APEL BASHKATDHETAREVE PER NDIHME   
31.01.2002
DINOSHA:ULQINI DO T`I MBROJĖ INTERESAT E VETA

 Podgoricė,3l janar- Kėrcėnimi i  Qeverisė sė Malit tė Zi se me dhunė do tė  pėrfshijė Ulqinin  nė Ndėrmarrjen “Akva regija” tė sistemin e ujėsjellėsit tė bregdetit  malazias ka shkaktuar indinjatė nė radhėt e partive politike shqiptare tė cilat ushtrojnė pushtetin vendor nė Ulqin. Nė kėtė ndėrlidhje, deputeti i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, Ferhat Dinosha ia tėrhoqi vėrejtjen pushtetit tė Malit tė Zi se Ulqini nuk heq dorė nga interesat e veta. Ai nė Parlamentin e Malit tė Zi tha se Ulqini, ku pushtetin e kanė dy partitė nacionale shqiptare, ka marrė vendim dy herė, mund tė testohet edhe njė herė, por qėndrimi do tė jetė i njajtė- refuzohet kyi cili, siē tha ai, ėshtė   kundėr interesave tė banorėve tė kėsaj komune. Dinosha i rekomandoi Podgoricės zyrtare qė tė mos ushtrojė dhunė juridike pėr tė pėrfshirė Komunėn e Ulqinit nė kėtė projekt me qendėr nė Budvė. Ne edhe si parti, pra UDSH, e kemi mbėshtetur njėzėri vendimin e parlamentit tė Ulqinit. Opinioni i Malit tė Zi e ka tė njohur se pushtetin vendor e ushtrojnė dy partitė nacionale shqiptare  dhe qė tė dyjat e kanė miratuar kėtė vendim pėr tė mbrojtur interesat e Ulqinit. Ne do tė bėjmė tė pamundurėn qė tė mos zbatohet dhuna juridike, por tė pėrfillet vullneti i qytetarėve tė Ulqinit.

 

Pra, do tė vemė nė veprim tė gjitha mjetet demokratike ndaj pushtetit republikan si dhe ndaj faktorit ndėrkombėtar, sepse me argumente do ta arsyetojmė se ky nuk ėshtė nė interesin  e Komunės sė Ulqinit  edhe nuk ka mė fuqi qė do tė mund ta injorojė kėtė vullnet tė qytetarėve tė kėsaj komune specifike.

Por, shpresoj se pushteti, para se tė na nxisė pėr tė pėrdorur tė gjitha mjetet demokratike, do tė kuptojė se nuk ėshtė nė interesin e pėrbashkėt kyēja me dhunė  e Ulqinit nė kėtė projekt. Qėndrimi i komunės sė Ulqinit ėshtė i pandryshueshėm,  ujėsjellėsi i kėsaj komune tė mos pėrfshihet nė sistemin e Ndėrmarrje s “”Akva regija”. Partneri ndėrkombėtar, i cili ėshtė i interesuar pėr tė investuar nė kėtė projekt, le tė kontaktojė me pushtetin vendor tė Ulqinit, e jo qeverisja vendore e dy partive shqiptare tė mos konsultohet fare, ndėrsa tash qeveria dėrgon aktin se ka marrė vendim pėr tė kyēur edhe Ulqinin nė kėtė projekt. Ulqini ka pėr tė mbrojtur interesat e veta me tė gjitha mjetet demokratike, paraljamėroi vendosmėrisht deputeti Ferhat Dinosha, i cili parlamentit i prezentoi qėndrimin e dy partive nacionale shqiptare, UDSH dhe LD nė MZ. Intron

CILI DO TĖ JETĖ FATI I HOTELIT “GALEB”?

Ulqin, 3l janar- Fati i njerit ndėr hotelet mė luksozė tė Ulqinit, “Galebit” sa vie e bėhet mė konfuz. Nė shtyp paraqiten se u ėshtė shitur italianėve, ndėrkaq Kėshilli Drejtues i NHT “Riviera e Ulqinit” i ka dėrguar kėrkesė “Montenegrobankės“ qė tė shqyrtojė mundėsinė e shtyrjes sė afatit edhe gjashtė muaj pėr tė shitur kėtė hotel. Siē bėhet e ditur, nė kėtė periudhė, ”Riviera e Ulqinit” nė bashkėpunim me Kėshillin pėr Privatizim do tė siguronte shitjen e pjesėve tė kėsaj pasurie nė mėnyrė qė nė afatin e propozuar tė sigurohen mjetet pėr pėrmbushjen e obligimeve ndaj “Montenegrobankės”. Kėshilli Drejtues ka konstatuar se obligimet e “Rivierės sė Ulqinit” ndaj bankės sė sipėrprmendur, nė bazė tė kredive afatgjate mė 3l dhjetor tė vitit 2oo1 kanė qenė 7.oo2.876 marka. Ėshtė propozuar qė hoteli “Galeb” tė vehet nė funksion e kjo do tė arrihet nė bashkėpunim me kolektivin mė tė madh tė turizmit tė Ulqinit, ”Rivierėn...”

Kėshilli Drejtues i saj ka konstatuar se asaj vitin e kaluar i ėshtė ofruar njė mundėsi pėr tė pėrmbushur obligimet nė masėn 3o pėr qind edhe duke mos llogaritur kamatat. Mirėpo, “Riviera...” nuk e ka shlyer kėtė obligim.

Ndėrkaq, “Montenegrobanka” do tė vazhdojė aktivitetet pėr tė shitur kėtė hotel. Nė Parlamentin republikan opozita sot kritikoi ashpėr marrėdheniet ekzistuese nė “Montenegrobankė” edhe, siē thanė ata, do tė kėrkohet qė sa mė parė kjo  gjendje nė kėtė bankė tė shqyrtohet nė parlament. Logjikisht parashtrohet pyetja se a mos edhe hoteli “Galeb” i Ulqinit ndodhet nė labirinthin e marrėdhenieve jo tė mira tė “Montenegrobankės” edhe tash bėhen manipulime tė ndryshme pėr tė shitur kėtė hotel mė tė spikatur tė Ulqinit.(Intron)

GJUKANOVIQ:TRI RRUGĖT E MUNDSHME TĖ ZGJIDHJE SĖ PROBLEMIT ME SERBINĖ

Podgoricė,3l janar- Kryetari i Malit tė Zi, Millo Gjukanoviq ka deklaruar  se qėllimi i qytetarėve tė kėsaj republike ėshtė pėr njė Mal tė Zi evropian. Ky qėllim mund tė arrihet  me subjektivitetin ndėrkombėtar tė tij. Mėnyra e realizimit tė kėtij qėllimi mund tė jetė  referendumi,- theksoi presidenti i Republikės Millo Gjukanoviq  nė intervistėn dhėnė TV “Elmag” tė Podgoricės.

Njera prej tri rrugėve tė mundshme ėshtė marrėveshja me Serbinė, qė do tė thotė themelimi i aleancės sė shteteve tė pavarura tė Malit tė Zi dhe Serbisė, tė njohura nga bashkėsia ndėrkombėtare. Marrėveshja e dytė nėnkupton definimin e marrėdhenieve  nė bazė tė modelit ēekosllovak, kurse rruga e tretė ėshtė mbajtja e referendumit pėr pavarėsinė shtetėrore tė Malit tė Zi  dhe njohja e subjektivitetit tė tij ndėrkombėtar, theksoi Gjukanoviqi, duke thėnė se aktualisht jemi koncentruar nė dialogun  sa mė cilėsor me Serbinė nė praninė e Bashkimit Evropian.

 Duke folur pėr rolin e bashkėsisė ndėrkombėtare dhe tė Bashkimit Evropian pėr zgjidhjen e marrėdhenieve tė ndėrsjella midis Malit tė Zi dhe Serbisė, presidenti Gjukanoviq vlerėsoi se nė bazė tė komunikimeve tė shumta me pėrfaqėsuesit e bashkėsisė ndėrkombėtare, ka bindjen se Bashkimi Evropian nuk pretendon tė jetė pala e tretė e barabartė nė kėto bisedime, por ai ėshtė angazhuar ta ndihmojė eliten politike dhe atė tė ekspertėve tė Malit tė Zi dhe Serbisė pėr tė kuptuar zgjidhjet evropiane dhe sa ėshtė e afėrt ajo qė tentojmė me ato zgjidhje ,-theksoi presidenti Gjukanoviq .

Presidenti malazias tha se zgjedhjet lokale dhe presidenciale do tė mbahet nė afatin e paraparė. Pėr sivjet ato janė tė obligueshme  dhe ato do tė mbahen , ndėrsa zgjedhjet parlamentare, siē ėshtė e logjikshme do tė mbahen pas definimit tė statusit shtetėror- juridik tė Malit tė Zi.(Intron)

GJUKANOVIQ PĖR MARRĖDHĖNIET NĖ RFJ



Podgoricė,31janar-Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq deklaroi tė mėrkuren nė mbrėmje se pas pas bisedės sė ekspertėve nė Bruksel mė 4 shkurt do tė organizohen bisedat e veēuara tė zyrtarėve tė Serbisė dhe Malit tė Zi me pėrfaqėsuesin e Bashkimit Evropian, Havier Solanėn.

Duke marrė pjesė nė TV Elmag&, Gjukanoviq ka thėnė qė takimi i fundit me funksionarėt e Serbisė, Malit tė Zi dhe RFJ, bashkė me pjesėmarrjen e Solanės, ka zgjatur shkurt sepse nė tė nuk ėshtė bėrė fjalė pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė marrėdhėnieve tė ardhshme nė RFJ. Duke i komentuar pohimet e opozitės se bashkėsia ndėrkombėtare po ushtron presion ndaj Malit tė Zi qė tė heqė dorė nga pavarėsia, Gjukanoviq ka thėnė: Bashkimi Evropian dhe Bashkėsia ndėrkombėtare, as publikisht, as fshehtazi, asnjė moment ndaj meje ose ndaj pėrfaqėsuesve tė Malit tė Zi nuk kanė bėrė presion./HB/

Koshtunica: Jam optimist, Jugosllavia nuk do tė ndahet


BEOGRAD,31janar- "Jugosllavia nuk do tė ndahet". Presidenti jugosllav, Vojisllav Koshtunica u shpreh optimist pėr bisedimet mes Serbisė dhe Malit tė Zi dhe
deklaroi se kėto dy shtete nuk do tė ndahen.

 Nė njė konferencė pėr shtyp ai u shpreh se, "autoritetet federale dhe pėrfaqėsuesit e dy republikave do tė vazhdojnė bisedimet mė 4 shkurt, nė praninė e shefit tė Politikės sė Jashtme dhe sigurisė se BE, Havier Solana". Ai u shpreh se, "ėshtė shumė domethėnės
fakti qė ramė dakord bashke mė Presidentin e Malit tė Zi pėr tė vazhduar bisedimet". Ai u tha reporterėve se deklarata e ministrave tė BE mė bėri mė optimist pėr tė ardhmen e Jugosllavisė". Pas bisedimeve qė u zhvilluan tė premten e kaluar nė prani tė Solanės, qeveritė e Malit tė Zi dhe Serbisė do tė formojnė njė grup ekspertėsh, tė cilėt do tė zhvillojnė diskutime mė 4 shkurt pėr ēėshtjet ekonomike, Ndėrsa Presidenti I Malit tė Zi, Milo Gjukanoviē u shpreh, "i kėnaqur me bisedimet. Ai priste qė bisedimet tė pėrfundonin nė shkurt./HB/

Papandreu: Tė rezervuar pėr referendumin e pavarėsisė nė Mal tė Zi


SELANIK,31janar - Komuniteti ndėrkombėtar ėshtė shumė i rezervuar pėr zhvillimin e njė referendumi nė Malin e Zi pėr pavarėsi. Kėshtu u shpreh dje shefi i diplomacisė greke, Georges Papandreu, nė Selanik para fillimit tė njė mbledhje trepalėshe me funksionarė tė lartė austriakė, italianė pėr situatėn nė Ballkan. "Nuk ka siguri nėse do tė zhvillohet njė referendum meqenėse komuniteti ndėrkombėtar ėshtė shumė i rezervuar pėr njė evolucion tė tillė", deklaroi Papandreu.

"Pikėpamja e komunitetit ndėrkombėtar ėshtė qė ndarjet e reja, krijimi i shteteve tė rinj nė rajon duhet tė evitohen", shtoi ai, sepse ato "nuk kontribuojnė nė stabilitetin ekonomik dhe politik", nėnvizoi shefi i diplomacisė greke. Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Europian pėr diplomacinė, Javier Solana, bisedoi tė Premten nė Beograd me udhėheqėsit jugosllavė, serbė dhe malazezė pėr tė ardhmen e Jugosllavisė dhe i la tė
nėnkuptohej "perspektivėn pėr t'u bėrė anėtarė tė BE-sė" nė vend tė mbajtjes sė Federatės. Gjatė mbledhjes tripalėshe, qė filloi sot nė Selanik dhe do dy ditė, marrin pjesė diplomatė tė rangut tė lartė austriakė, grekė dhe italianė. Ata do tė shqyrtojnė zhvillimin gjendjes nė Ballkan, pikėrisht nė fushat e ekonomisė, kriminalitetit dhe reformave politike.
intron-presse H.B

Mali i Zi, TPI: Karaxhiē mund tė ndodhet nė manastir monarkėsh

SARAJEVE,31janar - Ish -lideri serbo-boshnjak Radovan Karaxhiē, i kėrkuar nga Gjykata e Hagės pėr krime lufte, mund tė jetė fshehur nė njė manastir malazez, tė monarkėve serbo-ortodoksė. Kėtė lajm e konfirmon e pėrditshmja e Sarajevės, "Devni Avaz", sipas burimeve tepėr tė sigurta tė saj, tė cilės i referohet edhe agjencia taliane e lajmeve ANSA. Sipas gazetės, manastiri nė tė cilin Karaxhiē mund tė jetė fshehur, gjendet diku nė zonėn e Vilusinės, pak kilometra nga kufiri me Republikėn Srpska. Ndėrkohė trupa tė SFOR-it kanė nėn kontroll edhe fshatrat nė tė cilat Karaxhiē mund tė ketė hyrė nė dhjetor tė viti tė kaluar./HB/
Forcat policore tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it kanė konfiskuar njė sasi tė madhe arm


Prishtinė,31janar- Forcat policore tė UNMIK-ut dhe tė KFOR-it kanė konfiskuar njė sasi tė madhe
armatimi nė kufi me Shqipėrinė

Prishtinė - Policia e UNMIK-ut dhe forcat e KFOR-it kanė konfiskuar sot njė sasi tė konsiderueshme tė armatimit.

Njė pėrfaqėsues i UNMIK-ut nė Prishtinė deklaroi se frocat e sigurimit kanė ndaluar nė kufirin Kosovė-Shqipėri njė kolonė me kuaj tė ngarkuar me armė, lėndė shpėrthyese dhe municion. Nė vendin e ngarjes janė arrestuar tre persona, dy tė Kosovės dhe njė i Shqipėrisė.Bėhet e ditur se janė konfiskuar 20 kg dinamit, 13 granata dore, 20 pushkė snajper, dy automatikė dhe rreth 15 mijė fyshekė. /HB/

- Zgjedhjet lokale nė Kosovė do tė mbahen nė shtator


PRISHTINĖ 31janar- Zgjedhjet lokale nė Kosovė do tė mbahen nė shtator tė kėtij viti. Kėshtu kanė pohuar zyrtarė tė administratės ndėrkombėtare dhe ata tė Organizatės pėr Siguri dhe Bamshkėpunim nė Kosovė.

Sipas tyre, ende nuk ėshtė pėrcaktuar data e saktė kur do tė mbahen kėto zgjedhje, pasi kjo ėshtė kompetencė e kryeadministratorit tė Kosovės. "Zgjedhjet lokale nė Kosovė do tė mbahen. Shtatori i kėtij viti ėshtė caktuar pėr kėtė ashtu siē ėshtė parashikuar. Mandati i asambleve komunale tė zgjedhura nė vitin 2000 nė bazė tė rregullores pėr zgjedhjet ėshtė dy vjet, prandaj edhe zgjedhjet duhet tė mbahen", ėshtė shprehur Susan Manuel, zėdhėnėse e UNMIK-ut, I cituar nga Radio21. Megjithatė Sven Lindholm, nga OSBE nuk ka pohuar qė tė kenė filluar pėrgatitjet pėr kėto zgjedhje./HB/

NATO do tė zgjasė misionin nė Maqedoni

BERLIN,31janar- Gjermani -- Gjeneral Hainz-Georg Kerl, komandanti gjerman i operacionit Amber Foks tė NATO-s, i tha njė gazetė ushtarake se aleanca ka tė ngjarė tė zgjasė misionin e saj nė Maqedoni, i cili duhet tė pėrfundojė mė 27 mars. Ende ėshtė e paqartė nėse Gjermania do tė vazhdojė tė luajė njė rol drejtues nė kėtė veprimtari. Pėrsa i pėrket gjendjes sė sigurisė, Kerl tha se nuk kishte asnjė shenjė se luftėtarėt shqiptarė etnikė ishin duke u pėrgatitur tė fillojnė njė mėsymje tė re, siē kanė spekulluar disa zyrtarė nė Shkup.

Udhėheqėsit e katėr partive politike kryesore tė Maqedonisė planifikonin tė takoheshin me Presidentin Boris Trajkovski tė mėrkurėn (30 janar), pėr tė diskutuar pėrparėsitė legjislative. NATO, BE dhe OSBE janė duke kėrkuar miratimin e shpejtė tė njė ligji, i cili do ti japė amnisti shumicės sė ish-rebelėve shqiptarė etnikė, duke e quajtur kėtė veprim njė faktor vendimtar pėr stabilitetin.
BANKOMATAT E PAR NĖ MALĖ TĖ ZI

Podgoricė,31janar-Euromarket banka nė Podgoricė javėn e ardhshme do ti vendos Bankomatat e par nė Malė tė Zi.Ajo mendon  gjithashtu tė vendos aparate tė tjera edhe nė qytetet bregdetare sikurse Budva, Tivari,

Ulqini, Herceg Novi, Kotori dhe shumė qytete tjera.Kshtu sistemi bankar do tė jet i pėrshtatshėm edhe nė Malė tė Zi sikurse nė tanė botėn./HB/

30.01.2002
ULQINI PA UJĖ TĖ PISHĖM

Ulqin,3o janar- Tash 24 orė pjesa mė e madhe e qytetit tė Ulqinit  nuk ka furnizim me ujė tė pishėm.Kjo ka ndodhur, siē na deklaroi drejtori i pėrgjithshėm i Ndėrmarrjes Komunale, Fuad Haxhibeti,

pėr shkak tė dislokimit tė tubacioneve tė reja tė ujėsjjellėsit tė shkaktuar nga bulevardi pėr Plazh tė Madh.Pritet qė sonte tė normalizohet furnizimi me ujė tė pishėm, na tha ai.(Intron)

NĖ MALĖSI U THEMELUA SHOQATA E BUJQĖVE

Tuz,3o janar- Nė Malėsi u themelua OJQ e prodhuesve bujqėsorė, qė ėshtė e para e kėtij lloji nė kėtė trevė.

Sekretari i kėsaj shoqate, Gjon Dreshaj ka thėnė se qėllimi i kėsaj organizate ėshtė qė furnizojė bujqit me ushqim pėr kafshė dhe vegla bujqėsore me ēmime tė volitshme, pėrparimi i bujqėsisė nė kėtė rajon, por edhe njohjen e farmerėve me tė arriturat mė tė reja nė fushėn e bujqqėsisė, si dhe me pėrvojat e vendeve qė kanė bujqėsi tė zhvilluar, posaēėrisht nė SHBA.

-OJQ nga Malėsia vepron nė kuadėr tė organizatės amerikane “Lend o lejke”, e cila po u jep ndihmė blegtorėve nė Mal tė Zi. Pėr anėtarėt tanė kemi shpėrndarė 8o mijė tonelata misėr me ēmime tė volitshme, kurse sė shpejti do tė distribuojmė edhe loo mijė tonė. Ky ėshtė njė projekt i pėrbashkėt me tė gjitha shoqatat e kėtij lloji nė Mal tė Zi, por shpresojmė qė tė sigurojmė edhe plehra artificialė, po ashtu me ēmime tė volitshme, ka deklaruar Dreshaj.(Intron)

NĖ PLAVĖ VAZHDON GRUMBULLIMI I QUMĖSHTIT

Plavė,3o janar-Qumnėshtorja e Plavės, e cila vepron nė kuadėr tė Kooperativės sė kėtushme bujqėsore, kėtė muaj nuk e ka bėrė grumbullimin e qumėshtit nga blegtorėt e kėsaj komune, por kjo veprimtari do tė vazhdojė nė fillim tė muajit shkurt, kanė deklaruar pėrgjegjėsit e kėsaj kooperative. Nė kėtė kuadėr ėshtė nė plan qė tė vazhdojė prodhimtaria e djathit tė njohur tė Plavės, i cili plasohet nė Podgoricė, Tivar, Ulqin etj.

Grumbullimi i qumėshtit nuk ėshtė bėrė pėr shkak tė temperaturave tė ulėta, mirėpo ekzistojnė gjasat qė nga muaji i ardhshėm tė nisė mbarė kjo punė edhe tė grumbullohen deri nė 25 mijė litėr qumėsht nė ditė.

 Nė kooperativėn e Plavės thonė se ende nuk kanė mundėsi tė prodhojnė djathin kaēkaval, sepse nė tregjet e Malit tė Zi bėjnė konkurencė tė madhe podhimet e kėtij lloji nga shtetet fqinje. Edhe kėtu blegtorėve u janė ndarė sasira tė konsiderueshme tė ushqimit pėr bagėti me ēmime mė  tė volitshme se nė treg.Nga sa shihet, edhe nė Plavė, gjithnjė e mė shumė janė duke iu kthyer bujqėsisė sepse edhe kėtu mund tė krijohen kushte pėr jetesė e jo vetėm nė vendet perėndimore, edhe pse procesi i shpėrnguljes sė popullatės shqiptare ėshtė jashtzakonisht i  theksuar.(Intron)

KA HUMBUR PA GJURMĖ

Krajė,3o janar- Tash njė javė  ka humbur pa asnjė gjurmė Hazis Imeri- Berjashej.Burimet tona na thonė se ai tė enjten e kaluar, rreth orės 2o, oo ka dalur nga shtėpia e njė tė njohurit tė tij nė Ostros edhe nga ai moment nuk dihet asgjė mė pėr tė.Fqinjėt e tij janė duke kėrkuar , siē thuhet, pėllėmbė mė pėllėmb gjithė Krajėn,por ende pa sukses.
 

Hazizi ėshtė i moshės 51- vjeēare,me pikėpamje shumė tradicionale , bart mustaqe edhe nė kokė kapelė.Ėshtė i gjatė rreth l,8o cm.Nė shtėpi ka bashkėshorten me katėr fėmijė tė mėshės sė mitur.Tė gjithė ata qė dinė diēka pėr tė  lajmėrojnė nė Krajė.Me kėtė rast lusim lexuesit e kėtij lajmi nga Shkodra qė, nėse kanė ndonjė njoftim pėr kėtė person, tė njoftojnė nė cel. O67-3oo-ll8 .(Intron) 

VUJANOVIQ KĖRKOI TĖ NDALOHET PRANIMI I RFJ NĖ KE

Podgoricė,30janar-Qeveria e Filip Vujanoviqit me shkrim kėrkoi qė tė ndalohet pranimi i Jugosllavisė nė Kėshillin e Evropės. List Crnogoraca pohoi qė anėtarėt e delegacionit tė parlamentarėve jugosllavė, tė cilėt gjatė javės sė kaluar kanė marrė pjesė nė sesionin e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė KE,

 deputetėt federalė Radoje Prica dhe Lilana Ēoliq, kanė konfirmuar se Qeveria e Malit tė Zi i ka dėrguar letėr KE me tė cilėn kėrkon tė ndalohet pranimi i RFJ nė atė institucion ndėrkombėtar. Prica deklaroi qė Vujanoviq dhe Qeveria e Malit tė Zi haptazi e pėrfaqėsojnė qėndrimin qė Jugosllavia nuk mund tė pranohet dhe qė nuk ekziston mė.(HB)

U APROVUA LIGJI PĖR DOGANAT



Kuvendi i Malit tė Zi sot e aprovoi Ligjin pėr doganat, tė cilin deputetėt e opozitės ashpėr e kanė kritikuar, duke konsideruar se ėshtė nė kundėrshtim me Kushtetutėn e RFJ.

Pėr aprovimin e kėtij ligji kanė votuar 32 deputetė, ndėrsa 14 kanė qenė kundėr. Me ligjin e ri rregulohet rajoni doganor i Malit tė Zi, kalimet doganore, kompetenca e nėpunėsve doganorė nė procedurėn doganore dhe institutet tjera tė rėndėsishme pėr zbatimin e procedurės sė doganimit, mbikėqyrjes sė doganave dhe sanksionimin e veprave penale dhe kundėrvajtjeve nė atė fushė.(HB)

MILOSHEVIQ: KĖRKOJ TĖ MĖ LIRONI


Hag,30janar-Ish-presidenti jugosllav Slobodan Milosheviq pėr herė tė parė u paraqit para kėshillit pesėnaėtarėsh, tė shkallės sė dytė tė Gjykatės sė Hagės, e cila e shqyrton ankesėn e Prokurorisė lidhur me vendimin qė Milosheviqit sė pari tė gjykohet pėr krimet nė Kosovė, e pastaj edhe pėr krimet nė Kroaci dhe nė Bosnje e Hercegovinė. Milosheviq me atė rast kėrkoi nga Gjykata e Hagės qė t i bėhet e mundur qė tė mbrohet nė liri, kurse gjykatėsi iu pėrgjigj qė kėrkesa e tij do tė shqyrtohet.

Kėrkoj tė mė lironi sepse edhe ju por edhe tėrė bota e ka tė qartė qė nga kjo betejė e cila ėshtė duke u zhvilluar kundėr shtetit tim dhe popullit tim unė nuk do tė ikė dhe qė nuk e kam ndėrmend tė ikė, tha Milosheviq. Si miq tė gjykatės, avokatėt Branisllav Tapushkoviq dhe Stiven Kej shpjeguan qė bashkimi i aktakuzave nė bazė tė strategjisė pėr krijimin e Serbisė sė Madhe ėshtė i pakuptimtė, meqė statusi i territorit tė Kosovės, si pjesė pėrbėrėse e Serbisė, ėshtė i ndryshėm nė krahasim me Kroacinė dhe BeH.


MIQUNOVIQ: SHTETI TĖ INKUADROHET NĖ MBROJTJEN E MILOSHEVIQIT

Kryetari i Dhomės sė Qytetarėve tė Kuvendit federal, Dragolub Miqunoviq vlerėsoi se ėshtė e nevojshme tė formohet ekipi i veēantė i ekspertėve tė cilėt do ta pėrcillnin gjykimin e Slobodan Milosheviqit para Gjykatės sė Hagės dhe do ti ndihmonin mbrojtjes. Kjo nuk mund tė mbetet vetėm ēėshtje e narcisoiditetit tė tij se a do tė paraqitet ai atje si hero ose nuk do ta pranojė gjykatėn. Duhet ti bėhet e mundur mbrojtja mjaft serioze, e cila do ta ndryshonte pamjen e njėanshme pėr ngjarjet nė kėto hapėsira, tha Miqunoviq. (HB)

Arrestimi i tre ish-luftėtarėve tė UĒK-sė: Kosovarėt protestojnė


Prishtine,30janar-Ish-luftetare te UĒK-se PRISHTINE - Mijėra shqiptarė tė Kosovės u mblodhėn sot nė Prishtinė dhe nė qytetin verilindor Podujevė pėr tė protestuar kundėr arrestimit tė tre ish-guerrilėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK) me dyshimin se ata kanė kryer krime lufte gjatė konfliktit nė Kosovė.

Sipas agjenvcisė gjermane tė lajmeve DPA, rreth 2. 000 protestues u mblodhėn nė qendėr tė Prishtinės, duke i kėrkuar misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė (UNMIK) lirimin e menjėhershėm tė tre ish-anėtarėve tė policisė ushtarake tė UĒK-sė, Latif Gashi, Naim Kadriu dhe Nazif Mehmeti. Tė tre personat u arrestuan pardje gjatė njė operacioni tė trupave paqeruajtėse tė NATO-s dhe tė forcave speciale tė policisė sė Kombeve tė Bashkuara nė operacione tė veēanta nė Prishtinė dhe Podujevė dhe ndodhen tashmė nė dhomat e paraburgimit nė Prishtinė. Ata akuzohen pėr krime lufte kundėr civilėve shqiptarė gjatė periudhės shtator 1998-gusht 1999.(HB)

Preshevė, Politikanėt: Jo pėrfshirjes sė shqiptarėve nė njėsitė speciale serbe


PRESHEVE,30janar- Subjektet politike shqiptare nė luginėn e Preshevės u shprehėn sot kundėr propozimit tė Kėshillit Koordinues tė tė dy qeverive tė Beogradit, qė udhėhiqet nga zėvendėskryeministri Ēoviē, pėr pėrfshirjen e shqiptarėve nė njėsitė speciale tė policisė serbe.

Sipas Radio21, kėto subjekte deklarojnė se njė gjė e tillė ėshtė e papranueshme sidomos kur merret parasysh, qėndrimi i pėrfaqėsuesve shqiptarė pėr tėrheqjen e tė gjitha formacioneve tė jashtėzakonshme ushtarake e policore nga ky rajon, pėrveē policisė multietnike.(HB)

TIVARIN DJE E GODITI TERMETI.


Tivar,30janar-Dje nė regjionin e Tivarit pati tundje toke.Termeti u ndigju deri nė Kruē.

Epicentri sezmik i termetit ndodhi nė malin Rumija.Qytetarėt e ktyre lagjeve ishin shumė tė brengosur se ēka ėshtė duke ndodhė.Mirpo sido si
qoftė viktima nuk ka pasur, dhe as shkatrime materjale.(pėr intron H.B)
Hapja e zyres "morsko dobro"nė Ulqin

Ulqin,30janar-Ndėrmerja e Budvės "morsko dobro" angazhohet tė ndėrtoj portin e Kacemes nėn qytetin e vjetėr tė Ulqinit.Plani i konstruimit ashtė duke ecurė nė marveshje me komunėn e Ulqinit.Direktori gjeneral i "morsko dobro" Dragan Ivanēeviq ceku se ato presin plani urbanistik qė tė rregullohet pėr kėt zonė.

Dragan Ivanēeviq  u takua gjithashtu edhe me kryetarin e komunės tė Ulqinit Skender Hoxhėn ku diskutuan pėr hapjen e zyres "morsko dobro" nė Ulqin.(HB)

Telekomi i Ulqinit ka filluar instalimin e rjetės sė saj digjitale

Ulqin,30janar-Telekomi i Ulqinit ka filluar instalimin e rjetės sė saj digjitale nė Ranė,Meteriz,Mėhall tė re,Te pazari dhe nė lagje tjera tė Ulqinit.Simbas udhėheqsit tė saj zotni Basri Dervishi tha se konstruimi i rjetit digjital tė lidhjeve telefonike do tė kryhet prej njė kohe tė caktuar dy mujore.

Post blloku i telekomit do tė jetė lokali i perparshėm i organizatės"Primorje" ku do tė instalohet krejt sistemi i telekomit digjital tė Ulqinit me numra tė rijė prej 2.048. Me kėt rast do tė hiqen nga pėrdorimi lidhjet binjake te telekomit tė Ulqinit tha direktori Basri Dervishi.(HB)
Solana raporton para ministrave tė BE: Do gjejmė zgjidhjen pėr Jugosllavinė


Bruksel,30janar-"Kemi shpresė pėr njė zgjidhje tė butė pėr sa i pėrket ēėshtjes sė Jugosllavisė". Kėtė ka deklaruar dje nė mbledhjen e ministrave tė Jashtėm, Havier Solana shefi i politikės sė Jashtme dhe Sigurisė nė BE. Solana tha se, "jo vetėm autoritetet jugollave dhe serbe por edhe liderėt e Malit tė Zi ishin mė tė gatshėm pėr tė bashkėpunuar dhe pėr tė gjetur zgjidhjen rreth tė ardhmes sė federatės". Sipas Solanės, "takimi i tė premtes nė Beograd ilustron vullnetin e mirė pėr tė ndėrprerė bisedimet".
 

