritur ndėrtesa tė mėdha, restorante,por nuk janė ulqinakė.Kryetari i  Partisė sė Prosperitetit Demokratik, Osman Rexha dha disa vėrejtje profesioniste pėr projektbuxhetin qė ndodhet nė diskutim publik,shfaqi edhe mospajtim me projektet qė janė kandiduar tė realizohen  me ndihmėn e shoqatės amerikane.Sipas tij, ky pėrcaktim nuk ėshtė i qėlluar, sepse Ulqini ka sasira tė mjaftueshme uji.

Nuk ėshtė nevoja qė tė hapen katėr puse,por Ulqini ka nevojė pėr njė fabrikė tė ujit tė spastruar.Zotri Rexha pėrmendi 2 milion markat e Bashkėsisė Evropiane qė nuk dihet asgjė pėr fatin e tyre, si dhe 35o mijė markat e dedikuara pėr angazhimin e tyre nė ndėrtimin e Shtėpisė sė kulturės, por nė mėnyrė tė heshtur u pėrdoren pėr ndėrtimin e kanalizimit nė lagjen e Pinjeshit.Ai i bėri lutje shoqatės amerikane qė  tė mos mbėshtesė asnjė projekt nė Ulqin para zgjedhjeve lokale, sepse siē tha ai mund tė pėrdoren pėr  poena politike.

Nazif Cungu ,kryetar i Qendrės sė biznesit tha se Ulqini ka nevojė tė madhe pėr  revidimin e planit urbanistik,por ai kėrkoi nga pushteti lokal pėrkushtimin mė tė madh pėr pėrgatitjen e sezonit turistik, ndėrsa deponinė e hedhurinave nė Braticė nuk e ka  vendin aty, por nė atė lokalitet tė ngriten komplekse tė objekteve turistike.

 Kryetari i Shoqatės “Kalaja” Ismet Karamanaga  u bėri kritikė pushtetarėve lokalė qė nuk kishin realizuar vitin e kaluar 6o mijė marka pėr riparimin e rrugėve nė kėshtjellė,por ai paraqiti edhe qėndrimin e shoqatave joqeveritare tė Ulqinit se me kėtė buxhet janė paraaparė vetėm l5 mijė marka gjermane, e sipas tij, ato  meritojnė  shuma mė tė mėdha mjetesh  sepse realizojnė projekte shumė tė rėndėsishme pėr Ulqinin.Dhe nė fund detyrimisht shtrohet njė pyetje:pėrse tribunat qė organizon administrata lokale nuk ngjall interesim tė qytetarėve sikur ndodh nė zonat rurale,kurse nėpėr koluare dėgjohen vėrejtje shumė tė mėdha.(Intron) 

 

Nė Beograd arrihet marrėveshja - Jugosllavi mė nuk do tė ketė, shteti i ri quhet Serbia e Mali i Zi

BEOGRAD:14 MARS
Presidenti jugosllav,Vojisllav Koshtunica presidenti malazez,Milo Gjukanoviq ,kryeministrat e Serbisė dhe Malit tė Zi dhe shefi i politikės sė jashtėme tė Bashkimit Evropian ,Javier Solana kanė nėnshkruar nė Beograd Marrveshjen pėr bashkėsinė e re shtetėrore me emėrin Serbia dhe Mali i Zipėr njė periudhė trevjeēare, pas sė cilės shetet anėtare mund tė dalin nga bashkėsia dhe tė kėrkojnė pavarėsi me njohje ndėrkombėtare.
Nė dokumentin e nėnshkruar nė Beograd thuhet se po tė tėrhiqet Mali i Zi nga bashkėsia shtetėrore, dokumentet ndėrkombėtare tė ndėrlidhura me Republikėn Federale Jugosllave, nė veēanti Rezoluta 1244 e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė -do tė ndėrlidhen dhe do tė kenė tė bėjnė me Serbinė si trashėgimtare e sajė.
Sipas kėtij formulimi, Marrėveshja e nėshkruar nė Beograd heq emrin Jugosllavi, por lė tė nėnkuptohet se Serbia nė mėnyrė implicite shpallet trashėgimtare e RFJ-sė dhe e Rezolutės 1244, qė ka tė bėjė me Kosovėn.Udhėheqėsit serbė dhe malazezė kanė nėnshkruar nė Beograd njė marrėveshje pėr ribėrjen e Jugosllavisė, duke ndaluar shpėrbėrjen e pjesės sė mbetur.Pas bisedimeve nė Beograd, qė vazhduan deri natėn vonė, presidenti jugosllav, Vojisllav Koshtunica, tha se ai dhe presidenti malazez, Milo Gjukanoviē, kishin rėnė dakord pėr njė zgjedhje tė re dhe origjinale pėr tė ardhmen e Jugosllavisė.
Marrėveshja u arrit nėn ndėrmjetėsimin e shefit pėr politikėn e jashtme dhe tė sigurisė tė Bashkimit Evropian, Havier Solana, i cili do ta mund tė ēojė kėtė lajm nė takimin e nivelit tė lartė tė BE-sė nė Barcelonė kėtė fundjavė.Zoti Solana, tha se marrėveshja ishte njė hap i madh drejt stabilitetit nė rajonin e Ballkanit dhe nė tė gjithė Evropėn.Nga ana e tij, zoti Gjukanoviē tha se populli malazez, shumė prej tė cilėve duan pavarėsi tė plotė, kishin tė gjitha arsyet pėr tė qenė tė kėnaqur me marrėveshjen, megjithatė ai nuk pėrjashtoi tė drejtėn e vendit tė tij pėr vet-vendosje nė njė periudhė nė tė ardhmen.
'Serbi e Mali i Zi'
Marrėveshja
- Jugosllavia riemėrohet
- Disa institucione tė pėrbashkėta
- Politikė e jashtme e pėrbashkėt
- Mbrojte e pėrbashkėt
- Dogana dhe ekonomi tė veēanta
- Zgjedhje nė vjeshtė
Serbia dhe Mali i Zi do tė mbeten bashkė, jo si njė federatė apo konfederatė, por si shtete gjysmė tė pavarur.Ato do tė jenė pėrgjegjėse pėr ekonomitė e tyre, por do tė kenė pėrgjegjėsi tė pėrbashkėt pėr ēėshtjet e jashtme dhe mbrojtjen. Ato do tė kenė gjithashtu monedhat e tyre dhe rregulla doganore tė veēanta.
Kryeministri serb, Zoran Xhinxhiē, tha se vendi i ri mund tė quhet 'Serbia dhe Mali i Zi', duke vulosur nė histori emrin 'Jugosllavi', qė ėshtė i lidhur me njė dekadė gjakderdhjeje.BE-ja kishte frikė se plani malazez pėr tė mbajtur njė referendum pėr pavarėsinė do tė inkurajonte pjesė tė tjera mė pak tė qėndrueshme tė Balklanit, veēanėrisht Kosovėn, pėr ta shfrytėzuar kėtė ide.Sipas zotit Xhinxhiē, presidenti malazez ka pranuar tė heqė dorė nga planet e tij pėr referendum.Tė dyja palėt do tė punojnė tani pėr tė rishkruar kushtetutėn e epokės sė Millosheviēit, dhe tė pėrgatiten pėr zgjedhjet federale nga fundi i vitit.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
DJINGJIQ-Ristrukturim i federatės jugosllave

Sėrbia dhe Mali i Zi nėnshkruan njė marrėveshje pėr ristrukturimin e federatės jugosllave, duke u dhėnė kėtyre dy republikave mė shumė pavarėsi nga njera tjetra dhe vendit njė emėr tė ri. Marrėveshje, e ndėrmjetėsuar nga Bashkimi Evropian, u nėnshkrua sot nė Beograd.
Kryeministri i Sėrbisė Zoran Djindic tha se emri i ri i vendit do tė jetė Sėrbia dhe Mali i Zi dhe do tė pėrbėhet nga dy shtete gjysėm tė pavarur. Ai shtoi se kėto dy shtete do tė kenė politikė tė pėrbashkėt nė ēėshtjet e mbrojtjes dhe ato tė jashtme, por do tė kenė sisteme tė pavarura ekonomike e monetare si dhe nė shėrbimet e doganave.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Komisioni Evropian, organi ekzekutiv i Bashkimit Evropian, e pėrshėndeti Marrėveshjen e ndėrmejtėsuar nga BE-ja nė Beograd
BRUKSEL:14 MARS
Komisioni Evropian, organi ekzekutiv i Bashkimit Evropian, e pėrshėndeti Marrėveshjen e ndėrmejtėsuar nga BE-ja nė Beograd, pėr bashkėsinė e re shtetėrore ;Serbia dhe Mali i Zi; si lajm tė mirė pėr Evropėn dhe ardhmėrinė e Ballkanit perėndimor nė rrugėn pėr nė Bashkimin Evropian.
Zėdhėnėsi i Komisionit, Gunnar Wiegand ka thėnė nė konferencė pėr shtypin nė Bruksel se Marrveshja ėshtė hap i madh pėrpara nė sigurimin e stabilitetit
nė mbarė rajoninCopyright © 2002 intron-presse /HB/
Marrėveshja pėr ri-rregullimin e raporteve Serbi-Mali Zi nė masė tė madhe reflektohet ndaj statusit tė ardhėshėm tė Kosovės
PRISHTINĖ:14 MARS
Fakti se Serbia dhe Mali i Zi vendosėn tė rrinė nė njė shtet tė pėrbashkėt nuk prek statusin e Kosovės dhe rolin e UNMIK-ut nė Kosovė dhe Kėshilli i Sigurimit akoma ėshtė i ngarkuar me tė gjitha ēėshtjet lidhur me Kosovėn ka thėnė nė Prishtinė zėdhėnėsja Suzan Manuel.
Kryeministri i Kosovės, Rexhep Bajrami lidhur me kėto zhvillime lajmėroi konferencė pėr shtypin, kurse profesori i Univerzitetit tė Prishtinės, Enver Hasani, thotė se Marrėveshja pėr ri-rregullimin e raporteve Serbi-Mali Zi nė masė tė madhe reflektohet ndaj statusit tė ardhėshėm tė Kosovės
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
FUNDI I NJE ANAKRONIZMI

PĖRGADITUR NGA:PATRICK MOORE, analist i REL

Emri Jugosllavi mbase nuk do te jete edhe shume kohe ne perdorim, sepse duket se tash sa kohe i ka kaluar afati i perdorimit.
Shtypi malazez ka raportuar se pavarresisht nga forma e ujdise ndermjet Serbise dhe Malit te Zi, cilido qofte asociacion i ri i tyre, ka pak gjasa te emertohet - Jugosllavi.Beogradi favorizon termin Federata e Serbise dhe Malit te Zi, ndersa emertimin Unioni i Serbise dhe Malit te Zi, e preferon Podgorica.
Ideja e jugosllavizmit ; perkatesisht bashkesise se sllaveve te jugut ; eshte koncept kroat qe daton nga shekulli i 19-te. Mendimtaret kroat supozonin se bashkepunimi me i ngusht me fqinjet etnikisht me te afert, do te ishte shpresa me e mire per popullin e tyre, qe atebote ishte i pergjysmuar ndermjet austriakeve dhe hungarezeve brenda monarkise se Habsburgut dhe subjekt i presionit te levizjeve nacionaliste nga Hungaria
dhe Italia.
Shkurt, jugosllavizmi ishte koncept qe lindi nga dobesia e nje populli, qe nuk kishte pavarresi te vertete shteterore per shekuj dhe pak shpresa per ta realizuar ate ne nje te ardhme te afert.
Shteti jugosllav qe lindi ne perfundim te Luftes se Pare Boterore ishte pjelle e angazhimit te politikaneve aleat per te detyruar lideret serbe te bashkpunojne me politikanet kroat dhe te tjere ne ekzil nga Monarkia e
Habsburgut.
Serbia shpresonte te krijonte Serbine e Madhe me numer jo te madh te sllaveve romano-katolik, por pas disfates se Mbreterise se Serbise nga forcat e boshtit, lideret e saj ne ekzil nuk kishin zgjedhje tjeter pos te vepronin sipas vullnetit te aleateve.
Shteti i ri fillimisht ishte emertuar Mbreteria e Serbeve, Kroateve dhe Slloveneve. Pas gati nje dekade jo-stabiliteti politik, Mbreti Aleksander Karagjorgjeviq, me 6 janar te vitit 1929, kishte shpallur Mbreterine e Jugosllavise. Ky shtet i dominuar nga serbet vazhdoj se ekzistuari deri ne pranveren e vitit 1941.
Shteti komunist jugosllav, qe doli nga Lufta e Dyte Boterore, ishte i bazuar ne barazine kombetare, sepaku ne teori. Serbet, kroatet, sllovenet, maqedonasit dhe malazezet ishin shpallur popuj shteteformues. Myslimanet sllave kishin marre statusin e njejte dy dekada me vone. Ne vendin me emertimin qe do te thoshte Toke e sllaveve te jugut, hungarezet dhe shqiptaret jo-sllav fillimisht kishin statusin e pakices dhe pastaj te kombesise.
Ne fakt ky vend ishte Toke e Partise Komuniste.
Por, kur Slobodan Millosheviqi hetoi se Jugosllavine nuk do te mund ta rrembente per synimet e tija, ai vendosi ta shkaterroj ate. Ajo qe pastaj mbeti nga ai shtet, duke perfshire Kosoven dhe Malin e Zi, ishte Serbia e Madhe. Politika e tij ne vitin 1999, humbi Kosoven, ku shqiptaret deshirojne pavarresi te plote. Pavarresi synon edhe udheheqja aktuale e Malit te Zi.
Ajo qe ka mbetur nga Jugosllavia eshte ne fazen perfundimtare te dezintegrimit.
Pavarresisht nese Mali i Zi do te mbetet ne ndonje aranzhman politik me Serbine ose jo, shteti qe quhej Toke e sllaveve te jugut tash sa kohe ka pushuar se ekzistuari.
Millosheviqi kishte mbajtur emertimin Jugosllavi me shpresen per te mbajtur pronen dhe prestigjin nderkombetar.
Keto shpresa, bashk me Jugosllavine, tash i takojne historise.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Zgjidhje jokonvencionale? Pas nėnshkrimit tė marrėveshjes pėr shtetin e ri serbo-malazez
KOMENTE NGA:Adelhajd Fajlke - Timan


Si si do tė pagėzohet fėmija natyrisht qė nuk ėshtė kaq e rėndėsishme sa ecuria e tij e mėtejshme. Nga ana tjetėr, edhe emri paraqet nė vetvete njė program: premisat pėr njė zhvillim tė mbarė fėmijės i jepen qė nė djep, qė nė ēastin kur i vihet emri dhe tė afėrmit e nunėt formulojnė urimet e tyre.
Ē“arritėn atėhere tė pagėzojnė sot nė Beograd nuni i lumtur Solana dhe baballarėt Djinxhiē dhe Djukanoviē? Nėse "Jugosllavia" shndėrrohet nė "Serbi dhe Mal tė Zi", a duhet kuptuar ky si njė shndėrrim i federatės nė konfederatė, i republikės sė deritanishme federale nė njė aleancė shtetesh me tė drejta tė barabarta?

Nėse u beson protagonistėve tė kompromisit, shteti i ri ėshtė diēka "krejt e re" dhe "jokonvencionale", e cila duke siguruar simbiozėn e dy shteteve tė ish-mbetjes jugosllave, nuk pengon tendencat e tyre emancipuese.
Ndėrmjetėsimi evropian duket tė ketė bėrė tė pamundurėn tė mundur: tre eksponentėt mė tė rėndėsishėm tė politikės serbe dhe malazeze, konkurrentė dhe antipode, arritėn tė bien dakord pėr njė formulė, e cila duke garantuar ruajtjen e prestigjit siguron edhe mbijetesėn e tyre politike.

Shteti i pėrbashkėt do tė vazhdojė tė ketė njė president dhe parlament tė pėrbashkėt. Tė pėrbashkėta do tė vazhdojnė tė mbeten edhe linjat e politikės sė jashtme, tė mbrojtjes, marrėdhėniet e tregtisė sė jashtme, linjat e
politikės ekonomike, politika e pakicave dhe drejtėsia. Kuadri i pėrgjithshėm i Jugosllavisė sė vjetėr do tė vazhdojė tė ruhet edhe nė tė ardhmen, tė paktėn nė pamjen e jashtme.

"E reja" dhe njėkohėsisht "jokonvencionalja" nė kompromisin e tanishėm i takon me sa duket republikave pėrbėrėse, tė cilat fitojnė nė tė ardhmen mė shumė pavarėsi. Njė hap i tillė nuk bėn tjetėr veēse legjitimon situatėn ekzistuese, tė reflektuar psh. nė faktin qė nė Malin e Zi ėshtė hedhur nė qarkullim Euro, ndėrkohė qė nė Serbi vazhdon tė operohet me dinarin serbo-jugosllav, si edhe nė sitemin e ndryshėm doganor. Se si do tė veprohet mė vonė, nė rast se zhvillimi ekonomik do tė paraqesė ritme tė ndryshme, kjo mbetet tė shihet. Marrėveshja pėrdor nė kėtė rast formulėn e "harmonizimit", tė cilėn e lidh me synimin pėr t“iu pėrshtatur standarteve evropiane.
Marrėveshja pėr bashkėpunimin e mėtejshėm midis Beogradit dhe Podgoricės do tė duhet tė kapėrcejė jo pak pengesa. Pėr tė hyrė nė fuqi, ajo duhet ratifikuar fillimisht prej parlamenteve tė federatės dhe republikave pėrbėrėse. Vėshtirėsitė mė tė mėdha priten nė kėtė kuadėr nė Malin e Zi, presidenti i tė cilit Milo Djukanoviē u ka premtuar partnerėve koalues dhe zgjedhėsve zhvillimin e referendumit pėr shkėputje nga Jugosllavia. Shtyrja trevjeēare e kėtyre planeve, e arritur me marrėveshjen e sotme, u cilėsua prej Lidhjes Liberale dhe prej partive shqiptare qė sot si "tradhėti". Kjo nė njė kohė kur popullariteti i Xhukanoviēit kishte rėnė dukshėm si pasojė e refuzimit tė mbėshtetjes sė idesė sė referendumit nga ana e partnerėve evropianė. Nėse presidenti malezez do t“ia dalė tė mbijetojė politikisht, kjo duket mė se e pasigurtė. Radikalizimi i mbėshtetėsve tė opcionit tė pavarėsisė nga ana tjetėr do ta vinte Malin e Zi nė njė provė tė vėshtirė.

Ndėrmjetėsimi aktiv i Solanės u kurorėzua sot me njė kompromis, i cili para sė gjithash ka vlerėn e "fitimit tė kohės". Bashkėekzistenca e re, nėse do tė arrijė tė ratifikohet prej parlamenteve pėrkatėse, do tė ketė vlerė pėr tė paktėn tre vjet. Zhvillimet kėrkojnė kohė, dhe pikėrisht kjo ėshtė edhe karta eme tė cilėn synon tė luajė Perėndimi edhe kėtė herė, pavarėsisht nga forma qė do tė marrė dikur shteti i ri. Me fitimin e kohės nė raportet midis Serbisė dhe Malit tė Zi, shmanget edhe pyetja delikate, se ē“do tė ndodhė me Kosovėsn, nėse federata jugosllave nuk ekziston mė? Se ē“vend zė Kosova nė "Serbi dhe Malin e Zi" kjo ėshtė qė sot e paqartė, megjithėse irelevant, sa kohė qė administrata e OKB-sė e veēon atė administrativisht e politikisht, duke e varėsuar vetėm nga vendimet e Kėshillit tė Sigurimit.

Zhvillimi i rajonit mund tė arrihet vetėm pėrmes harmonizimit tė vazhdimit tė mbėshtetjes, ofertave integruese dhe stabilitetit tė brendshėm. Tė gjithė nunėt dhe baballarėt duhet ta shoqėrojnė "fėmijėn" e pagėzuar sot me pėrgjegjėsi dhe vullnet bashkėpunimi, nė mėnyrė qė Jugosllavia e sotme tė bėhet njė pjesėtar i denjė i familjes evropiane dhe jo tė shndėrrohet sėrish nė "tmerrin" e saj.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Nė Beograd arrihet marrėveshja - Jugosllavi mė nuk do tė ketė, shteti i ri quhet Serbia e Mali i Zi
Beograd:14 MARS
Gjatė natės sė mbrėmshme nė Beograd ėshtė arritur marrėveshja pėr bashkėsinė e ardhshme midis Serbisė dhe Malit tė Zi, nė arritjen e sė cilės ka ndėrmjetėsuar pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian Havier Solana.
Presidenti jugosllav Vojisllav Koshtunica ka thėnė sot nė mėngjes se Serbia dhe Mali i Zi do tė vazhojnė tė jetojnė nė njė bashkėsi tė pėrbashkėt shtetėrore. Sipas tij, bashkėsia e ardhshme nuk do tė jetė "as federatė e
brishtė, as konfederatė, por fjala ėshtė pėr zgjidhjen e re origjinale".
Shteti i ri do tė quhet Serbia dhe Mali i Zi. Do tė ketė presidentin dhe njė karrikė nė Kombet e Bashkuara.
Njoftohet se Mali i Zi edhe mė tutje do tė mbajė sistemin e ndarė doganor dhe euron si valutė.
Ndėrkaq, nėnkryetari i qeverisė jugosllave Mirolub Labus ka thėnė se fjala ėshtė pėr njė konfederatė me dy tregje tė ndara, tė cilat mė vonė do tė harmonizohen.
Labus thotė se askush nuk ėshtė i lumtur me kėtė zgjidhje, por do tė shihet se sa kėto garancione do tė vlejnė dhe nėse do tė arrihen tė harmonizohen nė afat tė caktuar.
Zyrtarėt malazezė nė kėto bisedime nuk janė prononcuar deri mė tash.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
13.03.2002
PĖRKUJTIMORE E REFUGJATĖVE KOSOVARĖ

Ulqin,l3 mars – Nė oborrin e Komunės sė Ulqinit filloi sot ndėrtimi i pėrkujtimores sė tė dėbuarve shqiptarė tė Kosovės nga regjimi i egėr i Millosheviqit.Shqiptarėt tė pėrndjekur tė Kosovės, tė ardhur nė vitet l998 dhe l999, sė pari nė qytetin  e Ulqinit kanė zėnė vend nė oborrin e ndėrtesės sė qeverisjes vendore edhe aty kanė pritur qė tė arrijnė familjet ulqinake pėr tė strehuar ato.Kanė arritur atėherė tė lodhur, tė plagosur, tė dėrmuar nė shpirt sepse hordhitė serbe u paten vrarė mė tė dashurit tė tyre, u kanė djegur shtėpitė, kanė qenė tė eshtuar, tė bėrė shkrum.

Pikėrisht nė atė vend, do tė ngritet monumenti nė shenjė falenderimi  popullit tė Ulqinit qė i strehuan edhe pėrballuan bashkėrisht sfidat mė tė rėnda kombėtare nė fund tė mijėvjeēarit tė kaluar.

Pėrkujtimoren e ngrisin vetė qytetarėt e Kosovės nė  lokacionin qė e ka miratuar njėzėri parlamenti lokal i Ulqinit edhe do tė pėrurohet solemnisht tė shtunėn e  javės sė parė tė muajit prill, kur  ėshtė dita e komunės sė Ulqinit.(Intron)

NĖ PINJESH TĖ ULQINIT NDAHEN BANESA USHTARAKE

Ulqin, l3 mars- Mediat malazeze kanė njoftuar se nė njė solemnitet rasti, nė lagajen Pinjesh tė Ulqinit, dhjetė pjesėtarėve tė korpusit tė Marinės luftarake tė UJ u janė ndarė banesat,- ka kumtuar shėrbimi pėr informim i ML tė UJ.Ēelėsat i ka dorėzuar, siē theksohet nė kėtė komunikatė, komandanti i Flotės sė ML tė UJ, Jovan Gėrbavac.

Asnjė reagim nuk ėshtė paraqitur nga partitė politike  lidhur me ndarjen e kėtyre banesave. Nuk dihet a janė ato nga kontigjenti i l3o banesave tė cilat ia  fali UJ Mali i Zi nė vitin l995  derisa kryetar Momir Bullatoviqi.

Atėherė qe shumė aktuale edhe ndėrtimi i portit luftarak nė gjirin e Valdanosit edhe opozita malazeze e kundėrshtoi fuqishėm kėtė ide, e cila, fatmirėsisht nuk u realizua, por as nuk ėshtė anuluar.Ndėrkaq,ish-kryetari i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, i ndjeri Bajram Rexha projektin e ndėrtimit tė portit luftarak dhe l3o banesat nė Pinjesh i cilėsoi si provokim tė rėndė ndaj shqiptarėve tė Ulqinit dhe veprime tė drejtpėrdrejta pėr ndėrrimin e strukturės sė kėtushme etnike.

Sipas tė gjitha gjasėve, edhe banesat e reja nė kodrėn mė tė preferuar turistike nė Ulqin, Pinjesh, kanė po kėtė qėllim.(Intron)

KUR SHQIPEN SHQIPTARĖT E MĖSOJNĖ SI GJUHĖ TĖ HUAJ!?

Shqiptarėt e Tivarit
Tivar,l3 mars-  Sipas tė dhėnave zyrtare tė regjistrimit tė fundit tė popullsisė nė Mal tė Zi(l99l), nė strukturėn e popullsisė nė Komunėn e  Tivarit, shqiptarėt marrin pjesė mė l2,5l pėr qind edhe pjesa derrmuese e tyre janė tė koncentruar nė zonat kufitare me Shkodrėn, konkretisht nė trevėn e Krajės dhe tė Shestanit.Derisa nė Krajėn e Poshtme, ku jeton elementi shqiptar i besimit islam, janė ruajtur traditat nacionale, ndėrkaq nė Krajėn e Sipme (Shestan, Lijare,Brisk,Muriq,Pinē, Bes, Dedaj,Karanikej)ėshtė njė gjendje tjetėr-asimilimi i shqiptarėve ,po thuaj, ėshtė nė shkallėn mė tė lartė, mbi tė gjitha ai i elementit katolik,migrimet lokale nė mjedise tjera,ku nuk flitet shqip, martesat me nacionalitete sllave, shkollimi nė gjuhėn joamtare,predikimi nė kishė, po ashtu, nė gjuhė tė huaj,i kanė lėnė pasojat mė tė rėnda te kjo popullatė.Mirėpo,edhe shqiptarėt e ritit islam tė Krajės sė Sipme janė shumė tė rrezikuar pėr tė humbur identitetin e tyre kombėtar.Ėshtė njė dukuri unike ndoshta nė Evropė.Nxėnėsit shqiptarė, nė familjet e tyre flasin nė gjuhėn amtare, ndėrsa nė Shkollėn fillore tė Gjuraēit, mėsojnė nė gjuhėn serbe, e tash dy vjet gjuhėn shqipe e mėsojnė si gjuhė tė “huaj”!?

Gjithėsesi,elementi i ruajtur , i cili dėshmon pėrkatėsinė dhe lashtėsinė shqiptare, nuk ėshtė vetėm  ai pohimi deritash i papėrgjėnjeshtuar, se  Buzuku “ mund tė ketė qenė nga Shestani i Krajės, shqiptarėt e ikur nė shek.l8 nga kėtu  e vendosja e tyre nė Arbanas tė Zarės, por veshja popullore e shestaneshave ėshtė monumenti mė bindės i pėrkatėsisė shqiptare tė kėsaj popullate.Studiuesit shqiptarė, e nė veēanti Prof. Dr. Ruzhdi Ushaku , veshjen e shestaneshave e quan fenomen tė vėrtetė tė rrallė , dhe ,sipas tė gjitha gjasėve,me njė histori e jetė specifike.Dr. Ushaku ėshtė i mendimit se kjo veshje ka ngjashmėri me atė tė gruas ilire nga Dimali-Shqipėri edhe daton nga shek.III dhe i II para epokės sonė.Studiuesit shqiptarė, po ashtu mendojnė se kjo veshje , e cila dėshmon traditėn e lashtė dymijėvjeēare.Edhe sot e kėsaj dite , shumė gra tė Shestanit, kryesisht tė moshave mbi 4o-vjeēare me njė fanatizėm tė posaēėm e ruiajnė edhe e bartin kėtė veshje autentike shqiptare.Ato mund tė shihen, jo vetėm nė Ulqin, por edhe nė Tivar. Mirėpo, ndėrrimet shoqėrore dhe kulturore, kanė ndikuar qė veshjet popullore kombėtare shestaneshat t`i bartin vetėm nė gazmendet familjare, duke e braaktisur thesarin e tyre tė trashėguar me shekuj.

Kėtė shembull e morem qėllimisht, sepse nė kėtė mėnyrė ka ndodhur edhe me gjuhėn shqipe,por edhe me pėrkatėsisnė e tyre kombėtare,gjithnjė duke ikur nga ajo qė i takon trungut shqiptar.Kėtė “transformim” e ka imponuar politika asimiluese komuniste sllave,sidomos pas Luftės sė Dytė Botėrore.

“Elle  ato pak shpia qi kanė metė pa u rrenuo elle dy- tri vjet nuk kanė me kjenė.Shenji qi ka jetuo dikush ketu janė vorret e k`tij populli, si elle kisha e Sh`Palit.Kishen e rrenuome e kemi goditė te re.Pėr ēdo sene me 29 qershuer na shestanasit mblidhena  me festuo festen e moēme elle me prit miq pej Nėnmalit,Pinēit,Lijares,Briskut,Thtjanit,Tivarit e Ulqinit,-thotė Gjura i Macit Nik`s.

Ndėrkaq, Mr. Ismail Doda, mbledhes e studiues i folklorit shqiptar, duke folur mbi shqiptarėt e Tivarit ai na veēon se “ u shpėrnda dhe u asimilua ,pothuaj,e gjithė ajo popullatė shqiptare tivarase.Fusha e sotme e Tivarit, qė shtrihej prej Portit deri te Tivari i Vjetėr, dy vjet pas rėnies nėn Mal tė Zi (l88o), ishte njė kopėsht i gjerė dhe pitoresk, i pėrshkuar nga kasollat shqiptare.Pas mbetjes sė Tivarit aty ku ėshtė edhe sot, shumica e popullatės, sidomos ajo me fe islame u shpėrngul nė Shkodėr, Turiq, por edhe nė Ulqin...Si rrjedhojė e kėsaj,nuk del e saktė se nė komunėn e Tivarit jetojnė 46l9 shqiptarė ose l2,37 pėr qind.Pėr ironi, kur kemi tė bėjmė me shqipfolėsit, del se numri rritet nė 6 mijė ose l6,o7 pėr qind.Andaj, me tė drejtė mund tė supozohet se numri i shqiptarėve ėshtė shumė mė i madh se sa del nė regjistrim,-thotė Ismaili.

Pas vitit l99o,subjekti nacional shtroi kėrkesėn qė sa mė parė tė hapet njė shkollė e plotė fillore me mėsim nė gjuhėn shqipe ose paralele nė kėtė gjuhė pranė ndonjė shkolle nė qytetin e Tivarit.Filloristėve tė katundit tė Pelinkut t `u  mundėsohet shkollimi nė anė tė Malit.Nė Shkollėn fillore nė Gjuraē, me paralelet e saj nė Lijare e Muriq  sa mė parė tė kthehet shkollimi nė gjuhėn shqipe.Nė kėtė kontekst ka pasur pėrpjekje serioze tė disa veprimtarėve vendės para dy vjetėvce, kur u bė edhe njė referendum edhe mbi 9o pėr qind tė popullsisė kėrkuan shkollėn shqipe, mirėpo subjekti politik shqiptar ishte shumė inert pėr tė materializuar kėtė edhe partia nė pushtet pėrseri arriti tė bind  shestanasit qė tė shkollohen nė gjuhėn “shtetėrore”.Si rezultat i gjithė kėsaj, asnjė i ri nuk arrin tė vazhdojė as shkollimin e mesėm e lėre mė shumė.

-Vendlindja ėshtė gjėja mė e shenjtė nė botė,-thotė Gjokė Pala, shestanas i fisit Stanaj.Ai thotė se njė kohė tė gjatė ka  bredhur nėpėr botė, duke qenė madje edhe ushtar nė Egjipt,Siri,Palestinė pėr t `u kthyer nė Tivar nė vitin l946.Ėshtė njohės i mirė i gjuhės frenge,angleze,italaiane,gjermane,greke, serbe,.Nė moshėn 57 –vjeēare martohet me njė shqiptare tė gjakut tė tij, me njė shestaneshė edhe ka krijuar familje.Tė parėt e tij kanė zbritur nga Lijarja nė Tivar,por sot Gjoka, si shumė shestanas tė tjerė janė vendosur nė Braticė, rrethi i Ulqinit edhe flitet shqip, nuk “ ishtė harruo si nė Tivar”. Ama, edhe kėtu, fėmijėt shkollohen nė gjuhėn joamatare.Kjo ėshtė njė dukuri e veēantė qė i kontribuon shpėrbėrjes nacionale,- shprehet mėsimdhėnėsi i gjuhės shqipe Naser Perashi,i cili nxėnėsve shqiptarė tė Shestanit nė Shkollėn fillore nė Gjuraē,kėtė gjuhė iu shpjegon si gjuhė “tė huaj”.(Intron)

Solana: Bisedimet serbo-malazeze nė fazėn e avancuar
BRUKSEL:13 Mars
Shefi i sigurisė i BE-sė Havier Solana u tha ministrave tė jashtėm tė BE-sė tė hėnėn (11 mars) se bisedimet federative ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi janė nė njė "fazė shumė tė avancuar". Ai tha se ka mjaft besim se ato do tė pėrfundojnė deri tė mėrkurėn, kur ai ka planifikuar tė mbėrrijė nė Beograd. Presidenti Vojisllav Koshtunica dhe Zėvendėskryeministri jugosllav Miroljub Labush u takuan me Presidentin Milo Gjukanoviē dhe Kryeministrin malazez Filip Vujanoviē nė Beograd, tė hėnėn nė mbrėmje, pėr tė diskutuar ēėshtje tė federatės.
Zyrtarėt njoftohet se nuk mundėn tė arrijnė njė marrėveshje pėrfundimtare, por bėnė pėrparim nė disa ēėshtje. Solana vėrejti se njė marrėveshje pėrfundimtare duhet tė arrihet pėrpara takimit tė sė premtes tė udhėheqėsve tė BE-sė nė Barcelonė.

Vujanoviē tha se modeli i federatės duhet tė pėrfshijė njė alternativė, e cila do tu lejojė malazezėve tė vendosin mbi statusin e tyre nė tė ardhmen. Ai kėmbėngul se nė maj do tė zhvillohet njė referendum mbi pavarėsinė, nėse nuk arrihet ndonjė marrėveshje
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
MBETEN TĖ PANJOHURA BISEDAT MIDIS KOSHTUNICĖS-GJUKANOVIQIT
Pritet qė sot tė arrihet marrėveshja pėrfundimtare pėr krijimin e bashkėsisė mes Malit tė Zi dhe Serbisė

Podgoricė:13 Mars
Nė mbledhjen e Kėshillit tė Ministrave tė Bashkimit Evropian ėshtė biseduar edhe pėr raportet mes Serbisė dhe Malit tė Zi. Pritet qė sot nė Beograd tė arrihet marrėveshja pėrfundimtare pėr krijimin e bashkėsisė mes Malit tė Zi dhe Serbisė me ndėrmjetėsimin e pėrfaqėsuesit tė lartė tė Bashkimit Evropian pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri Havier Solana. Sipas analistėve malazezė, presidenti Milo Gjukanoviq e ka pranuar planin e Solanės pėr krijimin e bashkėsisė midis dy republikave dhe ka hequr dorė nga referendumi pėr pavarėsi.
Theksohet se tash pėr tash ēėshtje diskutabile kanė mbetur vetėm sistemi monetar dhe ai doganor dhe politika e jashtme tregtare, nga tė cilat Mali i Zi nuk heq dorė t'i ketė tė pavarura.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

PARA BISEDAVE ME SOLANĖN TAKIMI KOSHTUNICA-GJUKANOVIQ
Beogradė:13 Mars
Pėrfaqėsuesi i lartė i BE pėr Politikė dhe Siguri tė Jashtme, Havier Solana vjen sot nė Beograd nė raundin e ri tė bisedave me krerėt e RFJ, Serbisė dhe
Malit tė Zi pėr ardhmėrinė e federatės jugosllave. Seria e bisedave tė veēuara nė Pallatin e Federatės fillon nė orėn 13,30 minuta me takimin e presidentit jugosllav, Vojisllav Koshtunicės dhe presidentit malazez Milo Gjukanoviqit.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
MBETEN TĖ PANJOHURA BISEDAT MIDIS KOSHTUNICĖS-GJUKANOVIQIT


Beogradė:13 Mars
Pas 3 orėve tė bisedave nė kabinetin e presidentit jugosllav tė hėnėn nė mbrėmje, u kumtua se presidenti jugosllav, Vojisllav Koshtunica, nėnkryetari i Qeverisė federale, Mirolub Labus, presidenti malazez, Milo Gjukanoviq dhe kryeministri malazez, Filip Vujanoviq kanė konstatuar rreth cilave ēėshtje nė konsultimet e deritashme ėshtė konstatuar se mund tė arrihet marrėveshja, dhe ku edhe mė tutje ekzistojnė dallimet nė pikėpamje tė marrėdhėnieve tė ardhme tė tė dy republikave ". Edhe pse mbetet e panjohur se pėr ēka kanė rėnė dakord Koshtunica dhe Gjukanoviq tė hėnėn, me siguri mund tė thuhet se kanė rėnė dakord nė qėndrimin ndaj gazetarėve. Nga kabineti i Koshtunicės i ėshtė thėnė Radios B92 se dy presidentėt janė marrė vesh qė tė mos u japn deklarata mediave.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

LUKSHIQ: HYRJA NĖ FAZĖN PĖRFUNDIMTARE PĖR RFJ
PODGORICĖ:13 MARS
Zėdhėnėsi i Partisė Demokratike tė Socialistėve, Igor Lukshiq vlerėsoi se bisedat e fundit pėr rirregullimin e marrėdhėnieve nė RFJ janė "hyrje nė pėrfundimin e afėrt tė bisedave pėr ardhmėrinė e Serbisė dhe Malit tė Zi". Lukshiq tha qė "mbledhja do tė duhej tė jetė hyrje nė pėrfundimin definitiv tė procesit tė dialogut,
kur do tė duhej tė shihet a ėshtė e mundur marrėveshja, ose pushteti nė Mal tė Zi nė maj ta organizojė referendumin". Lukshiq tha se nga kumtesa e kabinetit tė Koshtunicės ka qenė e qartė se "pėr disa gjėra kanė rėnė dakord e pėr disa jo".
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Statistike edhe per kinezet nė jugoslavi(serbi dhe malė tė zi)

KOMENTI NGA:TATJANA STANKOVIQ
Nga 1 prilli fillon regjistrimi i popullates se Jugosllavise, pa Kosoven. Eshte perfshire percaktimi fetar, duke iu mundesuar qytetareve qe te mund te mos percaktohet per kete apo per nacionalitetit. Regjistruesit do te shenojne edhe shtetasit republikan.


Nga 1 deri 15 prill 44 mije regjistrues do te tentojne te mbledhin gjithe te dhenat relevante te nevojshme per "lejenjoftimin" e ri te RF te Jugosllavise. Regjistrimi i fundit i popullsise eshte bere ne vitin 1991, pra para shperberjes se RSFJ-se, kurse cdo e dhene qe u shfrytezua gjate dhjetevjecarit te fundit ishte rezultat i llogaritjeve: nga numri i banoreve, karakteristikat socio - ekonomike deri te "pamja pronesore".
Keshtu u krijua edhe shifra mbi popullsine e pergjithshme ne Serbi dhe Mal te Zi prej 10,406 milione banoresh.

Kjo pune eshte dashur te behej ne periudhen e njejte te vitit te kaluar, por atehere Mali i Zi vendosi qe te shtynte regjistrimin ne territorin e vet shkaku i zgjedhjeve te parakoheshme lokale, qe ishin caktuar per 22 prill, kurse situata jostabile ne jug te Serbise nuk ishte aq e pershtatshme per kryerjen e kesaj pune. Ne rajonin e Kosoves dhe Metohise edhe atehere si edhe tani regjistrtrimi i popullsise as qe paramendohej. Eshte interesant se shtyerja e regjistrimit gjate vitit te kaluar erdhi ne momentin kur fletet regjistruese i ishin derguar komisioneve komunale regjistruese ne Serbi dhe perfaqesive konzulare ne bote.

Nje muaj e gjysme deri ne fillimin e regjistrimit serish, gjysmezyrtarisht, flitet se Mali i Zi mund te kerkoje shtyerjen e regjistrimit deri ne mbajtjen e referendumit ne kete republike, madje kreret e Entit per statistika demantojne,duke thene se vendimi i Kuvendit eshte i qarte dhe nuk ka arsye qe te nderrohet. Kjo, megjithate, nuk do te thote se fletregjistrimet e vitit te kaluar do te vlejne edhe sivjet.

Qeveria e RFJ-se solli ne janar vendimin per dy nderrime ne rubrikat e meparshme. Me sugjestion te Sinodit te KOS-it eshte perfshire rubrika per shprehjen e perkatesise fetare, me cka qytetareve do t'u mundesohet qe ne kete si dhe per nacionalitetit te kene mundesi qe te mos percaktohen. Sipas regjistrimit te vitit 1991 ne Serbi kishte dic me teper se 6,5 milione ortodokse, 500 000 katolike, 350 mije pjesetare te fese islame pa shqiptaret dhe 88 mije protestante. Risia tjeter e nderlidhur me nenshtetesine: perkrah asaj jugosllave, nenshtetesise se vendeve tjera ose te dyja si dhe mundesia qe ndonje nenshtetesi fare te mos perfshihet, kurse tani futet edhe nenshtetesia republikane.

Statistika do te jape te dhena se sa shtetas te Malit te Zi jetojne ne Serbi dhe sa shtetas te Serbise ne Mal te Zi. Keto te dhena mund te jene mjaft te rendesishme duke marre parasyshe raportet tjera ndermjet dy republikave ne periudhen e ardhshme. Per shkak te ketyre ndryshimeve ne afat te shkurter kohor serish duhet te shtypen me shume se 12 milione fletregjistrime ku pervec pyetjes per korpusin etnik: kombi, feja dhe gjuha amtare, do te perfshihet edhe ajo per gjendjen bashkeshortore te qytetareve, numrin e anetareve te familjeve, moshen dhe strukturen arsimore, angazhimin ne pune te pjeses aktive te popullates se RFJ-se, si dhe te dhenat per fondin banesor, siperfaqen e baneses dhe menyren e nxemjes, familjet bujqesore.

Me mjaft vemendje priten te dhenat mbi migrimin qe ne periudhen deri ne regjistrimin e fundit deri sot ka ndryshuar mjaft "imazhin e gjakut" te shtetit. Ne regjistrim do te perfshihen te gjithe qytetaret e RFJ-se,
refugjatet, te shperngulurit dhe personat pa shtetesi si dhe te huajt qe deri me 31 mars kane vendqendrim per me shume se nje vjet ne Jugosllavi. Eshte mjaft e rendesishme se gjate regjistrimit te refugjateve dhe te te shperngulurve do t'u merren te dhenat se nga kane ardhur, vendi, shteti dhe vendi i vendosjes.
Regjistrimi objektiv i popullsise ne Kosove e Metohi per momentin eshte i pamundshem, madje ka edhe kontakte te zyrtareve te UNMIK-ut, prandaj eshte shume i rendesishem amandmani i Qeverise serbe ne ligjin e librave amze derguar Kuvendit te Serbise, ku propozohet qe ne te ardhmen librat amze per rajonin e krahines jugore t'i udheheqin organet kompetente te Nishit, Kragujevcit, Kraljeves, Krushevcit, Jagodines,Vranjes dhe Leskovcit. Me kete rast te dhenat mbi lindjen, kurorezimin, vdekjen e shtetasve qe kane pasur shtetesi te ish-republikave tjera duhet te regjistrohen ne vendin ku kane banuar.

"Eshte iniciative e mire qe para zgjedhjeve lokale ne Bujanovc dhe Medvegje qe duhet te mbahen kah mesi i qershorit te behet regjistrimi i popullsise. Ketu kjo nuk eshte bere gjate dy decenieve te fundit", thote kryetari i komunes se Bujanovcit Stojanca Arsic, duke sqaruar se pjesetaret e nacionalitetit shqiptar kane marre pjese minimalisht ne regjistrimin e vitit 1991. Regjistrimi gjithashtu do te shmang dilemat se a ka ne Bujanovc 61 perqind te shqitareve, sic thone burimet shqiptare ose jane me pak. Sipas regjistrimit te vitit 1991 ne Bujanovc kishte 49.238, kurse ne Presheve 38.943.