Shefat e diplomacive tė Bashkimit Evropian i mbėshtetėn tė hėnėn nė Bruksel pėrpjekjet e pėrfaqėsuesit tė lartė tė Bashkimit Evropian, Havier Solanės qė zgjidhja pėr marrėdhėniet e Beogradit dhe Podgoricės tė gjendet nė kuadėr tė funksionimit tė shtetit federal, sepse kjo ėshtė mėnyra mė e mirė dhe mė e shpejtė qė Serbia dhe Mali i Zi tė marrin pjesė nė integrimin evropian. Ata nė pėrfundimet e seancės paralajmėruan ashpėr se lidhur me kėtė nuk guxon tė ndėrmerret asnjė veprim i njėanshėm, sidomos ai i cili do ta rrezikonte dialogun i cili ėshtė duke u zhvilluar. I pyetur nga gazetarėt se ministrat tė hėnėn a kanė biseduar pėr bashkėpunimin e pushtetit tė Beogradit dhe
Gjykatės sė Hagės dhe a ka kėrkuar BE qė presidenti aktual i Serbisė, Milan Milutinoviq gjithashtu tė dorėzohet nė kompetencėn e Hagės, kryetari i radhės sė sesionit, ministri spanjoll i Punėve tė Jashtme, Josep Pike u pėrgjigj se pėr tė nuk ėshtė biseduar.(HB)
ILIR META JEP DORHEQJE

TIRANE,30janar- "Konfirmoj dorėheqjen time. Nuk vazhdoj dot tė jem nė kėtė detyrė
dhe e mora kėtė vendim si rezultat e situatės plot konflikte me kryetarin e Partisė Socialiste, Fatos Nano. Unė si Kryeministėr kam qenė nė qendėr tė
shpifjeve tė pamoralshme", kėshtu ėshtė shprehur para pak ēastesh, nė Pallatin e Kongreseve, Ilir Meta. Sipas tij njėra prej arsyeve kryesore tė dorėheqjes sė tij ishte kėrkesa e Nanos pėr postin e Presidentit. "Veprimet e
kundėrshtarėve tė qeverisė kanė patur si qėllim tė vetėm rrėzimin e qeverisė janė pasuar edhe nga pėrpjekjet pėr tė minuar disa nga reformat mė tė rėndėsishme tė qeverisė dhe janė shprehur pėr veprime tė papranueshme pėr kulturėn demokratike,
 si bojkoti i parlamentit apo pėrdorimi i segmenteve tė drejtėsisė pėr qėllime tė ngushta politike, shoqėruar me reagime tė papėrgjegjshme edhe ndaj komunitetit ndėrkombėtar dhe Bashkimit Evropian", tha ai. Pėr hir tė stabilitetit tė vendit nė mėnyrė qė tė garantoj vazhdimin e reformave tė domosdoshme "jam pėrpjekur nė mėnyrė tė vazhdueshme pėr tė reflektuar, por nė kushtet kur edhe lėvizja ime e fundit pėr tė pranuar njė strukturė tė re tė qeverisė me ligj, duke pėrfshirė nė qeverinė e re tė gjitha figurat mė tė njohura tė PS-sė dhe tė mazhorancės pa paragjykime, nė mėnyrė qė tė garantoja qeverisjen afatgjatė, e cila ka marrė si pėrgjigje kushtet desktruktive qė kėrkojnė tė mbajnė qeverinė peng pėr qėllime personale tė kryetarit tė PS-sė, detyrohem tė heq dorė nga funksioni i kryeministrit duke shprehur besimin se gjė e tillė do t'i shėrbejė hapjes sė rrugės pėr krijimin e njė qeverie tė re", pėrfundoi Meta.(HB)
29.01.2002
APELI I SHOQATES SE EKOLOGEVE TE ULQINIT

Ulqin,29 janar - Eksploatimi i rėrės nė Plazhin e Madh tė Ulqinit pėrseri ėshtė nė qendėr tė vėmendjes. Janė duke u bartur sasira jashtėzakonisht tė mėdha  jashtė Ulqinit edhe ėshtė bėrė hit pėr individėt, tė cilėt duket se fitojnė shumė edhe jashtė Malit tė Zi. Kjo mėnyrė e eksploatimit tė kėsaj pasurie ka krijuar pasoja shumė tė mėdha nė rajonin e Shtojit, sepse nxjerrja pa kriter e ka degraduar kėtė hapėsirė. Zyrtarėt e BL tė Shtojit kohėve tė fundit, disa herė, kanė tėrhequr vėrejtjen pėr kėto dėme kaq tė mėdha, mirėpo nuk ėshtė ndėrmarrė asnjė veprim qė tė ndėrpritet hovi kėsaj plaēkitje tė kėsaj pasurie shumė  tė madhe natyrore tė komunės sė Ulqinit.

Nė foto:Duhet tė ruhen pamjet natyrore tė Plazhit tė Madh

 Shoqata e ekologėve tė Ulqinit, ”Kalimera”, nėpėrmjet njė komunikate  pėr opinion ka bėrė apel pėr tė shpėtuar degradiminn e Plazhit tė Madh nga eksploatusesit e rėrės, sepse ėshtė duke u bėrė degradim fatal i ambientin jetėsor tė kėsaj hapėrise. Me kėtė apel kjo OJQ ka njoftuar ministritė pėrkatėse dhe qeverisjen komunale, nė mėnyrė  qė tė ndėrpritet ekspolatimi pa kriter i sasirave tė mėdha tė rėrės. Si pasojė e gjithė kėsaj, thuhet nė kėtė komunikatė, janė duke u krijuar vorbulla, kratere tė vėrtetė qė po shkatėrrojnė, jo vetėm pamjen natyrore tė Shtojit dhe plazhit tė tij tė mirėnjohur, por ėshtė destabilizuar edhe ambienti jetėsor i kėsaj treve.

Shoqata “Kalimera” ka propozuar qė tė gjendet njė mėnyrė mė e pėrshtatshme pėr eksploatimin e rėrės, duke e nxjerrė atė drejtpėrdrejt nga lumi Buna ose nga Portomilena, duke pėrkufizuar sasinė edhe afatin se kur mund tė nxirret rėra. Nuk mund tė tolerohet fakti se “moēalet” e krijuara tė mos rehabilitohen. Gjendja e krijuar kėrkon ndėrhyrje shumė tė shpejtė,sepse dėmet do tė jenė shumė tė mėdha dhe afatgjate, nė veēanti nė drejtim tė valorizimit tė Plazhit tė Madh dhe tė implementimit tė  Planit master tė zhvillimit tė turizmit tė Ulqinit dhe tė Malit tė Zi.(Intron)

RIKONSTRUKTOHEN DISA RRUGĖ NĖ TUZ

Tuz,29 janar- Pėrfaqėsuesit e Bashkėsisė Lokale tė Tuzit njoftojnė se sipas planit tė Fondit tė lokalcioneve tė ndėrtimtarisė pėr vitin 2ool, nė pėrfundim e sipėr janė 23 rrugė lokale. Ėshtė paraparė asfaltimi i rrugėve tė vjetra tė qytezės, tė cilat janė po tė asaj moshe qė ka vetė Tuzi, si dhe dy rrugė  anėsore , njera nga lindja e tjetra nga perėndimi.

Punimet janė nė zhvillim e sipėr ,thonė nė BL tė Tuzit. Fjala ėshtė pėr rikonstruimin e rrugėve lokale dhe rajonale qė pėrfshin asfaltin prej Ambulancės e deri te Shkolla e mesme, si dhe rruga Tuz-Mataguzh dhe rruga Tuz- Milesh.(Intron)
ZGJEDHJET E REJA LOKALE-REALITET NĖ MAL TĖ ZI

Podgoricė,29 janar-Partia Socialiste Popullore opozitare e Malit tė Zi, nėpėrmjet  zėdhėnėsit tė saj, ka mbėshtetur nė terėsi mendimin se shumica e qytetarėve nė Republikė sipas tyre, me shpejtėsi po i kalon afati regjimit tė Podgoricės. Gjithnjė sipas kėsaj partie, sondazhet mė tė reja tregojnė qartė se koalicioni «Pėr Jugosllavinė», nė ēastet e pikėrishme ka besimin mė tė madh tė qytetarėve tė Malit tė Zi.

 

Pushtetmbajtėsit e Podgoricės, shton zėdhėnėsi i kėsaj partie, e shohin mirė se sė shpejti do tė zbresin nga pushteti. Pėr kėtė sillen sikundėr tė gjithė pushtetet  tjrė qė ndodhen nė agoni. Zgjedhjet lokale janė njė realitet i ri nė Mal tė Zi. Largimi i regjimit ng vullneti i popullit, vetėm zgjatė rėnien e tij. Kėtė e vėren edhe vetė regjimi, i cili ndodhet i humbur nė makinacionet e veta dhe rreh gjoks mbi referendumin, nėnvizon zėdhėnėsi i PSP-sė.(Intron)
28.01.2002
ASIMILIMI I SHQIPTARĖVE TĖ TIVARIT

Tivar,28 janar-Studiuesit shqiptarė lokalė thonė se shqiptarėt e Tivarit janė asimiliuar ne terėsi. Sipas tyre, Fusha e sotme e Tivarit, qė shtrihej prej Portit  e deri nė Tivarin e Vjetėr, dy vjet pas rėnies nėn Malin e Zi (l88o) ishte nji kopsht i gjerc  dhe pitoresk, i pėrshkuar  nga kasollat shqiptare.  Pas mbetjes sė Tivarit aty ku ėshtė edhe sot, shumica e popullatės, sidomos ajo me fe islame, u shpėrngul nė Shkodėr, Turqi, por edhe nė Ulqin.

 


Nė foto:Pamje nga  Tivari

Shpėrngulje tė tilla ka deri nė ditėt e sotme. Ndėrkohė, u asimiluan shqiptarėt e Ēokulieri dhe fshatrat tjera tė Shestanit. Ata, madje e mohojnė edhe pėrkatėsinė e tyre kombėtare  me rastin e regjistrimit tė popullsisė. Nė regjistrimin e fundit, atė tė vitit l99l, nga 2877 janė deklaruar me pėrkatėsi fetare katolike.

Nė ditėt tona hetohet njė shpėrngulje e theksuar e shqiptarėve tė zbritur nga Kraja dhe Ana e Malit nė vendet perėndimore, kryesisht nė SHBA e sidomos tė rinjtė sepse nuk shohin perspektivė nė kėtė qytet, i cili tashmė ka njė strukturė tė dekomponuar etnike, tė dominuar nga elementi me opcion serb.(Intron)

PA HISTORI KOMBĖTARE

Ulqin,28 janar-Tekstet shkollore nga tė cilėt mėsojnė nxėnėsssit shqiptarė nė Mal tė Zi, e posaēėrisht ata tė historisė, shumė ngadalė janė duke bėrė ndonjė pėrmirėsim nė favor tė mėsimit tė historisė nacionale shqiptare.

Nė foto:Busti i Skėnderbeut nė Krajė

Nga viti 9o- tė e kėndej,jo vetėm partitė nacionale shqiptare,por edhe OJQ e intelektualė shqiptarė kanė kėrkuar vazhdimisht pėrimirėsimin e kėsaj gjendjeje. Nė njė analizė tė bėrė nga Mr. Riza Rexha, historian nga Ulqini, thuhet se « me aq njohuri sa fitojnė nxėnėsit nga historia kombėtare shqiptare gjatė shkollimit fillor dhe tė mesėm, nuk ėshtė garanci se mund tė formojnė vetėdije tė shėndosh kombėtare...Nuk duhet lejuar qė populli shqiptar tė jetė i vetmi shembull qė nuk ka mundėsi tė mėsojė historinė e vet nė pėrgjithėsi ».(Intron)
BISEDIMET E DĖSHTUARA  SERBO-MALAZEZE

Podgoricė,28 janar –Vendimi i Brukselit pėr tė vazhduar bisedimet midis Podgoricės e Beogradit mbi ripėrcaktimin e RFJ, tė cilėt kanė dėshtuar para se tė fillojnė, tash pėr tash kanė vetėm njė pasojė –pėrgatitjet zyrtare pėr organizimin e referendumit, po shtyhen.

Edhe pėrfaqėsuesit e Koalicionit “Pėr Jugosllavi” janė duke pohuar se referendumi nuk mund tė zhvillohet nė pjesėn e parė tė kėtij viti.

Funksionarėt e DPS-it, nė kontakte jozyrtare, pohojnė se nuk flasin pėrmendėsh, kurse zyrtarėt malazias thonė se deri nė maj ēdo gjė do tė jetė gati, kanė kėrkuar qė deri nė fund tė muajit janar tė pėrfundojnė bisedimet  midis Malit tė Zi dhe Serbisė. Plani i Gjukanoviqit nuk ka pasur sukses edhe ai qė tė mos shėnohet si njeri, i cili nuk pranon “shėrbimet e mira tė UE”, ka pranuar takimet e mėtejme tė ekspertėve.

Sipas hulumtimeve tona tė opinionit publik, ėshtė dobėsuar blloku malazias. Pushteti i Malit tė Zi me sukses i ka sfiduar pėrpjekjet e Perėndimit qė tė kthehet pėrseri nėn Beogradin,-ka deklaruar Sėrgjan Darmanoviq, drejtor i Qendrės pėr Demokraci dhe tė Drejtat e Njeriut tė Podgoricės.(Intron)

Koshtunica: Procesi i Asociimit, ekspertėt Federalė, mė 4 shkurt nė Bruksel


BEOGRAD,28janar - Ekspertė qė pėrfaqėsojnė qeveritė e Serbisė, tė Malit tė Zi dhe tė Jugosllavisė do tė takohen mė 4 shkurt nė Bruksel me ekspertėt e Bashkimit Europian, pėr tė diskutuar ēėshtjet ekonomike nė lidhje me procesin e asociimit dhe tė stabilizimit. Kėtė ka deklaruar dje Presidenti jugosllav, Vojisllav Koshtunica, i cituar nga agjencia BETA. Nė bisedimet e zhvilluara morėn pjesė Koshtunica, zėvėndėskryeministri jugosllav, Miroljub Labush, Kryeministri serb Zoran Gjingjiē, Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviē, dhe Kryeministri malazez Filip Vujanoviē. Presidenti jugosllav njoftoi zyrtarėt serbė, malazezė dhe jugosllavė se negociatat do tė vazhdojnė edhe pas takimit tė Brukselit.

Solana theksoi se "Bashkimi Europian ishte nė favor tė asaj qė Federata Jugosllave tė bėhej anėtare e bllokut". Ai shtoi se zyrtarė tė Bashkimit Europian do t'u bashkoheshin bisedimeve rreth Jugosllavisė pėr tė ndihmuar "krijimin e njė vullneti qė federata tė mbijetonte dhe si e tillė tė bėhej anėtare e BE-sė". Gjukanoviē, nga ana e tij, tha se ai shpresonte qė negociatat do tė kishin njė rezultat demokratik, duke theksuar optimizin e tij se Serbia dhe Mali i Zi, pavarėsisht nga marrėdhėniet e tyre tė ardhshme, po punojnė pėr tė siguruar njė tė ardhme europiane.

INTRON-PRESSE H.B

Pėrēahet DOS? Tone tė ashpra mes partive tė koalicionit qeverisės

 

BEOGRAD,28janar - Luftė e shpallur mes palėve qė pėrbėjnė koalicionin qeverisės nė Jugosllavi. Sipas Associated Press, "grupet rivale, ai i Presidentit Koshtunica dhe rivalėt e tij akuzojnė njėri-tjetrin pėr korrupsion, paaftėsi dhe tradhėti tė interesave kombėtare". Ministri i Brendshėm serb, Dushan Mihajloviē ka reaguar pas kritikave tė fundit tė partisė sė Koshtunicės dhe sipas tij, "flet gjepura dhe partia qe ai drejton i ngjan njė sekti me qėllime tė rrezikshme". Ministri i Brendshėm tha se, "ėshtė i detyruar tė paralajmėrojė Koshtunicėn dhe pėrkrahėsit e tij se ky ėshtė momenti i fundit pėr ta".

 Mihajloviē ėshtė njė nga pėrkrahėsit e partisė sė Kryeministrit serb, Zoran Gjingjiē. Partia e Kryeministrit ka kritikuar partinė e Presidentit pėr arrestimin e fundit tė njėrit prej anėtarėve tė saj, me akuzėn vjedhje e armatosur. Nė tė njėjtėn kohė ėshtė hetuar edhe pėr njė biznesmen serb, Zoran Drakuliē, njė nga financierėt e lartė tė Partisė sė Presidentit. Kjo parti ka reaguar menjėherė duke thėnė se "ėshtė e habitur nga fjalėt e pėrdorura kundėr saj dhe se ajo ėshtė njė grupet politike qė favorizon zhvillimin demokratik nė vend". Pėrshkallėzimet e djeshme nė koalicionin qė qeveris Jugosllavinė mund tė ēojnė nė ndarjen pėrfundimtare tė tij .

INTRON-PRESSE H.B
Mitrovicė: Ndihma ushqimore pėr familjet shqiptare nė Veri
MITROVICE,28janar - Ndihma ushqimore pėr shqiptarėt nė veri tė Mitrovicės. Shoqata Humanitare Bamirėse "Nėnė Tereza" shpėrndau artikuj ushqimorė edhe familjeve tė tjera joserbe qė jetojnė nė Veri tė Mitrovicės.
 Sipas burimeve tė kėsaj shoqate gjendja e kėtyre familjeve ėshtė e vėshtirė pėr shkak tė kontradiktave tė shpeshta me popullsinė serbe, tė cilėt nuk lejojnė lėvizjen e lirė tė tyre.

INTRON-PRESSE H.B
Kosovė, operacioni i UNMIK-ut: Arrestohet njė tjetėr shqiptar i UĒK-sė


PRISHTINE,28janar - Arrestohet sot nė Prishtinė dhe njė tjetėr ish-pjesėtar i UCK-sė nga policia e UNMIK-ut. Arrestimi u konfirmua nga zėdhėnėsi i UNMIK-ut, Andrea Angeli, tė cili i referohet agjencia italiane e lajmeve ANSA.

  Po sot nė njė operacion tė zhvilluar nė qendėr tė Prishtinės, pas njė kontrolli tė imėt nė ambientet e "Hotelit Grand", njė nga mė tė rėndėsishėm nė kryeqytetin kosovar. Ata akuzohen pėr periudhėn e vitit 1998 dhe qershorin 1999, pėr sekuestrime, keqtrajtime dhe vrasje nė dėm tė shqiptarėve nė Podujevė, nė Kosovėn Veriore.

INTRON-PRESSE H.B
Gjendja energjetike nė Ballkan

Ndėrprerja e energjisė elektrike deri njėzet orė nė ditė po shkakton probleme tė mėdha pėr qytetarėt dhe bizneset nė disa pjesė tė Ballkanit. Njė kombinim i motit tė keq dhe njė dekadė luftėrash e investimesh tė pamjaftueshme kanė shkaktuar krizė nė Shqipėri, Kosovė dhe Mal tė Zi.

 Sistemet energjetike nė vende tė tjera po ballafaqohen me probleme edhe mė tė mėdha ndėrsa punojnė me kapacitet tė plotė dhė bėjnė pėrpjekje tė mbulojnė koston nga konsumatorėt qė nuk janė tė gatshėm tė paguajnė ēmimin e tregut.Nė disa pjesė tė Shqipėrisė,gjatė kėtij dimri konsumatorėt mund tė kenė patur vetėm katėr orė nė ditė, ndėrsa nė Kosovė katėr orė me rrymė pasohen nga dy orė pa tė dhe nė Mal tė Zi ndėrprerje tė energjisė ka ēdo ditė. Serbia importon energji elektrike nė vlerėn mė shumė se njėqind milion dollarė nė vit dhe sistemi i saj ėshtė afėr pikės sė rrėnimit . Njė dekadė luftėrash, sanksionesh ndėrkombėtare dhe njė mungesė investimesh e kanė lėnė sistemin energjetik tė Ballkanit nė njė gjendje tė tmerrshme.

intron-presse H.B
27.01.2002
TĖ  DREJTAT KOLEKTIVE TĖ POPUJVE PAKICĖ

 Podgoricė,27 janar-Nė fushėn e pėrmirėsimit tė pozitės sė popujve pakicė nė Mal tė Zi janė bėrė disa hapa pozitovė, por me kėtė nuk mund tė jemi tė kėnaqur. Kjo republikė me kushtetutėn e saj, i ka pėrcaktuar disa norma tė veēanta mbi tė drejtat e Grupeve Nacionale dhe Etnike nė Mal tė Zi. Por, tė gjitha kėto dispozita bėjnė fjalė vetėm mbi tė drejtat individuale edhe nėpėrmes tyre nuk mund tė shfaqen tė drejtat kolektive, pėrkatėsisht specifikat e  popujve pakicė. Pra, nuk ėshtė ēėshtja pėr tė drejtat e garantuara, por gjetja e mekanizmave pėr t i realizuar ato nė praktikė. Ėshtė nė rregull qė garantohen tė drejtat individuale,por mbrojtja e tė drerjtave tė pakicave realizohet vetėm atėherė kur atyre u pranohen tė drejtat kolektive,- ka deklaruar Gėzim Hajdinaga, ministėr i Grupeve Nacionale dhe Etnike nė Qeverinė e Malit tė Zi pėr mediat  shtetėrore malazeze.

Hajdinaga  ka thėnė se nė fund tė vitit tė kaluar nė Ulqin ėshtė mbajtur  dialogu i  titulluar “Raportet ndėretnike nė Mal tė Zi “ me njė theks tė veēantė mbi pozitėn e shqiptarėve nė Mal tė Zi. Ky bashkėbiesdim shqiptaro-malazeze ėshtė organizuar nga OJQ  Projekti pėr Marrėdheniet Ndėretnike nga Nju- Jorku, tė udhėhequr nga Dr. Alen Kasof. Aty jemi marrė vesh qė njė grup, i pėrbėrė nga  pėrfaqėsuesit e partive parlamentare, tė fillojė realizimi i gjashtė konkluzave  qė kanė dalur nga kjo mbledhje e kanė tė bėjnė me ēėshtjen shqiptare nė Mal tė Zi.

Kėtė grup, pėrkatėsisht aktivitetin e tij e koordinon Ministria e Grupeve Nacionale dhe Etnike. Personalisht e kam lutur Dr. Alen Kasofin qė tė mė ndihmojė kur kemi tė bėjmė edhe me pakicat tjera kombėtare. Ky grup tashmė e ka nisur  aktivitetin e vet edhe ka shėnuar rezultatet e para, ėshtė pėrgjigjur ministri Hajdinaga, duke  shtuar se nė qeverinė aktuale tė Malit tė Zi jam i vetmi ministėr shqiptar nga partitė nacionale,pra nga Unioni Demokratik  i Shqiptarėve qė angazhohet pėr mbrojtjen e tė drejtave tė popujve pakicė, pėrkatėsisht tė shqiptarėve. Po bėjmė pėrpjekje qė tė definojmė statusin e tė gjitha pakicave kombėtare nė Mal tė Zi. Kam shpresė se do tė kem mbėshtetjen e pėrfaqėsuesve tė pakicave kombėtare dhe tė qeverisė sė Malit tė Zi. Ministria jonė numron tetė veta edhe nė tė ,pėrveē ne shqiptarėve janė edhe pėrfaqėsuesit e boshnjakėve-myslimanė dhe kroatėt. Kjo ėshtė ministri e re, pa ndonjė pėrvojė tė madhe. Mėsojmė shumė nga takimet qė kemi me pėrfaqėsuesit e  vendeve fqinje, por edhe ato evropiane  mbi ēėshtjet e pozitės sė popujve pakicė ,- ka nėnvizuar ministri Hajdinaga.Intron
BASHKĖPUNIMI TIVAR-SHKODĖR

Tivar,27 janar- Me ftesė tė kryetarit tė bashkisė sė Shkodrės, Ormir Rusi, kryetari i komunės sė Tivarit Borisllav Llalleviq me bashkėpunėtorė do tė vizitojė Shkodrėn prej datės 29 deri mė 3l janar.

Nė foto:Liqeni i Shkodrės ofron mundėsi tė mėdha bashkėpunimi midis dy vendeve

Me kėtė rast dy kryetarėt do tė nėnshkruajnė protokollin e bashkėpunimit midis Tivarit dhe Shkodrės,- thuhet nė komunikatėn pėr opinion nga kabineti i kryetarit tė komunės sė Tivarit.

Gjatė vizitės  sė delegacionit tė Tivarit nė Shqipėri do tė bėhet fjalė mbi bashkėpunimin ekonomik,
kulturor e sportiv, por njė vėmendje e veēantė do t  i kushtohet komunikacionit ujor nėpėr liqenin e Shkodrės, konkretisht lidhja ujore Virpazar-Shkodėr nėpėr liqen.

Nė Shkodėr do tė bėhet fjalė mbi mbrojtjen e pėrparimin e liqenit tė Shkodrės pasuri e rrallė natyrore e dy vendeve fqinje, Malit tė Zi e Shqipėrisė.Intron

 

PROJEKT I RI I SOS- TELEFONIT NĖ ULQIN

Ulqin, 27 janar- Organizata joqeveritare SOS- Telefoni nė Ulqin, ka nisur tė realizojė njė projekt tė ri dedikuar viktimės sė gruas dhe fėmijės nė shoqėri me qendėr nė Ulqin. Ky projekt, i cili do tė zgjasė katėr muaj ėshtė mbėshtetur nga Fondacioni BCIF. Qėllimi i projektit ėshtė krijimi i njė ambienti me kushte tė volitsshme pėr shoqėrimin e grave tė tė gjitha nacionaliteve dhe konfesioneve si dhe thyerja e paragjykimeve qė ekzistojnė te ne dhe eliminimi i dukurive negative.
 

 

Veprimtaret e kėsaj shoqate thonė se shpesh dhuna nė familje ndaj gruas dhe fėmijėve fshehet. Kjo ndodh si pasojė e varėsisė ekonomike dhe jetės tradicionale. Gjatė veprimtarisė tetėmujore tė SOS-it, nė telefonin kujdestar janė paraqitur mbi loo raste tė dhunės nė familje e rreth 4o pėr qind janė viktimė femrat e martuara. Ndaj tyre ushtrohet keqtrajtim fizik e psikik. Qėllimi i veprimtarisė sė zyrės sė SOS-it ėshtė qė ndikojė nė zvoglimin e numrit tė dhunės fizike dhe psikike nė familje dhe jashtė saj, e sidomos te gratė e fėmijėt, si viktimat mė tė shpeshta.Intron
Mali i Zi vazhdon drejt pavarėsisė



Podgoricė,16janar-Ministri i jashtėm i Malit tė Zi, Branko Lukovaē, ka thėnė se pavarėsisht nga kėmbėngula e Bashkimit Europian pėr tė ruajtur shtetin e brishtė jugosllav, vendi i tij do tė vazhdojė rrugėn drejt pavarėsisė.
 

Duke folur nė televizionin kombėtar, zoti Lukovaē tha se Mali i Zi ishte i angazhuar tė ruante marrėdhėniet me Serbinė dhe vendet e tjera tė rajonit si njė shtet i pavarur dhe i njohur ndėrkombėtarisht si i tillė.
Bashkimi Europian dėshiron qė tė mėnjanojė njė ndarje tė plotė tė federatės nga frika se kjo mund tė destabilizojė edhe mė tej Ballkanin.
Tė premten, shefi i politikės sė jashtme tė Bashkimit Europian, Havier Solana, thuhet se ka pėrmendur mundėsinė e anėtarėsimit tė njė federate tė bashkuar jugosllave nė BE, por nuk specifikoi ndonjė datė.

INTRON-PRESSE h.b
Mali i Zi nuk do tė heq dorė nga pamvarsija
PODGORICĖ,26janar-


Ministri i Jashtėm i Malit tė Zi, Branko Lukovac ka deklaruar se ajo republikė e federatės jugosllave nuk do tė heqė dorė nga pavarėsia, megjithė iniciativėn e Bashkimit Evropian pėr ruajtjen e federatės minimale.
 

 

 
Ndėrkaq kryeministri i Malit tė Zi, Filip Vujanoviq ka deklaruar se ardhmėria e Serbisė dhe Malit tė Zi mund tė jetė vetėm njė union i dy shteteve tė pavaruara dhe tė njohura ndėrkombėtarisht.

INTRON-PRESSE h.b

Bisedimet pėr Jugosllavinė nė Bruksel


Beograd,26janar-Bisedimet nė Beograd pėr tė vendosur pėr tė ardhmen e federatės jugosllave kanė pėrfunduar me njė premtim tė palėve pėr ta vazhduar procesin nėn drejtimin e Bashkimit Evropian nė Bruksel.
 Gjatė njė takimi me shefin e politikave tė jashtme tė BE-sė, Havier Solana, zyrtarė tė lartė tė dy republikave tė Jugosllavisė sė mbetur, Serbia dhe Mali i Zi, kanė rėnė dakord tė vazhdojnė diskutimet nė Bruksel muajin e ardhshėm.
BE-ja shpreson se tė dy palėt do tė bien dakord pėr krijimin e njė federate tė reformuar, por udhėheqėsit malazezė thonė se republika e tyre nuk trajtohet nė mėnyrė tė barabartė nė kėtė aleancė.
Mali i Zi duhet tė vendosė tani nėse do tė pranojė njė federatė tė re apo do tė shkojė pėrpara me planet pėr tė mbajtur njė referendum pėr pavarėsinė.

INTRON-PRESSE H.B
Procesi i bisedimeve sėrish nė krizė nė Kosovė



Prishtinė,26janar-Pėrpjekjet e fundit pėr tė shpėtuar procesin e negociatave drejt ndėrtimit tė institucioneve tė Kosovės pėrfundimisht nuk kanė dhėnė rezultatet e pritura, megjithė deklarimet kundėrthėnėse tė palėve nė bisedime.
Dy partitė opozitare nė Kosovė, ajo Demokratike dhe Aleanca pėr Ardhmėrinė e Kosovės kanė kryer edhe formalitetet e nevojshme tė kėrkuara nga to, duke dėrguar listėn me emrat e kandidatėve pėr qeverinė e Kosovės.

Madje Partia Demokratike e ka bėrė tė njohur emrin e kryetarit tė saj, Hashim Thacit si kandidatin pėr kryeministėr tė Kosovės, duke iu pėrmbajtur njė projekt marrėveshjeje nė zyrėn amerikane me tė cilėn kjo parti e merr postin e drejtuesit tė qeverisė.
I gjithė procesi i negociatave pėr ndėrtimin e institucioneve tė vetėqeverisjes duhej tė zhbllokohej, kur kryesia e LDK-sė, me anė tė njė kumtese tė cilėn thuhet tė mos e ketė nėnshkruar kryetari i saj, hodhi poshtė mundėsinė e tėrheqjes sė saj nga pozicionet e mėparshme. Ajo i shpalli bisedimet tė dėshtuara dhe pėr kėtė fajėsoi subjektet e tjera pėr, siē tha, joseriozitet politik. 

  Partia e Rugovės do tė dalė me propozime pėr postin e kryeministrit
Kėto tė fundit ndėrkaq kanė vlerėsuar se bisedimet nuk mund tė shpallen njėanshmėrisht tė dėshtuara, duke e cilėsuar kėtė si konflikt tė brendshėm partiak tė Lidhjes Demokratike.
Burime brenda kėsaj tė fundit thonė se ajo nuk ka hequr dorė nga posti i kryeministrit dhe kanė bėrė me dije se LDK sė shpejti do tė mund tė dalė me emrat e kandidatėve tė saj pėr kėtė post.
          Megjithėse procesi i bisedimeve sėrish ka hyrė nė krizė, diplomatėt e huaj nė Kosovė kanė inkurajuar udhėheqėsit politikė shqiptarė qė tė vazhdojnė negociatat. Pėrfaqėsuesit e zyrave tė pesėshes evropiane dhe tė SHBA-sė, nė Prishtinė kanė deklaruar se udhėheqėsit shqiptarė kanė nevojė akoma pėr kohė dhe se do tė respektojnė kėtė. Ata kanė pohuar se Kosovės i nevojitet njė qeveri e qėndrueshme dhe se do tė vazhdojnė tė ndihmojnė procesin e bisedimeve pa ndikim nga jashtė.

Ndėrkohė zyra amerikane nė Prishtinė ka bėrė tė njohur se nesėr nė Kosovė pritet tė arrijė njė delegacion i Kėshillit pėr marrėdhėnie me jashtė i SHBA-sė i cili thuhet se do tė diskutojė zhvillimet aktuale politike si dhe tė pėrpilojė njė plan pėr paqe tė qėndrueshme nė Kosovė nė njė afat dhjetėvjeēar.

INTRON-PRESSE H.B
Prishtinė: Shtyhet ardhja e delegacionit tė Kėshillit pėr Marrėdhėnie me Jashtė


Ambasadori i SHBA nė Prishtinė  John Menzis

PRISHTINĖ-26janar Shtyhet ardhja e delegacionit shumėanėtarėsh tė Kėshllit pėr Marrėdhėniet me Jashtė tė SHBA nė Kosovė, si pasojė e mjegullės sė dendur nė aeroportin e Prishtinės. Sipas burimeve tė zyrės amerikane nė Prishtinė delegacioni ishte parashikuar tė arrinte sot nė Prishtinė, por pėr shkakė tė motit tė keq, pritet qė ky delegacion tė arrij nesėr.
 Delegacioni i Kėshillit pėr Marrėdhėnie me Jashtė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, do tė takohet me zyrtarėt e lartė tė zgjedhur dhe do tė diskutojė zhvillimet aktuale politike, dhe do tė pėrpilojė planin pėr paqe tė qėndrueshme nė Kosovė nė dhjetė vitet e ardhshme. Shefi i Zyrės Amerikane nė Prishtinė, ambasadori Menzis ka deklaruar se vizita e delegacionit nė fjalė ėshtė me rėndėsi tė veēantė. Lidhur me kėtė ai tha: "Kjo vizitė e Kėshillit pėr Marrėdhėnie me Jashtė vjen nė njė moment vendimtar pėr zhvillimin demoktratik tė Kosovės. Duke qenė njė nga grupet kėrkimore kryesore tė Amerikės nė fushėn e politikės sė jashtme, zėri i tyre dėgjohet nė tėrė qeverinė e SHBA-ve dhe ka peshė tė madhe nė Shtėpinė e Bardhė dhe nė hapėsirat e Kongresit Amerikan. Disa anėtarė tė kėtij delegacioni janė ekspertė pėr Kosovėn. Kėshilli pėr Marrėdhėnie me Jashtė ėshtė njė organizatė jopartiake, qendėr hulumtuese dhe shtėpi botuese. Qėllimi i tij ėshtė qė tė pėrparojė dialogun konstruktiv, tė zhvillojė gjenerata tė reja tė mendimtarėve dhe udhėheqėsve dhe qė tė ndihmojė nė pėrballimin e sfidave ndėrkombėtare me anė tė zhvillimit tė ideve konkrete dhe funksionale nė fushėn e politikės sė jashtme. Delegacioni do tė qėndrojė nė Kosovė prej 26 deri 29 janar.

intron-presse H.B
Lugina e Preshevės, Shqiptarėt: Pas pėrfundimit tė konfliktit, situata e njėjtė
LUGINĖ E PRESHEVĖS (26 Janar) - Politikanė dhe ish-ushtarakė tė UĒPMB-sė, dy vjet pas shpėrthimit tė konfliktit nė Luginėn e Preshevės, thanė sot se gjendja e shqiptarėve nė kėtė rajon, ėshtė e njėjtė me atė tė parakonfliktit tė armatosur. Shqiptarėt e kėsaj zone kėrkojnė qė ndėrkombėtarėt tė ndėrhyjnė nė Beograd pėr tė pėrmirėsuar pozitėn e tyre nė kėtė zonė.
 Dy vjet mė parė, mė 26 janar u shfaq nė skenė formacioni guerril shqiptar Ushtria Ēlirimtare pėr Preshevėn, Medvegjėn dhe Bujanocin (UĒPMB). UĒPMB-ja kontrolloi mbi 60 pėr qind tė territorit shqiptar tė Luginės sė Preshevės dhe synoi ēlirimin kėtyre tri komunave shqiptare tė jugut tė administruar nga serbėt.

intron-presse H.B
Partitė maqedonase nė Tetovė: Ligji i vetqeverisjes lokale favorizon shqiptarėt

Shkup,26janar-Ligji i vetqeverises lokale nuk ofron njė mekanizėm mbrojtės pėr maqedonasit, tė cilėt janė pakicė nė disa zonat ndėrsa shqiptarėt qė janė pakicė nė nivel shtetėror kanė pėrfituar mė shumė nga ndryshimet e fundit kushtetuese". Reagimi vjen nga partitė maqedonase tė Tetovės, tė cilit i referohet agjencia maqedonase e lajmeve MIA. Blloku i partive maqedonase reagoi edhe ndaj lajmėrimit tė zyrės sė OSBE nė Shkup nė lidhje me incidentin qė ndodhi Tearcė ku Pavle Todorovski u plagos nga pesė persona me uniforma tė zeza dhe pushkė automatike.

Franca ka pėrshėndetur miratimin nga ana e Parlamentit maqedonas tė Ligjit pėr vetėqeverisjen lokale. Zėdhėnsi i Ministrisė sė Jatshme tė Francės, u shpreh se votimi i kėtij ligji ishte kushti i fundit pas ndryshimeve kushtetuese dhe marrėveshjes me Fondin Monetar Ndėrkombėtar pėr thirrjen e konferencės sė donatorėve pėr Maqedoninė. Ligji pėr vetėqeverisjen lokale u aprovua disa ditė mė parė.
 


Ministri i Mbrotjes maqedonas Vlado Popovski takoi sot tė dėrguarin special tė qeverisė amerikane, Xhejms Holms. Nė kėtė takim merrte pjesė edhe shefi I shtabit tė ushtrisė maqedonase, Metodi Stamboliski. Sipas agjencisė maqedonase tė lajmeve Popovski dhe Holms folėn pėr marrėdhėniet bilaterale, sidomos nė fushėn e mbrotjes dhe pėrcaktimin e aktiviteteve qė do tė zhvillohen nė tė ardhmen duke u mbeshtetur nė ndhmėn qė SHBA i ka dhėnė ushtrisė maqedonase pėr sa I pėrket pėrmirėsimit dhe modernizmit nė sisitemin e Mbrotjes. Popovski I paraqiti tė dėrguarit tė posaēėm tė SHBA, miratimin e ligjit tė vetqeverisjes lokale si dhe vlersimet e Alenacės rreth programit kombėtar tė anėtarėsimit nė NATO.

INTRON-PRESSE H.B
Katedrale e re nė Tiranė


Tiranė,26janar-Qindra besimtarė katolikė u mblodhėn tė shtunėn nė kryeqytetin shqiptar pėr tė festuar inaugurimin e njė katedraleje tė re.
Sekretari i Shtetit tė Vatikanit, Kardinali Anxhelo Sodano, i cili kryesoi meshėn, tha se kjo ishte njė ditė historike pėr besimtarėt katolikė shqiptarė.
 Me hapjen e kėsaj katedrale Kisha Katolike shqiptare ngrihet nė nivelin e Kishės Katedrale Metropolitane me dekret tė Papės Gjon Pali i Dytė dhe bėhet qėndėr e Arqidioqezės Tiranė-Durrės.
Katedralja e Tiranės u ndėrtua pėr tė zėvendėsuar disa kisha tė tjera tė vjetra nė kryeqytet qė u shkatėrruan gjatė regjimit komunist.
Nė pesėdhjetė vjetėt e fundit nė Shqipėri mbijetoi vetėm njė katedrale, ajo e Shkodrės, qė ishte kthyer nė njė pallat sporti.
Qindra priftrinj dhe fetarė tė feve tė tjera u vranė ose burgosėn nėn sundimin komunist, dhe vendi u shpall si shtet ateist nė vitin 1967.
Besimi fetar u lejua pėrsėri me hapjen e vendit ndaj botės nė fund tė viteve 1980-tė.

pėr intron-presse H.B
Shqipėria nė Kampionatin evropian tė fudbollit 2004 do tė pėrballet me Irlandėn
Tiranė,26janarShqipėria nė Kampionatin evropian tė fudbollit 2004 do tė pėrballet me Irlandėn e Veriut, Rusinė, Zvicrėn dhe Gjeorgjinė

Lisbonė - Shqipėria do tė pėrballėt me Irlandėn e Veriut, Rusinė, Zvicrėn dhe Gjeorgjinė nė grupin e dhjetė kualifikues pėr Kampionatin Evropian tė fudbollit nė vitin 2004.
 Shorti pėr kėtė kampionat u hodh dje nė qytetin portugez tė botės. Fituesit e ēdo grupi kualifikohen drejtpėrdrejt pėr nė finale qė do tė zhvillohet nė Portugali. Ekipet e 10 vendeve tė dyta do tė ndeshėn, sipas njė shorti nė ndeshje vajtje-ardhje pėr tė zėnė pesė vendet e tjera nė finale. Portugalia kualifikohet automatikisht si vend organizator.

intron - presse H.B
26.01.2002
POLEMIKĖ:”ĒĖSHTJEN E MATERNITETIT DO TA ZGJIDHIM TĖ GJITHĖ SĖ BASHKU”

Ulqin,26 janar-Nė pėrgjigjen e Prim. Dr. Gani Karamanagės ndaj reagimit tė Dr. Selim Ismailit, botuar nė mediat e shkruara lokale tė Ulqinit, ndėr tė tjera thuhet se “ kjo nuk ėshtė mėnyrė e komunikimit ndėrmjet mjekėve tė cilėt shihen ēdo ditė dhe kanė mundėsi tė madhe, si dhe tė gjitha bisedat dhe problemet eventuale, t`I shqyrtojmė nė vendin e pėrbashkėt tė punės. Nuk ėshtė e vėrtetė se u ndėrtua materniteti nė vitin l982 nė Ulqin, siē e theksoi Dr.Ismaili. Atėherė u ndėrtua Shtėpia e  re e Shėndetit ku ishte edhe reparti i mbrojtjes shėndetėsore tė grave nė katin e dytė, pjesa jugore. Disa dhoma tė lira janė shfrytėzuar  si ambulamca specialistike(urologjia, ORL, dhoma e komisionit tė mjekėve). Periudha e cila pėrmendet (l982-l999), ose njė pjesė e madhe e kėsaj kohėzgjatjeje ka qenė e vėshtirė, posaēėrisht pėr mjekėt shqiptarė. Unė pėrmendem si personi numėr dy?! Atėherė kam qenė shefi i repartit dispanzero-specialistik. Mendimi im ėshtė se askush prej mekėve, e posaēėrisht prej ne shqiptarėve, nuk ka mund tė kontribuojė mė tepėr.

Pas ndėrrimeve nė Mal tė Zi(l997)janė hapur mundėsitė pėr veprime tė tilla. Siē e theksova, de e Shoqatės sė Mjekėve ėshtė bėrė e pavarur mė ol.o4.l999(ku edhe ju keni kontribuar). Aktivitetet pėr maternitetin praktikisht rifillojnė nė dy vitet e fundit. Ėshtė e pėrmendur edhe Shoqata pėr tė Drejtat e Gruas “Anima”. Biseda pėr maternitet ka vazhduar nė prill nė zyrėn e drejtorit nė prezencėn e ministrit tė Shėndetėsisė tė Malit tė Zi, drejtorit tė atėhershėm tė Fondit tė shėndetėsisė, si dhe tė kolegėve qė ishin prezent.

Ēėshtjen e maternitetit do ta zgjidhim tė gjithė sė bashku pasi edhe ju jeni anėtar i Shoqatės sė Mjekėve dhe, padyshim, do tė jepni kontributin tuaj nė vendin nė tė cilin gjendeni tani,-thuhet ndėr tė tjera nė pėrgjigjen e Prim.Dr. Gani Karamanagės.(Intron)

HAJDINAGA:”ZHVILLIMI I SHOQĖRISĖ QYTETARE”

Podgoricė,26 janar-Ditė mė parė nė Podgoricė u themelua Komiteti Nacional Malazias edhe qėllimi i projektit “Lidhja e dallimeve” ėshtė qė tė zhvillojė vetėdijen mbi shoqėrinė qytetare, multietnike dhe multikulturore dhe se ky komitet do tė propozojė qė nė Kushtetutėn e Malit tė Zi, grupet nacionale dhe etnike tė marrin statusin e popujve pakicė. Kėtė propozim e ka kundėrshtuar vetėm Partia Socialiste Popullore.

Gjatė periudhės trivjeēare, sa do tė zgjasė realizimi i kėtij projekti  Kėshilli i Evropės ka qėllim, qė nė bashkėpunim me sektorin civil tė shoqėrisė, t u kontribuojė lidhjeve interkulturore tė mjediseve shumėnacionale.

 

 Komiteti nacional nėpėrmjet formave tė ndryshme tė bashkėpunimit me organizatat joqeveritare  do tė ndihmojė kthimin e myslimanėve tė dėbuar nga Bukovica e komunės sė Plevles, ku deri mė tash, janė kthyer vetėm dy veta, ka thėnė kryetari i kėtij komiteti, Sėrgjan Vukadinoviq. Nė kėtė projekt ėshtė anagazhuar edhe Komiteti Malazias i Helsinkit.

Ministri pėr mbrojtjen e grupeve nacionale dhe etnike nė Qeverinė e Malit tė Zi, Gėzim Hajdinaga  ka thėnė se dallimet nė shoqėrinė malazeze janė pasuri e jo mangėsi. Ai ėshtė angazhuar pėr zhvillimin e shoqėrisė qytetare, duke theksuar se kjo ėshtė mbrojtja mė e mirė nga konfliktet dhe intoleranca.Intron

BISEDIMET HYJNĖ NĖ FAZĖN PĖRFUNDIMTARE

Podgoricė,26 janar-Mbrėmė nė Beograd vazhduan bisedimet mbi ardhmėrinė shtetėrore tė Malit tė Zi dhe Serbisė nė praninė e pėrfaqėsuesit e lartė tė BE pėr politikė tė jashtme dhe siguri. Solana ka deklaruar se  “edhe kėsaj radhe po pėrseris se shkaku i  vizitės sonė kėtu ėshtė dėshira qė federata jugosllave tė bėhet anėtare e jonė edhe nuk e kemi pa rėndėsi se ēfarė po ndodh brenda saj” –ka deklaruar Solana pas bisedimeve tė mbrėmshme nė Beograd.

 

 

 

 


"Dialogu midis Malit tė Zi dhe Serbisė po rrjedh sipas planit, siē ėshtė planifikuar mė l7 dhjetor, pas bisedimeve tė ekspertėve, kanė vazhduar ato politike.

  Sot nuk jemi mė gjysmė, por nė pjesėn e dytė edhe njė pjesė e bisedimeve tashmė ėshtė shterrur”-ka deklaruar kryetari i Malit tė Zi, Gjukanoviq dhe ka shfaqur kėnaqėsi me cilėsinė e zgjidhjeve qė ka arritur grupi i ekspertėve malazias nė frymėn e integrimeve evropiane.

Kryetari malazias ka thėnė se mė datėn 4 shkurt ėshtė caktuar vazhdimi i bisedimeve. Ai ka nėnvizuar se bisedimet e deritashme kanė treguar se, pa marrė parasysh formėn e ardhshme, edhe  Serbia  edhe  Malit tė Zi, shkojnė nė drejtim tė kyējes nė rrjedhat evropiane.

Edhe kryetari i RFJ, Vojisllav Koshtunica ka shfaqur kėnaqėsi dhe optimizėm me bisedimet e djeshme nė Beograd. Ai ka thėnė se ky takim ėshtė pėrgatitur mė mirė, duke konstatuar se grupi i ekspertėve do tė takohet mė 4 shkurt nė Bruksel, nė mėnyrė qė me homologėt e tyre tė Bashkimit Evropian tė diskutojnė ēėshtjet thelbėsore pėr tė dy palėt.(Intron)

Jugosllavi: Bisedimet pėr Federatėn, Serbia dhe Mali i Zi bien dakord pėr dialo


BEOGRAD,26janar - Udhėheqėsit e dy republikave tė Jugosllavisė, Serbisė dhe Malit te Zi ranė dakort dje gjatė njė takimi me shefin e Politikės sė Jashtme tė Bashkimit Evropian, Havier Solana, qė tė vazhdojnė dialogun pėr tė ristrukturuar marrėdhėniet e tyre. BE ka dėshiruar qė tė dy palėt tė bisedojnė, me shpresė se ata do tė bien dakord me njė Federatė tė reformuar dhe do shmangin njė ndryshim tjetėr kufinjsh nė Ballkanin e rrezikshėm, pėr tė cilin diplomatėt kane frike se mund te shkaktoje nje paqendrueshmeri te re ne rajon.

 Sipas agjencisė sė lajmeve Reuters, tė dy palet rane dakord me Solanen qe eksperte serbe dhe malazeze te shkojne ne Bruksel ne 4 shkurt per te diskutuar ceshtje ekonomike, ndersa bisedimet politike do te vazhdojne ne Jugosllavi dhe do te perfundojne ne fund te shkurtit. Solana tashme e ka bere te qarte se BE beson se te dy mund te integrohen me shpejt ne bllok si nje shtet i vetem. "Evropa eshte vendi ku ne duhet te jemi te bashkuar. Prandaj eshte shume me mire te reformojme Federaten, sesa te kemi nje copezim te saj," Solana i tha gazetareve ne aeroport pas bisedimeve. Takimi ne Beograd i dha fund nje turneu diplomatik 24-oresh te tij ne Ballkan, gjate te cilit ai ndaloi edhe ne Maqedoni e Kosove.

intron-presse H.B
Ēėshtja "Millosheviē", TPI: Do vendosim pėr numrin e proceseve

HAGĖ,26janar- Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr ish-Jugosllavinė do tė zhvillojė tė mėrkurėn e ardhshme njė seancė publike nė praninė e Sllobodan Milosheviē, pėr tė pėrcaktuar nėse ish-presidenti jugosllav do tė ketė ose jo njė proces tė vetėm ku tė bashkohen tė tri paditė pėr Kosovėn, Bosnjėn dhe Kroacinė. "Seanca do tė fillojė nė orėn 09:30 dhe do tė zhvillohet nė praninė e pėrfaqėsuesve tė prokurorit si avokatėve te caktuar nga zyra pėr tė asistuar nė procesin e shkallės sė pare," tha njė zėdhėnės i TPI-sė, Christian Chartier, bėri tė ditur agjencia franceze e lajmeve AFP.
 Chartier nuk mundi tė saktėsonte nėse gjykatėsit do tė marrin njė vendim lidhur me zhvillimin ose jo tė dy proceseve gjatė kėsaj seance ose mė vonė. "Tė gjitha opsionet janė tė mundshme," deklaroi ai. Prokurorja e TPI-sė, Carla Del Ponte dėshiron njė proces unik, ndėrsa tre gjykatėsit e dhomės qė do tė gjykojnė Millosheviēin janė shprehur pėr dy procese veēmas.

intron-presse H.B
25.01.2002
JEMI TĖ HAPUR

Ulqin,25 janar- Deputeti i zonės shqiptare e kryetar i Partisė Demokratike tė Socialistėve, dega e Ulqinit, Luigj Shkreli dy herė nė javė organizon pritje pėr sipmpatizuesit dhe anėtarėt e kėsaj partie opozitare nė Ulqin, por popzitė nė pushtetin qendror. Gjatė takimit tė sotėm u zhvillua debat mbi disa iniciativa, siē u tha, me rėndėsi tė pėrgjithshme pėr qytetin e Ulqinit. U fol sidomos pėr nismėn e Shkollės sė Lartė Ekonomike nė Ulqin, projekt tė cilin e ka ofruar Dr. Elez Osmanoviqi. Sipas kėtij tė fundit, njė numėr i konsiderueshėm i tė rinjve nga kėto anė pas shkollės sė mesme nuk kanė mundėsiu materiale pėr tė studiuar, e sidomos vajzat shqiptare.

 U tha se duhet bėrė pėrpjekje qė ky projekt tė realizohet edhe tė kėrkohet mbėshtetje nė ministrinė e Arsimit.

Mirėpo, u theksua edhe ēėshtja e hapjes sė pikės kufitare, tė cilėn deputeti Shkreli e cilėsoi si detyrė shumė prioritare pėr tė pasur njė qarkullim mė tė afėrt me qytetin e Shkodrės.

Ai po ashtu theksoi se jam i hapur pėr tė diskutuar tė gjitha ēėshtjet me kolegėt e partive nacionale, tė cilat kanė rėndėsi pėr qytetarėt e Ulqinit.Intron

TREGU KRYESOR TURISTIK I ULQINIT ĖSHTĖ KOSOVA

Ulqin, 25 janar-Nė Ulqin sivjet kanė filluar mė heret dhe nė mėnyrė mė serioze pėrgatitjet dhe kontaktet me partnerė nga bota pėr sezonin e ardhshėm turistik. Pa dyshim se tregu i Kosovės ėshtė tregu tradicionalisht mė kryesor pėr Ulqinin, nė kėtė kontekst NHT „Riviera e Ulqintit“ shpreson qė edhe sivjet, mysafirėt kryesorė tė arrijnė nga Kosova, deklaroi pėr drejtori i pėrgjithshėm i Ndėrmarrjes Hoteliere turistike “Riviera e Ulqinit”, Xhevdet Ēapriqi pėr gazetarė. Ai tha se dje kishim kontakt me agjencitė turistike serioze, siē ėshtė „Dardania“, ndėr agjencitė mė kryesore tė Kosovės. Zhvilluam bisedime tė rėndėsishme dhe jemi marrė vesh qė tė bėjmė prezentim tė pėrbashkėt nė qendrat kryesore tė Kosovės, duke filluar nga Pritshina. Po ashtu do tė marrim pjesė nė panairin turistik qė do tė mbahet nė muajin prill nė Tiranė.

 Xhevdeti pėrseriti edhe kėsaj radhė, si pėr mbarė  Ulqinin dhe NHT „Riviera...“ tregu kryesor turistik ėshtė Kosova. Nė pėrgatitje ėshtė edhe katalogu nė gjuhėn shqipe, i pari i kėtij lloji. Nė tė nuk janė paraqitur vetėm kapacitetet e „Rivierės...“, por edhe mbarė Ulqini, duke ofruar informatat e duhura nga kultura, ato administrative, bukuritė natyrore e sidomos kushtet e vendosjes.

Drejtori i NHT „Riviera...“ tha se posa janė kthyer nga njė przentim i sukseshėm nė Sllovaki edhe ka shumė turistė tė interesuar pėr tė veruar nė Ulqin, por shumėēka varet nga rrethanat politike nė Mal tė Zi, furnizimi me ujė, energji elektrike dhe mirėmbajtjen e pastėrtisė.(Intron)

 RIKONTRUKTOHET RRUGA SHKODĖR -MURIQAN

 Ulqin,25 janar- Rivenia e hekurudhės Podgoricė-Shkodėr, pėrkatėsisht Tuz-Bajzė, ka rėndėsi tė madhe pėr lidhjen midis Malit tė Zi e Shqipėrisė. Mirėpo, hapja e piukės kufitare Muriqan, krijon mundėsi edhe mė tė mėdha komunikimi midis Ulqinit e Shkodrės.

Njoftimet e Shkodra bėjnė tėditur se fillojnė punimet pėr rehabilitimin e rugės Shkodėr-Muriqan, siē quhet brenda kufirit administrativ tė Shqipėrisė, ose Sukubinė kėndej kufirit, komuna e Ulqinit. Pėrgjegjėsi i zyrės sė investiemeve nė prefekturėn e Shkodrės, Zef Fistani tha se, pėr rehabilitimin e rrugės Shkodėr-Muriqan, ll km tė gjatė, janė akorduar nga qeveria shqiptare 4o milion lekė.

 Sipas tij, tashmė kanė pėrfunduar tė gjitha procedurat dhe pritet qė sė shpejti tė zhvillohet tenderi pėr tė shpallur firmėn qė do tė angazhohet nė punimet pėr rehabilitimin e kėtij segmenti rrugor qė lidh Shkodrėn me Ulqinin, pėrkatėsisht Shqipėrinė me Malin e Zi.
Projekti i kėtij aksi rrugor parasheh zgjerimin e rrugės nga 4 nė 7 m,
ndėrtimin e disa veprave artistike, si dhe asfaltimin e saj me dy shtresa asfalti. Punimet nė kėtė objekt, sipas burimeve nga prefektura, do tė pėrfundojnė brenda vitit 2oo2. Ndėrkohė, ditė mė parė ka nisur edhe puna pėr rehabilitimin e segmentit rrugor Shkodėr-Velipojė, l4 km e gjatė, ndėrtimi i sė cilės pritet t i japė njė impuls tė fuqishėm zhvillimit tė turizmit nė rrethin e Shkdrės, por edhe bashkėpunimit shumė tė ngjeshur me Ulqinin.

Aktualisht midis Malit tė Zi dhe Shqipėrisė ekziston vetėm njė pikė kufitare, Bozhaj-Hani i Hotit, mirėpo haapja e pikės kufitare nė Sukubinė Muriaqan ka njė rėndėsi  tė madhe pėr afrimin e Ulqinit me Shkodrėn.Intron

Puntorėt e hotel galebit kėrkojnė shtyrjen e shitjes montenegro bankės

 

 

 

 



Ulqin 25.01.2002
Nė mbledhjen e kryesis tė ndėrmarjes"Riviera e Ulqinit"

 ku do tė mbahet tė marten tė javės tė ardhshme nė Podgoricė,ku do tė parashikohet eventualiteti i shitjes tė Hotel Galebit nga antarėt e Montenegro Bankės biznismenve italian.Puntorėt e ktij hoteli kanė kėrkuar njė qė tė shtyhet shitja e ktijė hoteli deri nė fillim tė sezonit turistik.Sido si qoftė fjalėn e fundit do ta ketė Montenegro Banka.

Pėr intron - presse H.B
EKSPOZITĖ E RUDI GOGĖS

Ulqin,25 janar-Sonte nė loklet e Bibliotekės sė qytetit u hap ekspozita e piktorit akademiok, Rudi Goga. Publikut tė vendlindjes sė tij iu prezentua me 4o punime bakėrshkrim tė titulluar “Imazhe dhe impresione”.

 Ekspozitėn e shpalli tė hapur drejtori i Qendrės sė Kulturės, Ferid Kurti, i cili tha se grafikat e prezentuara dėshmojnė se sa artisti ėshtė i pėrkushtuar vendlindjes sė tij, Ulqinit. Kjo ėshtė ekspozita e parė qė u hap sivjet nė Ulqin.Intron
Minisriaja pėr ēeshtje komptare kėrkon krijimin e fakultetit pedagogjik nė gjuhėn shqipe nė Ulqin


Podgoricė,25janar-Minisriaja pėr ēeshtje komptare tė pakicave nga Mali i Zi bani tė ditur qė do tė kėrkojnė nga parlamenti i Malit tė Zi krijimin e fakultetit pedagogjik nė gjuhėn shqipe nė Ulqin,

 gjithashtu morėn nė konsiderim dhe hapjen e foshnjores nė komunėn e Ulqinit. Komuna e Ulqinit duhet ditur se ashtė nder komunat ma tė varfura nė Malė tė Zi tha nėrmes tjerash ministrija pėr ēeshtje komptare tė pakicave nga Mali i Zi .

pėr intron - presse H.B
"Bisedimet mes Serbia dhe Malit tė Zi pėr tė ardhmen e bisedimeve po na lodhin."


PLJEVLJA (25 Janar) - "Bisedimet mes Serbia dhe Malit tė Zi pėr tė ardhmen e bisedimeve po na lodhin." Kėtė ka thėnė dje Presidenti Milo Gjukanoviē, nėpėrmjet njė deklarate tė cilės i referohet edhe Radio B92.

 Presidenti malazez vuri nė pikėpyetje shkėmbimet jo tė frytshme tė opinioneve mbi fatin e dy republikave. Aq e rėndėsishme ėshtė tė bisedosh, po aq ėshtė ta shpenzosh kohėn racionalisht". Ai bėri tė qartė problemin: Serbia beson se forma mė e mirė ėshtė njė shtet i pėrbashkėt, ndėrsa ne besojmė se kjo nuk ėshtė e mundur pėr tė realizuar barazinė pėr Malin e Zi". Qeveria e Serbisė dhe Malit tė Zi do tė paraqesin qėndrimet e fundit nė prani tė shefit tė Sigurisė dhe Politikės sė Jashtme tė BE, Havier Solana.

pėr intron - presse H.B
Udhėheqjet politike tė Serbisė dhe Malit tė Zi nesėr vazhdojnė nė Beograd


 

 

 

 



Beograd,25janar-Udhėheqjet politike tė Serbisė dhe Malit tė Zi nesėr vazhdojnė nė Beograd bisedimet pėr mundėsinė e mbetjes sė federatės jugosllave, ku pritet tė marrė pjesė edhe shefi i Politikės sė Jashtme tė Bashkimit Evropian, Javier Solana.

 Autoritetet e Malit tė Zi i kanė ofruar Serbisė Lidhje tė dy shteteve tė pavarura, kurse autoritetet e Serbisė preferojnė mbetjen e federatės nė baza tė ri-rregulluara.
Edhe Koalicioni nga Sanxhaku, qė e kryeson Sulejman Uglanin, ka kėrkuar nga Javier Solana dhe udhėheqja nė Beograd qė tė marrė pjesė nė bisedimet pėr ridefinimin e raporteve nė Jugosllavi.

pėr intron - presse H.B
Havier Solana thotė se Maqedonia do tė miratojė ligjin pėr amnistinė


Shkup,25janar-Havier Solana thotė se Maqedonia do tė miratojė ligjin pėr amnistinė

Shefi i politikės sė jashtme tė Bashkimit Evropian, Havier Solana, ka paralajmėruar se Maqedonia do tė miratojė njė ligj pėr amnistimin e ishė guerilasve shqiptarė.
Ai po ashtu, duke paralajmėruar mbajtjen e njė konference tė donatorėve pėr kėtė vend, pas miratimit tė Ligjit mbi vetėadministrimin lokal, ka tėrhequr vėrejtjen se ndihma evropiane do tė varet nga realizimi i zotimeve tė palės maqedonase.

Kėto komente zoti Solana i bėri nė Shkup pas bisedimeve shumėorėshe me presidentin Boris Trajkovski dhe kryeministrin Lupēo Georgievski.

Zoti Solana tha pas bisedimeve me presidentin dhe kryeministrin maqedonas se prej tyre ka marrė sigurime se, para mbajtjes sė zgjedhjeve parlamentare, do tė realizohen tė gjitha detyrimet qė dalin nga Marrėveshja-kornizė e Ohrit.

Ėshtė biseduar, tha zoti Solana, pėr finalizimin e procesit tė kthimit tė policisė nė rajonin e krizės, plan ky i hartuar me ndihmėn e bashkėsisė ndėrkombėtare dhe, nė kėtė shtrirje, duhet tė mos ketė kurrfarė provokacionesh.

Nė bisedimet veēmas me presidentin Trajkovski, dhe kryeministrin Georgievski, saktėsoi diplomati nga Brukseli, ėshtė biseduar edhe pėr miratimin e njė ligjit mbi amnistinė:

 "Dua tė theksoj se edhe kryeministri edhe presidenti u zotuan pėr kėtė"- u shpreh zoti Solana. I pyetur pėr problemin e pranisė sė mėtejme tė specialėve tė policisė maqedonase, tė njohur si "luanėt", nė rajonin e krizės, ai tha se "ata duhet tė kthehen nėpėr kazerma".

Zyrtari nga Brukseli, megjithėse ishte parashikuar tė takohet edhe me kryetarėt e dy partive politike tė shqiptarėve tė kėtushėm, zotėrinjtė Arbėn Xhaferi e Ymer Ymeri, kėtė nuk e bėri, por prapėseprapė bėri tė ditur se me ta ka pasur biseda-telefonike.
Lube Boshkovski
Rrjedimisht media e kėtushme duke iu referuar burimeve tė NATO-s nė Bruksel pohon se nė takimin e fundit tė ambasadorėve tė vendeve anėtare tė Aleancės ėshtė vlerėsuar se pėr Maqedoninė paraqesin rrezik si ekstremistėt shqiptarė tė cilėt nuk pajtohen me Marrėveshjen e Ohrit nga njėra, ashtu dhe kryeministri Georgievski dhe ministri i tij i brendshėm, Lube Boshkovski.

PĖR INTRON - PRESSE H.B

24.01.2002
KURSET E INFORMATIKĖS  NĖ INTRON TĖ ULQINIT

Ulqin,24 janar-Intron-i i Ulqinit, nė kuadėr tė veprimtarive tė veta, kėto ditė e ka plotėsuar pėrmbajtjen e punės. Nė kėtė ndėlidhje, kėtu po organizohen kurse tė ndryshme tė afėtėsimit tė pėrdorimit tė kompjuterit, grafikėn e internetin. Mirėpo, Intron ka kuadort pėr tė aftėsuar edhe grupe tė tjera tė specializuara.

Nė foto:Selia e Intron-it nė Ulqin

 Mirėpo, vlen tė pėrmendet se pėr nxėnėsit e shkollave fillore dhe tė mesme, tė bashkėssive fetare, elementet bazė tė punės nė kompjuter Intron i ka organizuar gratis. Grupi i nxėnėsve tė  Shkollės fillore “Mareshali Tito” ėshtė duke e ndjekur kėtė kurs e pritet tė fillojė edhe ai i Qendrės shkollore. Ligjeratat me nxėnėsit i mbajnė mėsimdhėnėsit e  shkollave repsektive.

 Nė foto:Selia e Intron-
2 nė Ulqin
POLEMIKAT RRETH PLAZHIT TĖ MADH

Uqin,24 janar-Shfrytėzimi i bregut tė detit tė Ulqinit gjhithnjė e mė shumė ėshtė duke u ikur nga dora, jo vetėm pushtetit vendor, por edhe hoteleve tė cilėt administrohen nga mekanizma tė pushteti qendror. Dhėnia me qira e plazheve para kompleksit tė hoteleve nė Plazh tė madh ka befasuar edhe drejtuesit e kėsaj ndėrmarrjeje, e cila ka bėrė investime tė konsiderueshme nė mirėmbajtjen e tyre vite me radhė, pėrkatėsisht me dekada tė tėra. Sivjet, Ndėrmarrja publike “Morsko dobro”, e cila selinė e ka nė Budvė, por administron mbarė bregdetin edhe siē duket, Ulqinin e ka nėn njė “pėrkujdesje” tė veēantė. Kjo u konfirmua edhe kėto ditė, kur nėpėrmjet njė konkursi, plazhet para hoteleve tė Plazhit tė Madh iu dhėnė me qira personave privatė. Mbi kėtė ka reaguar ashpėr drejtori i pėrgjithshėm i NTH “Riviera e Ulqinit” Xhevdet Ēapriqi.

Nė  foto:Ndėrrohen “pronarėt” e plazheve tė Ulqinit
 

  Kėtė e konfirmon edhe drejtori i pėrgjithshėm i “Morsko Dobros”, Dragan Ivanēeviq, duke theksuar se ka marrė njė letėr nga drejtori i “Rivierės sė Ulqinit”, i cili i ka paralajmėruar se nėse “Morsko dobro” nuk e marr parasysh kėtė kėrkesė, do ta pengojė realizimin e kėsaj kontrate me tė gjitha mjetet e mundshme, duke pėrfshirė kėtu edhe rezistencėn e sindikatave.Drejtori i “Morsko dobros”, Ivanēeviq jep pėrgjigjen shumė ironike, duke theksuar se i vjen keq qė drejtori i pėrgjithshėm i “Rivierės sė Ulqinit” mendon nė stilin, i cili tashmė ka perėnduar tash dhjetė vjet. Ai thotė se kanė kaluar kohėrat, kur ndėrmarrjet e mėdha  “ socialiste” i kanė diktuar shtetit se si tė valorizojė dhe mbrojė tė mirat  materiale publike. Mirėpo, drejtori i “Morsko dobros” harron po ashtu se objektet hoteliere tė Ulqinit janė shkatėrruar, nuk janė renovuar, nuk dihet se kush ėshtė pronar i tyre, se nga tė aredhurat e shumta qė realizohen nga shfrytėzimi i bregut tė detit, pushtetit vendor tė Ulqinit nuk i paguhet asnjė para. Duhet pyetur po ashtu, a zbatohen kėto kritere edhe ndaj komunave tjera bregdetare tė Malit tė Zi. Ėshtė shumė e vėrtetė se kanė perėnduar kohėrat e ndėrmarrjeve tė mėdha, por kush duhet tė vendos pėr rikomponimin e tyre, ata qė Ulqinit i marrin tė ardhuarat, apo ata tė cilėt hotelet i kanė mirėmbajtur tash tri dekada edhe punonjėsit e tij ndodhen tash sa vite pa ekzistencė materiale. (Intron)

TENDER PĖR  SHTĖPINĖ E KULTURĖS NĖ TUZ

Tuz,24 janar-Drejtoria e punėve publike shpalli tenderin pėr punimet pėrfundimtare tė Shtėpisė sė Kulturės nė Tuz. Ky objekt kap njė sipėrfaqe prej ll3o metra katrore edhe duhet tė kryhen tė gjitha punimet, duke filluar nga rregulimi i terrenit, instalimi termoteknik etj. nė njė afat prej gjashtė muajsh. Ndėrtimin e kėtij objekti tė filluar tash disa vite do ta financojė Qeveria e Malit tė Zi. Ndėrmarrjet tė cilat dėshirojnė tė marrin pjesė nė kėtė tender, duhet tė jenė tė regjistruara pėr veprimtari tė kėtilla ndėrtimore, por lypset tė deponohen edhe mjete nė bankė nė masėn 2 pėr qind tė vlerės sė ofertės dhe obligimin se brenda 6o ditėve do tė nisin realizimin e kėsaj oferte.

 Pjesėmarrėsit e kėtij tenderi kanė tė drejtė tė pataqiten vetėm me njė ofertė. Investuesi do tė ketė kujdes nė pėrzgjedhjen e kryesit tė punimeve, duke marrė parasysh garancionet pėr afatin e pėrfundit tė projektit dhe tė ēmimit.
 

Tenderi do tė pėrfundojė mė l shkurt.2oo2.(Intron)

BULATOVIQ: BE NUK DO TA PRANOJĖ NDĖRPRERJEN E DIALOGUT

Podgoricė,24janar-Kryetari i Partisė Socialiste tė Popullit, Predrag Bulatoviq tha se pret qė Bashkimi Evropian do tė kėrkojė vazhdimin e dialogut midis pėrfaqėsuesve tė Malit tė Zi dhe Serbisė dhe qė nuk do ta pranojė ndėrprerjen e tij tė mundshme.