Sipas obligimeve te marra nga konventa nderkombetare do te regjistrohen edhe gjithe te huajt qe qendrojne ne Jugosllavi pa shtetesi te rregulluar, prandaj nuk do te ishte befasi kur ne mesin e ketyre banoreve gjenden edhe kinezet. Do te evidentohen edhe gjithe ata jugosllave qe gjate dhjetevjecarit braktisen vendin, qe eshte mjaft e rendesishme kur kemi parasyshe se kjo eshte prej dhjete mije deri ne disa qindra mije njerez, kryesisht te rinj. Nje nga rubrikat ne fletregjistrime eshte ajo per te dhenen e anetareve mosprezent te familjes, pra ata qe nuk gjenden ne vend, qe eshte rast te pastrohet kjo dileme.

Regjistrimi do te jape edhe imazhin e ndryshimeve demografike dhe ekonomike ne dhjetevjecarin e fundit dhe me siguri do te plotesohet pohimi se Serbia eshte vendi ku ka gjithnje e me shume pleq. Sipas te dhenave te shkencetareve stopimi i rinimit nga 1971 deri 1991 eshte zvogeluar nga 8,9 ne 4,6, qe me 1999 te ishte vetem 0,5 promil. Te dhenat e marra nga regjistrimi do te plotesojne edhe imazhin persa i perket ndryshimeve ne strukturem socialekonomike, me cka kontribut te vecante do te japin te dhenat per pjesemarrje te popullsise bujqesore ne numrin e pergjithshem te popullsise. Ne me shume se 90 perqind te fshatrave te Serbise shtimi natyror eshte negativ, kurse pas vitit 1990 ne 72 perqind te fshatrave kemi procesin demografik te zbrazjes.

Per reformat e ardhshme ne vend shume e rendesishme do te jete e dhena e shkalles se arsimimit te popullates aktive. Te dhenat e fundit zyrtare flasin se ne 1000 banore kishte 200 me shkolle te mesme apo te larte. Megjithate, deshmohet se ka nje mosperputhje hapesinore ndermjet ofertes dhe kerkeses persa i perket fuqise punetore, si dhe shtimit te dallimeve ne nivelin e arsimimit dhe eksperiences profesionale te popullates ne rajonet e zhvilluara dhe te pazhvilluara.
RFJ-se i eshte mese i nevojshem regjistrimi, por mbetet ceshtje se athua eshte bere gjithcka qe do te mundesonte qe ai te mbahet ne rregull dhe a jane pastruar gjithe ceshtjet kontestuese te nderlidhura me regjistrimin. Nje nga keto eshte trajtimi i muslimaneve. Ajo u shtrua vitin e kalar ne prag te regjistrimit kur Partia demokratike e Sanxhakut kerkoi nga Enti federal per statistika qe gjate pergatitjes dhe shtypjes se fletregjistrimeve te shtohet edhe rubrika per percaktim kombetar boshnjak ne vend se musliman sic eshte tani. Atehere, sic u tha, "iu mundesua nje nga bashkesive me ne numer ne Jugosllavi qe lirisht te shprehte percaktimin nacional dhe gjithshtu do te nderpritej praktika e ish - regjimit qe gjithe nje populli ia caktuan percaktimin fetar musliman edhe per emrin nacional, qe ishte shembull i vetem ne bote".
Iniciativen e kane pranuar edhe perfaqesuesit e partive politke te Sanxhakut, por edhe kryetari i RFJ-se Voisllav Koshtunica dhe kryeministri i Serbise Zoran Gjingjic, duke pohuar se "secili ka te drejte te shprehet ashtu sic ndjehet". Megjithate, nuk ishte numri i pakte i atyre qe kane pohuar se keshtu cenohet Kushtetuta qe askund nuk pranon boshnjaket, kurse eshte interesant se atehere muslimanet malazez dhe partite e tyre ishin kunder ketyre ndryshimeve. Per keto tema tani, ne prag te regjistrimit, nuk bisedohet, dhe nuk do te duhej nese kjo hapet afer ose gjate kohes se regjistrimit.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

12.03.2002
SOLANA I KĖNAQUR, POR KONSIDERON QĖ PUNA ENDE NUK U KRYE
BRUKSEL:12 MARS
Duke u bazuar nė njė burim nga kabineti i pėrfaqėsuesit tė lartė tė Bashkimit Evropian pėr politikė dhe siguri tė jashtme tė Havier Solanės, e pėrditshmja Vijesti e Podgoricės pohoi se Solana ėshtė i kėnaqur me pėrparimin nė planin politik dhe ekonomik, mirėpo konsideron qė puna ende nuk ėshtė kryer. Siē pohoi gazeta, presidenti i RFJ, Vojisllav Koshtunica dhe presidenti malazez, Milo Gjukanoviq me telefon e kanė njohtuar Solanėn pėr mbledhjen nė Beograd, kurse Koshtunica me kėtė rast i ka dėrguar Solanės ftesė zyrtare qė tė mėrkuren ta vizitojė Beogradin.
 I pyetur a ėshtė 15 marsi koha e fundit pėr marrėveshjen midis Beogradit dhe Podgoricės, burimi i tė pėrditshmes Vijesti tha qė nuk ka afat tė caktuar mirėpo nė Bruksel konsiderojnė qė kjo ēėshtje duhet tė zgjidhet sa mė parė. Nga kabineti i Vojisllav Koshtunicės ėshtė kumtuar qė pjesėmarrėsit e mbledhjes kanė konstatuar rreth cilave ēėshtje nė konsultimet e deritashme ka mundur tė arrihet pajtimi, e ku edhe mė tutje ekzistojnė dallimet nė pikėpamje tė marrėdhėnieve tė ardhshme midis dy republikave.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Ministri i Jashtėm i Malit tė Zi i kėnaqur prej bisedimeve me zyrtarė tė SH.B.A.-sė
UASHINGTON:12 MARS
Shtetet e Bashkuara -- Duke pėrfunduar njė vizitė njė-javore nė Uashington, Ministri i Jashtėm malazez Branko Lukovaē njoftoi se administrata e Bushit duket se e kupton "pozicionin delikat" tė Podgoricės nė pėrpjekjet e vazhdueshme pėr tė formuar njė federatė dhe tha se ajo do tė punojė pėr tė mbrojtur interesat e Malit tė Zi. Lukovaē vėrejti tė dielėn (10 mars) se ai ishte i kėnaqur prej diskutimeve me zyrtarė tė lartė tė SH.B.A.-sė, tė cilėt, tha ai, i bėnė thirrje Malit tė Zi pėr tė vazhduar bashkėpunimin me Serbinė, nė pėrpjekje pėr tė arritur njė marrėveshje.
 Megjithėse Uashingtoni pėrgjithėsisht mbėshtet propozimet e shefit tė sigurisė sė BE-sė Havier Solana, Lukovaē tha, "Unė jam i bindur se SH.B.A. nuk do ti japė autoritet tė plotė [BE-sė] dhe nuk do tė mbėshtesė tė gjitha propozimet e BE-sė." Ndėrkohė, Solana do tė njoftojė mbi pėrparimin nė bisedimet pėr federatėn gjatė njė takimi mujor tė rregullt tė ministrave tė jashtėm tė BE-sė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Solana: Tė mėrkurėn pritet marrėveshja mes Malit tė Zi dhe Serbisė
PODGORICĖ:12 MARS
"Mali i Zi dhe Serbia janė nė njė fazė tė avancuar dhe marrėveshja pritet tė arrihet tė mėrkurėn." Kėtė ka deklaruar dje para ministrave tė Jashtėm tė Bashkimit Evropian, Havier Solana, shefi i Politikės sė Jashtme dhe Sigurisė.
Presidenti jugosllav Vojisllav Koshtunica dhe zėvendėskryeministri Federal, Miroljub Labus u takuan mbrėmė me Presidentin malazez, Milo Gjukanoviē dhe Kryeministrin malazez, Filip Vujanoviē.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
10/11.03.02
KĖRKOHET KANAL I POSAĒĖM TELEVIZIV

Ulqin,11 mars- Kryetari i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Fuad Nimani, nė njė deklaratė pėr Radio-Kosovėn ka deklaruar se kohėve tė fundit ėshtė pėrmirėsuar dukshėm informimi publik nė gjuhėn shqipe. Ai me kėtė rast pėrmendi nisjen  e botimit tė gazetės “Koha javore”, e cila financohet nga shteti i Malit tė Zi, do tė luajė njė rol tė rėndėsishėm nė informimin nė gjuhėn shqipe nė Mal tė Zi.

Mirėpo, ai tha se me Platformėn e kėsaj partie, e cila u ėshtė dorėzuar instancave mė tė larta tė Malit tė Zi ėshtė kėrkuar haapja e njė kanali tė posaēėm  televiziv, sepse, ndodh qė gjatė emetimit tė lajmeve apo tė programit javor “Mozaiku” nė gjuhėn shqipe nė TVMZ, tė fiket aparati i televizionit nga ata qė nuk e njohin gjuhėn shqipe. Pėr tė mos ndodhur kjo, ne kėrkojmė njė kanal tė posaēėm televiziv shtetėror, ka theksuar lideri i UDSH-sė. Intron
PREMTOHET NDĖRTIMI I MARINĖS NĖ ULQIN

Ulqin,11 mars- Drejtori i Ndėrmarrjes “Morsko dobro” Dragan Ivanēeviq, me seli nė Budvė i ka deklaruar Radio-Ulqinit se do tė hiqen tė gjitha objektet e pėrkohshme nga lagjja e Ranės, si pika mė strategjike e turizmit nė kėtė qytet. Ai ka thėnė se do tė shpallet konkurs pėr lokacionet ku do tė mund tė ngriten objektet me karakter stinor.
Ndėrkaq,
Ivanēeviq ka premtuar se sė shspejti do tė nis ndėrtimi i marinės nė vendin e quajtur Kaceme nė bedenat e kėshtjellės sė lashtė tė Ulqinit.

Nė opinionin e kėtushėm ky premtim interpretohet si fushatė para zgjedhjeve lokale, por mund tė jetė bindur pushteti republikan se Ulqinit i duhet njė objekt i kėtillė edhe ky ėshtė qyteti i vetėm nė bregdetin e Malit tė Zi qė nuk ka marinė. Do tė ndėrtohet vėrtet ky objekt, apo do tė jetė edhe njė shembull tjetėr i premtimeve tė  parealizuara, siē ndodhi me Shtėpinė e Kulturės.Intron
SHKOLLA FILLORE “GJ.KASTRIOTI- SKĖNDERBEU”KREMTOI DITĖN E SAJ

Krajė,11 mars- Shkolla fillore “Gj.Kastrioti-Skėnderbeu” e Ostrosit kremtoi ditėn e vet. Me kėtė rast, siē na njoftoi drejtori i kėtij institucioni edukativ-arsimor, Beqir Hasani, u zgjodhen nxėnėsit dhe klasa mė e mirė, si dhe u nxorr numri mė i ri i revistės sė shkollės,

 nė tė cilėn janė publikuar punime letrare dhe tė artit figurativ tė nxėnėsve, si dhe shkrime tė mėsimdhėnėsve tė saj.
Nė kėtė kuadėr u shfaq edhe njė program i pasur kulturo-artistik.Intron

J. Bugajski: Aftėsia e Qeverisė sė Kosovės pėr tė ndėrtuar njė sitem politik legjitim dhe pluralist do ta ēonte Kosovėn drejt pavarėsisė
VASHINGTON:11 MARS
Analisti Janosh Bugajski nga Qendra pėr Studime Strategjike Ndėrkombėtare nė Uashington nė njė intervistė dhėnė "Evropės sė lirė" tha se pėr Qeverinė e
Kosovės ėshtė prioritare dhe thelbėsore tė tregohet se ėshtė njė qeveri koherente dhe marrėveshja e pėrgjithshme ėshtė ēėshtja mė e rėndėsishme.
Sipas Bugajskit, numri i ēėshtjeve qė duhet zgjidhur ose qė tė paktėn duhet tė marrin rrugėn e zgjidhjeve muajt e ardhshėm janė mė tė mėdha: reformat gjyqėsore, disa fushata pėr dyshimin e krimit dhe korrupsionit, politikat ekonomike tė besueshme, janė vetėm disa nga ēėshtjet pėr tė cilat qeveria do tė duhet tė marrė pėrgjegjėsi.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Ushtria jugosllave arrestoi diplomatin amerikan Riēard Uajt nė Mal tė Zi

Plevle: 11 mars
Pjesėtarėt e ushtrisė sė ashtuquajtur jugosllave kanė arrestuar nė territorin e komunės sė Plevles (Mali i Zi), diplomatin amerikan, Riēard Uajt, i pajisur me pasaportė diplomatike, kanė njoftuar mediat malaziase. Me rastin e arrestimit, vazhdon njoftimi, diplomati amerikan ka deklaruar se ishte nisur me veturė nga Sarajeva nė drejtim tė Podgoricės, por kishte humbur rrugėn nė brezin kufitar. Ai kishte kėrkuar t'i dorėzohej Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi, me tė cilėn, siē kishte thėnė, kishte bashkėpunim tė mirė. Pas procedurės sė zakonshme, z. Uajt iu ka dorėzuar policisė malaziase, thuhet nė fund tė kėtij njoftimi.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Nė maj Mali i Zi organizon zgjedhjet vendore
PODGORICĖ:10 MARS
Zgjedhjet vendore do tė zhvillohen nė Mal tė Zi nė maj, sipas Dragan Gjuroviē. Zėvendėskryeministri tha se zgjedhjet do tė zhvillohen nė pėrputhje me ligjin e ri mbi vetė-qeverisjen, tė cilin qeveria pret ta pėrfundojė deri tė shtunėn dhe pastaj tia kalojė parlamentit. Ai u bėri thirrje ligjvėnėsve ta miratonin ligjin me shpejtėsi. Sipas legjislacionit tė ri, banorėt do tė zgjedhin kryetarė bashkie, nė vend tė presidentėve bashkiakė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

LUKOVAC I KĖNAQUR ME BISEDAT NĖ SHBA
PODGORICĖ:10 MARS


Ministri i Punėve tė Jashtme tė Malit tė Zi, Branko Lukovac ėshtė larguar nga Uashingtoni i kėnaqur me rezultatin e bisedave, tė cilat, para fundjavės, i ka zhviluar me pėrfaqėsuesit e lartė tė Admnistratės sė Bushit dhe tė Kongresit. Siē theksoi Lukovac nė intervistėn me Slobodan Pavloviqin, korrespondentin e agjencisė SENS, nė takimet me tė dėrguarin e posaēėm pėr Evropėn Juglindore Holmsin, drejtorin e Kėshillit pėr Siguri Kombėtare Shultin dhe senatorėt me ndikim Lejhin dhe MekKonelin ėshtė shprehur mirėkuptim pėr pozitėn e tanishme tė ndjeshme tė Malit tė Zi
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

VUKOVIQ: KURRĖ MĖ SHTETI I PĖRBASHKĖT, REFERENDUMI I SIGURT

PODGORICĖ:10 MARS
Kėshilltari i presidentit malazez, Miodrag Vukoviq deklaroi se pėr Malin e Zi kurrė mė nuk do tė jetė i pranueshėm shteti i pėrbashkėt me Serbinė. Shteti mė kurrė. Bashkėsia e Serbisė dhe Malit tė Zi  ndoshta, mirėpo ne kurrsesi nuk do tė heqim dorė nga dogana jonė, veprimtaritė e tregtisė sė jashtme, sistemi ynė monetar dhe monetės, tha Vukoviq pėr tė pėrditshmen Dnevnik tė Malit tė Zi. Sipas fjalėve tė tij, nė rast tė formimit tė Unionit tė Serbisė dhe Malit tė Zi, qytetarėt do ta kishin shtetėsinė e njėrės prej tyre, e nėse e zgjedhin edhe dyshtetėsinė. Referendumi ėshtė ēėshtje e cila ėshtė krejtėsisht e pastėr dhe e sigurt nė secilėn variant. Ne mendojmė se do tė mund ta zbatonim nė gjysmėn e parė tė kėtij viti, tha kėshilltari i presidenti malazez.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

SHBA: Franca sabotoi pėrpjekjet pėr tė arrestuar Karaxhiē

SARAJEVĖ:10 MARS
Zyrtarėt amerikanė akuzojnė forcat franceze se kanė sabotuar pėrpjekjet pėr kapjen e Radovan Karaxhiē javėn e kaluar nė Bosnjė. Kjo ėshtė shkruar sot nė gazetėn e pėrditshme londineze, "The Guardian". Duke cituar burime tė informuara "The Guardian" shkruan se, ushtria e SHBA, ia ka hedhur fajin Francės. Trupat amerikane dėshtuan nė kapjen e ish-presidentit tė serbėve tė Bosnjės. E pėrditshmja citon zyrtarė tė Mbrotjes britanike tė cilėt kanė thėnė se ata kanė regjistruar biseda telefonike nė serbisht gjatė tė cilave Karaxhiē ka thėnė se ėshtė nė rrezik".
Copyright © 2002 intron-presse /HB/


BASHKĖ PĖR JUGOSLLAVINĖ PA QĖNDRIMIN PĖR PROPOZIMIN E ODS

BEOGRAD:10 MARS
Koalicioni malazez Bashkė pėr Jugosllavinė nuk ėshtė orientuar sipas propozimligjit pėr bashkėpunim me Hagėn, tė cilin e ka propozuar ODS. Nėnkryetari i PSP, Sėrgja Bozhoviq, deklaroi pas mbledhjes sė udhėheqėsve tė koalicionit Bashkė pėr Jugosllavinė se nuk do tė deklarohen pėr bashkėpunimin me Gjykatėn e Hagės derisa ekipi i ekspertėve nuk e miraton propozimligjin definitiv
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

PĖRFAQĖSUESIT SHQIPTARĖ TĖ KĖNAQUR ME BISEDĖN ME GJINGJIQIN

PRESHEVĖ:10 MARS
Kryetari i Kuvendit komunal tė Preshevės, Riza Halimi deklaroi tė dielen se ėshtė i kėnaqur me propozimin e kryeministrit republikan, Zoran Gjngjiqit pėr integrimin e plotė tė popullsisė shqiptare nga jugu i Serbisė nė institucionet republikane. "Konsideroj se kemi zhvilluar bisedė mjaft konstruktive, dhe nė momentin e duhur, dhe pres qė rezultatet e bisedės do tė kenė efekte konkrete pozitive, tha Halimi pas takimit me Gjingjiqin. Halimi konfirmoi se deri nė fund tė marsit do tė zhvillohen bisedat e reja, qė procesi i zgjidhjes sė krizės tė jetė sa mė efikas dhe i shpejtė. Edhe kryetari i Kėshillit pėr tė Drejtat e Njeriut, Shaip Kamberi tha qė ėshtė i kėnaqur me bisedat qė i kanė zhvilluar me kryeministrin serb, Zoran Gjingjiqin.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

 
Raport i Departamentit amerikan tė Shtetit pėr tė drejtat e njeriut nė Shqipėri, Kosovė dhe Maqedoni
VASHINGTON:10 MARS
Nė raportin e Departamentit amerikan tė Shtetit pėr tė drejtat e njeriut vihet nė dukje se megjithė disa dukuri pozitive, Shqipėria vazhdon tė ketė probleme serioze nė disa drejtime, veēanėrisht pėr sa u pėrket organeve tė rendit dhe drejtėsisė.
Problematike mbeten gjithashtu ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me privatizimin dhe pronėsinė, liria e shtypit, puna e tė miturve dhe trafiku i grave dhe fėmijėve.

U deshėn pesė raude, nga qershori deri nė gusht tė vitit tė kaluar pėr tė pėrfunduar zgjedhjet parlamentare nė Shqipėri, thuhet nė raport, megjithėse ato u zhvilluan pėrgjithėsisht nė njė atmosferė paqėsore. Zyra pėr Institucionet Demokratike dhe tė Drejtat e Njeriut e OSBE-sė ka vėrrejtur se procesi zgjedhor ėshtė pėrmirėsuar gjatė zgjedhjeve tė fundit pėr sa i pėrket zhvillimit tė fushatės.

Megjithatė ODIHR-i u ka vėnė theksin disa parregullsive serioze nė procesin e votimeve, duke pėrfshirė mbushjen e kutive tė votimit, fallsifikimet nė disa qendra votimesh, ushtrimi i presionit politik nė disa raste qė kompromentoi veprimtarinė e Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve, trajtimi jo korrekt i ankesave nga ky komision lidhur me procedurėn zgjedhore, ndėrhyrja e policisė disa herė si dhe procesi i dyshimtė i apeleve, veēanėrisht nga Gjykata Kushtetuese. Nė njė numėr rastesh, theksohet nė raport, gjykatat nuk i hetuan plotėsisht apelet lidhur me zgjedhjet. Mbulimi i zgjedhjeve nga televizioni shtetėror kaloi haptas nė anėn e partisė nė pushtet pas raundit tė parė. Lidhur me gjyqėsorin, nė raport theksohet se puna e tij ėshtė e dobėt pėr shkak tė mungesės sė burimeve, personelit pa pėrvojė dhe tė pakualifikuar, dhe nė tė njetėn kohė pėr shkak se ai ka qėnė objekt i presionit politik, i kėrcėnimeve, si dhe i korrupsionit tė shkallė tė gjerė, qė e kanė penguar atė tė funksionojė nė mėyrė tė pavarur dhe tė efektshme.

Njė nga problemet mė serioze lidhur me rendin dhe qetėsinė publike, thuhet nė raportin e departamentit amerikan tė Shtetit pėr tė drejtat e njeriut, ėshtė fakti se zyrtarėt e policisė janė nė njė masė tė madhe tė pastėrvitur, paguhen pak dhe shpesh tė pabesueshėm. Komuniteti ndėrkombėtar vazhdon tė ofrojė programe stėrvitjeje, kėshilla dhe pajisje pėr tė pėrmirėsuar punėn e forcave tė policisė, megjithatė qendrimi joprofesionist dhe korrupsioni mbeten njė pengesė e madhe nė ngritjen e njė force policore civile efektive. Nė fakt, policia ka kryer shkelje tė tė drejtave tė njeriut, thuhet nė raport.

Partia Demokratike e opozitės ka akuzuar qeverinė pėr vrasjen e njė anėtari tė saj gjatė kohės qė ai mbahej nėn arrest nė njė rajon policie nė Rėshen, megjithėse sipas raportit mjeksor tė njė ekipi qeveritar, (Gjon Gjonaj) personi nė fjalė vrau veten. Policia ka rrahur dhe ka abuzuar nė forma tė tjera tė dyshuarit, tė arrestuarit dhe tė burgosurit. Partia Demokratike ka raportuar me argumente bindėse disa raste kur policia ka pėrndjekur anėtarėt e saj dhe raste tė tjera lidhur me shkarkimin nga pozitat zyrtare tė anėtarėve tė saj pėr arsye politike. Mė tej nė raport thuhet se njė problem tjetėr serioz ėshtė arrestimi dhe burgimi arbitrar i qytetarėve si dhe mbajtja e tyre nėn arrest pėr njė kohė tė pacaktuar para gjyqit.

Shqipėria ėshtė nė fazėn kalimtare nga ekonomia e centralizuar nė sistemin e tegut tė lirė, vazhdon mė tej raporti i departamentit tė Shtetit pėr gjendjen e tė drejtave tė njeriut. Shumė ēėshtje qė kanė tė bėjnė me privatizimin, me pronėsinė dhe me rregullat e bisnezit kanė mbetur tė pazgjidhura. Rritja ekonomike nė Shqipėri, vihet nė dukje nė raport, ka qėnė e ngadalshme por e qendrueshme, megjithatė 29.6 pėrqind e popullatės prej rreth 3.5 milionėsh tė vendit jeton nėn nivelin e varfėrisė, dhe gjendja ėshtė mė e rėndė nė zonat e thella tė vendit. Njė tjetėr problem i mprehtė qė vihet nė dukje nė raportin e departametit amerikan tė Shtetit pėr Shqipėrinė janė edhe tė ardhurat nga aktivitetet financiare tė krimit tė organizuar dhe gjysmė tė organizuar, tė bizneseve tė vogla tė paliēencuara si dhe paaftėsia e qeverisė pėr tė pėrpiluar tė dhėna tė sakta pėr veprimtarinė ekonomike.

Njė theks tė veēantė raporti i departamentit tė Shtetit i vė shkeljes sė lirisė sė shytpit nga qeveria shqiptare dhe nė veēanti shfrytėzimit tė hapur tė medias pėr qėllime politike. Policia tė paktėn nė njė rast rrahu dhe ndaloi gazetarėt. Botuesit dhe pronarėt e gazetave shpesh i redaktojnė lajmet pėr tu shėrbyer interesave tė tyre politike dhe ekonomike. Sensacionalizmi ėshtė normė e punės sė pėrditėshme tė gazetave, ndėrsa gazetat me prirje partiake botojnė thashetheme, akuza tė pathemelta dhe shpifje tė paskrupullta. Shtypi ėshtė tepėr i polarizuar, dhe me pak pėrjashtime, atij i mungon personeli i pjekur, i pėrgatitur dhe profesionist. Kėto tė pėrditėshme dhe tė pėrjavėshme kanė njė tirazh shumė tė vogėl dhe nuk gėzojnė besimin e publikut nė pėrgjithėsi. Megjithatė, disa botime vazhdojnė tė bėjnė pėrpjekje pėr tė pėrmirėsuar standarded profesonale pėr tė dhėnė lajme tė balancaura, tė sakta dhe nė nivel profesional. Programet televizive kanė njė farė pėrgjegjėsie profesionale gazetareske, megjithatė lidhjet politike vazhdojnė ti ndikojnė ndjeshėm ato. Numri mė i madh i stacioneve janė tė njėanėshme nė mbulimin e temave politike.

Nė raportin e departamentit amerikan tė Shtetit pėr tė drejtat e njeriut nė Shqipėri vihet nė dukje se dhuna dhe diskriminimi kundėr grave dhe fėmijėve janė probleme serioze. Po aq problem janė edhe shfrytėzimi pėr punė i tė miturve dhe trafiku njerėzor, veēanėsisht i grave dhe fėmijėve. Gjithashtu nė raport vihet nė dukje se edhe diskriminimi nė shoqėri kundėr pakicave fetare dhe etnike, veēanėrisht kundėr romėve dhe ciganėve ėshtė njė ēėshtje problematike. Viktimat e trafikut njerėzor shpesh stigmatizohen nga familjet dhe shoqėria, ndėrsa nga ana e saj qeveria nuk ka ofruar asnjė lloj programi ndihme pėr kėto viktima, duke pėrfishė edhe ato qė kanė mundur tė kthehen nė Shqipėri nėpėrmjet programeve bamirėse dhe atyre jo-qeveritare.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
LAJM MORTAR

Nė moshėn 56 –vjeēare nė Nju-Jork  vdiq Sulltanė H. Subrahimoviq edhe vorrimi i tė ndjerės u bė dje nė vendlindjen e saj, nė Xhaminė e Re tė Ostrosit tė vogėl nė Krajė.

 
09.03.2002
LIGJI I RI I QEVERISJES LOKALE

Ulqin,9 mars- Qeveria malazeze e ka pėrcaktuar tekstin e ligjit tė ri tė qeverisjes lokale dhe tė zgjedhjes sė kryetarit tė komunės me vota tė drejtpėdrejta tė qytetarėve, e jo sikundėr deri mė tash, njeriu i parė tė zgjidhet nga partia qė siguron shumicėn apo nga koalicioni bashkėqeverisės.Ligji duhet tė miratohet me procedurė tė pėrshpejtuar nė parlamentin  republikan sepse zgjedhjet e ardhshme, qė parashihen tė mbahen nė muajin maj sipas radhės, edhe pse kėtė ēėshtje do ta vendosė parlamenti.
Njė risi e posaēme ėshtė se nė tė ardhmen komuna do tė ketė kryeadministratorin, i cili do tė udhėheq me tė gjitha organet e qeverisjes vendore.Pos kėsaj, vlen tė pėrmendet edhe fakti se,po ashtu kodifikohet me ligj qė komuna duhet tė zhvillojė bashkėpunim me sektorin joqeveritar, pėrkatėsisht me organizatat e pavarura.

Deri mė tash ky bashkėpunim me OJQ nuk ka funksionuar si duhet, e sidomos nė komunėn e Ulqinit, nė buxhetin e sė cilės nuk figuron asnjė mbėshtetje  pėr sektorin joqeveritar.

Me zgjidhjet e reja ligjore do tė humb shumė kompetenca, sidomos, qyteti i Ulqinit, si komunė specifike me shumicė absolute shqiptare.Vėrtet se status tė ngjashėm do tė kenė edhe vendbanimet tjera nė Mal tė Zi, por qyteti i Ulqinit ėshtė dashur tė ruante nivelin e tij qeverisės sepse nė kėtė kontekst ai ka njė traditė shekullore.Edhe pse vėshtirė do tė kishin mundur tė kishin bėrė ndonjė pėrmirėsim, strukturat udhėheqėse tė Ulqinit nuk kanė zhvilluar ndonjė veprimtari tė duhur pėr tė kundėrshtuar normat e reja ligjore tė qeverisjes vendore.(Intron)

 

TURISTĖT KANĖ NISUR TĖ ARRIJNĖ NĖ ULQIN

Ulqin,9 mars – Gjatė ditės sė sotme janė vėrejtur grupe turistėsh nėpėr qytetine Ulqinit dhe pikat mė tė preferuara turistike, siē ėshtė Kalaja.Pjesa mė e madhe e tyre janė nga vise tė ndryshme tė Shqipėrisė, tė cilėt arrijnė pėr tė kaluar fundjavėn nė Ulqin e nė Budvė.Kėsaj radhe numri mė i madh i tyre ishin gra, sigurisht kėtė vizitė e kanė bėrė nė kuadėr tė festės sė tyre, Tetė Marsit.

Mirėpo,nė qytet ,hiq sektorin privat,nuk hetohet asnjė aktivitet qė lė tė kuptosh se po punohet diēka pėr tė pritur sezonin turistik.Nė tė vėrtetė, Ndėrmarrja e tė mirave detare me seli nė Budvė ka paralajmėruar se do tė heqė tė gjitha objektet e pėrkohshme qė janė ngritur nė rripin bregdetar, nė Ranė e Plazh tė Madh,

nė mėnyrė qė tė krijohen hapėsira mė tė mėdha pėr qarkullimin e turistėve, e jo sikundėr vitin e kaluar qė objektet e kėsaj natyre janė ngritur edhe nė vendet ku  nuk pėrkojnė me asnjė normė ligjore.Pronarėt e tyre kanė reaguar se, sipas tyre,kanė bėrė investime tė shumta edhe kanė tė vetmin burim tė ekzistencės.

Sigurisht se pengesa mė e madhe sivjet do tė jetė ēėshtja e parkimit tė automjeteve sepse nuk kanė vend as pėr veturat e vendėsve, e lėre mė pėr turistėt.Me kėtė problem qeverisja vendore nuk ėshtė marrė fare.Mirėpo,ai kėrkon zgjidhje tė shpejtė edhe adekuate.(Intron)

 

DĖNIMET NĖ TRAFIK – DHJETĖFISH MĖ TĖ LARTA

Podgoricė,9 mars- Qė nga dita e nesėrme nė tė gjitha rrugėt e Malit tė Zi do tė aplikohen norma tė reja ligjore edhe dėnimet pėr ata qė nuk i zbatojnė  rregullat do tė jenė dhjetė herė mė tė larta.Kėshtu,dėnimi mė i ulėt qė do tė paguhet nė vend do tė jetė 23 euro, e nė kėtė kuadėr llogaritet  tejkalimi i shpejtėsisė, defektet nė pajimet tė automjetit me tė cilin dilet nė trafik, ndalimi dhe parkimi qė bie ndesh me ligjin etj.

Mirėpo,dėnimet janė edhe mė rigoroze edhe arrijnė deri nė l39 euro, siē ėshtė tejkalimi i kolonės sė automjeteve gjatė udhėtimit nė vendet e ndaluara, mosrespeektimi i shenjave tė komunikacionit etj.

Pėrdorimi i rripit vazhdon tė jetė i obligueshėm, jo vetėm pėr shoferin e bashkėudhėtarin e tij, por edhe pėr pasagjerėt tjerė nėse e kanė atė duhet ta pėrdorin.

Zyrtarėt e policisė malazeze kanė paralajmėruar se sė shpejti do tė nis edhe dėnimi ndaj atyre qė gjatė grahjes sė automjetit pėrdorin edhe telefonin e dorės.Ky projektligj ndodhet nė pėrfundim e sipėr  edhe nė tė do tė jenė shumė risi qė deri mė tash nuk kanė ekzistuar.

Nė opinion dėgjohen mbėshtetje pėr kėto norma tė reja ligjore, nė mėnyrė qė tė vendoset njė dishiplinė nė komunikacionin rrugor, por parashtrohet pyetja se kush ka pėr tė kontrolluar policinė e cila nė shumtėn e rasteve  tejkaloin kompetencat e saj ose zbaton dėnime qė nuk janė konform ligjit,por me qėllime tė ndryshme personale.Bėhet edhe njė vėrejtje tjetėr, qeveria e Malit tė Zi me kėto ngritje tė shumave tė dėnimeve dhjetėfish mė shumė synon tė pasurojė buxhetin ,por edhe e ka nėnvlerėsuar moneten e re, evron, sepse ngjashėm ka vepruar edhe me rastin e para tri vjetėve kur shpalli mjet tė vetėm tė pagesės markėn gjermane.(Intron)

PDS: BEOGRADI KA HEQUR DORĖ NGA INSISTIMI PĖR FEDERATĖ
BEOGRAD:9 MARS
Zėdhėnėsi i PDS, Igor Lukshiq deklaroi tė premten se zyrtarėt e Beogradit, para bindshmėrisė sė argumenteve tė palės malazeze, kanė hequr dorė nga insistimi nė kornizėn e papranueshme dhe tė vjetėruar federale. "Ėshtė e qartė se nė rend tė ditės nuk ėshtė korniza federale, por bisedohet pėr modelin e integrimit tė dy shteteve. Kurse deklaratat konfuze dhe jokonsekuente tė opozitės sė Malit tė Zi lidhur me marrėdhėniet e ardhme
midis Serbisė dhe Malit tė Zi janė pasojė e frikės nga humbja e privilegjės nė Beograd", tha Lukshiq nė konferencėn pėr gazetarė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/


SHTYRJA E REFERENDUMIT E MUNDSHME, NĖSE TĖRHIQET UJ

PODGORICĖ:9 MARS
Kryetari i Partisė Socialdemokrate tė Malit tė Zi, Ranko Krivokapiq deklaroi pėr tė pėrditshmen "Vijesti" tė ditės sė premte se partia e tij do tė mund ta pranonte shtyrjen e referendumit pėr pavarėsi tė kėsaj republike pėr njė vit, nėse plotėsohen disa kushte tė caktuara, nga tė cilat njė ėshtė tėrheqja e Ushtrisė sė Jugosllavisė nga Mali i Zi.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/


Planifikohen zgjedhjet vendore nė Mal tė Zi

PODGORICĖ:9 MARS
Zgjedhjet vendore do tė zhvillohen nė Mal tė Zi nė maj, sipas Dragan Gjuroviē. Zėvendėskryeministri tha se zgjedhjet do tė zhvillohen nė pėrputhje me ligjin e ri mbi vetė-qeverisjen, tė cilin qeveria pret ta pėrfundojė deri tė shtunėn dhe pastaj tia kalojė parlamentit. Ai u bėri thirrje ligjvėnėsve ta miratonin ligjin me shpejtėsi. Sipas legjislacionit tė ri, banorėt do tė zgjedhin kryetarė bashkie, nė vend tė presidentėve bashkiakė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
 
Shtajner nė Madrid para pėrfaqėsuesve tė BE-sė: Mos e harroni Kosovėn
MADRIDĖ:9 MARS
Kryeadministratori i ri i Kosovės, Mihael Shtajner i bėri thirrje dje Bashkimit Evropian tė mos e harronte Kosovėn, ndėrkohė qė Blloku Perėndimor ėshtė pėrqėndruar mbi krizat nė Afganistan dhe nė Lindjen e Mesme. Ai shtoi se Evropa rrezikonte shkatėrrimin nėse nuk do tė mbėshteste popullin kosovar pėr formimin e qeverisė, pėr krijimin e institucioneve demokratike dhe pėr rindėrtimin pas luftės nė fund tė viteve '90. Shtajner tha se ishte vendimtare pėr Evropėn, NATO-n dhe komunitetin ndėrkombėtar qė ta mbėshteste Kosovėn, pikėrisht tani kur ajo formoi qeverinė, edhe pse zyrtarisht mbetet pjesė e Jugosllavisė. "Do tė ishte e gabuar tė pėrqėndroheshe te krizat e reja nė kėtė konkurs bukurie mbarėbotėrore krizash dhe tė harroni njė vend qė ndodhet nė kontinentin tuaj, pasi kjo do tė ishte shumė e rrezikshme pėr Evropėn", u deklaroi gazetarėve nė Madrid Shtajner, i cituar nga agjencia britanike e lajmeve Reuters. "Mos harroni kontinentin nga jeni... pasi do tė jetė njė katastrofė nėse do tė dėshtojmė, sepse ky ėshtė mesi i Evropės", shtoi Shtajner. Kryeadministratori gjerman, i cili e mori kėtė post mė 14 shkurt, ndodhet pėr njė vizitė nė Spanjė qė ka presidencėn e radhės nė
Bashkimin Evropian.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Aeroportit tė Rinasit i jepet emri "Nėnė Tereza"

TIRAN:9 MARS
Aeroportit Ndėrkombėtar tė Rinasit, Qeveria vendosi ti japė emrin "Nėnė Tereza", bėri tė ditur sot departamenti i informacionit. Duke miratuar propozimin e njė grupi deputetėsh tė Kuvendit tė Shqipėrisė, Kėshilli i Ministrave vendosi qė Aeroporti i Rinasit tė mbajė emrin e Nėnė Terezės. "Kjo bėhet pėr tė vlerėsuar shenjtoren e njohur si njė figurė e shquar nė misionet bamirėse dhe pėr tė vlerėsuar dinjitetin dhe emrin qė i dha ajo kombit shqiptar kudo nė botė", thuhet nė vendimin e Qeverisė. Njė grup deputetėsh tė Kuvendit tė Shqipėrisė i propozuan tė Enjten kryeministrit Pandeli Majko qė Aeroportit tė Rinasit ti vihet emri "Nėnė Tereza". Aeroporti i Rinasit ėshtė i vetmi nė Shqipėri dhe ndodhet rreth 25 kilometra nė veriperėndim tė Tiranės.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Vite qė hėngrėn njerėz nė Malė tė Zi
PODGORICĖ:9 MARS

KOMENTAR NGA:VESELJKO KOPRIVICA
Mali i Zi e pagoi shtrenjtė mashtrimin pėr tė krijuar njė shtet tė pėrbashkėt me Serbinė, ndėrkaq tani ballafaqohet me absurdin e ri: bashkėsia ndėrkombėtare nuk lejon qė me votim demokratik tė ēlirohet nga shteti qė u vėrtetua sė ėshtė dėshtim absolut.
Me njė pėrqindje tepėr tė lartė (95,7) qytetarėt e rritur tė Malit tė Zi dhe pushteti i tij para dhjetė viteve hoqėn dorė nga shteti i tyre. Nė referendumin e organizuar shumė shpejtė, mė 1 mars 1992, ia dhanė altarit tė sakrificės Slobodan Milosheviqit. Prej atėherė e deri nė ditėn e sotme Mali i Zi gjithnjė tenton tė korigjojė kėtė gabim tė madh. Pėr ironi, gjatė kėtyre ditėve derisa zgjat gjykimi i Millosheviqit, krijuesit tėRFJ-sė, duhet tė sillet vendimi - ose Mali i Zi do tė shkojė nė referendum me qėllim qė tė bėhet i pavarur dhe i njohur ndėrkombėtarisht ose edhe mėtej fatin e vet do ta lidhė me Serbinė nė njė bashkėsi shtetėrore, deri diku tė modifikuar.

Por, tė kthehemi njė decenie prapa. Nėn presionin e Slobodan Milosheviqit, promotorit tė dėshmuar tė politikės luftarake serbomadhe, pushteti malazez pėrkrahu qė, nė mbeturinat e RSFJ-sė, Mali i Zi dhe Serbia tė krijonin Jugosllavin e re, tė tretėn. Vėrejtjet e partive opozitare promalazeze (Lidhjes Liberale dhe Partisė Socialdemokrate), asociacioneve tė pavarura
dhe intelektualėve se ky projekt ishte shkatėrrim i Malit tė Zi ishin tė kota: me ndihmėn e njė fushatė tė paparė mediale dhe llojeve tjera tė manipulimit tė opinionit, u pėrgatit referendumi.

Ishte njė seri e mashtrimeve tė dukshme, mu si edhe referendumi. Qytetarėt ishin tė mashtruar pėrmes njė formulimi konfuz dhe sugjestiv tė pyetjes sė referendumit, qė u bė e njohur vetėm shtatė ditė para mbajtjes sė referendumit. Nė kėtė afat kaq tė shkurtė doemos duhej tė pėrcaktoheshin se a ishin pėr atė qė Mali i Zi si i pavarur tė vazhdojė tė jetė nė Jugosllavi me Serbinė dhe me republikat tjera qė e dėshirojnė kėtė?

Pushteti, gjegjėsisht Partia Demokratike e Socialistėve, ndėrroi nė momentin e fundit edhe Ligjin mbi referendumin - minimum tridhjetė ditėt e pėrfundimit tė diskutimit publik i shkurtoi nė shtatė ditė! Nė vend tė diskutimit publik, policia malazeze pengoi mbajtjen e tribunės sė Opozitės sė Bashkuar, grupe pėr presion i frikėsonin dhe nėnēmonin votuesit nėpėr vendet e punės, mediat shtetėrore thjesht bėnė thirrje pėr linēim tė liderėve opozitarė...


Sipas tė gjithėve, ishte ky njė ambient ku nuk mund tė organizoje referendum demokratik. Pėrreth kishte filluar lufta, nė tė morrėn pjesė edhe njė numėr i qytetarėve malazez, Mali i Zi gjendej nėn okupimin e APJ-sė, institucionet e pushtetit malazez nuk kishin kurfarė ingerencash, ishte kjo kohė kur nė Mal tė Zi arritėn valė tė mėdha refugjatėsh, duke shtuar inflacionin, qė u shoqėrua me varfėri sociale dhe gjendje tė pashpresė, karakteristika kryesore tė situatės nė Malin e Zi...
Edhe vetė referendumi ishte jo i rregullt. Aty votoi kush dėshiroi, madje edhe ata qė nuk ishin shtetas dhe qytetarė tė Malit tė Zi. Votuan edhe tė paregjistruarit nė listat votuese, refugjatėt, eprorėt dhe familjet e tyre qė kishin ardhur nė Mal tė Zi vetėm njė muaj mė parė. Ishte ky referendum partiak, ose thėnė mė mirė ishte referendum njėpartiak, sepse rrjedha e tij mund tė kontrollohej vetėm nga Partia Demokratike e Socialistėve. Atėherė u regjistruan shumė kuriozitete, edhe ky: sipas rezultateve zyrtare nė njė vendvotim nė Podgoricė ēdo votues kishte votuar pėr njė minutė!

Protestat e opozitės dhe ankesat pėr shkeljet e shumta ligjore gjatė votimit nuk patėn kurfarė ndikimi. Pa kurfarė ndikimi ishte edhe protesta e Federatės ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut nga Parisi. Ajo e vlerėsoi referendumin si tė parregullt, sepse ishte cenuar Deklarata pėr tė drejtat e njeriut e Kombeve tė Bashkuara. Vendimin e referendumit mė askush nuk mund ta ndryshonte. Ai vėrtetoi atė qė dėshironte pushteti malazez dhe ai serb: Jugosllavi tė re me nėntė milionė banorė, me vendim tė parregullt tė njė tė katėrtės sė qytetarėve tė Malit tė Zi!