   Bulatoviq pėr tė pėrditshmen Glas Crnogoraca tė Podgoricės tha se ėshtė e mundur qė BE sė shpejti dhe shumė qartė dhe me vendosmėri do ta paraqesė qėndrimin e vet pėr nevojėn e rirregullimit tė federatės dhe ruajtjes sė saj.

pėr intron presse H.B
Shumica e malazezėt mbėshtesin pavarėsinė.

PODGORICE,24janar-Shumica e malazezėt mbėshtesin pavarėsinė. Rreth 46,7 pėr qind e tė anketuarve u deklaruan nė favor tė krijimit tė njė shteti tė pavarur qė tė njihet nga komuniteti ndėrkombėtar, ndėrsa 41,9 pėr qind nuk e mbėshtetėn kėtė ide.
 Sondazhi u krye nga Qendra pėr Demokraci dhe tė Drejtat e Njeriut (CEDEM) dhe agjencia e sondazheve Damar.
Sipas sonndazhit, 5,5 pėr qind e tė anketuarve u deklaruan se do ta abstenojnė referendumin, ndėrsa 5,9 pėr qind u deklaruan tė pavendosur. Pyetjes se cila do tė jetė mėnyra mė e mirė e raportit mes Serbisė dhe Malit tė Zi, 37,2 pėr qind thanė se janė nė favor tė njė shteti tė pavarur tė njohur nga bashkėsia ndėrkombėtare, 32,7 pėr qind - nė favor tė njė federate tė mbėshtetur nė njė kushtetutė tė re, ndėrsa 11,2 pėr qind - nė favor tė njė aleance me shtete tė pavarura dhe tė njohur nga bashkėsia ndėrkombėtare.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
Shqipėria filloi sot importimin e energjisė pėrmes Malit tė Zi

Tiranė,24janar-Nė kulmin e krizės sė saj energjitike, Shqipėria aktivizoi sot njė linjė tė dytė tė importimit tė energjisė, atė nga Podgorica e Malit tė Zi pėr nė hidrocentralin e saj tė Vaut tė Dejės. Kėshtu, ėshtė rritur aftėsia e tėrheqjes sė energjisė elektrike nga vendet e tjera tė Ballkanit, njė problem ky, i cili deri dje, kishte kufizuar ndjeshėm blerjet e energjisė, duke ndikuar drejtpėrsėdrejti nė thellimin e krizės energjitike nė vend.


Drejtori i rajonit energjitik tė Shkodrės, Myzafer Lezha tha sot se fillimi i importimit tė energjisė pėrmes Malit tė Zi, po shoqėrohet edhe me ndryshimin e skemės sė shpėrndarjes sė energjisė elektrike pėr zonėn veriore tė vendit:

 

Nje zbare 220 kv sė bashku me linjėn e eksportit qė lidh Podgoricėn me Vaun e Dejės dhe 2 autotransformatorė qė furnizojnė Shkodrėn, Malėsinė e Madhe dhe Lezhėn janė shkėputur nga sistemi energjitik shqiptar dhe punojnė duke u furnizuar me energji elektrike nga Mali i Zi. Qė mbrėmė, nė orėn 00.10 minuta ėshtė dhėnė urdhėri nga KESH pėr heqjen e kufizimeve. Dhe ky rajon, qė i perket filialit tonė energjitik dhe pėrfshin rrethet Shkodėr, Malėsi e Madhe dhe Lezhė, nuk ka kufizim tė energjisė elektrike, thotė zoti Myzafer Lezha. Zoti Lezha tha se kufizimet do tė bėhen vetėm pėr tė ruajtur aparaturat e transmetimit, kur ngarkesat arrijnė pikun e tyre.

Ndryshimi i papritur i situatės sė furnizimit me energji elektrike, ka befasuar pjesėn mė tė madhe tė popullatės, qė po e lidh kėtė me paralajmėrimet e sindikatave pėr protesta, madje edhe me takimin e Brukselit.

Por heqja e kufizimeve nuk ka ndryshuar asngjė pėr disa qindra familje tė Shkodrės, tė cilat prej mė shumė se njė muaji kanė mbetur nė erresirė, pėr shkak tė difekteve nė rrjetin e brendshėm tė shpėrndarjes. Specialistėt e filialit elektrik e justifikojnė kėtė me mungesėn e kabllove dhe gjendjen e rėnduar financiare tė ndėrmarrjes. Por, nė shumė raste, janė vetė punonjėsit e elektrikut, qė pėr qėllime pėrfitimi, zvarrisin ndreqjen e difekteve, ose i krijojnė me qėllim ato.

pėr intron - presse H.B

Incident ne Bruksel


BRUKSEL,24janar - Policia e Brukselit ka filluar hetimet nė lidhje me incidentin e ndodhur, ndaj Ministrit e Shtetit pėr Integrim Paskal Milo dhe dy anėtarėve tė tjerė tė delegacionit zyrtar tė qeverisė Shqiptare. Policia deklaron se ky incident i ndodhur nė hollin e hotelit belg ėshtė kryer nga njė grup personash, bėri tė ditur agjencia belge e lajmeve, tė cilės i referohet agjencia italiane e lajmeve ANSA. Po sipas kėtyre njoftimeve, policia ka ndėrhyrė nė kėtė hotel rreth orės njė tė natės, por nuk mundi tė kryente anjė arrestim. Disa policė kanė ruajtur ambientet e hotelit gjatė natės sė kaluar deri sot nė mėngjes. Ministri Milo me anėtarėt e tjerė tė delegacionit qeveritar edhe pas kėtij incidenti kanė marrė pjesė nė punimet e Komisionit tė Punėve tė Jashtme tė Parlamenti Europian. Kėtė incident e ka dėnuar kryetari I PD-sė, Sali berisha si dhe shefi I Politikės sė Jashtme tė BE-sė, Havier Solana.


 

 

 

 

 

 

 


BRUKSEL - Shefi i Politikės sė Jashtme tė Bashkimit Evropain Havier Solana, ka dėnuar incidentin e mbrėmshėm tė Brukselit, ku Sali Lusha ka goditur dhunshėm ministrin e Shtetit pėr Integrimin, Paskal Milo. Sipas agjencisė italiane tė lajmeve ANSA, Solana nėpėrmjet zėdhėnėsit tė tij ėshtė shprehur se ky lloj agresioni ėshtė tėrėsisht i dėnueshėm. "Ne shpresojmė qė ky incident, nuk ka asnjė dimension politik", shtoi zėdhėsi i Solanės. Ky incident u konfirmua sot nga burimet nė Bruksel, ku u njoftua pėr goditjen qė i bėri Lusha, Milos dhe tentativat e tij pėr tė goditur dhe Fatos Nanon. Kjo ngjarje ka ndodhur nė hotelin, ku janė akomoduar delegacionet e politikanėve shqiptarė, tė cilėt do tė marrin pjesė nė mbledhjen e sotme tė Parlamentit Eropian.
PĖR INTRON - PRSSE H.B

 Havier Solana mbėrrin sot nė Shkup

 

 

 

 

 

 

 

 

Shkup,24janar-Shefi i BE-sė pėr Siguri dhe Politikė tė Jashtme, Havier Solana mbėrrin sot nė Shkup pėr t'u informuar rreth implementimit tė marrėveshjes sė Ohrit. Ndėrkohė zyrtari i BE-sė nė mesditė do vizitojė Prishtinėn, ku do tė takohet me tre liderėt e partive mė tė mėdha politike kosovare, pėr tė biseduar rreth negociatave tė tyre pėr bashkėqeverisje. Pasdite Solana do tė udhėtojė nė Beograd, ku do tė ndėrmjetėsojė nė bisedimet serbo-malazeze.

pėr intron - presse H.B


 

 
SHKUP,24janar- Mbyllet Aeroporti i Shkupit pėr shkak tė mjegullės. Lajmi ėshtė dhėnė nga sot nga agjencia maqedonase e lajmeve MIA. Tė gjitha fluturimet janė anulluar ndėrsa nisjet dhe kthimet e avioneve do tė bėhen nėpėrmjet aeroportit tė Ohrit. Pėrfaqėsuesi i lartė i Bashkimit Europian pėr Politikėn e Jashtme, Havier Solana, do tė mbėrrinte sot nė Shkup pėr diskutime me drejtuesit maqedonas. "Gjatė vizitės dyditore, Solana do tė takohet me Presidentin maqedonas, Boris Trajkovski, me Kryeministrin Ljubēo Gjeorgjevski dhe me liderėt e partive kryesore politike.' Por ende nuk dihet nėse pėr shkak tė anullimeve tė fluturimeve nga aeroporti i Shkupit edhe shefi i Politikės sė Jashtme dhe Sigurisė do tė anullojė vizitėn e tij nė Shkup.

pėr intron - presse H.B
23.01.2002
46,7 PĖR QIND PĖR PAVARĖSINĖ E MALIT TĖ ZI

Podgoricė,23 janar-Sipas hulumtimeve mė tė reja tė Qendrės pėr tė Drejtat e Njeriut nga Podgorica dhe agjencisė DAMAR, 46,7 pėr qind do tė votonin pėr pavarėsinė e Malit tė Zi, kurse 4l,l do tė deklaroheshin kundėr nėse do tė mbahej tash referendumi mbi pavarėsinė e Malit tė Zi dhe njohjen e tij ndėrkombėtare.

 

 Sipas kėtyre tė dhėnave tė publikuara sot, 5,9 tė tė anketuarve janė deklaruar se nuk e kanė tė qartė  se si do tė votojnė, kurse 5,5 pėr qind nuk do tė dalin fare nė votime. Mbi bazat e kėtyre sondazheve, pėr koalicionin “Pėr Jugosllavi” e ka ngritur rejtingun nė 36,8 pėr qind, ndėrsa koalicioni “Fitorja ėshtė e Malit tė Zi” 33,3 pėr qind, ndėrsa Lidhja Liberale e Malit tė Zi 6,7 pėr qind.(Intron)
SHQIPTARĖT JANĖ DEKLARUAR PĖR PAVARĖSINĖ E MALIT TĖ ZI

 Ulqin, 23 janar- Kryetari i Unionit Demokratik tė
Shqiptarėve, Fuad Nimani i pyetur se si i komenton
rezultatet e sondazhit tė publikuar lidhur me
pavarėsinė e  Malit tė Zi, ka thėnė se shqiptarėt,
pėrkatėsisht partia qė drejton ai, nuk ėshtė e
kėnaqur me kėtė rezultat,
por kjo ėshtė ēėshtje
 fundamentale e popullit shtetformues malazias.
Shqiptarėt mendojnė se nė njė Mal tė Zi tė pavarur
do tė munden mė lehtė t i  realizojnė kėrkesat e tyre
legjitime.
 

 

 Ai ka theksuar se gjashtė kėrkesat qė kanė dalur nga dialogu i paradokohshėm malazezo-shqiptar tė zhvilluar nė Ulqin nė praninė e faktorit ndėrkombėtar, janė duke u realizuar hap pashai. Nė kėtė kontekst ai ka thėnė se pranė Ministrisė sė Popujve Pakicė nė Qeverinė e Malait tė Zi ėshtė ngritur njė komision i pėrbėrė nga tė gjitha partitė relevante parlamentare edhe do tė kontribuojnė nė realizimin gradual tė kėrkesave tė shqiptarėve. Nimani ka thėnė se pritet nė njė afat sa mė tė shkurtėr hapja e pikės kufitare tė Sukubinės, por duhet tė punojė nė kėtė ndėrlidhje edhe shteti shqiptar pėr rregullimin e infrastrukturės nė Muriqan.(Intron)

HOTELET PA PLAZHE

Ulqin, 23 janar- Tradicionalisht hotelet nė kompleksin e Plazhit tė Madh pėr plazhistėt e tyre kan ofruar edhe plazhet, mirėpo sivjet do tė jetė ndryshe. Kėshtu hoteli «Bellevue» nuk do tė mund t  u   ofrojė mysafirėve tė vet edhe plazhin para kėtij objekti, sepse nė konkursin qė ka shpallur ndėrmarrja qė administron bregdetin me seli nė Budvė ia ka ndarė njė personit privat.

 Pėrfaqėsuesit e kėtij hoteli thonė se ne kemi bėrė investime tė shumta nė kėtė plazh edhe duket diēka jonormale qė tė mos e shfrytėzojmė ne pėr mysafirėt tanė. Ky gabim edhe mund tė pėrmirėsohet, konsiderojnė ata tė cilėt deri mė tash me dekada tė tėra kanė pasur monopol nė kėtė plazh.(Intron)
EKSPOZITĖ E RUDI GOGĖS

Ulqin,23 janar- Nė lokalet e Bibliotekės sė qytetit, tė organizuar nga Qendra e Kulturės, tė premten, mė 25 tė kėtij muaji do tė hapet ekspozita personale e piktorit akademik Rudi Goga e titulluar “ Imazhe dhe impresione”.(Intron)

 
NGA KABINETI I KOSHTUNICĖS: BISEDAT TĖ PREMTEN MĖ 25 JANAR

Beograd,23janar-Bisedat pėr ripėrkufizimin e marrėdhėnieve midis Serbisė dhe Malit tė Zi do tė vazhdojnė tė premten, mė 25 janar, nė Beograd, u konfirmua sot nga kabineti i presidentit tė Jugosllavisė, Vojisllav Koshtunicės.
Nė kumtesė theksohet qė nė mbledhje, pėrveē Koshtunicės do tė marrin pjesė presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviq, kryeministri i Serbisė, Zoran Gjingjiq dhe kryeministri malazez, Filip Vujanoviq, nėnkryetari i Qeverisė federale Mirolub Labus, si edhe pėrfaqėsuesi i Bashkimit Evropian pėr Politikė tė Jashtme dhe Siguri, Havier Solana. Bisedat do tė zhvillohen nė orėn 20 nė Pallatin e Federatės.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
ZHIZHIQ: ZGJEDHJET REPUBLIKANE MENJĖHERĖ PAS LOKALE
Podgroricė,23janar-
Nėnkryetari i Partisė Socialiste tė Popullit, Zoran Zhizhiq vlerėsoi se gjasat janė gjithnjė e mė tė vogla qė tė mbahet referendumi nė Mal tė Zi dhe qė zgjedhjet nė kėtė republikė duhet tė priten menjėherė pas zgjedhjeve tė rregullta lokale nė pranverė.
 Besoj qė zgjedhjet lokale do tė tregojnė vullnetin politik dukshėm mė tė ndryshuar tė zgjedhėsve nė Mal tė Zi. Kjo ne do tė na japė motiv pėr rishqyrtimin e besimit tė qytetarėve ndaj pushtetit tė pėrgjithshėm tė Malit tė Zi, tha Zhizhiq pėr tė pėrditshmen Dan tė Podgroricės.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
VUKOVIQ: QĖLLIMI ĖSHTĖ TĖ PENGOHET REFERENDUMI

Podgoricė,23janar-Funksionari i Partisė Demokratike tė Socialistėve, Miodrag Vukoviq, i cili ėshtė edhe kėshilltar i presidentit malazez, Milo Gjukanoviqit, deklaroi tė dielen se Koalicioni Bashkė pėr Jugosllavinė ka pėr qėllim qė ta pengojė referendumin si procedurė demokratike. Ai tha qė urdhėrdhėnėsit e destabilizimit tė Malit tė Zi janė nė Beograd dhe qė kėta janė pjesa nacionaliste e ODS, PDS dhe presidenti i saj Vojisllav Koshtunica.Kjo ėshtė forma filozofiko-politike e nacionalizmit serb i cili e pėruron Serbinė e Madhe nė tė cilėn Mali i Zi mund tė jetė vetėm rajon ose autonomi, konsideron Vukoviq.

 Miodrag Vukoviq i pėrgėnjeshtroi tė hėnėn informatat se partia malazeze nė pushtet tanimė e ka miratuar vendimin qė referendumi pėr statusin shtetėror tė Malit tė Zi tė mbahet mė 9 maj, mirėpo kėtė datė e vlerėsoi si kalkulim real. Vukoviq vuri nė dukje qė referendumin, sipas Kushtetutės malazeze dhe ligjeve, e propozon presidenti i Republikės, kurse Kuvendi e miraton vendimin pėr kėtė dhe e shpall referendumin

PĖR INTRON - PRESSE H.B
ARRESTIMI I KARAXHIQIT DHE MLADIQIT GJITHNJĖ E MĖ URGJENT

 

 

 

 

 

 

 Sarajevė,23janar-Pėrfaqėsuesi i lartė pėr BeH, Volgang Petriē deklaroi se vullneti politik qė Radovan Karaxhiq tė qitet para bankės sė drejtėsisė ėshtė rritur jashtėzakonisht shumė dhe qė kjo temė gjithnjė e mė shumė po del nė radhė tė ditės. Ata qė kanė bėrė krime, duhet tė dalin para bankės sė drejtėsisė, deklaroi Petriē pėr tė pėrditshmen Danas.

PĖR INTRON - PRSSE H.B
Republika Sėrbska kėmbėngul pėr Izetbegoviē pranė gjykatės sė OKB-sė

Bosnje-Hercegovinė (BiH)23,janar -- Qeveria serbe e Bosnjes i kėrkoi gjykatės sė OKB-sė pėr krimet e luftės nė Hagė tė pėrshpejtojė pėrpjekjet pėr tė vendosur nėse ish-Presidenti i Bosnjes Alija Izetbegoviē duhet tė paditet pėr rolin e tij gjatė luftės. Autoritetet e Republikės Sėrbska dėrguan dokumente pranė gjykatės nė nėntor, duke e akuzuar ish-udhėheqėsin pėr "genocid, krime lufte kundėr civilėve, krime lufte kundėr tė burgosurve tė luftės dhe shkatėrrim tė objekteve kulturore dhe historike".

 Sipas marrėveshjeve tė paqes sė Dejtonit, gjykata duhet tė vendosė nėse do tė ndjekė penalisht njė tė dyshuar, do tua dorėzojė atė autoriteteve vendase pėr gjykim apo do tė urdhėrojė pushimin e ēėshtjes.

Ndėrkohė, Beogradi thotė se do tė ndjekė penalisht ish-Ministrin e Brendshėm tė BiH-sė Alija Delimustafiē pėr krime qė nuk u bėnė publike, tė kryera nė territorin jugosllav. Ai u arrestua nė Beograd javėn e kaluar, pasi kundėr tij ishin nxjerrė dy mandat-arreste ndėrkombėtare -- njėri pėr shpėrdorim tė detyrės dhe tjetri pėr falsifikim tė dokumentave zyrtare.

PĖR INTRON PRESSE H.B
 

PRISHTINĖ,23janar - Komisioni i Pavarur Ndėrkombėtar pėr Kosovėn, nė raportin e fundit tė tij u shpreh se Pavarėsia e kushtėzuar do tė ishte zgjidhja mė e mirė pėr vendin. Nėnkryetari i kėtij komisioni, Karl Tham, ndėrkaq tha se situata aktuale nė Kosovė ėshtė njė nga arsyet qė komisioni tė vlerėsojė se Kosova duhet ta ketė pavarėsinė e kushtėzuar.

 Duke shpjeguar idenė e Komisionit pėr pavarėsinė e kushtėzuar tė Kosovės, Zhak Rupnik, anėtar i kėtij komisioni, tha se kjo mund tė realizohet pasi nė Kosovė tė jenė krijuar disa kushte, qė, sipas tij, "kusht kryesor pėr pavarėsinė e Kosovės do tė ishte njė qėndrim i ashpėr i liderėve politikė kosovarė kundėr dhunės, pastaj funksionimi i mirėfilltė i ligjeve pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe ligjeve pėr minoritetet.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
 

SHKUP,23janar- Maqedoni -- Udhėheqėsit e katėr partive politike kryesore tė Maqedonisė arritėn njė marrėveshje tė martėn (22 janar), nė lidhje me projekt-ligjin mbi vetė-qeverisjen vendore. Kompromisi u arrit gjatė njė takimi me Presidentin Boris Trajkovski dhe pėrfaqėsues tė bashkėsisė ndėrkombėtare. I dėrguari i BE-sė Alan Lė Rua sugjeron se projekti mund ti paraqitet parlamentit dhe tė miratohet deri nė fund tė javės.

 Miratimi i kėsaj mase do tė hapė rrugėn pėr njė konferencė tė shumė-pritur dhuruesish. Lė Rua sugjeron se pėrgatitjet mund tė pėrfundojnė brenda dy javėsh.
Ndėrkohė, tė hėnėn qeveria dhe bashkėsia ndėrkombėtare ranė dakord tė rishikojnė planin pėr ripozicionimin e policisė dhe rajonet e krizės. Operacioni ėshtė dėmtuar prej njė varg dėshtimesh dhe vonesash pėrballė kundershtimit tė shqiptarėve etnikė nė disa fshatra. Plani i rishikuar duhet tė miratohet pėrsėri nga qeveria.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
MIRA MARKOVIQ KĖRKOI NGA BUSHI AMNISTIN E MILOSHEVIQIT


Beograd,23janar-Bashkėshortja e ish-presidentit jugosllav, Mira Markoviq, e ftoi dje presidentin amerikan, Xhorxh Bushin qė tė tregojė mirėkuptim pėr Milosheviqin, pėr tė cilin tha qė gjithashtu ka luftuar kundėr terrorizmit. Ajo i dha intervistė Njujork Tajmsit, tė cilin e bėri tė ditur korrespondenti i agjencisė SENSE, Slobodan Pavloviq. Kryetarja e tė tė Majtės Jugosllave, Mira Markoviq apeloi te presidenti amerikan, Xhorxh Bush qė ta sigurojė nė Hagė amnistimin pėr bashkėshortin e saj Slobodan Milosheviqin. Ai ka bėrė tė njėjtėn gjė qė tani ėshtė duke e bėrė presidenti juaj Bush.

 Ka luftuar kundėr terrorizmit. Administrata e Bushit tani e ka rastin qė tė lirohet nga e tėrė ajo qė ka bėrė Administrata e Klintonit dhe ta pėrkrahė bashkėshortin tim nė luftėn kundėr terrorizmit, tha Mirjana Markoviq nė intervistė, duke pėrfunduar qė njė gjė e tillė vėrtetė do tė ishte gjest i mirė nėse Bush do ta siguronte te Gjykata e Hagės qė Slobodan Milosheviq tė lirohet nga burgu. Nė raportin e gjerė nga Beogradi Njujork tajms konstatoi qė bashkėshortėt Milosheviq-Markoviq, gjatė qeverisjes sė vet kanė i plaēkitur nė mėnyra tė ndryshme rreth 10 miliardė dollarė. Si dhe qė gjatė asaj plaēkitjeje, drejtpėrsėdrejti ose tėrthorazi, ka marrė pjesė tėrė familja e ish-sunduesit tė paprekshėm tė Serbisė dhe Jugosllavisė dhe qė gjasat janė mjaft tė mira qė edhe ata, pėr baza tė ndryshme, tė gjenden sė shpejti nė pėrbėrje komplete nė burg.

pėr intron - presse H.B
22.01.2002
PĖRSE ĖSHTĖ SUKSESI I DOBĖT I NXĖNĖSVE NĖ QENDRĖN SHKOLLORE NĖ ULQIN?

Ulqin,22 janar- Nė Qendrėn shkollore tė Ulqinit dje u ndan librezat e nxėnėsve ku janė tė shėnuara rezultatet qė kanė arritur gjatė kėtij gjysmėvjetor. Ėshtė pėr t u habitur se mbi 65 pėr qind tė nxėnėsve kanė shėnuar suskses negativ, jo vetėm nxėnėsit e klasave tė para, por edhe ata nė tė lartat.

 Cilėt janė shkaqet e kėtij suksesi tė dobėt, mosinteresimi i nxėnėsve pėr tė mėsuar, mungesa e teksteve shkollore, tė ardhurat e ulėta tė mėsimdhenėsve. Vėrtet meriton njė analizė pėrse po ndodh kėshtu, meqė, siė na deklaroi zėvendėsdrejtori Skėnder Muēaj, susesi i nxėnėsve ėshtė nė nivelin e vitit tė kaluar. Ose, pėr shkak tė notave tė dobėta dhe mungesave tė shumta, 3o nxėnės e kanė humbur tė drejtėn pėr tė ndjekur mėsimin e rregullt.Qendra shkollore e Ulqinit nuk e ka mbėshtetur grevėn e punonjėsve tė arsimit qė ka organizuar Sindikata e pavarur e tyre edhe pse tri herė janė bėrė pėrpjekje pėr ta organizuar atė. Sot nė kėtė institucion edukativo-arsimor filluan provimet pėr kandidatėt privatė edhe siē mėsuam janė rreth loo sish. Sidoqoftė, gjendja aktuale e suksesit tė nxėnėsve  nė kėtė qendėr tė arsimit nuk kėnaq. Sigurisht se personeli i shkollės, nė bashkėpunim me nxėnės dhe prindėrit e tyre duhet tė ndėrmarrin diēka pėr ta pėrmirėsuar atė.(Intron)
KOSTOJA E JETĖS 26 PĖR QIND MĖ E LARTĖ

Podgoricė,22 janar-Sipas tė dhėnave tė Entit Republikan tė Statistike sė Malit tė Zi, nė dhjetor tė vitit tė kaluar, kostoja e jetės ka qenė 26 pėr qind mė e lartė se sa nė tė njejtėn periudhė tė vitit paraprak. Mė sė shumti kanė pėesuar rritje artikujt e buxhetit familjar, siē janė lėndėt pėr ngrohje, trafiku, shėrbimet e PTT-sė etj.

 Prodhimtaria, sipas entit respektiv, ėshtė rritur l8,2 pėr qind (!)krahasuar  me vitin paraprak. Si shkak i rritjes sė ēmimeve pėrmendet shtrenjtimi i energjisė elektrike.(Intron)
SIMBOLET E REJA SHTETĖRORE TĖ MALIT TĖ ZI

Podgoricė,22 janar-Tryeza e rrumbullakėt nė temėn “Simbolet shtetėrore tė Malit tė Zi” do tė mbahet ditėn e premte nė Podgoricė, e organizuar nga Partia Socialdemokratike e Malit tė Zi, pėrkatėsisht nga Kėshilli i saj juridik.
Me kėtė rast, bėhet e ditur, se janė ftuar 4o pjesėmarrės nga bota e kulturės,
artit, historisė, shkencave juridike dhe dishiplina tė tjera tė ngjashme. Ky projektligj i pėrgatitur, i pėrgatitur nga PSD e MZ, do t i dėrgohet parlamentit pėr ta miratuar deri nė muajin mars.

 Ligjin, thuhet, se do ta harmonizojė blloku propavarėsisė  edhe, siė thuhet, pas miratimit tė tij, Mali i Zi do tė ketė simbolet e vėrteta shtetėrore.Sipas propozuesve, himni  shtetėror i Malit tė Zi do tė jetė kėnga “Oj svijetla majska zoro”, kurse flamuri ai tradicional malazias nga koha e dinastisė sė Petroviqėve  me shtrojė tė kuqe dhe stemė nė mes.Stema do tė ishte, po ashtu  tradicionale,shqiponja e artė nė mes.(Intron)
ARRIN HAVIER SOLANA

Podgoricė, 22 janar-Havier Solana ka deklaruar se nė fund tė javės se udhėton nė Jugosllavi tė pėrpiqet pėr tė ndėrmjetėsuar nė marrėveshjen e re kushtetuese midis Sebisė e Malit tė Zi, kanė njoftuar agjencitė ndėrkombėtare tė lajmeve, transmetojnė mediat shtetėrore malazeze. Duke u pėrgjigjur nė pyetjen e gazetarėve se a ėshtė arritur ndonjė pėrparim mbi bindjen e Serbisė dhe Malit tė Zi pėr tė hartuar kushtetutėn e re, Solana ka thėnė se kjo ndodhet nė gjysmė tė rrugės.

  E kam mandatin e l5-shes evropiane ta bėjė kėtė edhe kėtė po e bėjė. Kėsaj jave nuk do tė vizitoj vetėm selinė malazeze, por edhe Beogradin edhe do tė kam mbledhjen e pėrbashkėt me kryetarin e RFJ, Vojisllav Koshtunicėn dhe kryetarin malazias, Millo Gjukanoviqin. Do tė pėrpiqem qė tė arrijė ndonjė pėrparim nė skenarin e mundshėm tė ndėrrimeve kushtetutare, tė cilat do tė pengonin shpėrbėrjen, ka thėnė Solana.(Intron)
Gjukanoviē i ka anulluar tė gjitha takimet e tij














PODGORICĖ,22janar - Presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviē i ka thėnė zyrtėrve serbė, federalė dhe tė Bashkimit Evropian se nuk ėshtė i disponueshėm deri tė premten nė darkė pėr zhvillimet e bisedimeve federale.

 Sipas Radio B92, shefi i Politikės sė Jashtme Havier Solana i ka ofruar data tė tjera pėr zhvillimet e bisedimeve, por Gjukanoviē i ka anulluar tė gjitha takimet e tij pėr kėtė javė. Ai shtoi gjithashtu se do t'i lajmėrojė zyrtarėt e Brukselit dhe Beogradit kur tė jetė gati pėr tė rinisur bisedimet.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
I derguari i BE-se ne Maqedoni, Alen Le Rua
Shkup,22 janar-"Mė nė fund u arrit njė marrėveshje mes pėrfaqėsuesve politikė tė katėr partive mbi tekstin e ligjit tė vetėqeverisjes lokale." Kėshtu u shpreh sot i dėrguar i posaēėm i BE nė Maqedoni, Alen Le Rua, i cituar nga Reuters. Qeveria e koalicionit pret qė tė adaptojė ligjin, njė nga pikat kyēe nė procesin e paqes. Sipas Le Rua, "plani pėr kthimin e pushtetit bashkive kėrkon dy tė tretat nga Parlamenti maqedonas dhe shpresojmė qė kjo tė bėhet kėtė javė.
Jemi tė kėnaqur qė gjėrat po shkojnė nė drejtimin e duhur". Eshtė pikėrisht aprovimi i kėtij ligji qė do t'i hapė rrugėn Konferencės sė Donatorėve pėr Maqedoninė. Njė diplomat Perėndimor tha pėr Reuters se, "dy javė pas aprovimit tė ligjit do tė zhvillohet kjo Konferencė".

PĖR INTRON - PRESSE H.B
 


SHKUP,
22janar- Zgjedhjet e parakohshme nė Maqedoni mund tė zhvillohen nga fundi i muajit maj, nė varėsi tė progresit pėr zbatimin e marrėveshjes sė paqes tė ndėrmjetėsuar nga komuniteti ndėrkombėtar, bėnė tė ditur dje burime diplomatike. Fillimisht, zgjedhjet e parakoshme ishin menduar tė zhvilloheshin nė janar, por plani nuk u zbatua pasi partitė sllavo-maqedonase dhe ato shqiptare etnike nuk arritėn tė kapėrcenin mosmarrėveshjet rreth njė sėrė pikash, pėrfshirė edhe ligjin e vetėqeverisjes locale, dhe njė amnisti pėr ish-guerrilėt shqiptarė.

 Burimet thanė se tre nga katėr partitė kryesore tė pėrfaqėsuara nė Parlament, thuajse, kishin rėnė dakord me datėn e propozuar, ku vetėm partia mė e madhe, VMRO-DPMNE, partia nė pushtet, e kundėrshton idenė, ndėrkohė qė Kryeministri, Ljubēo Gjeorgjevski pėrballet me probleme serioze brenda partisė sė tij.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
Perėndimorėt kėrcėnojnė me qeveri teknike pėr Kosovėn

Michael Schmuck.
Prishtinė,22janar-Nė qoftė se politikanet kosovarė nuk do ta formojne vete qeverine, atehere kete do ta beje bashkesia nderkombetare, deklaroi sot shefi i zyres gjermane ne Prishtine Michael Schmuck.
Bashkėsia ndėrkombėtare tha Schmuck, ka bėrė ē'ėshtė e mundur qė nė Kosovė tė zhvillohen zgjedhjet dhe bazuar nė pėrfundim e tyre ekziston mundėsia qė tė formohet njė qeveri e mirė, por kjo nuk po ndodh.

Ne gjermanėt deri tani kemi qenė tė mendimit, se pėr Kosovėn do tė ishte mė mirė qė pas pėrfundimit tė luftės t'i rregullonte vetė gjėrat, mirėpo kjo nuk po sendėrtohet.
 Kosovės i duhet ndihma e admistratės ndėrkombėtare, por kosovarėt duhet t'i dėshmojnė botės se edhe vetė janė nė gjendje ta formojnė qeverinė dhe institucione tė tjera, tha diplomati gjerman.

 Ai nuk e perjashtoi edhe mundėsine e ngritjes ne politikė edhe tė personave te tjere, qė siē u shpreh Schmuck, ndoshta nuk do te mendojne per poste, por pėr programe konkrete pėr ndėrtimin e vendit.

Mundėsia e krijimit tė njė qeverie teknike pėr Kosovėn ėshtė diskutuar edhe mė parė nėpėr zyrat e pėrfaqėsuesve tė grupit tė kontaktit, thonė burime tė brendėshme nga kėto zyra. Kėtė ide tė publikuar nė mediet kosovare, nuk e kanė pėrkrahur krerėt politikė kosovarė. Politikanet kosovarė janė shprehur se nuk ėshtė koha pėr krijimin e njė qeverie teknike, pasi nuk janė shterruar tė gjitha mundėsitė per arritjen e konsensit politik pėr njė koalicion tė gjėrė qeveritar.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
Shtajner zėvendėson Hakerupin

Prishtinė,22janarShtajner e merr postin nė njė moment delikat nė Kosovė
Ish-kėshilltari i qeverisė gjermane pėr ēėshtje tė jashtme, Majkėll Shtajner, do tė jetė kreu i ri i misionit tė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė.
Ai do tė zėvendėsojė nė kėtė post politikanin danez, Hans Hakerup.
Zoti Shtainer u bė i njohur si ekspert mbi krizėn ballkanike gjatė viteve nėntėdhjetė.
Pas pėrfundimit tė luftės nė Bosnjė ai u emėrua zėvendės-administrator atje.
Vendin e punės si kėshilltar i kancelarit Gerhard Shroder, zoti Shtajner e humbi nė nėntor, pasi, siē u tha, kishte humbur durimin me personelin ushtarak pėr shkak tė vonesės sė njė fluturimi.
Ai shkon nė Kosovė nė postin e ri me njohuri tė thella pėr Ballkanin.Deri para pak muajsh, diplomati 52-vjeēar ishte kėshilltar politik i kancelarit Shroder.
Mė parė ai ka shėrbyer si zėvendės i Pėrfaqėsuesit tė Lartė tė OKB-sė nė Bosnjė si dhe ka qenė pėrgjegjės pėr politikėn e jashtme gjermane ndaj Jugosllavisė.
Emėrimi i zotit Shtajner ende pritet tė konfirmohet nga Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė, por ky ėshtė vetėm njė formalitet.
Zoti Shtajner do tė arrijė nė Kosovė nė njė kohė tė vėshtirė.

 Nuk dien arsyet e vėrtteta tė dorėheqjes sė z.Hakerup

Partitė kryesore politike ende nuka kanė rėnė dakord pėr krijimin e qeverisė sė re, kur kanė kaluar tre muaj nga zgjedhjet e pėrgjithshme.
Njė deputet u vra pranė shtėpisė sė tij javėn e kaluar, ndėrkohė qė ka pasur edhe disa incidente tė tjera tė dhunshme.
Zoti Shtajener njihet si njė politikan i drejtėpėrdrejtė qė i shfaq hapur mendimet e tij, ndryshe nga ish-kryeadmin istratori i Kosovės, Hans Hakerup, i cili mbante nje profil mė tė ulėt.

Arsyet e vėrteta tė dorėheqjes sė zotit Hakerup ende nuk janė bėrė tė qarta.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
LAJME MORTORE

Vdiqen

Asllan L. Kaēaniqi (89) nga Ulqini,

Behie Hoxha-(Fici), 73- nga Ulqini

 
21.01.2002
PĖRVJETORI I PASHĖNUAR I SHOQATĖS SĖ STUDENTĖVE TĖ KRAJĖS

Krajė,21 janar-Klubi i stuednetėve tė Krajės me emrin “Shqiponjat” i themeluar para tridhjetė vjetėve nga tė rinjtė e kėsaj treve qė mė atė kohė studionin nė Prishtinė, aktivitetin mė tė spikatur e bėnė me organizimin e metingut tė madh nė qendėr tė Krajės, Ostros si sot para tri dekadave.Kėtė ditė, para shkollės fillore, aty ku sot nddodhet moteli “Rumia” u mblodhen mijėra kranjanė pėr tė komunikuar me studentėt mbi vėshtėrėsitė dhe padrejtėsirat qė u bėnte pushteti i atėhershėm komunist i Tivarit dhe i Malit tė Zi. Populli i priti me duartrokitje frenetike, por jo edhe autoritetet lokale, tė cilėt veprimtarinė e studentėve e quajtėn antishtetėrore dhe armiqėsore. Diskutuan shumė studentė mbi problemet me tė cilat ballafaqohej kjo zonė e izoluar malore.
U fokusuan sidomos problemet e furnizimit me ujė,
ata tė elektrifikimit, papunėsia, pamundėsia e shkollimit,

  sidomos e femrės kranjane, por u theksua nė veēanti shkollimi i nxėnėsve tė Shestanit nė gjuhėn joamtare, qė pėr fat tė keq vazhdon edhe sot e gjithė ditėn, si rezultat i politikės asimiluese tė pushtetit nėpėrmjet “misionarėve” tė tij, u fol mbi pėrmirėsimin e planprogrameve shkollore nga lėndėt me identitet kombėtar, mbi pėrdorimin e lirė tė flamurit shqiptar etj.

Ky ka qenė tubimi i parė antikomunist, jo vetėm nė Krajė, por nė tė gjitha  hapėsirat shqiptare nė Mal tė Zi. Fatkeqėsisht ky pėrvjetor nuk u shėnua. Nė monizėm nuk ka mundur tė bėhet, por tash nė sistemin shumėpartiak do tė ishte obligim pėr tė pėrkujtuar kėtė guxim tė intelektualėve tė rinj tė Krajės.(Intron)

REAGIMET E BLEGTORĖVE TĖ ULQINIT

Ulqin,21 janar- Shoqata e blegtorėve tė Ulqinit javėn qė lėmė pas ndau 5o tonelata misėr ekskluzivisht anėtarėve tė saj, mirėpo, siē thonė bujqit kjo ndarje i ka irituar jashtė mase. Ndėrkaq, nė bisedė me kryetarin e kėtij asociacioni inxhenier Gani Rexha mėsuam se kėtė kushtėzim nuk e kemi bėrė ne, por shoqata amerikane me seli nė Podgoricė, ajo i ka pėrcaktuar kriteret tė cilat i ka miratuar Kėshilli drejtues i shoqatės sonė. Pra, mbi kėto parime, tė drejtėn e marrjes sė sasirave tė caktuara tė misrit pėr blegtori e gėzojnė kryesisht anėtarėt tė cilėt janė regjistruar edhe nė mėnyrė tė rregullt e kanė bėrė pagesėn e anėtarėsisė prej l5 markave pėr njė vit.

Z.Rexha sqaron se gjatė ditės sė sotme, eventualisht nesėr do tė arrijnė edhe 5o tonelata tė tjera tė mistrit tė cilat po ashtu do t iu ndajmė anėtarėve tė shoqatės sonė nė disa pika tė nivelit komunal.

Kėsaj radhe, 25 tonelata do tė ndahen nė Krythė dhe 25 tė tjerat nė Zogaj.

Pėr sivjet kemi kėrkuar tė na ndahen rreth 4oo tonelata misėr, por na u lejuan vetėm l5o sish. Anėtarėt e shoqatės njė thes prej 5o kg e paguajnė lo marka, ndėrsa ata qė nuk janė anėtarė l5 marka. Mirėpo, qėllimi ynė ėshtė qė tė shtojmė sa mė shumė numrin e anėtarėve sepse nė kėtė mėnyyrė do tė mund tė realizohen mė lehtė programe tė rėndėsishme bujqėsore tė ndihmuar nga donatorėt e jashtėm. Ai paralajmėroi se sė shpejti do tė fillohet edhe me ndarjen e kredive pėr bujqit e interesuar, anėtarė tė shoqatės sonė.(Intron)

BISEDIMET VAZHDOJNĖ TĖ PREMTEN ?

Podgoricė,21 janar- Dialogu midis Podgoricės dhe Beogradit pritet tė vazhdojė ditėn e premte  ka deklaruar sot kryetari i Malit tė Zi, Millo Gjukanoviq  gjatė njė vizite qė i ka bėrė Zhablakut. Atje kryetari malazias ka qėndruar nė disa bashkėsi lokale edhe ka biseduar me banorėt mbi jetėn qė zhvillohet atje duke theksuar se bujqėsia duhet tė shikohet si njė  mundėsi shumė reale e perspektivės.
 

 Nė pyetjen e gazetarėve mbi vazhdimin e dialogut me Beogradin, Gjukanoviqi, ndėr tė tjera, ėshtė pėrgjigjur se mund tė vazhdojnė gjatė kėsaj jave, mbase tė premten sepse i kam disa aaktivitete tė caktuara qė mė parė siē ėshtė kjo vizitė Zhablakut e qytetit tė Plevles. Por, ka shtuar ai, vazhdimi i dialogut pritet tė vazhdojė ditėn e premte,-ka thėnė ai pėr Radion e Malit tė Zi.(Intron)
"KFOR po dhunon tė drejtat ndėrkombėtare tė njeriut, duke burgosur njerėzit nė Kosovė, pa asnjė bazė ligjore".

Brigitte Rath
Prishtinė,21 janar-Kėshtu u shpreh dje, pėrfaqėsuesja e OSBE nė seksionin e monitorimit tė sistemit ligjor, nė Prishtinė, Brigitte Rath, cituar nga agjencia britanike e lajmeve Reuters. Ajo tha se, "mbajtja e tė burgosurve dhe mosdhėnia e asnjė mundėsie pėr tė dalė para njė gjykate ėshtė thyerje e tė drejtave tė njeriut".

 Nė njė raport tė OSBE tė publikuar nė nėntor thuhet se, "tė burgosurit nė kampin Bondsteel nuk janė tė burgosur nė bazė tė njė ligji ose njė urdhri gjykate dhe vendimi nuk rishikohet nga ndonjė organ juridik. Sipas njė zėdhėnėsi tė KFOR, tė cituar nga Reuters, "forcat paqeruajtėse kanė leje tė ndalojnė njerėz tė cilėt janė cilėsuar si tė rrezikishėm, nėse autoritetet civile nuk kanė mundėsi apo nuk shprehin dėshirė tė marrin pėrgjegjėsi.

pėr intron - presse H.B
Emėrimi i diplomatit gjerman Michael Steiner si kryeadministrator i Kosovės ngjall shpresat gjermane pėr anėtarėsi tė pėrherėshme nė Kėshillin e Sigurimit.


Prishtinė 21 janar-


Ish-kėshilltari i kancelarit gjerman pėr ēėshtjet e politikės sė jashtme, Michael Steiner, do tė jetė i ngarkuari i ri i posaēėm i OKB-sė pėr Kosovėn. Sekretari i pėrgjithshėm i OKB-sė Kofi Anan vendosi qė kandidaturėn e tij t'ia propozojė Kėshillit tė Sigurimit. Diplomati Steiner konsiderohet si ekspert i Ballkanit. Nė periudhėn 1996-1997 ai ishte zėvendės i tė ngarkuarit tė OKB-sė pėr Bosnje-Hercegovinėn. Emėrimi i tij si shef i misionit tė OKB-sė nė Bosnje dėshtoi vetėm prej ish-kancelarit Helmut Kohl. Karrieren e vet diplomatike Stenier e filloi nė sektorin juridik tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme. Ai ka punuar si diplomat nė Kinshasa (Zaire) dhe mė tej pranė OKB-sė. Nė vitin 1989 ai u transferua pėr nė Pragė, ku nė ambasadėn e RFGJ ishin strehuar njė numėr i madh refugjatėsh nga ish-RDGj.

Megjithėse me siguri nėpėr sallonet diplomatike diplomatėt duke shijuar kaviar, do tė qesėndisin duke kujtuar se Steiner u detyrua para pak muajsh tė jepte dorėheqjen si kėshilltar i kancelarit, sepse kishte fyer me zė tė lartė ushtarėt e Bundeswehrit qė nuk i kishin vėnė nė dispozicion sasinė e nevojshme tė kaviarit, posti i ri nuk mund tė konsiderohet si ngushėllim pėr diplomatin gjerman.

Kofi Anan pret prej 52-vjeēarit Steiner qė tė sjellė njė vrull tė ri nė procesin e paqes nė Ballkan dhe tė mund tė ndėrmjetėsojė mes fronteve tė ashpėrsuara tė politikės nė Kosovė e nė radhė tė parė nė lidhje me ēėshtjen e statusit tė ardhshėm tė Kosovės. Veprimtarėt ndėrkombėtarė nė Kosovė e kanė tepėr tė vėshtirė, sepse megjithėse se rezoluta 1244 e OKB-sė sanksionon kontrollin e OKB-sė ndaj Kosovės dhe vetėadministrim e saj brenda Jugosllavisė, Beogradi vazhdon tė krijojė pėrshtypjen se i takon tė thotė fjalėn e vet pėr ēfarė ndodh nė Kosovė.

 Problemet vėshtirėsohen edhe mė tej, sepse edhe pse politikanėt shqiptarė tė Kosovės kėrkojnė pavarėsinė, ata nuk janė ende nė gjendje qė bien fillimisht dakord pėr krijimin e njė qeverie tė autonomisė. Pėr kėtė Steinerit do t'i duhet tė hyjė nė dialog me tė gjitha palėt politike.

Detyrat kryesore me tė cilat do tė ndeshet Steiner i formuloi zėdhėnėsja e OKB-sė, Suzan Manuel. Ato janė "Vendosja e ligjit dhe rendit, pėrqėndrim mė i madh nė ēėshtjen e kthimit tė refugjatėve dhe tė dėbuarve, luftė kundėr kriminalitetit tė organizuar, zgjidhja e ēėshtjeve tė pronėsisė dhe pėrmirėsimi i sistemit tė drejtėsisė."

Nga pikėpmja kulinare ndoshta nė Kosovė diplomati gjerman do ta zėvendosojė preferencėn pėr kavjarin me dėshirėn pėr hajvarin.

Gjithsesi Gjermania nga ana e saj ėshtė e bindur se me emėrimin e Steinerit nė postin e kryeadminstratorit tė Kosovės, po shkon njė hap mė tej drejt realizimit tė ėndėrrės pėr njė vend tė pėrheshėm nė Kėshillin e Sigurimit. Gjermania pretendon pėr mė shumė poste drejtuese brenda organizmave tė OKB-sė, sepse pas SHBA dhe Japonisė zė vendin e tretė sa u pėrket kontributeve qė dredh nė arkat e OKB-sė dhe ka njė popullsi prej 80 milionė banorėsh. Politika gjermane synon pra mė shumė poste nė rang tė lartė brenda OKB-sė, sidomos nė sektorin e finacave.

per intron - presse H.B
20.02.2002
ĒFARĖ PO NDODH ME ENERGJINĖ ELEKTRIKE NĖ MAL TĖ ZI ?

Podgoricė,2o janar- Nėse qeveria do tė miratojė vendimin mė tė ri tė Kėshillit drejtues tė Elektroekonomisė sė Malit tė Zi, atėherė qytetarėt do tė jenė tė detyruar tė kursejnė pa tjetėr. Amvisritė tė cilat shpenzojnė gjatė stinės sė dimėrit mbi 9oo kilovat orė, do t paguajnė ēmimet aktuale, kurse deri nė l5oo kilovat, ēmimi ėshtė 5o pėr qind mė i shtrenejtė, ndėrsa ata mbi kėtė sasi, ėmimet do tė jenė trefish mė tė larta.
Lidhur me kėto propozime ka reaguar ashpėr opozita malazeze,konkretisht ajo e koalicionit “Pėr Jugosllavinė”, duke kritikuar ashpėr pushtetin aktual qė,
siē kanė deklaruar, po e godet rėndė gjendjen ekonomike tė popullit, edhe ashtu tepėr tė rėnduar.

 Zėdhėnėsi i SNP-sė ka ftuar oligarkinė nė pushtet qė tė japė sqarime pėr kėto kushtėzime qė u bėhen qytetarėve.

Nėnkryetari i Partisė Popullore, Predrag Popoviq, nėpėrmjet  njė deklarate pėr opinion ka thėnė se nė vend qė t u jepet pėrgjigje qytetarėve pėrse mungon rryma elektrike, por gjen mėnyra pėr tė ngritur ēmimin edhe, sipas Popoviqit, regjimi i Millo Gjukanoviqit, me kėto mjete, nėse do tė bėhet referendumi, do tė blejė votuesit.(Intron)

DRAMA ME ANIJEN «KOSMAJ»

Kotorr, 2o janar-Anija « Kosmaj», siē duket e ka shumė vėshtirė tė largohet nga Venediku edhe kompania teloqeanike «Jugooceania» tė mbetet pa kėtė objekt lundrues, i kushtėzuar nga hipotekat e bankave tė jashtme,- ka deklaruar sot drejtori i pėrgjithshėm i kėsaj kompanie. Ai ka thėnė se anija ėshtė zhblokuar nga kredia franceze. Mirėpo, mė se gjysma e ekuipazhit nė asnjė mėnyrė nuk lejon qė anija tė largohet nga ky port, derisa tė mos i marrin tė ardhura personale.
 

 Ministria e Transportit dhe e Detarisė na ka ndihmuar me 5o mijė euro pėr tė paguar pagat e detarėve, por duhet tė sigurohen 75 mijė dollarė, por borxhet tona kanė kapur shumėn prej 2oo mijė dollarėsh, tė cilat pėr momentin nuk jemi nė gjendje t i sigurojmė. Gjysma e ekuipazhit kėrkon rrogat edhe nuk lėshon pe pėr tė lejuar largimin e anijes nga Venediku, ndėrsa pjesa tjetėr angazhohet qė anija tė kthehet nė atdhe, sqaron drejtori i « Jugooceanijes» sė Kotorrit, Zdravko Millosheviq.(Intron)
PĖRGJEGJĖSI PĖR PLAĒKITJET QĖ I BĖHEN ULQINIT

lqin,2o janar- Mbi buxhetin e Komunės sė Ulqinit ėshtė duke u zhvilluar njė fushatė e paparė e plaēkitjes sė buxhetit, edhe ashtu tė varfėr. Aktivizimi i lėndėve qė nė kohėn e monizmit nė kėtė mjedis specifik nacional, ekonomik, kulturor lė hapėsirė pėr tė bėrė analiza tė hollėsishme edhe pėr tė reaguar fuqishėm nga kompetentėt komunalė sepse duket qė lista e atyre tė cilėt nėpėrmjet gjyqeve do tė jetė shumė e gjatė. 
Nė foto:Kuvendi i Komunės sė Ulqinit

 Vėret se strukturat e tashme udhėheqėse komunale i kanė mundėsitė e vogla pėr tė bėrė ndonjė stopim tė ekzekutimit tė vendimeve gjyqėsore, por nuk duhet qėndruar duarkryq nga aspekti politik. Vėrtet se zyrtarėt lokalė pohojnė se shėrbimet juridike tė qeverisjes lokale janė nė gjendje mobile, mirėpo ka shumė arsye tė organizohen konferenca shtypi dhe kuvend tė jashtėzakonshėm tė parlamentit vendor. Fjala ėshtė pėr shuma marramendėse qė kėrkohen pėr t u kompenzuar. Duhet patjetėr tė thirren nė pėrgjegjėsi njerėzit tė cilėt i kanė lėnė pezull lėndėt qė janė aktivizuar sot, e disa prej tyre thuhet se janė kompenzuar nė kohėn pėrkatėse.(Intron)
Reforma tani, pėrndryshe do tė bėhet tepėr vonė


 

 Tragjedia pothuajse dhjetėvjeēare e qytetarėve malazesė, e cila u pėrputh me periudhėn e jetesės nė shtet tė pėrbashkėt me Serbinė, qė disa akoma parapėlqejnė ta quajnė Jugosllavi, po shkallėzohet kėtyre ditėve me konfliktet gjithnjė e mė tė drejtpėrdrejta dhe komplekse brenda elitės politike nė Republikė si dhe ndėrmjet dy entiteteve federale. Me prodhimin konstant tė konflikteve politike dhe jostabilitetit si dhe me prolongimin e nismės sė reformave tė gjithmbarshme politike dhe ekonomike, autoritetet e Beogradit dhe Podgoricės nuk janė pėrpjekur tė zgjedhin asnjė nga problemet e shumta dhe komplekse qė sikur shpata e Damokleut rrijnė pezull mbi fatin e tė gjithė qytetarėve tė shtetit tė tij.

Vazhdon-->
ZHIZHIQ: GJITHNJĖ E MĖ PAK KA GJASA PĖR REFERENDUM

Podgoricė,20 janar-Nėnkryetari i Partisė Socialiste tė Popullit, Zoran Zhizhiq vlerėsoi se gjithnjė e mė tė vogla janė gjasat qė tė organizohet referendumi nė Mal tė Zi dhe qė zgjedhjet nė kėtė republikė duhet tė priten menjėherė pas zgjedhjeve tė rregullta lokale nė pranverė.

  Besoj qė zgjedhjet lokale do ta tregojnė vullnetin e ndryshuar politik tė zgjedhėsve nė Mal tė Zi. Kjo ne do tė na japė motiv pėr rishqyrtimin e besimit tė qytetarėve ndaj pushtetit tė pėrgjithshėm nė Mal tė Zi, tha Zhizhiq pėr tė pėrditshmen Dan tė Podgoricės.

pėr intron - presse H.B
Vorimi i Smajl Hajdaraj

Smajl Hajdaraj

Pejė,20 janar-Sot u zhvillua varrimimi i deputetit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, Smajl Hajdaraj,i cili u vra ditėn e enjte nga persona ende tė paidentifikuar. Ai u varros nė varrėzat e fshatit Zahaq tė Pejės dhe nė kėtė ceremoni morėn pjesė familjarėt, qytetarė, pėrfaqėsues tė subjekteve politike tė Kosovės dhe deputetė tė Kuvendit tė Kosovės.

 Sipas agjencisė kosovare tė lajmeve Kosovapress, qė nga ora 10.00 tė paradites deri nė ora 12.00, qytetarė nga Peja, bėnė homazhe para arkivolit, nė tė cilin ishte i vendosur trupi i pajetė i deputetit Hajdaraj.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
Janosh Bugajski: Ėshtė thelbėsore qė kosovarėt tė formojnė qeverinė legjitime dhe tė nisin procesin e pavarėsisė

Vashington,20 janar-Duke u prononcuar rreth zhagitjeve tė zgjedhjes sė institucioneve tė Kosovės, Janosh Bugajski drejtor i Institutit pėr Studime Strategjike me seli nė Uashington nė njė intervistė pėr "Evropėn e lirė" tha se "pėr shkak tė paaftėsisė sė liderėve kosovarė pėr tė gjetur nje kompromis rreth zgjedhjes sė institucioneve Kosova mund tė gjendet nė njė zgripc nė cilin bashkėsia ndėrkombėtare do tė thotė: ata nuk dinė tė qeverisin, pse atėherė u duhet dhėnė pavarėsia".
Fakti se pas zgjedhjeve tė pėrgjithshme nė Kosovė nuk po funksionon ende qeveria, presidenti dhe autoriteti, Bugajski mendon se ėshtė thelbėsore qė kosovarėt tė formojnė qeverinė legjitime dhe tė nisin procesin e pavarėsisė.

 

 Ky ėshtė proces afatgjatė, por qė pa qeverinė do tė ishte njė proces i pafilluar. Duke folur pėr koalicionin serb "Kthimi", Bugajski tha se pjesa mė e madhe e kryesisė sė tij ėshtė lojale ndaj Beogradit. "Ata dėgjojnė sė pari ēka u thotė Beogradi. Qartė janė nėn ndikimin e Koshtunicės apo tė njė kaste ushtarake nė Beograd dhe nėse vazhdojnė tė shtrėngohen pas Beogradit nuk do tė ketė autoritet nė Kosovė qė do tė ishte nė gjendje t'u ofronte apo t'u siguronte kompromise, pasi kjo do ta nxiste Beogradin qė tė ndėrhynte gjithnjė e mė shumė nė Kosovė", tha Bugajski.
Poashtu analisti Bugajski tha se ėshtė shumė e rėndėsishme pėr Kosovėn qė tė funksionojė qeveria, qė tė bėhen pakte me bashkėsinė ndėrkombėtare dhe qė t'u jepet shtytje aspiratave tė kosovarėve pėr formimin e shtetit.

pėr intron - presse H.B
Ali Ahmeti kėrkon formimin e Kėshillit Koordinues tė partive politike shqiptare nė Maqedoni


Shkup,20 janar-Mediat shqipe nė Shkup bėjnė tė ditur se ish pėrfaqėsuesi i UCK-sė Ali Ahmeti ka kerkuar nga tri partitė shqiptare PDSH-ja, PPD-ja dhe nga PDK-ja, qė nga dy pėrfaqėsues tė zgjedhin pėr t'i deleguar nė Kėshillin Koordinues mes partive poltike shqiptare dhe ish UĒK-sė. Nė letrėn e tij Ali Ahmeti ka kėrkuar qė sa mė shpejt tė dėrgohen ata pėrfaqėsues tė partive me qėllim tė konstituimit tė atij kėshilli.

 Ky Kėshill, siē shkruajnė mediat, para sė gjithashė ka pėr qėllim tė koordinimit tė punėve rreth implementimit tė Marrėveshjes Kornizė. Nisma e Ali Ahmetit, nė bisedimet e shqiptarėve mes vete ėshtė pėrshėndetur dhe pėrkrahur pa pėrjashtim. Ajo vlerėsohet e qėlluar dhe nė momentin e duhur. Sidomos tash kur kėtė vit priten zgjedhjet parlamentare, kur nuk pėrjashtohej mundėsia qė dikush nga partitė shqiptare tė kapitalizojė gjithė konfliktin dhe ta pėrdorė nė fushatėn parazgjedhore. Pėrpjekje pati, kur Arbėn Xhaferi nė prag tė vitit tė rij dekraloi se partia e tij i "realizoi premtimet e veta, e avancoi statusin juridik tė shqiptarėve, shkollimin e tyre, pėrdorimin e gjuhės". Tė njejtat i pėrsėriti zėvendėsi i tij Menduh Thaēi. Prandaj shpresohet se Kėshilli Koordinues i inicuar nga Ali Ahmeti do t'i evitojė kėto njėanshmėri, me kėtė edhe pėrēarjen poltike mes subjekteve shqiptare.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
Mbledhje pėrkujtimore e Kuvendit tė Kosovės me rastin e vrasjes sė deputetit tė saj Smajl Hajadaraj

Prishtinė,20 janar-Nė Kuvendin e Kosovės sot u mbajt njė mbledhje pėrkujtimore me rastin e vrasjes sė deputetit Smajl Hajdarajt, tė cilėn e thirri kryetari i Kuvendit Nexhat Daci. Pėrveē shumė deputetėve, merrnin pjesė edhe ushtruesi i detyrės sė kryeadministratorit tė OKB-sė nė Kosovė Ēarlls Brajshou, pėrfaqėsues tė institucioneve ndėrkombėtare tė UNMIK-ut, KFOR-it, zyrave diplomatikė nė Prishtinė dhe familja e tė ndjerit Hajdaraj. Pas njė minutė heshtjeje nė shenjė nderimi dhe pėrkujtimi pėr deputetin e ndjerė, nė kėtė mbledhje folėn Ēarlls Brajshou dhe Nexhat Daci.
Ushtruesi i detyrės sė kryeadministratorit tė Kosovės, z. Ēarlls Brajshou, pasi u shprehu ngushėllimet familjes, shokėve tė tij dhe popullit tė Kosovės nė emėr tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Kofi Anan dhe tė anėtarėve tė bashkėsisė ndėrkombėtare, nė fjalėn e tij ndėr tė tjera tha se "jemi tubuar sot pėr shkak tė vdekjes tronditėse dhe tė pakuptimtė tė njė veprimtari publik tė Kosovės, Smajl Hajdaraj, pėrfaqėsues i zgjedhur nė mėnyrė demokratike nga populli, i cili ėshtė vrarė nė njė akt kriminal qyqar".
Brajshou tha se vetėm dy muaj mė parė, Kosova ka mbajtur zgjedhjet e veta tė para tė lira dhe demokratike. Bota ka shikuar me kėnaqėsi dhe krenari se ē'ėshtė arritur vetėm pėr dy vjet nė ringjalljen e rendit dhe tė drejtėsisė nė Kosovė.
Vrasja e z. Hajdaraj tė kujton se tė gjitha shtresat e shoqėrisė s'i kanė pranuar krejtėsisht parimet e tė drejtave njerėzore dhe se rendi ligjor mund tė viktimizohet shumė lehtė nga tirania e joligjshmėrisė, tha ai.

 

"Akti i pamėshirshėm terrorist, siē ėshtė vrasja e z. Hajdaraj, mund t'jua rrėmbejė fitoren tuaj. Ju nuk duhet tė lejoni tė ngjajė kjo", porositi zoti Brajshou.
 

 
Nė vazhdim ai tha se "ne e dimė se nė Kosovė ka elementė kriminalė qė janė tė vendosur tė minojnė zhvillimin paqėsor tė proceseve demokratike. Duke punuar sė bashku, ne duhet tė sigurojmė se ata do tė sillen para drejtėsisė dhe do tė pengohen tė shkatėrrojnė shpresat tuaja".
"Derisa ne me tė drejtė po pėrkujtojmė aktin e pamėshirshėm tė dhunės kundėr anėtarit tė Asambleėsė, ne nuk duhet tė harrojmė detyrat tona qė ndodhen para nesh. Ne duhet tash tė kalojmė nga dėnimi nė veprime tė bashkėrenditura qė do t'i japin fund dhunės dhe terrorit", nėnvizoi zoti Brajshou.
Ndrėkaq, kryetari i Kuvendit tė Kosovės Nexhat Daci, duke folur nė kėtė mbledhje pėrkujtimore tha se vrasja tragjike e deputetit Smajl Hajdaraj duhet tė jetė njė obligim qė tė gjithė deputetėt qė tė jenė tė pėrkushutuar mė shumė nė punėn e tyre.
Zoti Daci pastaj se tha se "vrasja makabėr e kolegut tonė tė dashur duhet tė jetė leksioni mė i hidhėruar dhe mė i dhembshėm i sjelljes sonė nė parlament. Prandaj ngjarja tragjike e natės sė 17 janarit duhet tė jetė njė obligim shumė i rėndėsishėm sesi duhet tė sillemi nė parlament e jashtė tij". Kryetari i parlamentit theksoi nė vazhdim se "shpirtrisht dhe politikisht jemi tė gatshėm qė Kosovės t'i heqim pėrgjithmonė errėsirėn e janarėve historikė".
"Nga kjo mbledhje pėrkujtimore pėr kolegun tonė tė madh", tha ai, "nė emrin tonė duhet qė t'i pėrcjellim mesazhin qytetarėve tė Kosovės sonė martire se ndjejmė barrėn e pėrgjegjėsisė pėr atė qė bėmė dhe pėr atė qė nuk mundėm ta bėjmė", tha mes tejarsh zoti Daci duke i shprehur edhe njeherė ngushėllime familjes sė deputetit Hajdaraj.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
TRAJKOVSKI PRET FAMILJET E TĖ ZHDUKURVE SHQIPTARĖ, PREMTON NDRIĒIMIN E RASTEVE

Shkup,20 janar-
Kryetari maqedonas Boris Trajkovski tė martėn priti pėr herė tė parė nė njė takim anėtarėt e familjeve tė shqiptarėve tė rrėmbyer gjatė muajve tė krizės nė Maqedoni.
Familjarėt e Sulltan Mehmetit dhe Islam Veliut nga Struga, Ruzhdi Veliut nga Kėrēova dhe vėllezėrve Ibrahim dhe Zeqirja Veliut nga Shkupi, i prezentuan Trajkovskit tė dhėnat qė tregojnė se tė afėrmit e tyre janė kidnapuar dhe mbahen nga policia maqedonase.
"Trajkovski ka premtuar se do tė grumbullojė informatat e nevojshme dhe, pėrmes mekanizmave qė ka nė disponim, do tė marrė masa pėr ndriēimin e fatit tė kėtyre personave," tha pas takimit nėnkryetari i parlamentit, Olloman Sulejmani, i cili shoqėroi familjarėt shqiptarė nė vizitėn tek presidenti.

 "Trajkovski ka marrė pėrsipėr obligimin qė tė kontaktojė me organet kompetente shtetėrore si dhe me Komisionin pėr Personat e Kidnapuar dhe tė Zhdukur dhe nga ata tė kėrkojė verifikimin e tė gjitha rrethanave nė tė cilat janė zhdukur kėta qytetarė tė Maqedonisė," njoftoi kabineti i presidentit pas takimit me famijet e tė zhdukurve shqiptarė.
Sipas tė tė dhėnave tė tė afėrmve, janė gjithsej tetė shqiptarė qė konsiderohen tė zhdukur gjatė muajve shkurt-shtator tė konfliktit tė Maqedoni vitin e kaluar.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
NIS NAJ PARE,BRE VĖLLA!

Skicė dimėri nga Ulqini

Ulqin,l9 janar-Bedrushi ka ardhur nga Drenica me shpresė se do tė gjejė punė nė Ulqin kėtė dimėr, tė forcohet pak edhe mė vonė tė shph se si do tė rrjedhin punėt, tė kthehet nė shtėpi, tė rri kėtu se nis e fillon sezoni turistik apo tė marr rrugė tė gjatė pėr Evropė.

Kaloi njė ditė, dy, tri ...edhe u bėnė dhjetė. Prit punė, punė nuk ka. Vetėm njė ditė ka shkarkuar njė kamion me ēimento. Bile, thotė se ėshtė lodhur aq shumė sa nuk ka qenė nė gjendje tė bėjė asnjė sy gjumė nė njė shtrat ashtu siē ia kanė lejuar kolegėt, tė cilėt po ashtu rrallė punojnė, por megjithatė nuk e kalojnė ditėn kot.

E, Bedrushi edhe pse pėrnga pamja fizike nuk duket i pa takat, ėshtė disi i pafat pėr tė gjetur punė. E bėri zemrėn gur edhe e mori nė telefon vėllaun e madh, Selmanin, i cili tash sa mot ėshtė nė Gjermani edhe i ka punėt mirė.

-Kush asht ne telefon? Selim, a je ti vėlla? Vallha, ta paskna harrue zanin. Po, qysh je bre vėlla? A je shnosh? Me ka krejt a jeni mirė? Jam ardh tash dhjetė ditė kėtu nė Ulqin edhe nuk po gjej punė pasha zoten. Boll po lypi, por nuk po gjoj, pra. Sa mė ka marrė malli pėr ty Selim! Atje nuk kam me ē'ka tė kthehem, jo. Nuk kam as pėr biletė tė autobusit. Vallahi mė paska marrė malli shumė! Vėlla, merre lapsin e shpejt e shpejt shkrueje numrin e telefonit tė banesės. Hej, thirrėm sonte se kam me tregue njė mesele  tė re. Nuk po e zgjas ma shumė se nuk kam pare me pague, thirrėm vėlla. Bedrushi shkoj nė banesė edhe gati tėrė natėn priti se i zoti i shtėpisė do ta lajmėrojė se po e kėrkon vėllai nė telefon. Nuk e thirri as atė natė, as pas pesė ditėsh.

 Pėr fat tė mirė njė ditė gjeti punė pėr tė ngarkuar gurė. Me ato para pagoi njė pjesė tė borxheve tė banesės edhe pėrseri u turr nė internet-caffe pėr tė bėrė edhe njė telefonatė nė Gjermani.

Rrugės, rrotulloi mendjen mirė e mirė se ēfarė do t'ia  rrotullonte bisedėn vėllait  pėr ta marrė nė telefon nė banesė, jo vetėm pėr tė dėrguar ndonjė para, por e kishte paksa edhe pėr tė rėnė nė sy tė kolegėve e atyre tė banesės qė edhe pėr mua po interesohet dikush. Por, kjo nuk ndodhi. I ra ndėrmend dita kur Selimi u nis pėr Gjermani edhe Bedrushi ia kishte bartur valinxhet deri nė stacion tė autobusit. I kishte pas  premtuar se sa herė qė tė lypen kam pėr tė dėrguar para. Bedrushit i kishte ardhur mirė ky premtim edhe vazhdimisht i sillej nėpėr kokė.

-Kush asht nė telefon? Selimin, Selimin dua!- tha Bedrushi edhe priti disa minuta.