Bilansi i gjithė asaj qė Mali i Zi pėrjetoi dhe mbijetoi deri mė sot shkaku i shtetit tė pėrbashkėt me Serbinė, thėnė thjeshtė, ėshtė katastrofal: izolim ndėrkombėtar ekonomik dhe politik, sanksione ekonomike nga ana e Serbisė, presione politike, ushtarake etj. nga Beogradi zyrtar, mijėra refugjatė nga Kosova ku Millosheviqi krijoi njė vatėr tė re lufte, mohimi i popullit malazez, kulturės, kishės...

Duke bashkėjetuar nė RFJ, Mali i Zi humbi pėrgjithmonė, nė tė gjitha aspektet, dhjetė vite kalendarike dhe kush e di se sa vite mbeti pas botės
bashkėkohore. Tani tenton tė ēlirohet nga ngulfatja e vėshtirė federale dhe aty-kėtu t'i afrohet Evropės. Sėrish me referendum. Por, pėr ironi - pikėrisht kjo Evropė nuk lejon organizimin e referendumit. Pėrfaqėsuesi i lartė i Unionit Evropian Havier Solana insiston nė ruajtjen e shtetit serbo - malazez, shkaku i stabilitetit nė rajon. Kryetari malazez Milo Gjukanoviē disa herė ka paralajmėruar se referendumi do tė mbahet mė sė voni deri nė muajin maj tė kėtij viti. Por Unioni Evropian kėrkon mė me dėshirė moratorium nė afat prej tre vitesh. Kėshtu, ėshtė shumė e mundshme, tė ndodhė edhe njė paradoks: derisa nė Hagė gjykohet Millosheviqi dhe politika e tij, Unioni Evropian do tė tentojė qė tė mbrojė krijesėn e tij. Qė gjithēka tė jetė mė interesante: kėtė qėndrim tė evropianėve e pėrkrahin nė Mal tė Zi forcat politike qė deri dje ishin ithtarė tė "shpėrnguljes humane" dhe shteteve tė pastra etnike. Nga ana tjetėr, forcat politike qė pėrgjatė dhjetėvjeēarit pėrkrahėn dhe luftuan pėr standardet evropiane nė Mal tė Zi tani janė befasuar me qėndrimin e ri tė Bashkėsisė Evropiane.

Por, pa marrė parasyshė kėto paradokse, si edhe herė tjera deri mė tani, bashkėsia ndėrkombėtare ka mėnyra qė tė arrijė atė qė e ka paracaktuar dhe tė bėjė presion ndaj Malit tė Zi pėr tė mbetur nė bashkėsi me Serbinė. Kėshtu historia do tė rishfaqej si false dhe si tragjedi.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
7/8.03.2002
DITA E MĖSUESIT U KREMTUA SOLEMNISHT

Ulqin,8 mars- Mbrėmė nė Ulqin u kremtua solemnisht 7 Marsi-Dita e Mėsuesit.Nė ktė manifestim, tė organizuar nga dy partitė parlamentare shqiptare, Lidhja Demokratike nė Mal tė Zi dhe Unioni Demokratik i Shqiptarėve, merrnin pjesė njė numėr i madh i mėsuesve nga shkollat fillore tė kėsaj komune.Fjalėn kryesore pėrshėndetėse e mbajti Abullah Kurti, kryetar i Kėshillit tė Arsimit tė LD nė MZ, i cili foli pėr historikun e kėsaj date tė rėndėsishme tė historisė sė arsimit tonė kombėtar.Ai nė veēanti u dėrgoi pėrshėndetje mėsuesve mė tė vjetėr mbi supet e tė cilėve ka rėnė barrė e madhe sepse punuan nė njė kohė tė vėshtirė menjėherė pas Luftės sė Dytė Botėrore.
Po ashtu pėr peshėn e madhe tė Ditės sė Mėsuesit foli edhe Muhamet Spuzha ,referent pėr arsim nė Ministrinė e Grupeve Nacionale dhe Etnike pranė Qeverisė sė Malit tė Zi, anėtar i UDSH.

Ndėrkaq, njė fjalė pėrshėndetėse e mbajti edhe mėsuesi veteran, Haxhi Taipi nga Katėrkolla, i cili pėrkujtoi fillet e shkollės shqipe nė Anė tė Malit,para gjashtėdhjetė vjetėve, duke potencuar sidomos Jonuz Divanin, i cili siē tha ai, vuri themelet e shkollės shqipe nė Anė tė Malit nė gjuhėn amtare shqipe.Haxhiu tha se nė saje tė kėtij orientimi tė drejtė dhe vullnetit tė mirė tė anamalėsve pėr tė mėsuar nė gjuhėn amtare, kjo trevė sot ka kuadro tė tė gjitha profileve e nuk ka ndodhur sikundėr me disa zona fiqnje, siē ėshtė Merkoti dhe Shestani, tė cilat nuk deshėn tė arsimohen nė gjuhėn amatare shqipe, por nė gjuhė tė huaj edhe sot nuk kanė arritur tė kenė asnjė individ as  me shkollė tė mesme e lėre mė shumė.Nė kuadėr tė kėtij manifestimi u dha edhe njė program modest kulturo-artistik.Intron

EKSPOZITĖ E ARTIZANATIT PĖR TETĖ MARSIN

Ulqin,8 mars- Dita ndėrkombėtare e Gruas edhe nė Ulqin u shėnua nė mėnyrė simbolike.Por, karakteristike e ditės sė sotme ishte se nė qytet kishte aq shumė njerėz, sikur nė valėn kryesore tė strinės turistike.Tė rinj e tė reja , gati tėrė ditėn kanė bėrė shetitje nėpėr pikat kryesore tė qytetit.Nėnat,motrat dhe bashkėshortet janė pėrgėzuar, sė paku, me buqeta lulesh tė freskėta.

 

I vetmi manifestim qė u bė , ishte ekspozita e artizaanatit, tė organizuar nga Shoqata joqeveritare “Artis” e Ulqinit.Siē na deklaruan pėrfaqėssueset e kėsaj organizate, sivjet,krahasuar me vitet e shkuara, e kemi ndėrrruar paksa konceptin e ekspozitės.Nė fakt, janė ekspozuar edhe punime nga arti figurativ,punime dore dhe eksponate tė ngjashme,mirėpo kanė munguar veshjet kombėtare sepse punėtoria e kėsaj OJQ nuk punon tash njė kohė tė gjatė si pasojė e mungesės sė rrymės elektrike.Intron
SPEKULIME TĖ DĖMSHME PĖR ULQININ

Ulqin,8 mars- Nė tė pėrditshmen e sotme “Vijesti” tė Podgoricės,pikėrisht nė faqen e parė tė saj ėshtė botuar njė lajm shumė sensacional pėr gjoja dridhjet e vazhdueshme tė tokės nė disa lagje tė Ulqinit, e mbi tė  gjitha nė Kala.Sipas kėsaj gazete kėto dridhje janė duke shkaktuar panik tė jashtėzakonshėm tė banorėve.Pėrballė kėsaj, gazeta citon edhe Entin seizmik tė Malit tė Zi, i cili, siē thuhet,nuk ka regjistrur asnjė dridhje tė tokės nė Ulqin.

Nė tė vėrtetė,herė pas here hetohen dridhje, por si pasojė e detonimeve tė gurthyesve, e jo dridhje tektonike.

Kėto lajme mbi bazat e thashethemeve mund tė sjellin dėme tė mėdha nė turizin e Ulqinit.Ky lajm, madje, ėshtė transmetuar edhe nga agjenci tė ndryshme tė lajmeve edhe ka futur panik edhe nė diasporėn tonė nė SHBA, Australi e Evropė,tė cilėt menjėherė kanė kontaktuar me tė afėrmit e tyre nė vendlindje.Kėto lajme tė cilat i boton kjo gazetė, por jo vetėm kėto nga qyteti i Ulqinit,siē vlerėsohet, kanė pėr qėllim qė tė fusin huti nė Ulqin edhe pėr tė,por edhe pėr qėllime tė shtimit tė tirazhit tė gazetės edhe si provokim pėr tė shtuar numrin e lexuesve tė saj, sidomos nė Ulqin e viset tjera shqiptare nė Mal tė Zi.Intron
SOLANA I KĖNAQUR ME AFRIMIN E QĖNDRIMEVE TĖ PUSHTEIT NĖ RFJ

BRUKSEL:7 MARS
Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian, Havier Solana dhe bashkėpunėtorėt e tij vlerėsuan tė enjten nė Bruksel se me ofrim tė qartė tė qėndrimeve midis udhėheqėsisė nė Beograd dhe nė Podgoricė rreth parimeve dhe mekanizmave pėr rirregullimin e shtetit tė pėrbashkėt federal Serbisė dhe Malit tė Zi janė shumė tė kėnaqur. Kėtė pėr agjencinė Beta e tha zėdhėnėsja e Solanės Kristina Galak, e cila nėnvizoi qė Solana me bashkėpunėtorėt e vet i ka shqyrtuar rezultatet e bisedave mjaft konstruktive tė pesė udhėheqėsve kryesorė tė Serbisė, Malit tė Zi dhe RFJ.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
NĖ MAJ ZGJEDHJET VENDORE NĖ MAL TĖ ZI

PODGORICĖ:7 MARS
Zgjedhjet e rregullta vendore nė Mal tė Zi do tė mbahen nė maj, njohtoi tė enjten nė mbrėmje Televizioni i Malit tė Zi. Nėnkryetari i Qeverisė sė Malit tė Zi, Dragan Gjuroviq tha qė zgjedhjet vendore do tė mbahen sipas ligjit tė ri pėr vetadministratėn vendore, propozimin e sė cilės qeveria do ta caktojė nė seancėn e tė premtes.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
RUGOVA I FTOI SERBĖT QĖ TA NJOHIN PUSHTETIN E KOSOVĖS

PRISHTINĖ:7 MARS
Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova i ftoi serbėt e Kosovės qė ta njohin pushtetin e sapoformuar tė krahinės. Rugova nė intervistėn pėr Televizonin Kosova deklaroi se nuk e mohon tė drejtėn e Beogradit qė tė interesohen pėr serbėt nė Kosovė, mirėpo tha qė pushteti i Beogradit nuk ka tė drejtė tė pėrzihet nė punėt e Kosovės. Njė nga pėrparėsitė e institucioneve
tė Kosovės do tė jetė, sipas fjalėve tė Rugovės qė me to tė qetėsohet situata nė rajon. Presidenti i sapozgjedhur i Kosovės e paralajmėroi bashkėpunimin e ngushtė politik dhe ekonomik me Shqipėrinė dhe theksoi se ėshtė duke u zbatuar nisma pėr ndėrtimin e autostradės e cila do ta lidhė Kosovėn me Shqipėrinė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Me rastin e ditės sė femrave " 8 Marsit"
Me rastin e ditės sė femrave " 8 Marsit"
Stafi i organizatės Intron ju uron ditėn e femrave " 8 Marsit" dhe qė nė
jetė tė ju pėrcjellin suksese,gėzim dhe shėndet.
Copyright © 2002 intron-presse /HB
7 Mars :  Jugosllavia dhe Kroacia do tė heqin vizat deri nė fund tė vitit
BEOGRAD:7 Mars
Kroacia dhe Jugosllavia do tė punojnė pėrgjatė rrjedhės sė kėtij viti pėr tė liberalizuar rregjimin e vizave ndėrmjet dy vendeve dhe pėr tė nėnshkruar njė marrėveshje dypalėshe tė tregtisė sė lirė, sipas Zėvendėskryeministrit jugosllav Miroljub Labush dhe homologut tė tij kroat Sllavko Liniē, tė cilėt u takuan tė martėn (5 mars) nė Beograd.
Ndėrkohė, njė komision kroato-slloven njoftoi tė martėn se marrėveshja e tyre mbi trafikun vendor ndėr-kufitar do tė hyjė nė fuqi mė 18 mars.
Dokumenti rregullon dhėnien e lejeve pėr hyrjen e lirė nė rajonet detare pėr peshkim dhe nė territoret e gjuetisė nė tė dy anėt e kufirit. Ai gjithashtu pėrcakton njė afat kohor pėr hapjen e 27 pikė-kalimeve kufitare.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Solana: marrėdhėniet serbo-malazeze duhet tė pėrcaktohen deri mė 15 mars

UASHINGTON:5 MARS
Shtetet e Bashkuara - Shefi i sigurisė sė BE-sė Havier Solana thotė se Serbia dhe Mali i Zi do tė vendosin mbi tė ardhmen e federatės jugosllave deri mė 15 mars. Solana e diskutoi gjendjen tė martėn (5 mars) me Sekretarin e Shtetit tė SH.B.A.-sė Kolin Pauėll dhe Kėshilltaren pėr Sigurinė Kombėtare tė SH.B.A.-sė Kondoliza Rajs nė Uashington. Tė gjithė ranė dakord se marrėdhėniet serbo-malazeze duhet tė stabilizohen sė shpejti. Zėvendėskryeministri jugosllav Miroljub Labush ka thėnė se ai pret qė bisedimet federale tė rifillojnė javėn e ardhshme.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Vendet aspirante pėr anėtarėsimin nė NATO mblidhen nesėr nė Shkup

SHKUP:7 MARS
Shefat e diplomacive tė vendeve nga Grupi Villnus nesėr do tė mbajnė takim nė Shkup, kumtoi sot Ministria e Punėve tė Jashtme tė Maqedonisė. Nikoqir i takimit tė ministrave tė Grupit Villnus, i pėrbėrė prej vendeve aspirante pėr anėtarėsim nė NATO: Maqedonia, Kroacia, Sllovenia, Shqipėria, Bullgaria, Estonia, Letonia, Lituania, Sllovakia dhe Rumania, do tė jetė shefi i diplomacisė maqedonase Sllobodan Ēashule. Nė takimin si mysafirė janė ftuar edhe ministrat e Punėve tė Jashtme tė Greqisė, Turqisė, Polonisė, Hungarisė dhe Ēekisė, si dhe pėrfaqėsues tė lartė tė SHBA-sė dhe tė NATO-s.
Nė takimin ndėrministror nė Shkup, siē ėshtė paralajmėruar, do tė bisedohet edhe pėr perspektivat pėr pėrforcim tė mėtejshėm tė solidaritetit dhe bashkėpunimit ndėrmjet vendeve nga Grupi Villnus, si dhe pėr realizimin e qėllimit tė pėrbashkėt, anėtarėsim nė Aleancėn Veriatlantike, nė prag tė samitit tė NATO-s, qė do tė mbahet nė nėntor tė kėtij viti nė Pragė. Pritet qė ministrat e Punėve tė Jashtme tė miratojnė deklaratė nė tė cilėn do tė konfirmohet pėrcaktimi i tyre i pėrbashkėt pėr paqe, demokraci, stabilitet dhe pėrparim nė drejtim tė integrimit tė mėtejshėm tė kėtyre vendeve nė strukturat evroatlantike.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Policia maqedonase ndalon 7 punonjės tė UNHCR-sė e 2 ushtarė tė NATO-s

SHKUP:7 MARS
Dje pasdite policia maqedonase ndaloi perkohesisht shtate punonjes te UNHCR-se dhe dy ushtare te NATO-s nen akuzen e fotografimit te nje zone ushtarake me nje fshat ne afersi te kryeqytetit Shkup. Perfaqėsuesi i Agjensise se Kombeve te Bashkuara per Refugjatet (UNHCR) ne Shkup konfirmoi arrestimin e punonjesve te tij, por mohoi perfshirjen e tyre ne gjoja fotografimin e zones afer kazermave te ushtrisė maqedonase. Sipas agjencisė gjermane tė lajmeve DPA, ushtria maqedonase tha se punonjesit e UNHCR-sė, nje kanadez, njė kinez, njė maqedonas dhe kater shqiptare u pane duke vezhguar dhe fotografuar zonen ne afersi te kufirit kosovar. Policia u
njoftua menjehere dhe nėntė persona, shtate te UNHCR-se dhe dy ushtare te NATO-s u ndaluan.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

Trajkovski-Robertson: Parlamenti maqedonas tė miratojė ligjin pėr amnistinė
SHKUP:7 MARS
Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s, George Robertson dhe presidenti i Maqedonisė, Boris Trajkovski, pas bisedimeve qė patėn mbrėmė nė Bruksel, deklaruan se presin qė parlamenti i Maqedonisė tė miratojė sot ligjin e amnestisė, tė cilin Robertson e quajti element kyē tė procesit tė paqes. I pyetur lidhur me deklaratėn e kryeministrit Bajram Rexhepi, se institucionet e Kosovės nuk e njohin marrėveshjen mes Beogradit dhe Shkupit pėr vijėn kufitare, Robertson tha se kjo ēėshtje ėshtė nė kompetencė tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, vendimet dhe qėndrimet e sė cilės NATO-ja i respekton.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/

06.03.2002
BASHKĖPUNĖTORĖT E SOLANĖS KONTAKTUAN ME BEOGRADIN-PODGORICĖN
BRUKSEL:6 MARS
Bashkėpunėtorėt e pėrfaqėsuesit tė Bashkimit Evropian, Havier Solanės janė nė kontakte tė pėrditshme me pėrfaqėsuesit e Beogradit dhe Podgoricės, deklaroi zėdhėnėsja e Solanės Kristina Gajak. Fjala ėshtė pėr kontaktet personale dhe bisedat me telefon.
Mund tė them qė pozitat e tė dyja palėve mjaft janė afruar. Ajo tha qė pjesa politike e marrėveshjes ėshtė harmonizuar, mirėpo pėrsėri asgjė nuk ėshtė gati derisa nuk arrihet marrėveshja pėr tėrė paketėn. "Mund tė them qė ėshtė bėrė pėrparim i madh rreth ēėshtjeve kryesore politike dhe tani ekspertėt janė duke u marrė me ēėshtjet ekonomike, tha ajo.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Solana: Do tė shkoj nė Beograd kur Serbia e Mali i Zi tė bien dakord
BRUKSEL:6 MARS
Pėrfaqėsuesi i lartė i politikės sė jashtėme tė Bashkimit Evropian, Javier Solana do tė shkojė nė Beograd atėherė kur udhėheqėsit e Jugosllavisė, Serbisė dhe Malit tė Zi do tė arrinin pajtim mė tė madh lidhur me raportet nė shtetin e pėrbashkėt, kanė thėnė nė Bruksel burime tė afėrta me Solanėn.
Kėto burime kanė thėnė se Solana pret qė udhėheqėsit e Serbisė dhe Malit tė Zi tė merren vesh sė pari pėr njė varg parimesh tė pėrgjithshme politike,e veēanėrisht zgjidhjet ekonomike dhe pastaj tė vij nė Beograd, ku mund tė bisedohej pėr marrėveshjen pėrfundimtare.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Koshtunica takon Gjukanoviēin pėr marrėdhėniet Serbi-Mali i Zi
PODGORICĖ:6 MARS
Presidenti jugosllav Vojisllav Koshtunica dhe Presidenti malazez, Milo Gjukanoviē u takuan dje dhe biseduan rreth tė ardhmes sė Federatės. Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga zyra e Presidentit malazez, Milo Gjukanoviē. Kryeministri malazez Filip Vujanoviē dhe zėvndėskryeministri jugosllav Miroljub Labus ishin tė pranishėm nė kėtė takim.
Gjingjiē mungoi por vendin e tij e zuri Ministri malazez i Financave, Mirosllav Ivaniseviē. Sipas njoftimit tė bėrė publik nga Zyra e Presidentit Gjukanoviē thuhet se "takimi ishte pjesė e dialogut pėr pėrcaktimin e marrėdhėnieve mes Serbisė dhe Malit tė Zi, tė iniciuara nga shefi i Politikės sė Jashtme dhe Sigurisė sė BE, Havier Solana. Njoftimi nėnvizon se, "takimi u zhvllua nė njė atmosferė konfidence dhe pjesėmarrėsit parashtruan zgjidhjet e mundshme ekonomike dhe institucionale tė cilat do tė formojnė bazėn pėr njė arritjen e marrėveshjes mes dy vendeve".
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
BE i kėrkon Maqedonisė: Na lini tė ekzaminojmė kufomat e 7 viktimave tė Lubotenit
BRUKSEL:6 MARS
Bashkimi Evropian ka kėrkuar nga autoritetet e Maqedonisė qė tė lejojė njė ekzaminim tė pavarur tė kufomave tė shtatė personave tė jashtėm, tė vrarė javėn e kaluar nga forcat qeveritare nė Luboten, pėr tė cilėt ministri i Brendėshėm, Lube Boshkovski, kishte thėnė se ishin shtetas pakistanezė me gjasė qė planifikonin tė
bėnin sulme terroriste kundėr disa ambasadave Perėndimore. Zėdhėnėsja e Bashkimit Evropian, Irena Guzelova tha sot se shumė rrethana janė tė paqarta lidhur me kėte ēėshtje. Ajo tha se nuk ėshtė e qartė kush janė ata njerėz, ēfarė bėnin nė Maqedoni dhe prej nga vinin.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Kėshilli Koordinues Shqiptar nė Maqedoni: Duam pėrfaqėsim mė tė lartė nė ushtri dhe polici
SHKUPĖ:6 MARS
Kėshilli Koordinues Shqiptar i sapoformuar nė Maqedoni njoftoi krijimin e dy grupeve tė posaēme pune qė kanė pėr qėllim pėrfaqėsimin mė tė lartė tė shqiptarėve nė radhėt e ushtrisė dhe tė policisė nė Maqedoni.
Nė njė njoftim tė kėtij kėshilli thuhet se njė grup tjetėr duhet tė merret me mundėsinė e zgjidhjes sė problemit shumėvjeēar tė Universitetit tė Tetovės, i cili nuk njihet nga Qeveria maqedonase.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Familjarėt e ushtarėve tė vrarė maqedonas: Mos miratohet ligji pėr amnistinė
SHKUPĖ:6 MARS
Shoqata e tė plagosurve dhe familjarėve tė ushtarėve tė vrarė maqedonas "Heronjtė maqedonas" viktima tė konfliktit janė tė zhgėnjyer dhe tė pakėnaqur me vendimin e Parlamentit pėr tė diskutuar rreth ligjit pėr amnistinė.
"Ne shpresojmė se deputetėt maqedonas do tė mundohen tė kundėrshtojnė miratimin e kėtij ligji", janė shprehen ata. Kjo shoqatė i kėrkon kėtyre deputetėve, qė pėrpara se ta miratojnė tė kthejnė sytė nga mijėra tė vrarė, tė plagosur dhe invalidė tė luftės.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Gjykata e Hagės refuzon kėrkesėn e Millosheviēit pėr liri tė pėrkohshme
HAGĖ:6 MARS