Kur u dėgjua zėri Selimit, u mbush frymė e  pėrshėndeti pėrzemėrsisht, si vėllain, mė.

-Po, qysh je vėlla ? Prita, pasha zoten e prita se po me merr nė telefon. Ēka u ba, bre? A di kur t'i  bajshna valinxhet? Qysh ? Nis, bre vėlla naj pare se jam met keq. Nuk kie pare as ti? Jo-a?E kuptova. Nuk po e zgas mė,-uli receptorin edhe zbriti shkallėve ngadalė. Iu afrua autobusit tė “Barileva-turistit”. I foli konduktorit diēka nė vesh edhe duke tundur kokėn u nis nga Ulqini pėr nė Prishtinė.(Intron)

U ZU HAJNI I AUTOMOBILAVE

Podgoricė,l9 janar-Organet e ndjekjes  sė Qendrės sė Sigurimit tė Podgoricės kanė arrestuar Lulėzim Gj. Durakun nga Vushtrria (3l) pėr shkak tė dyshimit se ka bėrė shumė vjedhje nė Podgoricė. Atij, sė bashku me denoncimin penal i ėshtė dorėzuar gjykatėsit hetues tė Gjykatės Themelore tė Podgoricės. Nė polici kanė kumtuar se i pandehuri Duraku ėshtė punėtor stinor nė kyreqytetin e Malit tė Zi ku nuk e ka as vendbanimin.

 Ai sė bashku me njė person tjetėr, i quajtur Muli, ka thyer dhjetė automobila prej tė cilėve ka vjedhur vegla tė ndryshme dhe radio-kasetofone. Sendet e vjedhura i ka shitur nga 2o marka nė trtegun e Tuzit, por ėshtė pėrpjekut tė vjedhė edhe dy automjete tė tipit «golf 2» dhe njė «shkodė», njoftojnė mediat e shkruara tė Podgoricės.(Intron)
HEQIN DORĖ NGA UDHĖTIMI NĖ SHBA

Podgoricė,l9 janar- Koalicioni “Pėr Jugosllavinė” ka kėrkuar sot nga kryetarja e Parlamentit tė Malit tė Zi, Vesna Peroviq, seancė tė jashtėzakonshme tė kuvendit me njė pikė tė vetme tė rendit tė ditės-gjendja politike dhe e sigurisė nė Mal tė Zi. Kėshtu vendosen sot liderėt e kėtij grupimi politik opozitar nė Mal tė Zi. Pa dyshim, se kjo ėshtė pėrgjigje e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė Malit tė Zi pėr ngjarjet e zhvilluara ditė mė parė nė qytetin e Beranės.

 Krahas kėrkesės pėr thirjen e seancės sė jashtėzakonshme tė parlamentit, koalicioni “Pėr Jugosllavinė” ka marrė vendim qė deputetėt e tyre nuk do tė mund tė udhėtojnė nė njė vizitė zyrtare nė SHBA tė planifikuar qė mė parė pėr shkak, siē thuhet, tė kėrcėnimit serioz tė sigurisė qė po ushtron pushteti nė Republikė.(Intron)
LETĖR PĖR Z. SIMON KUZHNINI, KRYETAR I LSHB-tė

I nderuari z. Simon Kuzhnini ! 

Pėrpjekjet gjithshqiptare pėr realizimin e synimeve kombėtare nuk kanė pushuar kurrė gjatė historisė sonė tė ndritėshme. Edhe pranė shumė tragjedive qė goditėn kombin tonė gjatė shekujve ai arriti qė t’i shpėtojė zhbėrjes tė cilėn e synonin armiqėt tanė shekullor. Prandaj, tė gjitha lidhjet dhe kuvendet shqiptare ishin padyshim aktet mė sublime qė bėri kombi ynė pėr ruajtjen e identitetit tė tij nacional dhe nė ēastet mė tė rrezikshme tė ekzistencės sė tij  fizike ato ishin shprehje e lartė e Besės shqiptare rreth tė cilės bashkoheshin gjithmon forcat mė progresive tė kombit me qellim pėr t’i shpėtuar asimilimit dhe zhdukjes kolektive si njėri ndėr popujt mė tė lashtė nė Europė.

Qė nga Lidhja shqiptare dhe Kuvendi i Lezhės (mars 1444), qė nga Lidhja shqiptare dhe Kuvendi i Prizrenit (qershor 1878), nga Kuvendi i Dibrės (nėntor 1878), Kuvendi i Pėrvezės (janar 1879), Kuvendi tjetėr i Prizrenit (tetor 1879), Kuvendi i Gjirokastrės (korrik 1880), Kuvendi i Dibrės (tetor 1880), Kuvendi i Prizrenit (janar 1881), Lidhja shqiptare ose “Besėlidhja shqiptare” e Pejės (nėntor 1897), Kuvendi i Pejės (1899), Konkresi i Manastirit (1908), Kongresi i Elbasanit (1909), Kuvendi i Junikut (maj 1912), Kuvendi i Vlorės (nėntor 1912), Kongresi i Durrėsit (dhjetor 1918), Kongresi kombėtar i Lushnjės (janar 1920), Kuvendi i Verrave tė Llukės (1924), Konferenca e Pezės (shtator 1942), Lidhja e dytė e Prizrenit (shtator 1943) dhe Lidhja demokratike e Kosovės (dhjetor 1989) e deri nė ditėt e sotme ishin, pra, lidhjet dhe kuvendet mė historike qė mbajtėn shqiptarėt gjatė historisė nė luftėn e tyre pėr liri, pavarėsi, prosperitet dhe bashkim gjithkombėtar. 

 I nderuari z. Kuzhnini !

Dhashtė Zoti e Lidhja Shqiptare nė Botė (LSHB), kryetar i sė cilės jeni Ju dhe Kongresi i saj i parė i mbajtur me 26,27, 28 nėntor 2001 nė Prizren tė jetė kurorizuesi i tė gjitha synimeve dhe dėshirave tona kombėtare tė shprehura gjatė gjitha kuvendeve shqiptare deri mė sot, dhashtė Zoti tė jetė kjo Lidhje ai faktor i cili do t’i bashkojė tė gjithė shqiptarėt rreth njė platforme tė vetme politike dhe kombėtare, qė ta bashkojė kombin shqiptar nė njė shtet tė vetėm nacional nė Ballkan !

Neve ju pėrgėzojmė pėr sukseset e deritanishme duke iu dėshiruar njėherit punė tė mbarė nė tė ardhmėn !

 

Me respekt vėllazėror,

                                                                       Nikollė Shabani, u.d. kryetarit tė BISHM-it

Gjermani, 14,01.2002                                   Rexhep Elezaj, sekret. i pėrgjithshėm i BISHM-it

KOSOVA DUHET UDHĖHEQUR MBI BAZAT E RESPEKTIMIT TĖ VOTĖS SĖ LIRĖ QYTETARE

DEKLARATĖ E KRYESISĖ SĖ BASHKIMIT TĖ INTELEKTUALĖVE SHQIPTARĖ NĖ MĖRGIM (BISHM)     
Ludwigshaven, 13 janar-Duke shprehur shqetėsimin tonė tė thellė pėr situatėn e pavolitshme politike tė krijuar nė Kosovė rreth procesit tė (mos)konstituimit tė institucioneve shtetėrore, sidomos lidhur me bllokadėn rreth procedurės sė zgjedhjes sė kryetarit dhe pastaj edhe tė organeve tjera, duke e ndjerė peshėn dhe obligimin e madh qė kemi tė gjithė pėr ēuarjen mėtej tė procesit tė realizimit tė synimeve tona kombėtare shekullore, pėrkatėsisht tė ēuarjes pėrpara tė procesit tė realizimit tė pavarėsisė sė Kosovės, si dhe duke qenė tė sigurt se koncepti i demokracisė i zgjedhur nga ana e popullit shqiptar nė zgjedhjet parlamentare tė 17 nėntorit 2001 ėshtė rruga mė e sigurt e cila shpien drejtė realizimit tė interesave gjithkombėtare (bashkimit tonė kombėtar), por edhe duke qenė tė bindur se pėrkrahja e ndėrtimit tė shtetėsisė nėnkupton ēuarjen nė vend tė vullnetit politik tė popullit, i shprehur disa herė me plebishit pėr Pavarėsinė e Kosovės, kryesia e asociacionit tė Intelektualėve Shqiptarė nė Mėrgim (BISHM) me seli nė Gjermani, ėshtė e mendimit se konfrontimet ndėrpartiake rreth ndarjes sė posteve udhėheqėse nė qeverinė e ardhshme, si dhe insistimi me kokėfortėsi pėr marrjen e disa vendeve kyēe me ēdo kusht nga ana e disa subjekteve partiake, thėnė mė sė buti, janė veprime tė pamatura dhe antikombėtare tė cilat edhe kanė ēuar deri tek bllokimi i procesit pėr ndėrtimin e institucioneve shtetėrore tė Kosovės.

Kėmbėngulja nė marrjen e posteve kyēe ende pa u arritur pavarėsia e Kosovės, dhe atė nė emėr tė disa fikcioneve politike tė cilat korrespondojnė me politikat e koalicioneve joparimore antishqiptare, qė nė dekadėn e fundit i kanė sjellur dėme tė mėdha Lėvizjes sonė kombėtare, tregon se kėta faktorė politik nuk kanė pėrgjegjėsi politike tė mjaftuar as ndaj elektoratit shqiptarė tė cilėt me qėllim i kanė ngatėrruar dhe kthyer mbrapsht teoritė mbi popullin si sovran, premisė kjo mbi tė cilėn qėndrojnė sistemet e demokracive reale nė botė, dhe se lufta pėr pushtet jashtė rregullave demokratike ėshtė anarki e cila ēon ēdo popull nė kaos. Lufta pėr pushtet e cila nuk mbėshtetet mbi parimet e parapara tė demokracive parlamentare, ose e cila bėhet kundėr vullnetit shumicė tė popullit me metoda tė dhunės klasike, duke mbjellur nė shoqėri frikėn dhe hutinė, jo vetėm se ėshtė nė dėm tė vullnetit dhe interesave tė popullit, pėr aq mė keq ajo vihet nė shėrbim tė interesave tė huaja, pėrkatėsisht nė funksion tė politikave antishqiptare nė rajon, tė cilat qė nga shekulli i 18-tė e kėndej planifikuan zhbėrjen e kombit shqiptar.
Ngatėrrimi i koncepteve mbi demokracinė dhe sovranin-popullin pėr qėllime tė caktuara politike duke pėrdorur edhe metoda perfide e tė dėnueshme tė eliminimit tė kundėrshtarėve politikė, na kanė ēuar nė pėrfundim tė padėshiruar qė tė konstatojmė se fjala ėshtė pėr “koncepte” tė veprimit politik tė cilat pėrmbajnė njė “infrastrukturė” tepėr tė rrezikshme politike, e cila rrjedhimisht ėshtė pasojė e ndėrgjegjės sė robėruar tė individit shqiptarė, i cili ende nuk ėshtė nė gjendje qė tė lirohet nga kompleksi i tė sunduarit nga tė tjerėt, dukuri kjo e cila pėr fat tė keq pėrbėn boshtin e tragjikės sonė si shoqėri dhe si kolektivitet, gjegjėsisht paraqet logjikėn mė tragjike nė skenėn politike shqiptare sot, e cila pikėpamjet e saja politike i ka tė ndėrtuara pikėrisht mbi vuajtjet, skamjet dhe mbi tragjedinė e popullit tė vet.

  Kjo, nė anėn tjetėr, paraqet edhe mjerimin intelektual dhe politik tė atyre njerėzve tė cilėt luftėn pėr pushtet e bėjnė mbi baza tė logjikės moniste-fraksioniste (lexo: sllavokomuniste) e cila kombit shqiptarė i solli fatkeqėsitė mė tė mėdha gjatė gjithė shekullit tė kaluar.

Politike globale e udhėhequr nga intelektualėt e mirėfilltė shqiptarė nė planin e ēlirimit dhe pavarėsisė sė Kosovės nga robėria shekullore serbe, e koncipuar mbi filosofinė e pragmatizmit politik tė tipit mė bashkėkohor, gjegjėsisht e mbėshtetur mbi platformėn nacionaliste pėr ta ringjallur kombin dhe pėr ta liruar atė pėrfundimisht nga kthetrat e hegjemonisė sllave, ka qenė dhe do tė mbetet sipas mendimit tonė opcioni mė i pranueshėm politik, nė bazė tė tė cilit deri mė tani janė arritur rezultate tė cilat e kanė ēuar mė pėrpara procesin e pavarėsisė sė Kosovės, edhe pse ishte ky njė kompromis i shqiptarėve i imponuar nga faktori ndėrkombėtar.

Andaj, ne jemi tė bindur se ata tė cilėt sot po e pengojnė dhe bllokojnė ēuarjen pėrpara tė procesit demokratik nė Kosovė si dhe atij pėr pavarėsinė e saj, duhet ta kuptojnė mirė se nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt me politikėn dhe synimet tona kombėtare, synime kėto tė cilat siē treguan ngjarjet e dhjetėvjetshit tė fundit, disa herė u shkelėn dhe u dhunuan nga disa grupe individėsh tė cilėt nė politikėn shqiptare kanė hyrė me dhunė dhe me qellim pėr ta rrėnuar nga brenda shtetin dhe identitetin e kombit shqiptar, qoftė nė Shqipėri, qoftė tani edhe nė Kosovė pėrmes formave mė brutale, thjesht, pėr interesa tė ngushta klanore tė udhėhequr nga ndjenjat e hakmarrjeve mė primitive ndaj kundėrshtarėve politikė, tė cilėt mbetjen, gjegjėsisht ardhjen nė pushtet e bėjnė me qellim pėr t’i mbuluar veprimet e tyre mafioze dhe antikombėtare!

Dhe nė fund, siē tha edhe akademik Sabri Hamiti nė seancėn e fundit tė Kuvendit para deputetėve; “ tani po bie ora e sė vertetės...”  zėri i tė cilės shpresojmė se do t’i nxjerrė nga gjumi i agonisė politike tė gjithė ata tė cilėt ia duan tė mirėn Kosovės dhe tėrė kombit shqiptar !

 

Gjermani, 13.01.2002                                        Kryesia e BISHM-it     

DEPUTETIN SMAJL HAJDARAJ E VRANĖ ATA TĖ CILĖT ĒDO DITĖ PO E VRASIN LIRINĖ E KOSOVĖS..!

TELEGRAM NGUSHĖLLIMI

I nderuari z. Kryetar, Dr. Ibrahim Rugova

Tė nderuar deputetė tė Parlamentit tė Kosovės

E nderuara familje Hajdaraj ! 

Vrasja makabre nė Pejė e deputetit tė Paralamentit tė posa formuar tė Kosovės z. Smajl Hajdaraj, neve intelektualėve qė pėrkohėsisht gjendemi nė Gjermani, na ka tronditur thellė nė shpirt, sepse ėshtė kjo e sata vrasje me rradhė e cila po kryhet ndaj intelektualėve dhe bijve mė tė devotshėm tė popullit shqiptar nė Kosovė, me arsyen e vetme pse ata punuan pėr Kosovėn dhe e deshėn lirinė dhe pavarėsinė e saj. Dora e zezė kriminele, e cila po i vret qe disa vite me rradhė politikanėt dhe intelektualėt tanė mė tė denjė, nuk mund tė jetė tjetėr veēse dorė e zgjatur kriminale e “rankoviēistėve” dhe “stalinistėve” tė tėrbuar, tė mbetur nė Kosovė, e cila me stil tė njėjtė si nė kohėn e inkvizicionit serb, nė vitet 1956/66 tė shekullit tė kaluar po vret dhe po i likuidon bijtė mė tė mirė tė kombit shqiptar nė Kosovė.
 

 Jemi tė mendimit se aktorėt dhe porositėsit e atentatit politik ndaj deputetit demokrat e kombėtar Smajl Hajdaraj, por edhe tė gjithė aktorėt e vrasjeve tė mėparshme qė janė kryer ndaj shumė pėrsonaliteteve tė shquara politike dhe intelektuale shqiptare, duhet tė kapen sa mė parė dhe tė vihen para gjyqit, sepse ėshtė koha e fundit qė ndaj kriminelėve tė ndėrmirren masat konkrete ligjore, pėrndryshe nėse nuk ndalet trendi i tanishėm i terrorit politik, i cili ēdo ditė e mė shumė po e ngulfatė frymėmarrjen e lirisė dhe tė demokracisė nė Kosovė, ekziston rreziku qė ta ēojė atė drejtė anarkisė dhe kaosit shoqėror, mbase kėtė edhe e dėshirojnė mė sė shumti armiqėt tanė shekullor.Tė bindur nė fitore tė demokracisė dhe nė realizimin e shpejtė tė pavarėsisė sė Kosovės iu bėjmė thirrje qė tė qėndroni, si gjithnjė, tė fortė, ballėlartė dhe krenarė nė rrugėn tonė tė gjatė dhe pėrplotė me sakrifica, e ajo ėshtė rruga e pavarėsisė dhe bashkimit tonė kombėtar! Pėr vrasjen e bashkėpuntorit tuaj tė ngushtė, tė kolegut tuaj deputet dhe tė bashkėshortit tuaj tė dashur, pranoni ngushllimet tona mė tė thella! 
                               Kryesia e Bashkimit tė Intelektualėve shqiptarė nė Mėrgim
                               Gjermani, me 18.01.2002
19.01.2002
Osama Bin Laden, nuk ėshtė mė nė jetė

Islamabad,19 janar-

Presidenti pakistanez Pervez Musharaf ėshtė i mednimit se udhėheqėsi i rrjetit terrorist El Kaida, Osama Bin Laden, nuk ėshtė mė nė jetė. Nė njė intervistė dhėnė televizionit amerikan CNN Musharaf ka shprehur bindjen se Bin Laden do tė ketė vdekur si pasojė e mungesės sė pėrkujdesit mjeksor nga sėmundja e veshkeve.

PĖR INTRON - PRESSE H.B

 
Silvio Berluskoni ka shprehur interes paraprak nė blerjen e stacionit televiziv jugosllav

Roma,19 janar-

 

 

 

 

 Kryeministri i Italisė dhe industrialisti i mediave Silvio Berluskoni ka shprehur interes paraprak nė blerjen e stacionit televiziv jugosllav YU Info. Stacioni, i cili tashmė ėshtė duke pėrjetuar probleme financiare, ėshtė parashikuar tė privatizohet.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
BISEDA E UDHĖHEQĖSVE SHQIPTARĖ NĖ JUG TĖ SERBISĖ

Bujanovc,19 janar-

Tė premten nė mbrėmje, pas mė shumė se tetė muajve tė zėnkave tė mėdha dhe akuzave, njėri ndaj tjetrit janė ulur komandantėt e deridjeshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Preshevės, Medvegjės dhe Bujanocit dhe zyrtarėt e skenės politike tė shqiptarėve nga jugu i Serbisė, njohtoi korrespondenti i Radios B92 Radoman Iriq. Nė mbledhjen e cila ka zgjatur mė shumė se tri orė udhėheqėsit liberalė dhe radikalė shqiptarė u kanė dhėnė fund zėnkave.

  Nė mbledhje kanė marrė pjesė Roberto Montela, shef i misionit tė OSBE nė RFJ, Vejn Porter, shefi i zyres sė NATO-s nė Beograd, dhe Herve Hese, shef i misionit vėzhgues tė Bashkėsisė Evropiane nė jug tė Serbisė.Pas mbledhjes ish-komandanti i UĒPBM, Shefqet Musliu deklaroi: Ēoviq mendon qė ne, shqiptarėt, nuk jemi tė bashkuar. Ne jemi tė bashkuar, i kemi qėllimet tona tė cilat duhet ti realizojmė. Duhet ti tregojmė popullit shqiptar se ēka kemi bėrė. Ēoviq mendon se na i ka dhėnė dofarė tė drejtash, kurse ne e dimė qė prej tyre nuk ka asgjė.

PĖR INTRON - PRESSE H.B
Reagimet e LDK-se dhe KFOR-it lidhur me vrasjen e deputetit te Parlamnetit te Kosoves

 

 

 

 

 

Pishtinė,19 janar-Policia nderkombetare ne Kosove akoma nuk ka qartesuar motivet e vrasjes se Smajl Hajdaraj , deputet ne Parlamentin e Kosoves, nga rradhet e Lidhjes Demokratike te Kosoves. Sipas hetimeve te para thuhet se i ndjeri Hajdaraj eshte qelluar disa here me arme zjarri para shtepise se tij ne Peje dhe mbi te dyshohet te kene qelluar dy persona. Policia nderkombetare thote se tash per tash nuk dihet nese vrasje e deputetit Hajdaraj ishte me motive politike nderkohe qe Administrata Nderkombetare nuk e perjashten kete mundesi , mirepo ajo perjashton mundesine qe ne kete rast te jete e inkuadruar ndonje force politike.

" Ne nuk mund te themi 100 % se ky ishte nje akt politik por me siguri pasojat dhe pershtypjet te ēojne ne kete perfundim tha zedhenesi i UNMIK-ut, Suzan Manuel. Duke cituar deklaraten e shefit te saj, me te cilen denohet akti vrases ne Peje, zonja Manuel tha se incidenti do te kete pasoja tragjike per Kosoven. Vrasjen e deputetit, Smajl Hajdaraj e ka denuar edhe kryesia e LDK-se ne Prishtine. Nenkryetari i kesaj partije Kol Berisha, tha fuqishem se qykon kete vrasje:

 

 

 

 

 

 


"Une dua te them se nuk eshte vrare vetem deputeti i LDK-se por eshte vrare deputeti i Parlamentit te Kosoves. Ne kete aspek e gjykoj jo vetem une por gjithe LDK-ja e gjithe populli shqiptar e denon vrasjet e tilla kunder kujtdo qofshin keto vrasje. Natyrisht qe kerkojme nga organet kopetente , nga krejt KFOR-i UNMIK-u e policia nderkombetare, gjykate dhe organe te tjera qe sa me pare te zbulojne vrasesit e te nxjerrin kryesit e vepres para gjykates."- deklaroi nenkryetari i LDK-se Kol Berisha.

Zyrtare te Administrates Nderkombetare ne Kosove nderkaq kane shfaqur shqetesimin e tyre se ky rast, do te mund te shkallezoje raportet midis subjekteve politike. Ata njekohesisht bejne thirrje per qetesi dhe dialog me qellim te lehtesimit te bisedimeve te udheheqesve politike kosovar.

PĖR INTRON - PRESSE H.B

18.01.2002
EDHE MEHMET BARDHI UDHĖTON PĖR AMERIKĖ

Podgoricė,l8 janar-Ditė mė parė nė mediat malazeze u botua lajmi pėr udhėtimin e njė delegacioni tė Parlamentit tė Malit tė Zi nė SHBA. Nė kėtė delegacion nga partitė shqiptare figuronte vetėm emri i Ferhat Dinoshės, deputet i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve. Mirėpo, kryetari i Lidhjes demokratike nė Mal tė Zi, Mehmet Bardhi na e konfirmi se ka marrė ftesė pėr kėtė udhėtim. Mediat  republikane publikuan sot  lajmin se edhe ai do tė do tė jetė nė pėrbėrjen e kėtij delegacioni tė Parlamentit tė Malit tė Zi, i cili do tė vizitojė zyrtarisht SHBA.

 Kėsisoj, pėr dallim nga marrėveshja paraprake, se cili nga deputetėt dhe zyrtarėt  e Parlamentit tė Malit tė Zi do tė shkojnė pėr kėtė vizitė 21-tėshe nė Vashington, pėrbėrja plotėsohet me anėtarė tė rinj. Pėrveē kryetarit tė LD nė MZ, nė kėtė delegacion do tė jetė e Miodrag Vickoviq, kryetar i Lidhjes Liberale tė Malit tė Zi. Siē bėhet e ditur delegacioini do tė (Intron)
BLLOKOHET KONTOJA E KOMUNĖS SĖ ULQINIT

Ulqin,l8 janar- Nė bisedė me sekretarin e komunės, Pjetėr Lulgjuraj mėsuam se ėshtė bllokuar llogaria rrjedhėse e Komunės sė Ulqinit, sepse me vendimin e Gjykatės Supreme tė Malit tė Zi “Agroeksport” nga Tivari dhe “Promet” nga ky qytet do t i marrė arkės sė komunės sė Ulqinit 288.75o dinarė, duke llogaritur edhe kamatėn ligjore duke filluar nga dita e marrjes sė vendimit pėr pagesė. Ky kontekst daton qė nga viti l983, kur pushteti vendor e ka rrėnuar njė barrakė tė kėsaj firme nga Tivari tė njė madhėsie prej 5o metrash katrore, pėr shkak tė ndėrtimit tė bulevardit tė qytetit.

Marrja me dhunė e ēdo pagese qė arkėtohet nė konton e Komunės ka filluar qė nga dita e djeshme edhe sipas informatave qė kemi marrė nga Enti i pagesave, filiala e kėtushme, janė hequr 5- 6 mijė marka. Ēdo pagesė qė do tė bėhet, merret menjėherė nė mėnyrė tė dhunshme. Ka edhe shumė lėndė tjera kontestuese qė nga koha e komunizmit edhe tash kanė dalur nė sipėrfaqe edhe po bllokojnė totalisht funksionimin e pushtetit vendor tė Ulqinit.

 Sekretari i komunės Lulgjuraj pėrmend lėndė qė kapin  shuma tė mėdha, siē ėshtė e ashtuquajtura “Partizanski put” mbi Qendrėn turistike “Hollegro”nė Ranė. Ka edhe lnėd tė reja kontestuese pas vitit l99o, thotė ai. Dihet njė parim, nuk ka strukturė udhėheqėse pa gabime. Nėse ka gabime struktura e tashme, ato do tė dalin nė sipėrfaqe pas dy –tri vjetėve.Nėse kemi bėrė ndonjė eksproprijim, marrje tė dhunshme tė pronės, dalin mė vonė nė shesh. Jam i mendimit se, sikur tė bėhen analiza, edhe kėtu ka gabime edhe nė kėtė periudhė, por kėto qė paguajmė sot,janė pa asnjė mėdyshje, fajet e strukturave tė mėparshme. Ne kemi bėrė njė pėrforcim tė shėrbimeve mbrojtėse, por ėshtė shumė vėshtirė tė gjejmė kuadro profesionale sepse tė ardhurat personale janė tė vogla. Nė kėto vende pune duhen kuadro me njė pėrvojė tė madhe profesionale. Nė kėtė gjendje materiale ne nuk mund t i sigurojmė,por organet tona kohėve tė fundit janė tė mobilizuara qė t i pėrgjigjen momentit e nevojave tona.(Intron)
PĖRĒARJA NĖ QEVERINĖ E MAQEDONISĖ

Shkup,18 janar-Nėnkryetarja e Qeverisė sė Maqedonisė, Dosta Dimovska e paraqiti tė premten dorėheqjen pa revokim nė funksionet e veta nė Qeveri, ku ka qenė ministreshė pa portofol dhe shefe e Shtabit tė Emergjencės sė Qeverisė. Siē njohtoi korrespondentja e Radios B92, Dosta Dimovska e paraqiti dorėheqjen edhe nė funksionet nė partinė nė pushtet VMRO DPMNE, kryetar i sė cilės ėshtė kryeministri, Ljubēo Georgijevski.

  Nė dorėheqjen e dhėnė me shkrim Dimovska e akuzoi kryeministrin Georgijevski se rreth realizimit tė atij plani dhe pėr ēėshtjet e sigurimit ėshtė konsultuar vetėm me ministrin e policisė Lubeta Boshkovskin, tė cilit, pa dijeninė e saj, i ka dhėnė detyra nė kundėrshtim me planin e aprovuar.

(PĖR INTRON - PRESSE H.B)
GJUKANOVIQ: REFERENDUMI SI DOMOSDOSHMĖRI



 

 

 

 

Podgoricė,18 janar-Presidenti malazez, Milo Gjukanoviq dhe ambasadori amerikan, Vilijam Montgomeri i kėmbyen tė enjten mendimet pėr lėvizjet aktuale politike, duke iu referuar posaēėrisht procesit tė dialogut tė Podgoricės dhe Beogradit tė cilin e ka inicuar Bashkimi Evropian.

 Presidenti malazez konstatoi qė referendumi po imponohet si domosdoshmėri dhe qė ka qenė joracionale tė zvarritet zgjidhja definitive.


(PĖR INTRON - PRESSE H.B)
17.01.2002
STINA E ROSAVE NĖ ULQIN

Ulqin,l7 janar- Nė kėto ditė tė ftohta tė dimrit tė ashpėr, rosat janė bėrė hit i vėrtetė nė Ulqin, qoftė  pėr gjuetarėt edhe pėr preferuesit e mishit tė shijshėm tė kėtyre shpezėve shtegtarė. Gati tėrė ditėn nė treg shiten lloje tė ndryshme tė kėtyre shpezėve.


Nė foto:Trofetė e gjuetarėve tė Ulqinit

  Siē duket, dimėri i ka dyndur nėpėr zonat e Shtojit, Zogajve dhe tė Shasit nė numėr tė madh. Sikundėr viteve tė kaluara, edhe sivjet vėrehen gjuetarė italianė, tė cilėt janė tė pasionuar tej mase nė kėtė lloj sporti rekreativ, por mikpritėsve tė tyre u sjellin tė ardhura tė konsiderueshme.(Intron)
VAZHDOJNĖ REDUKTIMET E RRYMĖS ELEKTRIKE.POR EDHE RESHJET E BORĖS

Podgoricė,l7 janar- Mali i Zi ėshtė duke u pėrballur me gjendje dramatike tė  furnizimit me energji elektrike.Delegacioni i Elektroekonomisė sė kėsaj republike nė Beograd nuk arriti tė shtyjė riprogramimin e borxheve ndaj Greqisė, Rumanisė e Bullagarisė e as tė kontraktojė sasira tė reja shtesė. Andaj, bėhet e ditur se vazhdojnė reduktimet nga katėr orė nė ditė e me kėtė edhe vėshtirėsitė e mėdha tė popullatės pėr tė siguruar jetė normale.

 Ēka ėshtė edhe mė vėshtirė, gjatė ditės sė sotme njė pjesė tė madhe tė republikės e ka pėrfshi njė mot me borė e ngrica, duke bllokuar shumė akse rrugore. Rruga nėpėr malin e Petrovacit, qė lidh Podgoricėn me bregun e detit, disa orė ka qenė e blokuar, ashtu siē ka qenė edhe aksi rrugor Podgoricė-Kollashin.(Intron)
NĖ MAL TĖ ZI JANĖ KONVERTUAR 46 MILION EURO

Podgoricė,l7 janar-Banka Qendrore e Malit tė Zi ka kumtuar se deri mė tash nė kėtė republikė janė konvertuar 45,8 milion euro, pėrkatėsisht 9o milion marka. Shuma mė e madhe ėshtė kėmbyer nė Podgoricė, 3,6 milion euro, kurse mė e vogla nė qytetin verior tė Republikės, Pluzhinė 53 mijė euro.

 Nga Banka Qendrore u rekomandon qytetarėve qė tė mos nxitojnė me ndėrrimin e valutave sepse ky proces do tė zgjasė tre muaj. Problemi mė i theksuar ėshttė trasnportimi i monetės sė euros nga Gjermania.(Intron)
KĖRCĖNIMI I PUNĖTORĖVE TĖ ARSIMIT

Podgoricė,l7 janar-Nė shkollat e  Malit  tė Zi ka pėrfunduar gjysmėvjetori i pare, mirėpo pjesa mė e madhe e shkollave, pėrkatėsisht sindikata e tyre e pavarur, siē duket, ka vendosur qė tė mos tėrhiqet nga kėrkesat e veta pėr tė pėrmirėsuar gjendjen materiale. Nė kėtė kontekst, kėrcėnohet se nuk ka pėr tė pėrfunduar notat e as nuk do tė jape librezat e nxėnėsve.Ministria e Arsimit dhe Kulturės duket se ndodhet pėrballė njė sfide tepėr delikate, sepse punonjėsit e arsimit duke se janė kėmbėngulės.

 Mediat republikane theksojnė se gjatė ditės sė nesėrme do tė dihet se a ėshtė arritur koncenzusi pėr tejkalimin  e kėsaj situate mė serioze tė deritashme tė arsimit. Nė komunėn e Ulqinit nuk bėjnė grevė tė gjitha shkollat. Pjesės dėrmuese tė shkollave tė Malit tė Zi u janė bashkangjitur vetėm dy shkollat fillore, ajo e Anės sė Malit dhe Shkolla fillore nė Shtoj, tė cilat qė nga data 3 janar ndodhen nė grevė. Qendra shkollore dhe ajo fillore “Mareshali Tito”punėn e kanė vazhduar normalisht.(Intron)
Le Rua: Asnjė rrezik pėr rifillimin e pėrleshjeve kėtė pranverė nė Maqedoni

SHKUP,17 janar- Maqedoni -- Megjithėse gjendja e sigurisė nė Maqedoni mbetet e brishtė, i dėrguari i BE-sė Alan Le Rua thotė se nuk ka asnjė rrezik pėr rifillimin e pėrleshjeve etnike nė pranverė. Tė martėn (15 janar), Le Rua tha se zbulimet perėndimore nuk kishin asnjė informacion pėr tė mbėshtetur zėrat e fundit nė lidhje me njė "mėsymje tė pranverės", nga ana e luftėtarėve shqiptarė etnikė. I dėrguari bėri thirrje pėr njė ndryshim tė planit pėr kthimin e patrullave policore nė rajonin e krizės, i cili ka hasur nė kundėrshtimin e fortė tė popullsisė vendase shqiptare etnike.

 Ndėrkohė, katėr partitė politike kryesore u takuan tė mėrkurėn, pėr tė diskutuar hapat pėr pėrshpejtimin e zbatimit tė marrėveshjeve tė paqes sė Ohrit. Sekretari i Pėrgjithshėm i NATO-s Xhorxh Robertson gjithashtu ka planifikuar tė vizitojė Shkupin tė premten, pėr tė diskutuar gjendjen, si dhe pėrpjekjen e Maqedonisė pėr tu bashkuar me NATO-n.
Veēmas prej kėsaj, qeveria mohoi njė njoftim tė sė pėrditshmes Dnevnik tė Shkupit se njė delegacion maqedonas kėtė javė bisedoi nė lidhje me blerjen e armėve tė rėnda nga Ukraina, pėrfshirė dy helikopterė luftarakė Mi-24. Kievi ndėrpreu shitjen e armėve tė sofistikuara ndaj Maqedonisė verėn e kaluar, pėr shkak tė kėmbėnguljes sė Shteteve tė Bashkuara.
PĖR INTRON - PRESSE H.B)
QEVERIA E MALIT TĖ ZI PRONAR I SHUMICĖS PĖR 2 AEROPORTET?