Gjykata e Hagės ka vendosur sot tė hedhė poshte kėrkesėn e ish-presidentit jugosllav Sllobodan Milosheviē pėr lirim tė pėrkohshėm. Kėtė vendim e dha
kryegjykatėsi Riēard Mei, nė fund te seancės sė sotme. Ndėrkohė nė seancėn e sotme nė Hagė, kundėr Millosheviēit, ka dėshmuar mėsuesi Qamil Shabani, nga
Zhegra e Gjilanit.
Ai ka hedhur poshtė tė gjitha deklaratat e Milosheviēit, sipas tė cilave UĒK dhe planet e NATO-s shkatėrruan fshatin ku Qamili jetonte. "Policėt serbė dhe ushtria dogjėn Zhegrėn, janė fakte tė cilat i akuzuari tenton ti hedhė poshtė", i ka thėnė trupit gjykues dėshmitari Shabani. Shabani nėnvizoi se "NATO goditi zonat e pabanuara nga shqiptarėt. NATO bombardoi ato zona ku forcat serbe kishin hyrė mė pare, ka thėnė ai.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Ambasadori amerikan Prosper: Gjykata e Hagės s'mbyllet pa gjykuar Karaxhiē e Mlladiē
HAGĖ:6 MARS
Gjykata Ndėrkombėtare e Hagės nuk do tė mbyllet pėrpara se tė kėrkuarit pėr krime lufte, ish-lideri serb i Bosnjes, Radovan Karaxhiē, dhe komandanti boshnjak, Ratko Mladiē, tė dalin pėrpara drejtėsisė, bėri tė ditur sot njė zytar amerikan.
"Karaxhiē dhe Mladiē do tė vijnė nė Hagė. Kjo mund tė ndodhė nesėr, mund tė ndodhe pas njė viti", tha ambasadori amerikan Pierre Richard Prosper nė njė konferencė shtypi, bėri tė ditur Reuters."Gjykata nuk do tė mbyllet derisa ata tė dalin pėrpara drejtėsiė nė Hagė", tha ai.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Shtypi: Shėrbimet sekrete kroate lajmėruan tre herė SFOR-in pėr Mlladiēin
ZAGREBĖ:6 MARS
Shėrbimet sekrete kroate kanė lajmėruar tre here me rradhė SFOR se ish-gjenerali bosnjak, Ratko Mlladiē ndodhej nė Bosnjė. Lajmi ėshtė shkruar sot nė tė pėrditshmen e Sarajevės, "Dnevni Avaz". Gjatė shkrimit citohen burime afėr shėrbimeve sekrete tė Zagrebit sipas tė cilave, "vendndodhja e Mlladiē u lokalizua nė sajė tė njė sistemi efektiv pėrgjimi amerikan dhėnė shėrbimeve sekrete kroate qė mbulojnė tė gjithė Ballkanin.
 Sipas kėtij burimi, "Mlladiē ndodhej nė Republikėn Serbe tė Bosnjės, bile njė herė ka marrė pjesė edhe njė nė ceremoni varrimi. Nuk kuptohet pse nuk u arrestua". Zėdhėnėsi i SFOR, Scott Lundy ka deklaruar se nuk janė konfirmuar tė tilla informacione. Nuk flasim pėr detaje operative". Sipas burimeve tė NATO-s ėshtė e mundur qė SFOR mos ketė informuar shėrbimet sekrete kroate pėr veprimet e ndėrmarra pas sinjaleve ose nė njė moment tė caktuar tė dhėnat nuk janė marrė nė konsideratė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Partia malazeze e pret ftohtė projekt-ligjin mbi bashkėpunimin serb pėr krimet e luftės

BEOGRAD:6 Mars
Partia Popullore Socialiste (SNP) e Malit tė Zi siguroi tė hėnėn (4 mars) se ajo nuk ka ndryshuar qėndrimin e saj nė lidhje me bashkėpunimin serb me gjykatėn e OKB-sė pėr krimet e luftės.
Presidenti i SNP-sė Predrag Bullatoviē thotė se partia ėshtė e qėndrimit se mund tė miratohet njė ligj federal pa klauzola mbi ekstradimin, por legjislacioni nė nivelin republikan duhet tė pėrcaktojė hapat konkretė tė bashkėpunimit. SNP ėshtė njė anėtare e aleancės nė pushtet, Opozitės Demokratike tė Serbisė, e cila do tė mblidhet deri nė fund tė javės pėr tė pėrcaktuar qėndrimin e tė gjitha partive nė lidhje me projekt-ligjin
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
05.03.2002
NIMANI PĖRGĖZOI  KRYETARIN RUGOVA

Ulqin,5 shkurt-Fuad Nimani, lider i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, si partia mė e madhe nacionale e shqiptarėve nė Mal tė Zi i dėrgoi telegram urimi presidentit tė Kosovės, Dr.Ibrahim Rugovės. Nė kėtė telegram urimi, ndėr tė tjera thuhet se Unioni Demokratik i Shqiptarėve me ankth tė madh e priti emrimin dhe zgjedhjen e kryetarit tė Kosovės si dhe formimin  e institucioneve tė para  shtetėrore nė Kosovėn e lirė, pėr herė tė parė tė dalur nga vullneti i popullit tė shprehur nė zgjedhjet e para tė lira demokratike.

Andaj, zotėri Rugova pranoni urimet tona mė tė pėrzemėrta, ku njėherėsh ju dėshirojmė shėndet ,punė tė mbarė me devotshmėri, ku nuk do tė mungojė shpirtgjerėsia juaj nė krijimin e njė klime tė re nė hapėsirėn kosovare dhe pikėrisht mbesim me

shpresė te Zoti  se nė punėn e mėtejshme do tė mbizotėrojė toleranca, mirėkuptimi dhe harmonia ndėrnjerėzore e partiake si kusht themelor pėr realizimin e aspiratave shekullore tė popullit kosovar pėr njė Kosovė demokratike, multietnike dhe tė pavarur.

Pra, mė lejoni qė edhe njė herė t`ju pėrgėzoj pėr postin e kryetarit tė Kosovės,post ky i cili na gėzon pa masė me bindje qė qė, pas shumė mundimeve, viktimave dhe sakrificės sė mbarė Kosovės, mė nė fund programi dhe qėllimi juaj do tė bėhet realitet,- thuhet nė kėtė telegram urimi tė kryetarit tė UDSH, Fuad Nimani dėrguar kryetarit tė Kosovės Dr. Ibrahim Rugovės.
pėr intron
I.B.

 

SOLANA , PAUEL DHE ANAN MBI ĒĖSHJEN E MALIT TĖ ZI

Podgoricė,5 mars-Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian  pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana ,siē bėjnė tė ditur mediat e pavarura tė Podgoricės, ka biseduar dje nė Nju-Jork me pėrfaqėsuesit mė tė lartė amerikan , ndėr tė tjera edhe mbi rrjedhėn e deritashme  tė bisedimeve serbo-malazeze, me sekretarin e shtetit Kolin Pauel dhe me kėshilltarin   pėr  ēėshtjet e sigurisė nacionale, tė presidentit Bush,Kondaliza Rajs.Po pėr kėtė temė Solana paralajmėrohet se do tė bisedojė edhe me  sekretarin e pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Kofi Anan,ka deklaruar mbrėmė zėdhėnėsja e Solanės,Kristina Golak.

Ajo tė ketė thėnė se pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Evropian nuk e ka nė plan tė vizitojė Ballkanin deri nė fund tė kėsaj jave ,por kėshilltari i tij,Shtefan Lene ėshtė nė kontakt tė pėrhershėm me  ekspertėt e Podgoricės dhe tė Beogradit.

Javėn e kaluar Lene nė Podgoricė e Beograd ka biseduar me ekspertėt mbi tri tema shumė tė rėndėsishme nga fusha ekonomike,tė tregtisė,doganave dhe mbi  monetėn.Ajo Solanėn e ka informuar se ende  nuk shihet ndonjė kompromis lidhur me kėtė ēėshtje,por pozicionet janė mė afėr se sa mė parė.Lene do tė vazhdojė kontaktin me pėrfaqėsuesit e pushtetit tė Podgoricės dhe tė Beogradit, nė mėnyrė qė tė arrihet pėrparim, ka thėnė zėdhėnėsja Galak pėr tė pėrditshmen “Vijesti” tė Podgoricės.

Ndėrkaq, kryetari i socialistėve proserbė Predrag Bullatoviq ka deklaruar sot se nėse Millo Gjukanoviqi do ta pranojė shtetin e pėrbashkėt,edhe kjo parti e rėndėsishme opozitare nė Mal tė Zi ka pėr ta votuar ligjin e bashkėpunimit me Tribunalin e Hagės.(Intron)

 

VASHINGTONI DO TA RESPEKTOJĖ VULLNETIN E  POPULLIT TĖ MALIT TĖ ZI

 Podgoricė,5  mars –Senatori amerikan, Bob Dol i ka dėrguar letėr kryetarit tė Malit tė Zi, Millo Gjukanoviq nė tė cilėn , ndėr tė tjera thuhet se, me pėrkujdesje tė madhe po e ndjekim shtypin dhe burimet tjera lidhur me bisedimet e ekspertėve midis autoriteteve tė Serbisė dhe Malit tė Zi. Sipas gjasėve, ndodheni nėn presionin e fuqishėm tė pėrfaqėsuesit e Bashkimit Evropian  qė tė hiqni dorė nga planet tuaja pėr referendum ose tė shtyni votimet pėr njė tė ardhme tė largėt  edhe nė kėtė mėnyrė tė pamėshirshme tė lidhni progresin e vendit tuaj sipas tempos qė imponon kryesisht Beogradi.

 

Dėshiroj t`u  bind se miqtė tuaj amerikanė, duke mė pėrfshirė edhe mua, mbesin plotėsisht tė bindur se nga perspektiva e politikės  amerikane, opcioni mė i mirė ėshtė tė  qėndroni nė kurs. Ne besojmė se, pas kriticizmit tė inicuar,administrata e Bushit do ta pranojė vendimin tuaj  si akt i kryer  edhe do ta respektojė vullnetin e popullit tė  Malit tė Zi. Jemi tė gatshėm pėr tė bėrė ēdo gjė qė ėshtė e  mundur  nė bashkėpunim me aleatėt tuaj nė Kongres dhe nė Pentagon, pėr tė bindur administratėn  qė tė respektojė rezultatet e referendumit demokratik dhe t`u rezervojė mirėseardhje nė bashkėsinė e popujve-theksohet nė letrėn e senatorit amerikan Bob Dol dėrguar kryetarit tė Malit tė Zi, Millo Gjukanoviq.(Intron)
SOLANA: GJATĖ DHJETĖ DITĖVE E FILLOJMĖ ZGJIDHJEN E KRIZĖS

Vashinton:5 Mars
SHBA dhe Bashkimi Evropian kanė rėnė dakord rreth masave pėr pengimin e shpėrthimit tė mėtejmė tė krizės rreth Maqedonisė dhe Malit tė Zi, si dhe, nė pėrgjithėsi nė vlerėsimin pėr rėndėsinė e stabilizimit tė rrethanave nė Ballkanin Perėndimor pėr sigurinė e tėrė Evropės. Ky vlerėsim ėshtė dėgjuar pas bisedės gati dyorėshe tė sekretarit amerikan tė shtetit, Kolin Pauelit
me pėrfaqėsuesin e lartė tė BE pėr Politikė dhe Siguri
tė Jashtme, Havier Solanės  bisedave tė cilat nikoqiri, nė deklaratėn reporterėve nga Departmaneti i Shtetit i ka vlerėsuar "tė hapura, konstruktive dhe shumė tė dobishme" nė kėrkimin e zgjidhjes pėr problemet e sigurisė qė kanė mbetur nė Ballkan. Perspektiva e mbajtjes sė federatės jugosllave  ose gjetja e ndonjė forme tė re tė bashkėjetesės sė mėtejme tė pėrbashkėt pėr Malin e Zi dhe Serbinė  ėshtė njė nga temat pėr tė cilėn nė Uashington posaēėrisht kanė biseduar shefat e diplomacive tė aleatėve perėndimorė. Lidhur me kėtė, Solana ka deklaruar se pret qė gjatė dhjetė ditėve tė ardhme do tė fillojė zgjidhja e kėsaj krize, e cila gjatė kohės sė fundit ėshtė bėrė temė e konsultave intensive tė BE dhe SHBA.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Komisionit Evropian pohon se deri nė fund tė kėtij viti nė Kosovė do tė hapet konsullata e Bashkimit Evropian
Bruksel:5 Mars
Burimet zyrtare tė Komisionit Evropian kanė pohuar dje se deri nė fund tė kėtij viti nė kryeqyetetin e Kosovės do tė hapet nje njė konsullatė e Bashkimit Evropian. Ajo do tė ketė pėr detyrė dhėnien e vizave pėr ata banorė tė Kosovės qė dėshirojnė tė hyjnė nė vendet e kėtij organizmi.
Pėr kėtė arsye konsullata e re diplomatike do t'i pėrfaqėsojė tė 15 vendet anėtare tė Bashkimit Evropian. Pra, viza qė kjo konsullatė do tė japė do tė jetė e vlefshme pėr tė gjitha vendet evropiane qė pėrfshihen nė Marrėveshjen e Shėngenit.
Vendimi pėr hapjen e kėsaj konsullate nė Prishtinė ėshtė marrė pas njė mbledhjeje tė ministrave tė brendshėm e tė drejtėsisė tė Bashkimit Evropian.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Zvicra vendosi tė anėtarėsohet nė OKB
Losanė:5 Mars
Zviceranėt vendosėn me njė rezultat tė ngushtė votash qė vendi i tyre tė bėhet anėtar i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara.Rezultatet zyrtare tė njė referendumi historik nga 23 kantonet e vendit tregojnė se 54 presje 6 pėrqind e votuesve nė shkallė kombėtare dhe njė shumicė e thjeshtė e kantoneve i thanė po propozimit pėr tė hyrė nė radhėt e organizatės botėror.
Rezultati i djeshėm hap rrugėn qė Zvicra tė bėhet anėtari i 190-tė i OKB-sė, kur Asambleja e Pėrgjithshme tė mblidhet nė New York nė muajin shtator.
Njė numėr agjencishė tė OKB-sp kanė prej kohėsh selinė e tyre nė Zvicėr, e cila ka paguar vazhdimisht edhe kuotat pėr agjencitė dhe programet e organizatės botėrore.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/
04.03.2002
DISA SHOQATA JOQEVERITARE  NUK PARAQESIN GJENDJEN REALE TĖ ULQINIT

-Vėshtrim- 

Ulqin,4 mars-Kėshtu u shpreh Dr. Gani Karamanaga, kryetar i Shoqatės sė Mjekėve tė Ulqinit, nė mbledhjen e organizatave joqeveritare tė Ulqinit, tė organizuar tė shtunėn e kaluar nga “Horizonti i Ri”. Ai tha se nuk ėshtė Ulqini mjedis me njė mentalitet konzervativ e patriarkal, siē mundohen ta paraqesin disa organizata joqeveritare, qėllimi i tė cilave ėshtė qė tė sigurojnė mbėshtetje financiare pėr projektet e tyre. Ulqini ėshtė njė ambient bashkėkohor, e nė asnjė mėnyrė ashtu siē mund tė dėgjohet nga disa organizata tė kėtushme joqeveritare,- tha Dr. Ganiu edhe ky vlerėsim u mbėshtet edhe nga disa pėrfaqėsues tė shoqatave tė pranishme.

Ėshtė shumė e vėrtetė se asociacione tė ndryshme qė pėrpiqen tė merren me problemet e gruas, pozitėn e saj nė shoqqėrinė e kėtushme, marrėdhneniet ndėretnike dhe tė drejtat e pakicave mė shumė janė si paravan pėr tė realizuar ndonjė mbėshtetje financiare nė fondacionet  ndėrkombėtare, se sa kontributi i tyre i njėmendėt pėr ndėrtimin e, siē thonė ato, tė raporteve tė reja shoqėrore.

Shoqatat tona joqeveritare, vėrtet duhet tė kenė mbėshtetjen, jo vetėm morale, por edhe ato duhet ta ndėrtojnė njė strukturė tė nevojshme, nė radhė tė parė kadrovike, me pėrgatitje adekuate arsimore qė tė mund tė pėrcjellin njohuritė shkencore e profesioniste te auditoriumi  i grupmoshave qė u dedikohen projektet. Nė Ulqin veprojnė disa organizata qė merren me problemin e gruas, tė marrėdhenieve ndėretnike, tė drejtat e pakicave e probleme tė kėsaj natyre. Gjatė kėtyre dy vjetėve tė fundit janė organizuar disa seminare me temat e sipėrpėrmendura, shumė tė ngjashme me njana tjetrėn.

Mirėpo, mė shumė tė pranishėm kanė qenė pėrfaqėssues nga shoqatat homologe nga rajoni, se sa auditorium qė do tė pėrftonte nga kėto debate. Veē kėsaj, vazhdimisht freguentojnė individė tė njajtė edhe shumė pak struktura sociale qė do tė mund tė pėrftonin nga kėto trajtesa. Mbi kėto baza dėgjohen edhe ankesa tė vetė OJQ se kanė pak vizitues tė projekteve tė tyre, sidomos nė pjesėn urbane. Zhvillimi dhe zgjerimi i sektorit joqeveritar ėshtė njė lėvizje pozitive sepse e ka rėndėsinė e vet nė ndėrtimin e shoqėrisė civile, por niveli i tashėm lė pėrshtypjen  e nxitimit tė organizimit tė sa mė shumė OJQ-ve ka tė vetmin qėllim-  pėrftimet materiale.

Takimet mė tė shpeshta tė OJQ, tė cilat janė inicuar nga “Horizonti i Ri”, si njera ndėr Shoqatat joqeveritare mė prestigjoze nė Ulqin, janė tė mirėseardhura, sepse do tė mund tė trajtohen tema me rėndėsi pėr territorin e kėsaj komune edhe pėr vetė OJQ. Mirėpo, ka shumė nevojė qė tė bėhet edhe grupimi i asociacioneve tė sektorit joqeveritar, sepse tė gjitha nuk kanė mundėsi kadrovike e as profesioniste tė kyēen nė trajtimin e temave specifike, siē ėshtė mjekėsia, kultura apo ekologjia. Ka shumė arsye qė tė hartohen edhe projekte tė pėrbashkėta, tė mos synohet pėrherė qė biografia e ndonjė OJQ tė pasurohet me ndonjė projekt, tė cilin, shikuar realisht, nuk ka kompetencė adekuate profesioniste pėr ta realizuar, por arrin tė vendos lidhje me fondacionet pėrkatėse. Gjithėsesi ekziston nevoja qė OJQ e Ulqinit tė bashkėpunojnė sa mė ngjeshur mes veti edhe nė kėtė mėnyrė kontributi i tyre do tė jetė mė konkret edhe mė racional.(Intron)

 

NĖ TUZ PLANIFIKOHET NDĖRTIMI I SHKOLLĖS FILLORE

Tuz,4 shkurt- Me Programin e zhvillimit tė objekteve tė  infrastrukturės sė Bashkėsisė lokale tė Tuzit, qendėr e Malėsisė pėr sivjet, ndėr tė tjera ,parashihet edhe ndėrtimi i objektit tė ri tė Shkollės fillore dhe tė Kopshtit tė fėmijėve.

Ndėrtimi i kėtij objekti ėshtė shumė i nevojshėm, meqė kaherė janė parashtruar kėrkesat pėr njė objekt tė ri tė shkollės fillore nė mėnyrė qė tė sigurohen kushtet normale tė punės nė fushėn e edukimit e arsimimit fillor tė brezave tė reja, sepse gjendja aktuale nė objektin ekzistues po bėhet gjithnjė e mė e padurueshme.

Me kėtė ēėshtje ėshtė njoftuar edhe Ministria e Arsimit dhe e Shkencės edhe nė kėtė ndėrlidhje ėshtė shtuar aktiviteti pėr tė siguruar njė zgjidhje tė shpejtė e tė favorshme.Pikėrisht, siē njoftohet, kjo ministri e ka marrė pėrsipėr qė tė hartojė dokumentacionin e plotė projektues, kurse Sekretariati pėr Urbanizėm dhe Ndėrtimtari tė zgjidh ēėshtjen e lokacionit dhe tė nxjerrė vendimin e truallit ndėrtimor tė kėtij objekti.