 

 

 

 

 


Podgoricė,17 janar-Qeveria e Malit tė Zi do tė bėhet pronar i shumicės sė aeroportit tė Podgoricės dhe Tivatit me tė cilin do tė qeverisė

 Ndėrmarrja Publike Aerodrom e Malit tė Zi, ky vendim u vendos nė mbledhjen e pėrfaqėsuesve tė JAT-it dhe Ministrisė pėr Qarkullim tė Malit tė Zi. Kur aeroportet nė Podgoricė dhe Tivatit edhe formalisht do ti takojnė Malit tė Zi, ende nuk mund tė thuhet, mirėpo, pas bisedės, jemi edhe njė hap mė afėr kėsaj, tha Milovan Gjuriēkoviq, zėvendės i ministrit tė Detarisė dhe Komunikacionit nė Qeverinė e Malit tė Zi.

(Pėr Intron - Presse H.B)
Muhamed Ali sot feston 60 - vjeēarin e tijė

 

 

 

 

 

 

New York,17 janar-Edhe Muhamed Ali fitoj yllin e vetė nė holiwod. Nė kėrkesėn e tij ylli nuk u vendos pėr toke por do tė vendoset nė murė sepse ajė thot qė emri jem mos tė shkelet dhe qė pėr ti pėrshėndetur njerzit qė mė respektojn.
 

 Unė ndryshova emrin tė imė (Cassiusa Clayė) nė Muhamed Ali dhe kshtu duhen tė veprojnė tė gjithė kompatriotat e mijė dhe tė zgjedhin emėr afrikan musliman. Sot Muhamed Ali duhet tė ballafaqohet me smunjen qė e goditi qe sa vite (smundja e parkinsonit)mirpo me gjithė atė aj rin aktiv ende nė jeten e pėrditshme.

(Pėr Intron - Presse H.B)
Takime pėr zgjidhjen e impasit nė Kosovė



 

 

 

 


Prishtinė,17 janar-Udhėheqės politikė shqiptarė nė Kosovė kanė zhvilluar bisedime konsultative nė zyrėn amerikane nė Prishtinė nė kuadėr tė pėrpjekjeve pėr tė arritur njė marrėveshje pėr ndėrtimin e institucioneve.

Njoftohet se shefi i zyrės amerikane, ambasadori Xhon Menzis, ka zhvilluar takime tė veēanta me dyer tė mbyllura me dy nga tre udheqėsit kryesorė politikė shqiptarė, Hashim Thaēin e Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), dhe Ramush Haradinajn e Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK).

Zoti Menzis ėshtė takuar gjithashtu edhe me kreun e grupit parlamentar tė koalicionit serb 'Kthimi', Rada Trajkoviē.

Nuk ėshtė bėrė ende e njohur nėse ėshtė zhvilluar edhe njė takim me kryetarin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), Ibrahim Rugova.

Nuk ka njoftime pėr rezultatin i takimeve me dyer tė mbyllura nė zyrėn amerikane. Kjo ėshtė pėrpjekja e dytė e zyrės amerikane nė Prishtinė pėr tė ndihmuar nė gjetjen e njė kompromisi, pasi kuvendi nuk mundi tė zgjedhė pas tre raundesh votimi kryetarin e Kosovės.

 Kandidat i vetėm pėr postin e kryetarit tė Kosovės ishte Ibrahim Rugova i LDK-sė.

LDK-ja e pandryshuar

Qėndrimet tona... do tė ndryshojnė vetėm atėherė kur tė eksploitohen tė gjitha mundėsitė institucionale, kushtetuese, ligjore.
Mė parė, sekretarja e pėrgjithshme e LDK-sė, Nekibe Kelmendi, tha nė njė intervistė pėr BBC-nė se pozicioni i partisė sė saj mbetej i pandryshuar.

"Ne presim nga tė dy partitė politike, edhe nga PDK-ja edhe nga Aleanca, qė ta respektojnė vullnetin e popullit," tha ajo duke i akuzuar tė dy kėto parti se kanė bllokuar procesin e zgjedhjes sė institucioneve tė pushtetit nė Kosovė duke bojkotuar votimin pėr presidentin.

"Qėndrimet tona ... do tė ndryshojnė vetėm atėherė kur tė eksploitohen tė gjitha mundėsitė intitucionale, kushtetuese, ligjore," tha zonja Kelmendi.

Por njė zyrtar i AAK-sė, Bujar Dugolli, tha se, pėrkundrazi, "LDK-ja ėshtė ajo qė e ka bllokuar punėn e parlamentit tė Kosovės".

"Nėse dikush duhet tė ndryshojė qėndrimin atėhere kjo duhet tė jetė LDK-ja," tha zoti Dugolli dhe shtoi se partia e tij ėshtė e gatshme tė pranojė njė marrėveshje ndėrmjet PDK-sė dhe LDK-sė, duke u tėrhequr nga kėrkesat e saj.

(Pėr Intron - Presse H.B)
16.01.2002
VOTĖBESIMI PĖR MINISTRIN E POLICISĖ

POdgoricė,l6 janar- Seanca e Kuvendit tė Malit tė Zi, nė tė cilėn do tė shqyrtohet votėbesimi ndaj ministrit tė policisė, Andija Joviqeviq, ėshtė caktuar mė l shkurt, u kumtua nga kabineti i kryetares sė parlamentit, Vesna Peroviq.

 Seanca do tė mbahet me iniciativėn e deputetėve tė koalicionit opozitar proffederatės, tė cilėt kanė propozuar qė parlamenti t i  miratojė konkluzionet rreth qėndrimeve tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme Republikane pėr shkak tė ndalimit tė tubimeve  tė pritjes sė Vitit tė Ri ortodoks.(Intron)
 MONTGOMERI ARRIN NĖ PODGORCĖ

Ulqin, l6 janar- Ambasadori amerikan nė Beograd, Viliam Mongomeri  paralajmėrohet se do tė arrijė nesėr (tė enjten) nė Podgoricė,deklaroi kėshilltari i presidentit tė Malit tė Zi pėr politikė tė jashtme , Millan Roqen.

 Ambasadori amerikan gjatė qėndrimit tė tij nė POdgoricė do tė do tė bisedojė me presidentin e Republikės, Millo Gjukanoviq  si dhe me liderėt e koalicionit  “Sėbasku pėr Jugosllavinė”.(Intron)
DINOSHA NĖNKRYETAR I KOMITETIT NACIONAL TĖ MALIT TĖ ZI

Podgoricė,l6 janar-Nė Podgoricė u themelua Komiteti Nacional i Malit tė Zi, i cili do tė koordinojė aktivitetet nė kuadėr tė Kėshillit tė Evropės “Lidhshmėritė e dallimeve”. Pėr kryetar tė nderit u zgjodh prof. Dr. Novak Kilibarda, kurse kryetar i Kėshillit ekzekutiv prof.Dr.Sėrgjan Vukadinoviq. Nėnkryetarė janė prof. Dr. Sherbo Rastoder, Ferhat Dinosha dhe akademik Lubisha Stankoviq, kurse anėtarė janė prof. Dr.Millosh Millosheviq, piktorja Mr.Seida Belegoviq, regjisori Blagota Erakoviq, Hatixhe Gjoni, koordinatore e OJQ “Anima” nga Ulqini dhe Kolė Camaj, avokat nga Tuzi.

 Ky aktivitet zhvillohet nė kuadėr tė Paktit tė Stabilitetit  edhe ėshtė i orientuar nė promovimin e lirive dhe tė drejtave fetare e nacionale tė pakicave kombėtare, por edhe pėr avancimin e bashkėpunimit me shtetet e rajonit. Nė kėtė projekt janė pėrfshirė Shqipėria, B e H, Bullagria, Greqia, Kroacia, Hungaria, Moldavia, Maqedonia, Mali i Zi, Kosova, Serbia etj.

Ndėr tė tjerė, anėtarė tė kėtij komiteti ėshtė  edhe Mr. Riza Rexha nga Ulqini.(Intron)

QIRATĖ E SHTRENJTA JASHTĖ MASE

Ulqin,l6 janar- Tashmė janė nė pėrfundim e sipėr kontratat pėr objekte tė ndryshme afariste dhe turistike nė, tė cilat synohet tė punojnė gjatė stinės sė ardhshme turistike. Krahasuar me vitin e kaluar, qiratė janė ngritur deri nė loo% pėr qind, varėsisht nga pozita e objekteve.

N
ė foto:Ulqini- shpresohet nė njė stinė tė begatshme turistike

 Kuptohet se ēmimet mė tė larta janė objektet pėrgjatė bregut tė detit edhe rreth qendrės sė qytetit. Tė thuash se shumė vėshtirė mund tė gjendet kafiteri, restorant apo lokale tė ngjashme turistike me ēmime mė tė volitshme qė sillen prej ll deri nė 2o mijė marka. Njohėsit e kėtyre rrethanave thonė se stina e kaluar turistike ka ndikuar qė tė ngriten deri nė kėtė masė qiratė. Nuk kanė lėvizur vetėm ēmimet e atyre tė sektorit privat, por edhe ato tė ndėrmarrjeve publike. Kėshtu, nė tregun e pemėve dhe perimeve standet prej 1 metri katror janė dhėnė me qira 5oo deri nė 8oo maraka pėr njė vit. Kėtyre shumave u duhen edhe shumat tjera tė taksave, atėherė vvėrtet ėshtė njė punė shumė e guximshme e atyre qė kanė vendosur pėr tė marrė lokale tė kėtilla. Por, tė gjithė shpresojnė nė njė stinė, po ashtu, tė begatshme turistike.(Intron)

PASIVITETI I  FORUMEVE RINORE NĖ ULQIN

Ulqin,l6 janar-Nė kuadėr tė dy partive tona nacionale ekzistojnė edhe forumet rinore, ai i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi dhe  i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve, tė organizuara po ashtu edhe nė nivel tė degėve partiake. Kohėve tė fundit nuk hetohet asnjė aktivitet i tyre konkret pėr tė trajtuar problemet me tė cilat ballafaqohet brezi i ri, nė mėnyrė qė tė inicohet ndonjė veprimtari pėr tė thyer amullinė qė e ka pllakosur rininė. Mbase dikush do tė thoshte se ekzistojnė shumė faktorė qė kanė ngecur aktivitetet rinore,statusi brenda organizmit tė partisė gjegjėse ,pamundėsia pėr tė stimuluar punėn krijuese tė tė rinjve, sepse nuk ekziston mė entuziasmi siē jemi mėsuar ta shohim nė periudha tė ndryshme euforike.


Nė bisedė me tė rinjtė e Ulqinit, tė cilėt thonė se janė anėtarė apo simpatizues tė partive caktuara,
nuk e dinė se ekziston forumi i tyre rinor, nuk i njohin as kush janė udhėheqėsit e tyre sepse do tė kishin shumė pėr tė biseduar edhe pėr trajtuar njė mori temash, tė cilat, siē thonė, politikanė nė pozitė, nuk janė duke i rihapur fare.

Nė foto:Shtėpia e Kultės-kur do tė jetė e gatshme pėr rininė
?

 Nė radhė tė parė pėrmendin mungesėn e Shtėpisė sė Kulturės, pastaj mungesėn e kinemasė, klubin e shahut, e tė mos flitet pėr kurse tė ndryshme, siē ėshtė ai i gjuhėve tė huaja, tė informatikės,apo tė prefeksionimit tė profesioneve me tė cilat nuk kanė mundėsi tė zėnė punė. Tė rinjtė pėrmendin edhe njė fakt tjetėr, nuk janė tė pėrfaqėsuar as nė politikė.Nė pėrbėrjen aktuale tė  parlamentit lokal tė Ulqinit nuk ėshtė asnjė pėrfaqėsues i brezit tė ri, pa marrė parasysh partitė. Shoqatat joqeveritare tė grave vazhdimisht kėrkojnė tė pėrfshihen nė politikė edhe, vėrtet simbolikisht, mirėpo janė tė pranishme. Ato pėrbėjnė mė shumė se gjysmėn e elektoratit,mirėpo brezin e ri nuk ka kush ta pėrfaqėsojė nė qendrėn e vendosjes siē ėshtė Kuvendi i Komunės sė Ulqinit. Nė asnjė kontekst nuk pėrmenden problemet rinore, si pjesa mė vitale e shoqėrisė.
Nė Anė tė Malit edhe nė Shtoj organizohen kampionate dhe takime tradicionale sportive,por sikur ēdo gjė pėrfundon me kaq,
duke e lėnė rininė nė mėshirėn e mosorganizimit dhe tė  bredhjes nėpėr kafiteri. Asnjėherė nuk ėshtė shqyrtuar raporti i atyre qė janė tė regjistruar nė Zyrėn e punės,ose nė ēfarė gjendjeje janė ata tė rinj qė kanė zėnė punė nė sektorin privat, tė mos flasim pėr emigrimin dhe pasojat qė sjell ky proces nė shpopullimin e viseve tona. Tė rinjtė, gjatė kėtyre dhjetė vjetėve ,nė fushatat parazgjedhore  kanė qenė shumė aktivė me shpresė se investimet e tyre do tė sjellin njė pozitė edhe pėrkujdesje mė tė mirė ,por pasiviteti i udhėheqjeve rinore tregon se nuk janė realizuar synimet e tė rinjve. Sa mė shumė qė tė margjinalizohet rinia,komuniteti ynė do tė jetė mė i dobėsuar, pikėrisht nė qytetin e Ulqinit, si qendėr kryesore politike, administrative, kulturore, arsimore dhe intelektualėve e shqiptarėve nė Mal tė Zi.(Intron)

GJUKANOVIQ TĖ ENJTEN ME MONTGOMERIN

Beograd,16 janar-Ambasadori amerikan nė RFJ, Vilijem Montgomeri do tė bisedojė nesėr nė Podgoricė me presidentin malazez, Milo Gjukanoviqin dhe udhėheqėsit e koalicionit malazez tė opozitės Bashkė pėr Jugosllavinė, iu konfirmua agjencisė Beta nė selinė e kėtij koalicioni.

Ambasadori amerikan pėr rirregullimin e marrėdhėnieve nė RFJ me tė njėjtit bashkėbisedues ka biseduar disa herė gjatė disa muajve tė fundit.

(Pėr Intron - Presse H.B)

IU VAZHDUA MANDATI MISIONIT TĖ KB NĖ PREVLLAKĖ



 

 

 

 



Prevllakė 16 janar-Kėshilli i Sigurimit tė KB ia vazhdoi, edhe pėr gjashtė muaj, mandatin Misionit vėzhgues tė KB nė gadishullin e Prevllakės.

Kėshilli i Sigurimit kėrkon qė RFJ dhe Kroacia sa mė parė ta gjejnė zgjidhjen pėr gadishullin kontestues. Nė rezolutėn pėr vazhdimin e mandatit konfirmohet besnikėria e pavarėsisė, sovranitetit dhe tėrėsisė territoriale tė Kroacisė nė kufijtė e saj ndėrkombėtarisht tė pranuar.

(Pėr Intron - Presse H.B)

BISEDAT PĖR REFERENDUMIN NĖ SHKURT

Podgoric, 16 janar-
Kryetari i Partisė Socialdemokrate Ranko Krivokapiq deklaroi se bisedat me opozitėn pėr kushtet e referendumit do tė jenė nė rend tė ditės nė shkurt ose nė fund tė janarit. Ēdo kohė ėshtė e mirė pėr biseda nėse duan tė merren vesh, por kam frikė qė duan vetėm tė simulojnė.

 Zakonsht dėshira e tyre pėr biseda ėshtė vetėm variant taktik i cili dėshiron ta fshehė humbshmėrinė e tyre dhe mungesėn e konceptit politik, tha Krivokapiq pėr tė pėrditshmen Vijesti tė tė mėrkures.

(Pėr Intron - Presse H.B)
Politikanėt e Kosovės kėrkojnė zgjidhje pėr bllokimin

Prishtina, 16 janar-Javėn e kaluar, nė raunde tė njėpasnjėshėm votimi nė Parlamentin e Kosovės, Ibrahim Rugova pėrsėri nuk arriti tė marrė mbėshtetjen e nevojshme qė i duhej pėr tė fituar presidencėn. Tė enjten (10 janar), udhėheqėsit tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) i munguan dhjetė prej 61 votave tė nevojshme pėr funksionin e lartė. Mosarritja e njė marrėveshjeje pėr ndarjen e pushtetit me partitė e tjera politike e privoi Rugovėn prej mbėshtetjes dhe e la provincėn nė njė bllokim politik, i cili ka penguar transferimin e pushtetit nė institucionet vendore.

 Duke kėrkuar njė zgjidhje tė bllokimit, Rugova u takua tė dielėn me udhėheqės tė dy partive tė tjera kryesore shqiptare etnike -- Hashim Thaēi tė Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK) dhe Ramush Haradinaj tė Aleancės pėr tė Ardhmen e Kosovės (AAK). PDK dhe AAK njoftohet se e kanė kushtėzuar mbėshtetjen e tyre pėr Rugovėn me njė marrėveshje, e cila do tu japė atyre tė paktėn funksionin e kryeministrit. Deri mė tani gjatė tė tre raundeve PDK, me 26 vende nė parlament dhe AAK, me 8, e kanė bojkotuar votimin. Me 47 vende, LDK duhet tė arrijė njė marrėveshje me njė ose mė shumė parti, pėr tė patur njė qeveri shumice. Politikanėt kanė planifikuar tė takohen pėr bisedime tė mėtejshme.
(Pėr Intron - Presse H.B)
Shkupi kundėrshton rishikimin e planit tė pozicionimit policor

SHKUP,16 janar Maqedoni -- Pavarėsisht prej qėndresės sė fortė nė disa rajone, Shkupi nuk dėshiron tė rishikojė planin e tij pėr kthimin e policisė nė rajonet e krizės -- fshatrat dikur tė kontrolluar prej rebelėve shqiptarė etnikė. Organi Koordinues pėr Trajtimin e Krizės i qeverisė u mblodh tė dielėn (13 janar), pėr tė diskutuar pėrpjekjet e popullsisė vendase nė disa rajone pėr tė ndalur patrullat policore etnikisht tė pėrziera qė tė hyjnė nė fshatra. Nė vend tė diskutimit tė njė rishikimi tė mundshėm, siē kanė sugjeruar disa pėrfaqėsues ndėrkombėtarė, zėdhėnėsi i organit koordinues Zoran Tanevski i bėri thirrje bashkėsisė ndėrkombėtare tė ndihmojė nė zbatimin e marrėveshjes sė tanishme.

 Nė Foto: Zoran Tanevski

 Policia planifikoi njė pėrpjekje tjetėr pėr tė ri-hyrė nė kėto fshatra tė hėnėn.
Gjithashtu tė hėnėn, njė delegacion nga Maqedonia udhėtoi nė Ukrainė, pėr tė diskutuar bashkėpunimin dypalėsh nė mbrojtje dhe logjistikė. Megjithatė, zėdhėnėsi i ushtrisė Kolonel Blagoja Markovski mohoi hapur se Shkupi do tė pėrpiqej tė blinte pajisje ushtarake tė reja nga Kievi. Ish-luftėtarė shqiptarė etnikė kanė pretenduar se Shkupi ėshtė duke u pėrgatitur pėr pėrleshje tė reja dhe ėshtė duke blerė armė tė tjera nė mėnyrė tė fshehtė.

(Pėr Intron - Presse H.B)
HALIMI: NUK JAM DUKE MENDUAR PĖR REFERENDUM

Presheva,16 janar-Kryetari i Kuvendit komunal tė Preshevės, Riza Halimi deklaroi qė shqiptarėt nė jug tė Serbisė nuk janė duke menduar pėr referendum. Nuk ėshtė e saktė se ekziston njė qėndrim i caktuar dhe i formuar midis subjekteve politike nė kėtė rajon pėr ēfarėdo referendumi, e sidomos me atė i cili do tė lidhej me rezultatin e mundshėm tė referendumit nė Mal tė Zi, tha Halimi pėr tė pėrditshm;Blic.

 Lidhur me deklaratėn e nėnkryetarit tė Kuvendit komunal tė Preshevės dhe kryetarit tė Partisė pėr Veprim Demokratik tė Shqiptarėve nė Preshevė Zeqir Fazlisė pėr referendumin me tė cilin shqiptarėt nė jug tė Serbisė, nė rast tė shpėrbėrjes sė RFJ, do tė vendosin se a do tė mbeten nė Serbi, Halimi tha qė ky ėshtė mendim personal. Ndikim tė drejtpėrdrejtė nė ngjarjet nė kėtė rajon kanė vetėm ngjarjet politike nė Kosovė, tha Halimi. Ai shtoi qė zgjidhja e problemit nė jug tė Serbisė shihet nė kuadėr tė miratimit tė ri tė ligjit pėr vetadministratėn lokale, dhe ligjit pėr pakicat kombėtare.
(Pėr Intron - Presse H.B)
SOLANA E SHTYRI VIZITĖN MALIT TĖ ZI









Podgoric, 16 janar-Zyrtari i lartė i BE, Havier Solana e shtyri vizitėn Malit tė Zi, kushtuar ripėrtėritjes sė bisedave pėr ardhmėrinė e federatės, tha njė zyrtar i paemėrtuar i BE nė Bruksel.

 Fjala ėshtė pėr gjetjen e momentit mė tė mirė pėr rrugė, atij i cili ėshtė mė produktiv pėr gjetjen e marrėveshjes orientuese, shtoi ky burim, duke saktėsuar se rruga ėshtė shtyrė pėr njė ose dy javė. Mediat e Podgoricės njohtuan qė vazhdimi i bisedave dhe vizita e paralajmėruar e Solanės varen nga marrėveshja e Milo Gjukanoviqit dhe Vojisllav Koshtunicės. Presidenti jugosllav dhe ai malazez ėshtė dashur sipas kėtyre pohimeve, qė tė merren vesh pėr datėn dhe vendin e vazhdimit tė bisedave.

(Pėr Intron - Presse H.B)
15.01.2002

AKTUALITETI I DITĖS  I RADIO-INTRONIT: Mehmet Bardhi ka lėshuar mbledhjen e djeshme tė  Komsionit parlamentar

Ulqin, l5 janar-  Nė  deklaratėn e sotme pėr oponion, kryetari i Lidhjes Demokratike nė Mal tė Zi, Mehmet Bardhi bėri tė ditur se pėr cilat ishin arsyet qė ka lėshuar mbledhjen e djeshme tė  Komsionit parlamentar ku ėshtė shqyrtuar Projektligji mbi ristituimin  e plotė tė tokave gjatė pesėdhjetė vjetėve tė fundit.
Nė pyetjen time drejtuar pėrfaqėsuesve tė propozuesve tė Ligjit mbi mundėsinė e shtyrjes se pėrkufizimin kohės dhe se me kėtė propozim tė pėrfshihet edhe koha para Luftės sė Dytė Botėrore, ka reaguar deputeti i Lidhjes Liberale tė Malit tė Zi, Dejan Vuēiniq, duke mė sulmuar nė mėnyrė histerike, pa asnjė arsye, duke mė akuzuar mua edhe guximin tim qė mund tė them diēka tė tillė, duke thėnė se atė qė e propozon zotėri Bardhi ėshtė katastrofike shikuar nė ēfarėdo kuptimi qoftė, paj edhe nga aspekti moral, kėtė nuk do tė mund ta thoshte as njeriu me dy vjet shkollė etj. ėshtė shprehur deputeti i liberalėve.

 Mirėpo, duhet pėrmendur se pėr kėto fyerje qė m i  drejtoi ai, kryesuesi i seancės z. Radulloviq  nuk reagoi e as ia tėrhoqi vėrejtjen as nga funksioni i kryesusesit qė tė mė  mbrojė nga kėto sulme verbale edhe nė bazė dispozitave obliguese tė  Rregullorės sė punės sė Kuvendit tė Malit tė Zi, por theksoi se nuk e ka kuptuar z. Vuēiniqin qė kishte pėr qėllim tė mė fyejė.

 Duke e parė gjendjen e krijuar edhe qėllimet e  z. Vuēiniq se ka disponim tė vazhdojė tė mė sulmojė verbalisht me tė njajtin stil mbi integritetin tim, kam vendosur ta braktis mbledhjen qė ta mbroj veten mbase edhe nga pakėnaqėsitė edhe mė tė mėdha.

Nė fund tė kėsaj kumtese do tė theksoja nuk habit shumė sepse nuk ėshtė hera e parė qė nuk mbėshteten propozimet e partive parlamentare shqiptare, por, konsideron Bardhi, se ėshtė e patolerueshme  qė njė pėrfaqėsues legjitim i njė trupe parlamentare  tė pėrjetojė kėso sulmesh  pėr shkak tė propozimeve tė paraqitura nga njė anėtar i palės tjetėr  edhe tė akuzohet  si i pamoralshėm edhe pas kėrkesės qė tė mos e thojė kėtė, nuk e pa tė arsyeshme qė tė kėrkojė falje, tė mos i tėrhiqet vėrejtja nga ana e kryesuesit tė seancės edhe as  tė  distancohen anėtarėt tjerė tė pranishėm tė kėtij komisioni, pėrkatėssisht tė grupit punues nga fajlėt fyese tė deputetit Vuēiniq. Kjo ėshtė shumė shqetėsuese, por ėshtė dėshmia mė e mirė pėr pozitėn tonė edhe nė Parlamentin e Malit tė Zi, thuhet nė reagimin e Mehmet Bardhit, i cili nė kėtė mbledhje ishte nė cilėsinė e pėrfaqėsuesit  tė Klubit tė Partive shqiptare.(Intron)

PRAPAVIJA E POLITIKĖS SERBE

Podgoricė, l5 janar- Kryetarja e Komitetit tė Helsinkit mbi tė Drejtat e Njeriut nė Serbi, Sonja Biserko ka thėnė pėr Radion shtetėrore tė Malit tė Zi se “republika jonė nė ēastet i pkėrishme e ka mė pak relevante pėr nacionalistėt serbė, sepse me atė ata“ ngrisin” shpėrblimin pėr   kompenzimin eventual  tė cilin e presin pėr Kosovėn. Ėshtė indikative, ka shtuar ajo, se ekipet qė janė duke negocuar mbi ardhmėrinė e shtetit janė nė katėr nivele: federal e republikan, duke pėrfshirė  dy delegacionet nga Mali i Zi tė pėrbėrė nga malazezėt, ku, nė tė vėrtetė, ndodh konflikti artificial, pėrkataėsisht konflikti i dy opcioneve brenda kėsaj republike,-

ka thėnė Biserko dhe ka shtuar se do ta pėrmend deklaraten e Dobrica Qosiqit, tė shfaqur kohė mė parė, i cili ka thėnė se shqiptarėt e Kosovės e meritojnė republikėn dhe bashkimit   me Shqipėrinė, por paraprakisht duhet tė bėhet ndarja nė dy entitete. Shkurt, kjo ėshtė esenca e gjithė asaj qė po ndodh nė prapavi e skenės  politike serbe. Shkohet nė atė drejtim, qė nė njė rast tė caktuar historik tė “tėrhiqen” kufij etnikė, qė ėshtė edhe strategjia e pėrhershme e Beogradit. Mendoj se Mali i Zi nė kėto momente nuk ėshtė shenjestėr ashtu siē i prezeentohet opinionit,-ka thėnė Biserko.(Intron)
KĖRCĖNOHET XHAMIA NĖ BERANE

Ulqin, l5 janar- Imamit tė Bashkėsisė Islame tė Beranės, Rahim Muratoviqit i ka arritur dje njė mesazh nė celular me pėrmbajtje kėrcėnuese, e ngjashme me ato qė ditė mė parė janė paraqitur nė lagjen e Beranės D. Lluga, mirėpo kėsaj radhe ka karakter kėcėnues se xhamia e posandėrtuar sė shpejti do tė ngritet nė ajėr.

Me kėtė korrespondon edhe kremtimi i Vitit tė Ri serb nė rrugėn kryesore tė kėtij qyteti tė njohur me ikonografinė partiake  proserbe. Janė kėnduar edhe kėngė ēetnike dhe me pėrmbajtje serbomėdha. Disa qindra persona tė shtanguar nga acarri i ka pėrshėndetur kryetari i komunės, Sveto Mitroviq dhe disa ahengxhi lokalė sepse nuk kishin ardhur trumbetuesit serbė edhe pse kishin paralajmėruar se do tė jenė tė pranishėm, njfton shtypi ditor malazias.(Intron)
KREMTIMI I VITIT TĖ RI NĖ PODGORICĖ PA INCIDENTE

Podgoricė, 15 janar-

 

 

Disa mijėra banorė tė Podgoricės, simpatizues tė koalicionit; Bashkė pėr Jugosllavinė;, e pritėn Vitin e Ri ortodoks me fishekzjarre dhe koncert. Nė sheshin para Kishės sė Shėn Gorgjit, qytetarėt i argėtuan kėngėtarėt e estradės nga Mali i Zi dhe Serbia, tė udhėhequr nga trumbetarėt dhe nga kėngėtari Mirosllav Iliq. Nė manifestim morėn pjesė udhėheqėsit e koalicionit pėr Jugosllavinė,

  Predrag Bulatoviq, Dragan Shoq dhe Bozhidar Bojoviq. Siē njohtoi korrespodenti  nga Podgorica, incidenta nuk ka pasur. Bashkė me flamujt serbė dhe jugosllav, brohoritėn pėr Serbinė, Jugosllavinė dhe Kosovėn. Tė tubuarėve pas mesnate iu drejtua mitropoliti i KOS Amfilohije, i cili duke u dėshiruar tė tubuarėve jetė tė pėrbashkėt dhe dashuri, ua pėrcolli edhe disa mesazhe politike. Forcat e mėdha policore i kanė siguruar tė gjitha objektet shtetėrore, si edhe vetė tubimin.
Pėr Intron - Presse H.B
14.01.2002
PĖRGATITJE PĖR TURIZĖM

Ulqin, l4 janar-Pushteti lokal i Ulqinit sivjet ka filluar qė me kohė tė bėjė pėrgatitje pėr stinėn e ardhshme turistike , nė mėnyrė qė tė flaken dobėsitė qė u manifestuan stinėn e kaluar turistike.Nė kėtė ndėrlidhje, sot u mbajt njė mbledhje e udhėheqėsve tė pushtetit vendor me pėrfaqėsuesit e subjekteve ekonomike dhe turistike, tė cilat janė tė lidhura ngusht me turizmin.Nėnkryetari i komunės, Mustafa Gorana tha se nuk guxojmė qė tė tolerojmė dobėsitė qė kanė mbretėruar gjatė vitit tė kaluar, siē ka qenė papastėrtia,mungesa e furnizimit me ujė tė pishėm.Brenda njė afati shumė tė shkurtėr subjektet qė janė tė lidhura ngusht me turizmin , duhet tė japin propozimet e tyre qė do tė mund tė hynin nė programin e  pėrgatitjeve pėr sezonin e sivjetėm.

 

Ky ėshtė takimi i parė edhe nė fokus tė veprimtarisė sonė duhet tė jetė mirėmbajtja e pastėrtisė, furnizimit me ujė tė pishėm, rregullimin e trafikut.Vėrtet se nuk e kemi ndėrmend qė tė bėjmė ndonjė tė madhe, por tė angazhohemi qė programin qė do ta miratojmė, ta realizojmė ne terėsi.Ai shfaqi shpresėn se sezoni i sivjetėm do tė jetė mė i begatė krahasuar me atė tė vitit tė kaluar meqė ka paralajmėrime se do tė arrijnė turistė edhe nga bota e jashtme.Deri  nė fund tė kėsaj jave shpresojmė se do tė arrijnė propozime nga nga ndėrmarrjet qė janė tė lidhura me turizmin edhe menjėherė tė nisim me realizimin e atyre parashikimeve qė do tė miratohen.Nė mbldhjen e sotme kemi ftuar mbi 3o subjekte, por habit fakti se nuk janė prezente ato ndėrmarrje qė veprimtari kryesore e kanė turizmin,tha Gorana.

ĒMIMET DUHET TĖ VEHEN NĖN KONTROLL

Ėshtė shumė me rėndėsi tė miratohet programi i pėrgatitjeve pėr sezon.Mirėpo,ai duhet tė shoqėrohet edhe me efektet financiare.Basri Dėrvishi,drejtor i Telekomit tė Ulqinit  bėri vėrejtje se si ėshtė e mundur qė nuk marrin pjesė pėrfaqėsuesit e ndėrmarrjeve kryesore turistike si dhe si ėshtė e mundur qė Ulqinit nuk iu ndan 285 mijė markat.Ai tha se nuk mund tė ketė turizėm tė sukseshėm nėse nuk bėhet rikonstruimi i  objekteve ekzistuese, sepse sipas tij, ato duhet tė kenė njė nivel mė tė lartė edhe mė bashkėkohore.Si pikė shumė domethėnėse ai pėrmendi ēėshtjen e ēmimeve.Duhet patjetėr tė bėhet njė kontroll mė rigoroz i ēmimeve nė mėnyrė qė tė mbrohen qytetarėt dhe turistėt nga tregtarėt tė cilėt nuk kursejnė qė tė luajnė me ēmimet.

Vitin e kaluar kishim njė trafik shumė tė ērregulluar, gjendje katastrofike.Trotuarėt janė tė bllokuar nga tregtarėt e ndryshėm .Patjetėr duhet tė lirohen sipėrfaqet publike.

Drejtori i Telekomit tė Ulqinit paralajmėroi se sė shpejti fillon montimi i centralit tė ri telefonik edhe afro 4 mijė telefona ēift do tė bėhen njėsh edhe do tė inkuadrohen nė sistemin e ri.Punimet fillojnė javėn e ardhshme edhe do tė pėrfundojnė deri nė fillim tė sezonit turistik.