Bashkėsia lokale e Tuzit ka marrė obligim qė tė themelojė Kėshillin pėr ndėrtimin  e objektit dhe tė organizojė aksionin e grumbullimit tė mjeteve financiare- pjesėmarrje e qytetarėve tė Malėsisė dhe tė bashkatdhetarėve nė mėrgim.(Intron)

Gjukanoviē: Pėrcaktimi i datės sė referendumit pėr pavarėsinė, i vėshtirė
PODGORICE:4 Mars
Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviē, deklaroi se autoritetet e vendit nuk do tė hiqnin dorė nga planet e tyre pėr pavarėsi, por se ishte e vėshtirė tė pėrcaktohej njė datė pėr zhvillimin e referendumit. "Njė propozim kėrkonte qė ai tė zhvillohej gjatė kėtij viti, ndėrsa propozimi tjetėr, i mbėshtetur edhe nga Bashkimi Europian,
ka tė bėjė me njė model tranzicioni, nė bazė tė tė cilit qytetarėt e Malit tė Zi mund tė zgjedhin ose pavarėsinė e vendit ose njė bashkekzistencė me Serbinė", deklaroi Gjukanoviē, i cituar nga agjencia serbe e lajmeve Beta. Presidenti i Malit tė Zi deklaroi se tė dyja alternativat e lartpėrmendura ishin tė mundshme dhe se pėr alternativėn e njė periudhe tranzicioni duhej tė plotėsoheshin disa kushte paraprake
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Gjukanoviq paralajmėron mundėsinė qė Mali i Zi pėrkohėsisht tė pranojė bashkėsinė me Serbinė

Podgoricė:4 Mars
Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq paralajmėron se njėri nga solucionet pėr zgjidhjen e krizės aktuale qė Mali i Zi pėrkohėsisht tė pranojė bashkėsinė me Serbinė nėse pėr kėtė pajtohet Partia Demokratike e Socialistėve, Lidhja Liberale dhe Partia Social-demokrate.
Nė kėtė moment paralelisht janė nė qarkullim organizimi i Referendumit pėr pavarėsinė gjatė kėtij viti si dhe pranimi i njė modeli tė cilin e preferon Bashkimi Evropian pėr moratorium tė pėrkohshėm nė fund tė cilit qėndron si e drejtė e pakontestueshme e qytetarėve tė Malit tė Zi qė tė vendosin pėr statusin e ardhshėm tė kėsaj republike.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Amerikanėt: Arrestimi i Karaxhiē dėshtoi pėr shkak tė oficerit francez

HAMBURG:4 Mars
"Njė oficer francez ėshtė shkaktari i dėshtimit tė operacionit qė filloi javėn e kaluar forca e NATO-s pėr Stabilitetin nė Bosnje, pėr arrestimin e ish-udhėheqėsit tė serbėve tė Bosnjes Radovan Karaxhiē.
"Kėshtu tha njė diplomat amerikan pėr tė pėrditshmen rajonale "Hamburger Abendblatt" qė eshte botuar sot. "Njė oficer francez e ka zbuluar operacionin", thotė Shaun Byrnes, shef i misionit tė vėzhguesve diplomatik amerikanė nė Kosovė, i cituar nga e pėrditshmja. Ndėrkohė mėsohet se kėrkimet pėr ish-liderin e serbėve tė Bosnjes "vazhdojnė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Kuvendi zgjedh institucionet, qė sot Kosova me presidentin dhe qeverinė e vet


PRISHTINĖ:4 Mars
Kuvendi i Kosovės zgjodhi sot institucionet qendrore tė qeverisjes. Kryetar i Kosovės u zgjodh Dr.Ibrahim Rugova, kurse kryeministėr - Bajram Rexhepi.
Nė fillim tė seancės, deputetėt e Kuvendit tė Kosovės, me njė minutė heshtje, i bėnė nderime deputetit tė ndjerė Smajl Hajdaraj, i cili u vra mė 17 janar. Mė pastaj, deputetėt votuan pėr dy anėtarė tė kryesisė sė Kuvendit nga Partia Dermokratike e Kosovės: pėr Xhavit Halitin dhe Hydajet Hysenin. Deputetėve tė Kuvebndit tė Kosovės iu drejtua kryeadministratori i Kosovės, Mihail Shtajner. Ndėr tė tjera, ai foli pėr marrėveshjen e arritur mes liderėve politikė pėr ndėrtimin e institucioneve tė Kosovės. Shtajner tha se kjo marrėveshje do tė shėrbejė pėr tė ardhmen e Kosovės dhe shtoi arritjen e
saj e ka pėrshėndetur edhe sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė, Kofi Anan.
"Sot ėshtė njė ditė e rėndėsishme nė historinė e Kosovės. Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Kofi Annan ka pėrshėndetur pėrzemėrsisht marrėveshjen e arritur.
 Ai kėrkon nga ju qė ta shfrytėzoni atė dhe ta formoni qeverinė menjėherė," tha Steiner nė fjalėn e tij para parlamentit. Kryeadministratori Steiner tha se ėshtė i bindur se marrėveshja ėshtė arritur nė frymėn e kompromisit dhe ėshtė themel i njė tė ardhmeje mė tė mirė pėr Kosovėn. Nė vazhdim, ai shpjegoi nė pika tė shkurta pėr pėrmbajtjen e marrėveshjes dhe u kėrkoi deputetėve qė Ibrahim Rugovėn ta zgjedhin predident tė Kosovės, kurse Bajram Rexhepin kryeministėr tė saj.
Votimi pėr zgjedhjen e institucioneve tė Kosovės u bė nė pako, nė mėnyrė tė hapur. 88 deputetė votuan "pėr", 3 ishin "kundėr", kurse 15 abstenuan.
Kėshtu, Kuvendi i Kosovės e zgjodhi president tė Kosovės Dr.Ibrahim Rugovėn, kurse kryeministėr e zhgjodhi Bajram Rexhepin. Nė kėtė votim u zgjodhėn edhe 10 ministrat e qeverisė sė Kosovės.

Lista e ministrave nė qeverinė e Kosovės
Ministėr i Ekonomisė e Financave  Aliu Sadriu (LDK)
Ministėr i Arsimit   Rexhep Osmani (LDK)
Ministėr Transportit e Telekomunikacionit  Zef Morina (LDK)
Ministėr i Kulturės, Rinisė e Sportit  Behxhet Brajshori
(LDK)
Ministėr i Shėrbimeve Publike Jakup Krasniqi (PDK)
Ministėr i Tregėtisė dhe Industrisė  Ali Jakupi (PDK)
Ministėr i Planifikimit Hapėsinor   Ethem Ēekun (AAK)
Ministėr i Punės e Mirėqenies Sociale  Ahmet Isufin (AAK)
Ministėr i Shėndetėsisė     Numan Baliq (Vatan)
Ministėr i Pylltarisė dhe Bujqėsisė I papėrcaktuar (Kthimi)

Copyright © 2002 intron-presse /HB/
03.03.2002
Apeli i ekologėve tė Ulqinit

Ulqin,3 mars-Shoqata ekologjike “Kalimera” ka akuzuar Ndėrmarrjen “ Morsko dobro” me seli nė Budvė qė administron bregdetin edhe komunėn e Ulqinit se, sipas kėsaj shoqate, i kanė kontribuar nė masė tė madhe qė Portomilena tė jetė lokaliteti mė i ndotur ujor nė Mesdhe,aq mė tepėr kur ėshtė nė hyrje tė plazhit tė njohur tė Shtojit,por edhe njėqind metra larg kompleksit tė hoteleve tė Plazhit tė Madh.

Devastacioni i Portomilenės po vazhdon edhe mė tej,por nė njė mėnyrė tjetėr,tash duke hudhur nė tė plehra dhe mbeturina tė tjera shkatėrruese, duke e ngushtuar dhe degraduar kėtė akuatorium ekzotik natyror.

Shoqata ekologjike “Kalimera” ka ftuar ndėrmarrjen qė administron me bregdetin dhe komunėn e Ulqinit qė tė prononcohen publikisht mbi kėto ngjarjet mė tė reja nė kėtė kanal,dikur sinonim i turizmit tė Ulqinit nga degradimi i mėtejmė.

Portomilenėn duhet rivitalizuar urrgjentisht edhe tė mbrohet si ambient i posaēėm biologjik dhe turistik dhe tė shpallet si zonėn e mbrojtur me ligj.(Intron)

 

ZJARR NĖ RUMI

Tivar,3 mars- Dje, nė orėt e pasdrekės, nė malin Rumi ka shpėrthyer njė zjarr.Siē bėhet e ditur nuk ka pasur dėme as tė lėnduar.Njėsia e zjjarfikėsve e Tivarit ka intervenuar menjėherė edhe pse nuk ka pasur ndonjė paraqitje zyrtare pėr kėtė fatkeqėsi elementare natyrore.Zyrtarėt e njėsisė sė zjarrfikėsve tė Tivarit thonė se jemi nė kontakt tė pėrhershėm me pėrfaqėsuesit e BL qė tė intervenojmė nėse do tė jetė nevoja.

Zjarri ka pėrfshirė sipėrfaqe pyjore nė shpatijet e larta tė Rumisė.Njoftohet se zjarrin e kanė shkaktuar gjuetarėt apo vetė banorėt tė cilėt kanė pastruar arat pėr tė mbjellur.(Intron)
PROJEKTE AMBICIOZE KULTURORE

Ulqin,3 mars- Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve «Art Club» me seli nė Ulqin nė mbledhjen e djeshme miratoi raportin e punės dhe atė financiar pėr vitin e kaluar edhe pėrcaktoi kornizat e projekteve pėr kėtė vit.Edhe pse ėshtė shoqatė kulturore- joqeveritare,Art Club ėshtė duke e mbajtur gjallė kulturėn shqiptare nė Mal tė Zi gjatė tėrė vitit.

Projekti i parė i kėtij viti qė do tė realizohet brenda njė afati tė shkurtėr ėshtė 6o-vjetori i shkollės shqipe nė Ulqin  e rrethinė.Ky aktivitet ka qenė i paraparė tė realizohet me shoqata homologe nga Malėsia, mirėpo pėr shkak tė painteresimit tė tyre, Art Club vendosi qė tė realizojė vetė kėtė projekt shumė tė rėndėsishėm pėr arsimin shqip nė Ulqin, por edhe nė Mal tė Zi.

Bartės i projektit u caktua Mr. Riza Rexha,studiues nė pension.Po ashtu u mor vendim qė tė punohet pėr rregullimin e varrit tė Ymer Prizrenit, i cili tash disa vite ėshtė i dėmtuar nė vorre familjare nė Mėhallė tė re nė Ulqin,si dhe manifestime tė ndryshme kulturo-shkencore, artistike dhe letrare.U tha se kėto ditė do tė dalė nga shtypi revista mė prestigjoze e shqiptarėve nė Mal tė Zi me emrin «Lemba».Shumica e kėtyre projekteve realizohen duke u mbėshtetur me mjete financiare nga Fondacioni Shqiptaro-Amerikan me seli nė Nju-Jork.(Intron)
OJQ –KRITIKOJNĖ  BUXHETIN E KOMUNĖS SĖ ULQINIT

Ulqin,2 mars-Shoqatat joqeveritare tė Ulqinit, nė mbledhjen e sotme, tė cilėn e organizoi “Horizonti i Ri”, i bėnė vėrejtje shumė tė mėdha buxhetit tė komunės sė Ulqinit pėr sivjet.Kėtė buxhet e ka hartuar grupi punues i administratės lokale nė bashkėpunim me dy shoqata ndėrkombėtare, ICMA dhe USAID.Sipas OJQ- ve tė Ulqinit,nė kėtė dokument buxhetor mungojnė elementet themelore shpjeguese pėr shumat e paraapara pėr tu realizuar gjatė kėtij viti.U tha, madje, se nė kėtė tekst  ėshtė pėrdorur terminologji qė i takon sistemit monist edhe nė asnjė mėnyrė pushtetarėt e Ulqinit nuk mund tė shkėputen nga bolshevizmi.Sipas OJQ- ve ,

nuk mund tė shpjegohet fakti se pushteti vendor e ka injoruar nė terėsi sektorin joqeveritar, i cili ėshtė ndėr mė aktivėt nė Mal tė Zi.U quajt, madje, skandaloze prej 87 mijė e mė shumė DM,pėrkatėsisht 44.6l6.86 euro pėr kabinetin e kyretarit tė Komunės.Nė kėtė buxhet nuk figuron asnjė para pėr pėrfundimin e Shtėpisė sė Kulturės,por janė paraqitur edhe shifra joreale dhe nuk janė nė favor tė zhvillimit tė komunės sė Ulqinit.
DEBATI

Nazif Veliqi (Horizonti i Ri)-Organizatat joqeveritare nė Ulqin janė shumė aktive,madje ndėr mė aktivet nė Mal tė Zi. Flitet se fondacionet dhe organizatat ndėrkombėtare do tė tėrhiqen nga Mali i Zi, por krijohen mundėsi tė reja pėr tė realizuar projektet e OJQ-ve,sidomos nga ekologjia e ndėrtimi i shoqėrisė civile.Konsideroj se ėshtė mirė qė OJQ tė takohen sa mė shpesh mes veti pėr tė debatuar rreth veprimtarisė sė tyre.Mendoj se ka arsye qė tė dėrgojmė njė letėr kryetarit tė komunės pėr anashkalimin e sektorit  joqeveritar.

Dr.Nail Draga (Art Club)-Kemi shumė tema pėr tė diskutuar.Lidhur me buxhetin do tė thoja se ka shumė konfuzitet.Po pėrmend vetėm njė moment- shuma kaq e madhe –87 mijė marka gjermane pėr kabinetin e kryetarit tė komunės,kjo ėshtė skandaloze.Janė paraparė edhe donacionet nga jashtė, skandal i llojit tėvet.Mungojnė mendimet e qytetarėve pėr kėtė buxhet.Buxheti nuk ėshtė nė favor tė zhvillimit tė Ulqinit.

Xhelal Hoxhiq(Kalimera)-Konsideroj se qėndrimet tona lidhur me buxhetin nuk duhet  t i  publikojmė nė shtyp pa u takuar me autorėt e kėtij projekti,pra tė buxhetit.Tė japim vėrejtje me gojė.

Dr.Gani Karamanaga(Shoqata e mjekėve)-Ne i jemi drejtuar pushtetit lokal pėr tė ndihmuar projektet tona. Nuk kemi marrė pėrgjigje.Kohė mė parė kemi botuar librin e kumtesave nga seminari me kolegėt nga Shkodra.Botimin e ka mbėshtetur Ministria e Grupeve Nacionale dhe Etnike.

Ibrahim Berjashi(Harmonia)-Ky dokument ka edhe gabime tjera,sidomos pėrkthimi nė gjuhėn shqipe.Si ėshtė e mundur qė edhe me kėtė botim gjuha e popullit shumicė, shqiptarėve, vehet nė njė pozitė shpėrfillėse.Mendoj se buxhetin ėshtė dashur ta hartojė njė grup tjetėr pune, as tė komunės e as tė organizatave ndėrkombėtare, por ekspertėt.Me siguri nuk do tė kishte qenė nė kėtė gjendje.

Hatixhe Gjonoviq(Anima)-Pushteti lokal i Ulqinit injoron nė mėnyrė tė pashpjegueshme organizatat joqeveritare.Autorėt e kėtij buxheti ende jetojnė nė monizėm.Ky nuk i pėrgjan buxhetit.Pėr kabinetin e kryetarit tė komunės parashihen 87 mijė marka gjermane.Si mund tė jetė kjo, derisa njė ministėr i ka tė ardhurat personale mujore 6oo DM.Kėtu ekziston mundėsia  e manipulimit.Askund nė  buxhet nuk figurojnė tė ardhurat nga firmat private.Kėshtu siē ėshtė,ėshtė buxhet shumė iritues.

Ismet  Karamanaga( Miqtė e Kalasė)- Personalisht kam menduar se ėshtė ndonjė material propagandues turistik sepse tashmė sezoni po troket nė derė.OJQ nuk i kanė konsultuar fare edhe pse shoqata tė cilėn e drejtoj i ka paraqqitur vėrejtjet e saja.Si ka mundur tė ndodh kjo.Buxheti formohet nga tė ardhurat qė paguajnė qytetarėt , e pikėrisht ky dokument nuk ėshtė nė kėtė frymė.Ky buxhet ėshtė i pėrkohshėm, sepse ndėrkohė pritet tė miratohet ligji mbi qeverisjen lokale edhe pastaj do tė jenė  rrethana tjera.

 

«TĖ  VENDOSIM SĖ BASHKU»

Ky ėshtė njeri prej mesazheve , i cili u drejtohet qytetarėve edhe ftohen tė marrin pjesė nė tribunat publike pėr buxhein e komunės sė Ulqinit pėr vitin 2oo2.Mirėpo,pėrveē njė kutije brenda hapėsirave tė  Komunės,nuk ėshtė bėrė asgjė tjetėr.Shifrat e specifikuara me shuma tė konsiderueshme mjetesh janė paksa edhe qesharake, duke marrė pėr bazė burimet prej nga parashihet tė realizohet buxheti- kryesisht nga tė ardhurat qė do tė vilen nga qytetarėt.Nė fund tė vitit tė kaluar qe bėrė zhurmė e madhe pėr kėtė ,siē patėn thėnė pushtetarėt, formė e re e buxhetit komunal, ku qytetarėt do ta kenė tė qartė pėr ēdo para tė shpenzuar.Jo qė ka sjellur ndonjė risi, por pėrkundrazi,ėshtė edhe mė konfuz se sa mė parė.

Siē vlerėsojnė OJQ e kėsaj komune,mė shumė ėshtė njė regjistėr aktual i pushtetarėve dhe i klubeve tė kėshilltarėve tė parlamentit.Sipas radhės, sivjet duhet tė mbahen zgjedhjet lokale,edhe me siguri nuk do tė jetė , sė paku, kjo pėrbėrje e emrave tė kėshilltarėve.Pra, nuk e kanė pasur vendin tė shėnohen nė tekstin e buxhetit pėr sivjet.

Nė tekstin e buxhetit shėnohet se nė kėtė komunė jetojnė 25.555 banorė,por ngjashėm me kolegėt e tyre tė sistemit monist nuk e kanė theksuar se cili popull jeton kėtu.Pas tė ashtuquajturės hartė turistike, ėshtė edhe njė botim i dėshtuar qė mban firmėn e Kuvendit tė Komunės sė Ulqinit.( Intron)

 

KOMUNA E ULQINIT KĖRKON NIHMĖ NGA DONATORĖT AMERIKAN "ICME" PĖR UJĖSJELLSIN E UL
ULQIN:2 MARS
Nė programin e investimit tė njė organizate jo qeveritare amerikane ICME cila pėrkrah 7 komuna nė Malė tė Zi,kshtu qė komuna e Ulqinit ka ba kandidaturen e saj tė pėrfaqsusit e ksaj organizate jo qeveritare ICME,pėr 4 pusat e ri nė burimin e "lisna bores".Siē ka  treguar kryetari i komunės Skender Hoxha ky projekt ashtė shumė me ransi pėr furnizimin e Ulqinit me ujė  tė pijshėm.Ky projekt mendohet tash
15 vite tė realizohet ku 7 pusa jan ēelė dhe 4 tė tjer duhet ēelur.Simbes rethanave tė tija inxhinjerėt e ICME e kryen vizitės e tyre nė Malė tė Zi,dhe do tė shikojn realizimin e ktyre projekteve, ku ndėrmarja e ujėsjellsit tė ulqinit veē i ka projektet e pusave tė realizuara dhe do dorzohen nė duart e pėrfaqsuesve tė donatorve tė IMCE,ku ato do tė vlersojn a ashė i relizushėm projekti i 4 pusave.
Ndėr mes tė tjerash krytari i komunės tė ulqinit Skender Hoxha thekson qė ne do tė angazhohena qė projejktantėt nė mynyr precize tė vlersojnė nė ēfar pozite gjinden objektet existuese.
Mbas kėsaj udhėheqsit e ICME do tė vlersojnė a duhet apo jo tė bahen investime nė realizimin e ktyre projekteve shumė me ransi pėr  komunėn e Ulqinit,pėr rritjen e kapacitetit tė ujit nė kėt komun.
Nėqofse bahet e mundėshme ky projekt kaqė me randėsi komuna e Ulqinit do tė marė pjes nė investime rreth 20 % prej vleftes se saj reale tha kryetari i kėsaj komune Skender Hoxha.

Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Ekperimentohet "Bashkėsia e Serbisė dhe Malit tė Zi"

PODGORICĖ:2 MARS
Kryeministri i Malit tė Zi, Filip Vujanovic deklaroi sot, se bisedimet pėr tė ardhmen e Federatės Jugosllave, tė ndėmjetėsuara nga koordinatori i BE pėr politikėn e jashtme, Havier Solana do tė pėrfundojnė me njė model tė pėrshtatshėm tranzitor, tė emėrtuar "Bashkėsia e Serbisė dhe Malit tė Zi".
Kjo bashkėsi do tė jetė vetėm e pėrkohshnme dhe do tė shėrbejė si provė pėr funksionimin e marrėdhėnieve dypalėshe, tha Vujanoviē. Nėse modeli nuk do tė funksionojė, Mali i Zi do tė shpallė referendumin pėr shkėputje nga Jugosllavia, pėrfundoi kryeministri malazez.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Vujanoviē: Bisedimet Mal i Zi-Serbi do tė vazhdojnė nė mes tė marsit
PODGORICĖ:2 MARS
"Bisedimet e fundit mes Malit tė Zi dhe Serbisė tė ndėrmjetėsuara nga komunitetit ndėrkombėtar do tė zhvillohen nė mes tė marsit." Kėtė ka deklaruar sot, Kryeministri malazez Filip Vujanoviē, pėr televizionin e
Malit tė Zi.
Ai deklaroi se, "qeveria e tij do tė vendosė nėse ekziston ndonjė model i pėrshtatshėm tranzitor pėr federatėn, nėse nuk do tė gjendet njė i tillė atėherė do tė zhvillojmė referendumin". Vujanoviē shprehu shpresėn e tij se njė model do tė gjendet pėr bashkėjetėsėn, i pranueshėm nga Mali i Zi".

Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Njė zyrtar malazez: Bisedimet mbi federatėn do tė pėrfundojnė deri nė mes tė marsit
PODGORICĖ:2 MARS
Raundi pėrfundimtar i bisedimeve mbi federatėn ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi do tė zhvillohet brenda dy javėsh, sipas Kryeministrit malazez Filip Vujanoviē. Ai tha tė enjten (28 shkurt) se nėse deri atėherė nuk arrihet asnjė marrėveshje mbi tė ardhmen e federatės jugosllave, do tė zhvillohet njė referendum mbi pavarėsinė.
 
Ndėrkohė nė Beograd tė enjten, Ministri serb i Bashkėpunimit Ekonomik Goran Pitiē njoftoi se qeveria planifikon tė fillojė njė fushatė pėr njė konferencė tė dytė tė dhuruesve ndėrkombėtarė nė fund tė verės ose nė fillim tė vjeshtės. Ai shprehu shqetėsim nė lidhje me mundėsinė e zvogėlimit tė ndihmės sė BE-sė ndaj Serbisė, gjė qė do tė ngadalėsojė reformat.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
LUKSHIQ: BEOGRADI PĖRPIQET TA FAJĖSOJĖ MALIN E ZI
BEOGRAD:2 MARS
Zėdhėnėsi i Partisė Demokratike tė Socialistėve, Igor Lukshiq vlerėsoi nė konferencėn pėr gazetarė se kėrkesa pėr kthimin e dinarit nė Mal tė Zi domethėnė ambicie e fshehtė qė, sipas skemės sė caktuar, tė qeveriset me Malin e Zi.
Sipas vlerėsimit tė tij, Beogradi tani ėshtė duke e kėrkuar dinarin si monetė unike, sepse e di qė Mali i Zi kėtė do ta refuzojė, pas sė cilės mund tė shpallet fajtor pėr dialog nėse nuk ka
sukses. "Evro ėshtė interesi ynė i pėrhershėm edhe politik edhe ekonomik, tha zėdhėnėsi i PDS dhe shtoi se Mali i Zi nuk do tė heqė dorė as nga sistemi i vet, i pėrshtatur evropian, doganor as nga regjimi i tregtisė sė jashtme.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
ZHIVKOVIQ: PĖRMBAJTJA E PROPOZIMIT TĖ SOLANĖS FEDERATA
PODGORICĖ:2 MARS
Udhėheqėsi politik i Aleancės Liberale, Miodrag Zhivkoviq deklaroi se personalisht e ka parė propozimin e pėrfaqėsueit tė lartė tė BE Havier Solanės pėr zgjidhjen e mundshme tė marrėdhėnieve malazezo-serbe, i cili "vetėm nė titull ėshtė union, kurse sipas pėrmbajtjes ėshtė federatė e tėrė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
 
Kosovė: Qeveria- Ja lista e kandidatėve pėr ministra

PRISHTINĖ:2 mars
Tre partitė kryesore shqiptare bėjnė publik emrat e kandidatėve pėr ministra nė Qeverinė e Kosovės e cila do tė votohet tė hėnėn nė Kuvend. Sot pasdite kryeadministratori Mihael Shtajner, (Michael Steiner) kryeministri Bajram Rexhepi, lideri i LDK-sė, Ibrahim Rugova, kryetari i PDK-sė Hashim Thaēi dhe ai i AAK, Ramush Haradinaj paraqitėn emrat pėrkatės nė ministritė e caktuara nga Marrėveshja..
Ja lista e kandidatėve pėr ministra nė qeverinė e Kosovės ku bėjnė pjesė edhe dy ministritė e minoriteteve, koalicionit serb "Kthimi" dhe atij bosnjak "Vatan"
Ministėr i Ekonomisė e Financave Aliu Sadriu (LDK)
Ministėr i Arsimit Rexhep Osmani (LDK)
Ministėr Transportit e Telekomunikacionit Zef Morina (LDK)
Ministėr i Kulturės, Rinisė e Sportit Behxhet Brajshori (LDK)
Ministėr i Shėrbimeve Publike Jakup Krasniqi (PDK)
Ministėr i Tregėtisė dhe Industrisė Ali Jakupi (PDK)
Ministėr i Planifikimit Hapėsinor Ethem Ēekun (AAK)
Ministėr i Punės e Mirėqenies Sociale Ahmet Isufin (AAK)
Ministėr i Shėndetėsisė Numan Baliq (Vatan)
Ministėr i Pylltarisė dhe Bujqėsisė Goran Markoviē (Kthimi)

Copyright © 2002 intron-presse /HB/
01.03.2002
A U HARRUAN PĖRGATITJET PĖR SEZONIN TURISTIK ?

Ulqin, l mars-Edhe pse qė nė fillim tė kėtij viti u paralajmėrua njė aktivitet i dendur lidhur me pėrgatitjet e sivjetme pėr sezonin turistik,u themelua edhe njė grup pune i pėrbėrė nga subjekte tė ndryshme qė merren me turizėm nga subjektet e kėsaj dege ekonomike sė bashku me pėrfaqėsuesit e pushteti vendor,nuk hetohet ndonjė veprimtari konkrete nė kėtė plan.Siē dihet, vitin e kaluar programi pėr pėrgatitjet e sezonit turistik u miratua nė fund tė verės!

 

Pėrballė kėsaj, disa ndėrmarrje turistike kanė themeluar shoqatėn “Ulcinium” me qėllim tė pėrmirėsimit tė imazhit turistik tė kėtij qyteti edhe sė shpejti kanė paralajmėruar se do tė kenė promovimin e programit tė kėsaj shoqate. Kėsisoj, sektori privat ėshtė duke bėrė hapa konkretė edhe pėr tė marrė nė dorė ēėshtjen e organizimit tė sezonit turistik. Mirėpo, tė gjitha kėto organizime mė shumė kanė tė bėjnė me vjelje tė taksave dhe tė ardhurave tė tjera nga turizmi, por edhe instalimin e njė dishipline mė tė mirė se sa vitin e kaluar, siē thonė ata,rreth vendosjes sė turistėve nė Ulqin.(Intron)
NUK HEQIM DORĖ NGA KĖRKESAT TONA

Ulqin,1 mars- Nė njė deklaratė ekskluzive pėr Intronin, kryetari i Sindikatave tė pavarura tė Ndėrmarrjes Ndėrtimore “Primorje “ tė Ulqinit, Asllan Zeneli tha se ne nuk do tė heqim dorė nė asnjė mėnyrė nga kėrkesat tona legjitime. Gjendja ekonomike dhe sociale  nė ndėrmarrje ėshtė shumė e rėndė.Punonjėsit nuk kanė marrė tė ardhurat personale tash njė vjet e mė shumė, e as kontributet nuk janė shlyer tash 2o muaj. Por, ka punonjės qė nuk merr pagat qė nga viti l999 edhe vazhdimisht janė nė punė.

Drejtori i tashėm, Brano Janēiq gjatė kėtyre katėr vjetėve, nuk ka treguar aftėsi pėr tė sanuar gjendjen, pėrkundrazi  nė mandatin e tij humbjet nė ndėrmarrje janė dhjetėfishuar.

Kėrkesat tona i kemi dėrguar nga sindikata komunale e deri te kryeministri. Ende nuk ka asnjė pėrgjigje.Nėse nuk do tė pėrmbushen kėto kėrkesa,punonjėsit janė unikė, do tė organizojmė grevė tė pėrgjithshme, - ka thėnė ai.(Intron)

NUK MUND TĖ BĖHET FJALĖ PĖR KTHIMIN E DINARIT

Podgoricė,1 mars- Kėshilltari  i posaēėm i Havier Solanės pėr Ballkanin, i cili ėshtė i kyēur nė bisedimet serbo-malazeze Stefan Lene, mori mbrėmė nė Podgoricė njė pėrgjigje tė qartė dhe tė fortė nga kryetari i Malit tė Zi, Millo Gjukanoviq dhe kryeministri i kėsaj republike, Filip Vujanoviq  se Mali i Zi  nuk ka pėr tė pranuar asnjė variant tė bashkėsisė sė re, tė pėrkohshme, me Serbinė qė do tė kuptonte kthimin e dinarit si mjet pagese. Lene ka arritur nga Beogradi edhe, sipas mediave malazeze, zyrtarėt serbė i kanė  paraqitur ultimatumin  pėr njė valutė tė pėrbashkėt nė bashkėsinė e re.

Mirėpo, siē vlerėsohet nė Podgoricė, rreth kėsaj ēėshtje nuk do tė ketė kompromis sepse nė Mal tė Zi mjet pagese ėshtė euro, pėrkatėsisht edhe marka gjermane deri nė fund tė kėtij muaji. Mali i Zi nuk do tė heq dorė  as nga doganat, i ėshtė thėnė qartė kėshilltarit tė Havier Solanės mbrėmė nė Podgoricė, sepse, sipas zyrtarėve tė Malit tė Zi, me kėtė  kjo republikė nuk do tė kthente nė reformat e nivelit serb.

Qėndrimi i kėshilltarit tė Solanaės nė Podgoricė ėshtė bėrė pa ndonjė publicitet nė media, por vizitėn e tij Malit tė Zi e ka konfirmuar edhe kėshilltari i kryetarit tė Malit tė Zi pėr politikė tė jashtme, Milan Roqen, i cili ka deklaruar se edhe kėsaj radhe kemi theksuar se ruajtja e nivelit tė  reformave ėshtė parakusht i arritjes eventuale tė ndonjė marrėveshjeje pėr zgjidhjen kalimtare midis Malit tė Zi e Serbisė, por edhe qėndrimi ynė tashmė i njuhur pėr tė drejtėn e qytetarėve tė Malit tė Zi  pėr tė vendosur mbi ardhmėrinė e  tyre,-ka thėnė kėshilltari i kryetarit tė Malit tė Zi pėr politikė tė jashtme.

Zaratarėt malazias nuk e kanė pohuar e as nuk e mohuar mundėsinė e takimit tė Solanės nė Bruksel me kryetarin e Malit tė Zi, Millo Gjukanoviq kėtė fundjavė.(Intron)

 

GJUKANOVIQ PARIMISHT E KA PRANUAR PLANIN E SOLANĖS

PODGORICE:1 Mars
"Bisedimet e fundit mes Malit tė Zi dhe Serbisė tė ndėrmjetėsuara nga komunitetit ndėrkombėtar do tė zhvillohen nė mes tė marsit." Kėtė ka deklaruar sot, Kryeministri malazez Filip Vujanoviē, pėr televizionin e
Malit tė Zi.
Ai deklaroi se, "qeveria e tij do tė vendosė nėse ekziston ndonjė model i pėrshtatshėm tranzitor pėr federatėn, nėse nuk do tė gjendet njė i tillė atėherė do tė zhvillojmė referendumin". Vujanoviē shprehu shpresėn e tij se njė model do tė gjendet pėr bashkėjetėsėn, i pranueshėm nga Mali i Zi".
Presidenti i Malit tė Zi e ka dhėnė pajtimin parimor pėr planin e pėrfaqėsuesit tė lartė tė BE pėr Politikė dhe Siguri tė Jashtme, Havier Solanės pėr ripėrkufizimin e marrėdhėnieve nė federatė, mirėpo ka refuzuar qė dinari tė kthehet nė Mal tė Zi dhe mundėsinė qė tė heqė dorė nga tė hyrat e veta nga dogana  shkroi e pėrditshmja "Vijesti" e Podgoricės.
Copyright © 2002 intron-presse /HB/
Nė rast se Beogradi nuk do tė ketė mirėkuptim pėr ofertėn tonė, atėherė do tė shkojmė nė referendum"

Koment i pėrgaditur nga Darko SHUKOVIQ / PODGORICĖ
Podgoricė:1 mars
Kryeministri malazez, Filip Vujanoviq, pas sesionit mė tė ri tė kreut mė tė lartė me Solanėn tha: " Do tė shohim se ēfarė do tė na sjellin dy takimet e shkurtit, tė cilat do tė tregojnė vallė do tė jetė e domosdoshme tė organizohet referendumi. Marrėveshja varet prej asaj se vallė Serbia do tė pranojė bashkėsinė e shteteve tė pavarura. Jam i bindur se ky mund tė jetė modeli optimal dhe se kėtė krizė mund ta zgjidhim sipas modelit ēekosllovak.
Nė rast se Beogradi nuk do tė ketė mirėkuptim pėr ofertėn tonė, atėherė do tė shkojmė nė referendum" As samiti i fundit i zyrtarėve mė tė lartė tė Malit tė Zi, Serbisė dhe RFJ-sė, nėn syēeltėsinė dhe shkopin e dirigjentit tė Havier Solanės, nuk kontribuoi pėr afrimin e qėndrimeve nė lidhje me marrėdhėniet e tyre tė ardhshme tė Beogradit dhe Podgoricės. Pėrpos kėsaj, nga Pallati i Federatės tė gjitha palėt dolėn me njėfarė optimizmi diē mė tė madh sesa kur hynė nė tė!? Presidenti jugosllav, Vojisllav Koshtunica, pas debatit plenar prej gjysėm ore, tha se nė vazhdimin e negociatave po hynte me optimizėm dhe shpresė mė tė madhe". Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq,  shkaqet pėr kėnaqėsi i mbėshteti nė atė se " dialogu po zhvillohej sipas dinamikės sė paraparė" dhe me shkallė tė lartė tolerance. Edhe pėrfaqėsuesi i lartė i BE-sė pėr politikė tė jashtme dhe siguri, mė nė fund, fitoi atė qė kishte pritur: edhe njė rreth negociatash tė ekspertėve mė 4 shkurt nė Bruksel, me pjesėmarrje tė ekspertėve ndėrkombėtarė, kėshtu qė (mbase) rundi i fundit i negociatave tė udhėheqjeve shtetėrore tė mbahet deri kah fundi i muajit tė dytė.
Vallė,  si do tė shprehet prolongimi i dytė i vendosjes nė rrethanat aktuale nė Malin e Zi?
"BE dėshiron qė federata jugosllave tė bėhet anėtarja jonė dhe prandaj pėr ne nuk ėshtė krejt njėlloj se ēfarė ndodh nė kėtė shtet. Plani ynė ėshtė qė deri nė fund tė shkurtit tė pėrfundojnė tė gjitha takimet dhe tė realizohet qėllimi i fundit - tė gjithė sė bashku tė hyni nė BE dhe ne do tė bėjmė ēdo gjė qė ėshtė nė mundėsinė tonė qė kjo tė realizohet" - tha Solana derisa po largohej nga Beogradi, duke ua bėrė me dije banorėve tė Malit tė Zi se " ndarja nuk ishte rruga mė e shpejtė, por, e kundėrta, mė e ngadalėshmja pėr tė hyrė nė BE".

Mundėsitė e Brukselit

Mundėsitė e Brukselit, siē dihet, nuk janė tė vogla. Shpresat nė to, mė shumė se nė tė vetat, i kanė mbėshtetur pushteti i Beogradit dhe opozita e Podgoricės. Nga goja e shumicės sė liderėve tė kėtyre dy grupacioneve politike shpesh u shprehėn pritjet, gjegjėsisht dėshirat, qė Solana mė nė fund ta hudhte mbi tryezė dokumentin e shkruar dhe Gjukanoviqit ti thoshte - lere ose merre. Mirėpo, edhe kėsaj radhe, kjo nuk ndodhi. Pėr kėtė shkak nė qarqet projugosllave shpresa ėshtė bazuar nė paralajmėrimin se nė takimin paraprak nė Bruksel ekspertėt e BE-sė jo vetėm qė do tė dėgjojnė ekspertėt kolegė tė Ballkanit, por edhe se kėtyre shumė gjėra do tua sqarojnė sipas shembullit tė funksionimit tė pesėmbėdhjetėshes. Kryetari i Partisė Popullore, Dragan Soē, njėri nga ithtarėt mė tė zėshėm tė qėndrimit tė rezolutės sė Brukselit pėr krizėn jugosllave, vėrejti se si Gjukanoviqi nė deklaratėn e tij qė e dha pas takimit tė fundit "nuk e pėrmendi as "r"-nė
e referendumit. Soē vlerėsoi se presidenti malazez po e kupton kundėrshtimin kėmbėngulės tė bashkėsisė ndėrkombėtare ndaj pavarėsisė sė Malit tė Zi, por po ashtu edhe humbjen e pėrkrahjes kėtij projekti edhe brenda Malit tė Zi, kėshtu qė e ka kuptuar mė se po humbin shanset pėr mbajtjen e referendumit nė pėrgjithėsi, dhe sidomos gjatė kėsaj pranvere.
Soē me kėtė qėndrim ėshtė larguar nga nėnkryetari i tij, Predrag Drecun, i cili angazhohej qė plebishiti pėr statusin shtetėror tė mbahej qė nė fillim tė kėsaj pranvere dhe i ėshtė afruar liderit tė partnerit tė koalicionit, SNP - Predrag Bullatoviq dhe bindjes sė tij se, pa marrė parasysh se si do tė marrin fund negociatat nė Beograd dhe nė Podgoricė, referendumi nuk mund tė mbahet para vjeshtės. Pėranash treshit tė koalicionit projugosllav ka ngelur vetėm SNS-ja e Bojoviq-it, e cila parapėlqen zgjedhjet e parakohshme.
Bazuar nė atė se si analistėt politikė malazezė "e lexojnė" taktikėn e BE-sė,  mund tė mendohet se pikėrisht SNS-ja ėshtė nė linjėn e planeve tė Brukselit. Edhe pse edhe vetė Solana fundin e shkurtit e shėnoi si afat tė pėrfundimit tė negociatave pėr marrėdhėniet e ardhshme tė Malit tė Zi dhe Serbisė, megjithkėtė kėtu mbisundon bindja se edhe ky afat mund tė tejkalohet. Me tė drejtė parashihet zvarritja e dialogut brendamalazez, dialog ky qė do tė duhej tė definonte kushtet pėr mbajtjen e referendumit.
Nė kėtė zvarritje dhe vėshtirėsim njė pjesė tė madhe tė punės sė federatės do ta kryente, sipas tė gjitha gjasave, gjendja dhe vėshtirėsitė qė brejnė ekonominė malazeze nė kombinim me veprimet propagandistike kundėr pushtetit, sipas shembullit tė aferės "Nacional".
Nė rast se mbajtja e referendumit shtyhet deri pas pushimeve vjetore,  atėherė nė plan tė parė do tė shfaqen zgjedhjet lokale. Kjo, sipas vlerėsimit tė qarqeve projugosllave, do tė ishte rrethanė e volitshme qė pushteti i Gjukanoviqit tė rrėnohet edhe mė shumė.  Rezultatet e anketės,  tė cilat i publikoi para disa ditėsh Qendra pėr Demokraci nė Podgoricė (CEDEM), tregojnė se pėrparėsia e ithtarėve tė pavarėsisė ndaj atyreve tė federalizimit po shkon kah rėnia, gjegjėsisht se koalicioni "Sė bashku pėr Jugosllavinė" pėr tre pėrqind ėshtė para koalicionit "Fitorja pėr Malin e Zi". Brukseli, pra, po i largohet variantit tė rrezikshėm dhe komprometues tė presioneve tė hapura ose sanksioneve ndaj Podgoricės, pėrkatėsisht synon qė pavarėsinė e Malit tė Zi ta pengojė pa hequr dorėzat.
Qėllimet e Havier Solanės dhe tė atyreve pėr tė cilėt ky bėn politikė do ti kishin hetuar edhe politikanėt mė tė paaftė se presidenti i Malit tė Zi. Mirėpo,  nuk ėshtė e mjaftueshme vetėm tė dihet ēfarė pėrgatit kundėrshtari, por tė sigurohet pėrgjigjja adekuate. Nė rast se BE-ja kėrkon vazhdimin e negociatave edhe pas shkurtit, Gjukanoviqi do tė ballafaqohet me dilemėn: vallė,  ta vazhdojė apo ta ndėrpresė lojėn. Vazhdimi do tė thotė edhe njė prolongim tė referendumit, kurse ndėrprerja e negociatave do tė shpiente kah rreziku i dėnimit tė tėrheqjes sė "hapit tė shumėpėrfolur tė njėanshėm"?! Tani,  kur ėshtė e njohur se negociatat janė shndėrruar nė qėllim qė merret me vetveten dhe jo si mjet pėr tė arritur deri te kompromisi, presidenti i Malit tė Zi nė konferencėn e pėrbashkėt me Solanėn dhe Koshtunicėn pėr shtyp radhiti disa aludime; konstatoi se tanimė po zhvillohej "gjysmėloja e dytė", se negociatat e ekspertėve tanimė "kishin pėrmbyllur njė pjesė tė konsiderueshme tė temave", dhe se deri kah "fundi i shkurtit negociatat pėr ardhmėrinė e marrėdhėnieve tė Malit tė Zi dhe Serbisė do tė pėrfundojnė nė mėnyrė demokratike".

Beogradi gjithnjė e mė nervoz

Gjykuar sipas deklaratave tė bashkėpunėtorėve tė tij mė tė afėrm, tė cilėt tė gjithė sė bashku pėrsėritin se referendumi do tė mbahet kėsaj pranvere, Gjukanoviqi ka vendosur qė, nė rast se ėshtė e domosdoshme, tė largohet nga procesi i negociatave. Pyetje mė vete ėshtė, ndėrkaq, vallė Solana a ėshtė i pėrgatitur qė njė lojė tė tillė dyfytyrshe politike ta luajė deri nė fund.
Sidomos po tė kemi parasysh edhe faktin se Beogradi gjithnjė mė vėshtirė po fsheh nervozėn e shkaktuar nga prolongimi i negociatave me Podgoricėn.
Shpejtėsia e shprehur aq lehtė prej Drecunit lidhur me organizimin e referendumit malazez shprehet kryesisht si njė shėrbim i zėdhėnėsit tė Vojisllav Koshtunicės. Mirėpo, edhe Ēeda Jovanoviq, njeriu i besueshėm i Xhinxhiqit, deklaroi se "Serbia tepėr gjatė dhe tepėr rėndė po duron pasojat e marrėdhėnieve tė paqarta me Malin e Zi". Pėrfundimisht edhe DHSS-ja e Batiqit mezi ėshtė duke pritur hapin malazez qė edhe ajo tė fillojė tė
mbledhė nėnshkrime pėr plebishitin nė Serbi (" Edhe Serbia duhet tė pyetet"). Analisti beogradas Dushan Janjiq,  vlerėson se edhe kryeministri serb, Zoran Xhingjiq,  ėshtė pėrkrahės i kėsaj nisiative. Anketat, nga ana tjetėr, vėrtetojnė po ashtu edhe pėrēarjen dramatike tė vetė banorėve tė Serbisė lidhur me pavarėsinė ose bashkėsinė me Malin e Zi - 42:41 nė favor tė federalistėve!
Sipėrfaqen e manevrimeve tė Gjukanoviqit pėrsėri e zvogėlojnė edhe liberalėt e nevrikosur.Lideri politik i LSCG-sė, Miodrag Zhivkoviq,  vlerėson se pėr pavarėsinė malazeze rrethi i ri i negociatave tė ekspertėve ėshtė shenjė e keqe. "Brukseli dhe Beogradi po shfrytėzojnė pavendosmėrinė e bashkėbiseduesve malazezė dhe vendimin e prolongojnė deri nė pafund. Kjo ėshtė ajo qė dobėson forcat tė cilat angazhohen pėr njohje ndėrkombėtare tė
Malit tė Zi " - thot Zhivkoviq. Kryeministri malazez, Filip Vujanoviq,  edhe pas sesionit mė tė ri tė kreut mė tė lartė, me plus Solanėn, thotė: " Do tė shohim se ēfarė do tė na sjellin dy takimet e shkurtit,  tė cilat do tė tregojnė vallė do tė jetė e domosdoshme tė organizohet referendumi.
Marrėveshja varet prej asaj se vallė Serbia do tė pranojė bashkėsinė e shteteve tė pavarura. Jam i bindur se ky mund tė jetė modeli optimal dhe se kėtė krizė mund ta zgjidhim sipas modelit ēekosllovak. Nė rast se Beogradi nuk do tė ketė mirėkuptim pėr ofertėn tonė, atėherė do tė shkojmė nė referendum" - shprehet prerė Vujanoviq.
Sipas Kushtetutės sė Malit tė Zi,  vendimin pėr referendum, nė bazė tė propozimit tė presidentit tė Republikės, e shpall Parlamenti. Nga dita e shpalljes sė referendumit dhe deri nė ditėn e mbajtjes sė tij nuk mund tė kalojnė mė pak se 45, por as mė shumė se 90 ditė.
Copyright © 2002 intron-presse /HB