 

DUHET PAGUAR SHĖRBIMET KOMUNALE

Edhe sot u diskutua si problem shumė i madh ēėshtja e Ndėrmarrjes Publike “Morkso Dobro” me seli nė Budvė, e cila menaxhon bregdetin edhe atė tė Ulqinit.Sipas fjalėve tė drejtorit tė Qendrės turistike “Hollegro”, Prelė Shkrela, komuna duhet urrgjentisht tė ulet edhe tė bisedojė seriozisht me NP “Morsko dobro”pėr tė pėrmirėsuar gjendjen ekzistuese.Ajo vjel paratė edhe nuk i jep asgjė Ulqinit, nuk do tė bashkėpunojė me Ndėrmarrjen komunale tė Ulqinit.Nėse vazhdohet sikur vitin e kaluar, sivjet mund tė jetė gjendja edhe mė e keqe.Shėrbimet e pastrimeve qė bėn komunalja duhet tė paguhen.Nuk mund tė tolerohet mė papastėrtia.Kiosqet qė ndodhen nė Ranė duhet tė hiqen.Shkrela tha se papastėrtia ėshtė pika mė e dobėt e Ulqinit.
 

Nė kėtė gjendje nuk mund tė kemi mysafirė,tha ai,kurse Fuad Haxhibeti, drejtor i Ndėrmarrjes Publike Komunale  theksoi problemin se edhe tash nė dimėr janė disa ndėrmarrje tė mėdha ekonomike qė shpenzojnė sasira tė mėdha uji edhe nuk i shlyejnė borxhet me kohė.Ai paralajmėroi se njė organizatė joqeveritare ndėrkombėtare do tė investojė pėr hapjen e katėr puseve tė reja edhe nė kėtė mėnyrė do tė shtohen sasirat e ujit pėr 5o litra nė sekondė.Ne, tha ai, e kemi teknikėn,por nuk kemi mjetet e duhura financiare.Ne e pastrojmė Shtojin,kėtė punė e bėjmė gratis, nuk i paguan askush shėrbimet tona.Po ashtu tėrė bregdetin e pastrojmė,por kjo pjesė ėshtė nėn ingerencat e Ndėrmarrjes Publike “Morsko Dobro”, e cila vjel mjete tė mėdha.(Intron)
Ndėrmarrja gjermane e investimit dhe zhvillimit* DEG *


Ndėrmarrja gjermane e investimit dhe zhvillimit* DEG * do tė blejė pjesėn kryesore tė Bankės Tregtare Malazeze, sipas Shefes Ekzekutive tė bankės Milka Ljumoviē mė 9 janar nė Podgoricė. Mė gjersishtė nė :       www.deginvest.de/
(Pėr Intron - Presse  H.B)

Do tė mbahet referendumi pėr statusin shtetėror tė Malit tė Zi.

                         

Udhėheqėsi i opozitės malazeze i Partisė Socialiste tė Popullit, Predrag Bulatoviq e vlerėsoi si joreal paralajmėrimin e pushtetit malazez qė nė maj tė kėtij viti do tė mbahet referendumi pėr statusin shtetėror tė Malit tė Zi. "Ku ėshtė menēuria politike kur nė mes tė janarit kemi hyrė nė situatėn e destabilizimit tė Malit tė Zi;, tha udhėheqėsi i PSP duke marrė pjesė nė Televizionin;Elmag; tė shtunėn nė mbrėmje.

(Pėr Intron - Presse H.B)
 
Shqiptarėt bllokojnė rrugėt

Shkup, 14 janar-

Ende nuk ėshtė realizuar plani i qeverisė maqedonase pėr rikthimin e forcave policore, etnikisht tė pėrziera nė rajonet e krizės. Banorėt shqiptarė tė kėtyre rajoneve kanė bllokuar hyrjet nė fshatrat nė tė cilėt ishte paraparė qė tė fillojė ky aksion.




Nėnkryetarja e qeverisė sė Maqedonisė Dosta Dimovska ka lėnė tė hapur mundėsinė e rishqyrtimit tė planit qė sipas saj do tė realizohej nė bashkėpunim me pėrfaqėsues tė bashkėsisė ndėrkombėtare tė stacionuar nė Shkup.
13.01.2002
U THEMELUA  ASOCIACIONI I BIZNESIT NĖ ULQIN

Ulqin, l3 janar-Edhe njė shoqatė e re joqeveritare u themelua nė Ulqin. Fjala ėshtė pėr Asociacionin e bizensit. Me kėt rast u mbajt kuvendi themelues, u miratua statuti edhe u zgjodh kėshilli I drejtorėve prej ll anėtarėsh. Kryetar I kėsaj shoqate u zgjodh ekonomisti I diplomuar Nazif Cungu, biznesmen I sukseshėm nga ky qytet. Themelimin e kėtij asociacioni e kanė mbėshtetur 5 drejtorė dhe pronarė tė firmave private, tė cilat kanė tė punėsuara 3oo veta.
 

 Pėr themelimin e njė asociacioni tė kėtillė u shfaq interesim I theksuar I afaristėve privatė tė Ulqinit, na deklaroi kryetari Cungu dhe shtoi se qėllimi I kėsaj shoqate ėshtė qė tė ndikojė nė ngritjen ekonomike dhe nė prosperitetin e cilėsisė sė jetės sė qytetarėve tė Ulqinit. Asociacioni I bizensit ka qėllim qė tė bashkohet me fffirmat private dhe publike, por edhe me organiazatat ndėrkombėtare pėr t I  kontribuar stabilitetit ekonomik tė kėtij rajoni e mė gjerė.

 I.B.

Raport nga Tuzi

Dezinformatė pėr bombėn e kurdisur nė Qendrėn shkollore 


 

Tuz, l3 janar-Ditėn e shtunė e shkollės sė mesme tė Tuzit, me urdhėrin e drejtorisė, ėshtė dashur tė lėrojnė menjėherė lokalet e shkollės, sepse njė zė femre e panjohur ka informuar  me telefon se nė lokalet e shkollės ėshtė kurdisur njė mjet shpėrthyes.

Nxėnėsit dhe mėsimdhenėsit e tyre kanė dalur menjėgherė pėrjashta, kurse nė vendin e ngjarjes kanė shkuar  punėtorėt e autorizuar tė Qendrės sė Sigurimit tė Podgoricės, tė cilėt nė mėnyrė tė hollėsishme I kanė kontrolluar hapėsirat e shkollės edhe oborrin e saj. Me kėtė rast nuk janė gjetur mjetet shpėrthyese edhe ėshtė konstatuar se  kjo ka qenė deziformatė,-thuhet nė komunikatėn e sotme tė policisė.

I.B.

BASHKĖSIA  EVROPIANE NUK IMPONON ZGJIDHJE

 

 

 

 

 


Podgoricė, l3 janar- Pėrfaqėsuesi i lartė i politikės sė jashtme dhe tė sigurisė i Bashkimit Evropian, Havier Solana, parashihet tė jetė prezent nė Podgoricė nė takimin e liderėve politikė tė Beogradit  dhe tė Podgoricės.

 Solana do tė shqyrtojė rezulatet e deritashme tė dialogut  tė dy palėve nė nivelin e ekspertėve-u kanė deklaruar agjencive tė lajmeve zyrtarėt e Kėshtillit tė Evropės.Bashkimi Evropian, siē thuhet, vetėm dėshiron tė ndihmojė nė kundrimin e tė gjitha zgjidhjeve  e nė asnjė mėnyrė nuk dėshiron t u imponojė palėve  ndonjė zgjidhje pėrfundimtare. Mbi kėto baza, Bashkimi Evropian nuk ka hartuar ndonjė dokument tė zgjidhjes sė gjithmbarshme  tė marrėdhenieve midis Malit tė Zi e Serbisė. Kėtė duhet ta arrijnė  palėt e interesuara tė lidershipit tė Beogradit dhe tė Podgoricės nėpėrmjet bisedimeve tė drejtpėdrejta., ėshtė shprehur Solana. (Intron)
Raporti i IOM-it: Ballkani ėshtė kryesori nė trafikun e grave
GJENEVE, Zvicėr -- Organizata Ndėrkombėtare e Emigracionit (IOM) thotė se Ballkani luan njė rol kryesor nė trafikun e grave nė Europė. Nė raportin e saj mė tė fundit tė bėrė publik tė mėrkurėn (9 janar), IOM fajėsoi kontrollet e pakta kufitare, praninė e trupave ndėrkombėtare dhe vėshtirėsitė ekonomike pėr shfrytėzimin seksual tė grave nė lulėzim.
 
  Raporti thotė se shumica e grave pėrfundojnė nė Bosnje dhe Kosovė, tė joshura prej premtimeve pėr punė tė mira nė Perėndim. Ballkani konsiderohet edhe njė pikė destinacioni, edhe njė vend tranzit pėr kontrabandistėt, tė cilėt i sjellin gratė nė rajon nga Rumania, Ukraina, Moldavia dhe vende tė tjera. IOM, e cila ėshtė njė organizatė ndėr-qeveritare, i mbėshtet raportet e saj mbi dėshmi okulare dhe tė dhėna tė siguruara nga organizata qeveritare dhe jo-qeveritare.

(Pėr Intron - Presse H.B)
"DUHET TĖ FILLOJNĖ PĖRGATITJET PĖR REFERENDUMIN"
Podgoricė,12 janar-


Shefi i Klubit tė deputetėve tė Partisė Demokratike tė Socialistėve nė parlamentin malazez, Miodrag Vukoviq vlerėsoi se janė krijuar kushtet pėr fillimin e pėrgatitjes pėr referendumin pėr statusin shtetėroro-juridik tė Malit tė Zi.

  Duke i komentuar bisedat e grupeve tė ekspertėve pėr ripėrkufizimin e statusit tė Malit tė Malit tė Zi, Vukoviq vlerėsoi se "pėr njė kohė tė shkurtėr janė harmonizuar qėndrimet pėr politikėn ekonomike dhe tė jashtme tė sigurisė sepse kemi shkuar nė drejtim tė zgjidhjeve evropiane, pėr ēka nuk ka pasur mundėsi pėr tė humbur kohė". "Pėr statusin kushtetueso-juridik nuk kemi mundur tė biem dakord sepse Mali i Zi ka insistuar nė zgjidhjen evropiane, kurse pala tjetėr nė 'ngjyrosjen' e tė kaluares", konsideron Vukoviq.


(Pėr Intron - Presse H.B)
LAJME MORTORE

Vdiqen:
MUSA  J. GJEKA  (8O) Selitė- Anė tė Malit
IGBALLE GJEKA ( 48) Selitė- Anė tė Malit
ANGJE K.JANKOVIQ  (91)Krythė- Ulqin
SELATIN MUSTAFIQ (65)Zogaj- Ulqin

 
12.01.2002
PĖR NDĖRRIMIN E EMRAVE TĖ RRUGĖVE E SHESHEVE NĖ ULQIN

Ulqin, 12janar –Komisioni  shumėpartiak  i Kuvendit tė Komunės sė Ulqinit sot u dėrgoi pėrfundimet klubeve tė partive tė kėtushme parlamentare, shoqatave joqeveritare, inteelektualėve etj. pėr tė paraqitur propozime lidhur me ndėrrimin e merave tė rrugėve dhe tė shesheve, me qėllim tė ndryshimit tė emrave ekzistues  tė rrugėve dhe tė shesheve tė kėtij qyteti i banuar me shumicė absolute shqiptare. Kryetari I kėtij komisioni  Mehmet Bardhi (LD nė MZ) njoftoi se  komisioni emėrtimet e tashme i takojnė 5o-vjetorit tė kaluar moniste dhe nuk paraqesin frymėn e sotme demokratike.

 Sipas regjistrit tė  prezentuar, tė emėrtuara janė 35 rrugė, prej tė cilave vetėm tri kanė emrat tė shqiptarėve. Tė gjithė emrat ekzistues tė rrugėve nė Ulqin i pėrkasin njė ideologjie tė sistemit tė kaluar komunist dhe nuk janė nė harmoni me  proceset e reja demokratike. Propozimet duhet tė paraqiten deri mė 21 janar nė adresė tė Kuvendit tė Komunės  sė Ulqinit, thotė z.Bardhi, duke theksuar se propozimet duhet tė jetė tė arsyetuara me shkrim.(Intron)

SIGURIM MUJOR I PENSIONISTĖVE TĖ ULQINIT

Ulqin, l2 janar-Sejcili pensionist i Ulqinit mund tė sigurohet vullnetarisht  duke paguar sigurimin prej l,65 euro ose 3 marka nė muaj. Me kėto sigurime janė pėrfshirė rastet e ndryshme  tė fatkeqėsive familjare. Pensionistėt kanė tė drejtė tė sigurojnė edhe bashkėshorten apo bashkėshortin edhe nėse nuk ėshtė pensionist.

Kėto mundėsi i ka krijuar Shoqata e pensionistėve nėpėrmjet njė kontrate  qė ka lidhur me agjencinė e sigurimeve “Llovqen osiguranje”. Muajin e parė janė aderuar l2o veta,- thuhet nė komunikatėn pėr opinion.(Intron)
U NDALUA FESTIMI I VITIT TĖ RI ORTODOKS NĖ PODGORICĖ

Podgoricė, l2 janar- Tash disa ditė nė media edhe nė opinionin e Malit tė Zi zhvillohet polemika tė mėdha lidhur me pritjen e Vitit tė Ri ortodoks nė sheshin kryesor tė Podgoricės, tė paraalajmėruar pėr datėn l3 janar. Si organizatorė janė paraqitur dy subjekte, por jozyrtarisht thuhet se nė prapaskenė janė dy partitė rivale kryesor.

Me qėllim tė gjetjes sė kompromisit, kryetarja e parlamentit tė Malit tė Zi, Vesna Peroviq ka thirre nė njė mbledhje tė gjithė shefat e grupeve parlamentare pėr tė diskutuar festimin e Vitit tė Ri ortodoks (lexo: serb). Siē njoftohet, nuk ėshtė arritur asnjė Kompromis. Zėdhėnėsi i Partisė Demokratike tė Socialistėve nė pushtet, Igor Llukshiq ka deklaruar se pėrfaqėsuesit e kolaicionit «Pėr Jugosllavinė» kanė kėrkuar qė kremtimi i Vitit tė Ri ortodoks tė bėhet nėn patronatin e Kuvendit tė Malit tė Zi.

 Por, ky propozim nuk ėshtė praanuar sepse nuk ėshtė festė shtetėrore.

Ndėrkaq, mė vonė ka pasur njoftimi se Qendra e Sigurimit tė Podgoricės ka ndaluar ēdo lloj pritjeje tė Vitit tė Ri ortodoks edhe nė kėtė mėnyrė janė shlyer dilemat, sepse, analistėt  e rrethanave aktuale politike nė Mal tė Zi , kanė vlerėsuar se kremtimi i kėsaj feste nga dy subjekte kundėrshtare, mund tė sjellė incidente me pasoja tė paparashikueshme.(Intron)

SHPĖTUAN DORĖN E PRERĖ

Pogdoricė, l2 janar- Ekipi i mjekėve tė Qendrės Klinike tė Podgoricės, me nė krye Dr.Xhihat Pepiq  kryen njė operacion delikat me shumė sukses- shpėtuan dorėn e prerė me motosharrė njė pacineti.

Njė qytetar i lokalitetit Meline nga Boka e Kotorrit kishte prerė dorėn me motosharrė, kishte mbetur nė njė muskul e nė njė copė lėkurė.

  Pas ndihmės sė parė qė merr ne spitalin e Risanit, trasnferohet nė Qendrėn Klinike tė Podgoricės, ku ekipi i mjekėve, me nė krye Dr. Xhihat Pepiqin, pas njė operacioni qė zgjati plotė pesė orė, arriti tė ruajė dorėn e prerė. Ishte lehtė tė bėhej amputimi i dorės sė pacientit, por ne arritem t ia  shpėrtojmė dorėn e prerė dhe ky ėshtė rasti i parė nė Mal tė Zi, kanė thėnė mjekėt.(Intron)
BISEDAT PĖR ARDHMĖRIN E FEDERATĖS I



 

 

 

 


Shefi i politikės sė jashtme tė BE-sė Havier Solana ėshtė duke u bėrė thirrje autoriteteve serbe dhe malazeze tė takohen javėn e ardhshme, nė lidhje me tė ardhmen e federatės jugosllave.

 Ai kėrkon qė Presidenti jugosllav Vojisllav Koshtunica, Zėvendėskryeministri Miroljub Labus, Kryeministri serb Zoran Gjingjiq dhe Kryeministri malazez Filip Vujanoviq tė ulen sė bashku prej 16 deri mė 18 janar. Seanca do tė pasojė bisedimet pėrgjithėsisht tė pafrytshme nė nivel ekspertėsh, tė cilat pėrfunduan nė fillim tė kėsaj jave. Raportet e paraqitura prej ekipeve tė ekspertėve do tė shėrbejnė si bazė pėr diskutimet politike.


(Pėr Intron - Press H.B)
BISEDAT PĖR ARDHMĖRIN E FEDERATĖS II

Ekipet e ekspertėve tė Jugosllavisė, Serbisė dhe Malit tė Zi i pėrfunduan bisedat pėr rirregulimin e marrėdhėnieve tė dy republikave dhe i aprovuan raportet tė cilat nuk janė tė publike pėr opinionin.




Predrag Drecun vlerėson se mund tė

 ndodhė qė Bashkimi Evropian, duke e konstatuar mossuksesin e bisedave, vetė tė ofrojė zgjidhje e cila do tė ishte nė interes tė saj. Meqė Serbia dhe Mali i Zi synojnė nga Bashkimi Evropian, atėherė pėr tė dyjat palėt do tė ishte vėshtirė qė ta refuzojnė propozimin i cili gjithsesi do tė jetė i tillė qė tė mos provokojė ndarje tė re tė Jugosllavisė, tha Drecun.
(Pėr Intron - Press H.B )
11.01.2002

PĖRSE ULQINI NUK KA MARINĖ?

Ulqin,11 janar- Kjo pyetje parashtrohet kaherė, jo vetėm nė kėto dhjetė vjetėt e fundit, mirėpo pėrherė kjo iniciativė ka mbetur pa u konkretizuar. Kapedani i anijeve tė lundrimeve tejoqeanike, Nazif Shabani, pronar i barkės “Pirati” dhe njė numėr i konsiderueshėm i pronarėve tė barkave tė kėtushme njoftuan sot gazetarėt se  i kanė dėrguar njė apel Ministrisė sė Transportit dhe tė Detarisė dhe kryeministri malazias. Filip Vujanoviq me  kėrkesė, qė edhe nė Ulqin, mė nė fund tė ndėrtohet marina, pėrkatėsisht njė port i vogėl pėr strehimin e anijeve, barkave, sanallave dhe objekteve tė tjera lundruese.

Nė foto:Kacemja – marinė e ardhshme e Uqlinit?

 Ulqini ėshtė qyteti i vetėm i bregdetit tė Adriatikut, i cili nuk ka marinė edhe kjo mungesė e devalvon vlerat e tija tė pėrgjithshme turistike, na tha ndėr tė tjera kapedan Nazifi, duke na njoftuar se me kėtė iniciativė i ka informuar tė gjitha strukturat politike dhe tė pushtetit tė Ulqinit, por apelin ia kanė dėrguar edhe vetė kryeministrit malazias. Ėshtė e pakuptueshme, shtoi ai,q ė Ulqini tė mos e ketė marinėn. E kemi tė haratuar projektin edhe caktuar lokacionin se ku mund tė realizohej kjo ide. Gjiri i vogėl i Kacemės nėn Kala, i plotėson tė gjitha kushtet edhe kapacitetet. Nė tė vėrtetė, NP “Morsko Dobro” me seli nė Budvė ka premtuar se do tė sigurojė mjetet e duhura pėr tė realizuar kėtė projekt. Mirėpo, tash presim pėrgjigjen e pushtetit vendor tė Ulqinit lidhur me kushtet urbanistike. Nė Kaceme mund tė strehohen deri nė 5o barka. Ulqini ėshtė njeri ndėr qytetet mė tė vjetra nė bregdetin e Adriatikut, e po ashtu me traditėn mė tė vjetėr detare, e kėtu duhen zėnė nė gojė piratėt. Pėr fat tė keq, kjo traditė po humbet gjithnjė e mė shumė, edhe pse pronarėt e shumtė tė barkave dhe sanallave, tė ardhurat e vetme ekzistenciale i realizojnė nga transportimi i udhėtarėve gjatė stinės turistike, nevoja ėshtė shumė e madhe pėr tė ndėrtuar marinėn nė Ulqin,-thuhet nė komunikatėn e barkėtarėve tė Ulqinit.(Intron) 

MJEDISET QĖ DUHET TĖ MBROHEN ME LIGJ

Ulqin, ll janar-Nė Mal tė Zi janė tė mbrojtura me ligj shumė bukuri natyrore. Liqeni i Shkodrės, pjesa e Malit tė Zi gėzon statusin e parkut nacional, por edhe  nė Shqipėri ėshtė inicuar qė, pjesa e tteritorit shqiptar e liqenit tė ketė kėtė tretman. Mirėpo, nė rajonin e Ulqinit janė disa mjedise tė kėtilla qė dallohen me bukuritė e tyre, siē ėshtė ujėdhesa Ada, liqeni i Shasit, lumi kufitar Buna, Plazhi i Madh. Specialistėt dhe OJQ tash disa kohė angazhohen pėr bashkimin e lumit Buna me Portomilenėn, por edhe rregullimin e liqenit tė Shasit, qė do tė ishte njė atraksion me vete nga lėmi turistik, por edhe si pėrkujdesje pėr tė mbrojtur njė ambient tė pastėrt tė kėtij rajoni.

 Py dyshim se pushteti vendor i Ulqinit duhet tė marrė nismėn i pari, duke themeluar njė shėrbim tė posaēėm tė mjedisit jetėsor. Vetėm nė kėtė mėnyrė do tė mund tė bėhej model i ruajtjes sė mjedisit jetėsor  dhe faktor i rėndėsishėm i zhvillimit tė turizmit dhe veprimtarive tė tjera qė lidhen ngusht nė favor tė progresit tė zhvillimit tė kėsaj popullate, mendojnė ekspertėt kėtu nė Ulqin.(Intron)
Rifillon raundi pėrfundimtar i bisedimeve mbi federatėn jugosllave


BEOGRAD, Jugosllavi -- 11,janar-


 

Raundi pėrfundimtar i bisedimeve mbi tė ardhmen e federatės Serbi-Mal i Zi rifilluan tė mėrkurėn (9 janar) nė Beograd.

 Ekipet e ekspertėve do tė pėrpiqen tė gjejnė pikėpamje tė pėrbashkėta nė marrėdhėniet ndėrmjet njėsive nė federatėn e tanishme dhe mundėsisht tė hapin rrugėn pėr diskutime tė mėtejshme. Presidenti i Malit tė Zi Milo Gjukanoviē ėshtė duke e minimizuar rėndėsinė e bisedimeve, duke thėnė se rezultati nuk do ta ndalojė Malin e Zi tė zhvillojė njė rėferendum pėr pavarėsinė. Ai gjithashtu tha se dyshon se Serbia do tė pranojė tė miratojė modelin Ēeki-Sllovaki tė federatės, siē sugjeron ai.
(Pėr Intron - press H.B)
Ēfarė mendoni ju pėr euron?








Qė nga 1 janari euro ėshtė bėrė monedhė zyrtare nė 12 shtete tė Bashkimit Evropian. Euro ėshtė monedhė zyrtare edhe nė Kosovė ndėrsa me tė kanė pasur rastin tė njihen tashmė edhe nė Kosovė dhe  Mal tė Zi etj. Autoritetet bankare nė Mal tė Zi dhe Kosovė thonė se janė tė kėnaqura me fillimin e pėrdorimit tė euros nė vend tė markės gjermane dhe kanė paralajmėruar qytetarėt qė tė mos e shohin ndėrrimin monetar si njė proces tė frikshėm, pasi gjithēka do tė jetė nėn kontroll.

 
Ēfarė mendoni ju pėr euron? Si mendoni se do tė ndikojė nė jetėn tuaj? Nėse jeni biznesmen, ēfarė ka ndryshuar nė praktikėn tuaj? Ēfarė shqetėsime keni lidhur me kursimet nė monedha tė tjera (marka gjermane, dhrahmi, lireta)? Po tė mund tė zgjidhni, do tė vendosnit pėr euro, dollarė, franga zvicerane apo ndonje valutė tjetėr?

Na shkruani nė Forumin ton ose nė    intron@cg.yu

(Pėr Intron - Presse H.B)
10.01.2002
Maqedoni: Nė pikėpyetje heqja e postoblloqeve





 

 




Shkup, lo janar-Nė pikėpyetje heqja e postoblloqeve dhe patrullat e pėrziera Ministri i brendshėm maqedonas, Lube Boshkovski, ka vėnė nė pikpyetje heqjen e postobolloqeve policore nė zonat e krizės dhe veprimtarinė e patrullave tė pėrziera shqiptaro-maqedonase.
Zyrtarė tė kėshillit qeveritar pėr menaxhimin e krizės thanė tė mėrkurėn se sė shpejti do tė fillojė heqja e postblloqeve pėr krijimin e kushteve tė mirėbesimit pėr patrullimin 24-orėsh tė patrullave etnikisht tė pėrziera policore. 
Postobllok policor

"Krahas tė gjitha kėrkesave tė deritashme nga marrėveshja-kornizė, tani papritmas shtrohen si problem postblloqet. Kur ta zgjidhim kėtė ēėshtje, publiku maqedonas duhet tė pyetet - ēka mė tej - mos vallė kanė dėshira tė tjera tė paplotėsuara," tha zoti Boshkovski.

 "Konsideroj se Ministria e Punėve tė Brendshme nuk do tė jetė institucion pėr plotėsim dėshirash, por ajo do tė kryejė detyrat e pėrcaktuara me kushtetutė," tha ai dhe shtoi se kthimi i patrullave etnikisht tė pėrziera policore nė pjesėn veriperendimore tė vendit nuk ishtė i efektshėm.
Kritika shqiptare

Partia pėr Prosperitet Demokratik ka kritikuar ceremoninė e gradimit tė mėrkurėn nė gradėn e gjeneralit tė nėntė oficerėve tė policisė maqedonase ku asistuan klerikė tė lartė tė Kishės Ortodoske, pėrfshirė Shejtėrinė e tij Stefan.

Kjo forcė politike shqiptare konsideron se nė kėtė mėnyrė preken ndjenjat fetare tė pjesėtarėve tė policisė tė cilėt u pėrkasin feve tė tjera.

PPD thotė se ky veprim bie ndesh me marrėveshjen kornizė tė Ohrit "synimi i sė cilės ėshtė krijimi i shoqėrisė demokratike, por edhe i policisė multietnike e multikonfesionale".

Nėnkryetari i Partisė Demokratike Shqiptare, Iljaz Halimi, ka akuzuar presidentin e vendit, Boris Trajkovski, se deri tani nuk ka propozuar anėtarė tė Kėshillit tė Sigurisė Kombėtare nga radhėt e shqiptarėve, konform marrėveshjes sė paqes.

(Pėr Intron - Presse H.B)

Arrestohet Bujar Qamili




 

 

 

 

 

 

 SHKODĖR,lo janar- -Kėngėtari i njohur i muzikės popullore Bujar Qamili  me automjetin e tij ka aksidentuar me pasojė vdekjen, njė banor 60-vjeēar tė qytetit tė Koplikut. Aksidenti automobilistik ndodhi dje rreth orės 17.30 kur kėngėtari Qamili ishte duke udhėtuar nė rrugėn nacionale nga Han i Hotit nė drejtim tė Shkodrės, 500 metra pa hyrė nė Koplik  ...

Pėr Intron - Presse H.B
Bisedimet serbo-malazeze pa marrėveshje

Beograd, lo janar-Ekipet e ekspertėve nga Mali i Zi dhe Serbia, tė cilėt zhvilluan tė mėrkurėn bisedime nė Beograd pėr tė ardhmen e federatės jugosllave nuk arritėn marrėveshje pėr ēėshtjet ligjore dhe kushtetuese.
Pas takimit u aprovuan dy raporte, dhe u tha se palėt nuk kishin mundur tė dilnin me njė dokument tė pėrbashkėt pėr shkak tė dallimeve qė kishin.

Ministri i jashtėm malazez, Branko Llukovac dhe kėshilltari i presidentit jugosllav Koshtunica,

 Sllobodan Samarxhiē, thanė se raportet nuk do tė bėhen publike, ndonėse politikanėt e tė dyja republikave do tė njihen me pėrmbajtjen e tyre, pasi ato do tė shėrbejne si bazė pėr bisedimet e ardhshme ku do tė jetė i pranishėm edhe shefi i Bashkimit Europian pėr politikėn e jashtme dhe sigurinė, Havier Solana.Pėr Intron - Presse H.B
PROPOZIME PĖR NDĖRRIMIN E EMRAVE TĖ RRUGĖVE

Ulqin, lo janar-Nė fund tė muajit tė kaluar Komisioni parlamentar pėr emrimin e rrugėeve dhe tė shesheve  tė Komunės sė Ulqinit, i pėrbėrė nga tė gjitha partitė qė marrin pjesė nė parlamentin vendor, mbėshteten vendimin pėr inicimin e ndėrrimit tė emėrtimit tė rrugėve dhe shesheve, meqė kėto ekzistueset nuk janė nė frymėn e rrjedhave demokratrike. Nė kėtė kontekst, siē na njoftoi sot kryetari i kėtij komisioni, Mehmet Bardhi, priten propozime konkrete nga tė gjitha subjektet politike, shoqatat joqeveritare, intelektualėt etj.

 Disa propozime janė paraqitur tash disa vite edhe i janė deponuar pushtetit vendor, mirėpo kanė mbetur vetėm si propozime pa u realizuar asnjeri prej tyre. Duke qenė se qyteti i Ulqinit ėshtė i banuar me mbi 8o pėr qind me popullsi shqiptare autoktone, ka shumė arsye qė kjo strukturė tė reflektohet edhe emertimet e rrugėve dhe shesheve nga kultura dhe historia e kėsaj popullate, sepse tash pėr tash vetėm dy-tri rrugė janė tė pagėzuara me emrat e  shqiptarėve tė bėrė qė nė kohėn e sistemit njėpartiak. (Intron)
PA ASNJĖ AKTIVITET

Ulqin, lo janar-Vėrtet se e njajta gjendje zhvillohet edhe nė republikė, nė komunėn e Ulqinit qė nga l janari e deri mė tash nuk ėshtė duke u zhvilluar asnjė ngjarje, politike, kulturore apo sportive. Vėrtet se kanė qenė festat para dhe pas Vitit tė Ri, por sikur i ka mbuluar amullia, pastaj reduktimet e energjisė elektrike etj. Qytetarėt qė shkojnė pėr tė kryer ndonjė shėrbim nė zyrat e administratės lokale,

duhet tė nxitojnė herėt nė mėngjes pėr tė takuar nėpunėsit, sepse mė vonė vėshtirė se mund te gjendet ndonjeri prej tyre. Ėshtė edhe dukuria tjetėr, pėr shkak tė ardhurave tė ulėta dhe jo tė rregullta jozyrtaraisht mėsojmė se nėpunės tė caktuar marrin pushim pa pagesė, angazhohen nėpėr firma private ku realizojnė paga mė tė larta dhe mė tė sigurta.(Intron)

EKSPOZITĖ E RUDI GOGĖS

Ulqin, lo janar- Piktori i njohur  akademik nga Ulqini, Rudi Goga ėshtė duke pėrgatitur njė ekspozitė me grafika.Ajo do tė hapet nė lokalet e Bibliotekės sė qytetit nė gjysmėn e dytė tė kėtij muaji.Kjo do tė jetė ekspozita e parė e artit figurativ e ndonjė piktori vendės qė nga vera e kėndej.
 

 Goga,me opusin e tij krijues, nuk ėshtė prezentuar vetėm nė Ulqin, por edhe nė qendra tė ndryshme tė Malit tė Zi,Shqipėrisė, Kosovės,por edhe nė Gjermani edhe ēdokund arti i tij figurativ ka zgjuar interesimin e publikut.Ndėr tė tjera, ai ėshtė edhe laureat i Ēmimit kombėtar «Onufri».(Intron)

POLITIKANĖT MALAZEZ ANKOHEN SE NUK JANĖ TĖ PAGUAR MIRĖ

Podgoricė, 10 janar-Politikanėt malazez konsiderojnė se nuk janė tė shpėrblyer mjaft pėr punėn e vet dhe pėr kėtė arsye e meritojnė kompensimin shumė mė tė madh material.
Fitimet e deputetėve janė rreth 700 marka, kurse paga e nėnkryetarit tė Qeverisė malazeze ėshtė afro 630 marka. Deputetėt e parlamentit malazez kanė tė drejtė tė zgjedhin a e duan pagėn e deputetit nga Kuvendi ose fitimin ta marrin nė ndėrmarrjet nė tė cilat punojnė.
Kėtė tė drejtė e ka shfrytėzuar edhe deputeti i Partisė Demokratike tė Socialistėve nė pushtet Vojin Gjukanoviq, i cili, si kryetar i Kėshillit Administrativ tė Kombinatit tė Aluminit nė Podgoricė e merr pagėn 2.100 marka.

  Gjukanoviq ka deklaruar qė, pėrveē pagės nga KAP i merr edhe 300 marka si anėtar i Kėshillit Administrativ tė Elektroekonomisė sė Malit tė Zi. Udhėheqėsi i Partisė Socialiste tė Popullit, Predrag Bulatoviq deklaroi qė tė ardhurat e tij tė pėrgjithshme, si deputet i parlamentit malazez dhe federal, janė rreth 900 marka.
Deputeti i Bashkimit Demokratik tė Shqiptarėve, Ferhat Dinosha deklaroi se jeton nga paga e deputetit dhe donacioneve tė 8220; tė dy vėllezėrve nga Amerika dhe disa vėllezėrve tė tjerė
(pėr intron h.b)

Rugova nuk fiton as nė raundin e tretė


Prishtinė, 10 janar-Rugova nuk ka mundur tė sigurojė mbėshtetje pėr t'u zgjedhur president nė raundin e dytė

Kandidati i vetėm pėr president tė Kosovės, Ibrahim Rugova, nuk arriti tė fitojė numėr tė mjaftueshėm tė votave pėr t'u zgjedhur nė kėtė post as nė votimin e tretė nė parlament.
Nė raundin e tretė tė votimit kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK) dhe kandidati i vetėm, Rugova, mundi tė fitojė vetėm 51 vota, njė mė shumė se votimi nė raundin e dytė.
Nė raundin e parė mė 13 dhjetor zoti Rugova, mori vetėm 49 vota nga parlamenti 120 vendėsh.
Sipas kornizės kushtetuese tė Kosovės, nė votimin e tretė kandidatit i mjaftonte vetėm njė shumicė e thjeshtė prej 50 pėrqind plus njė, pra 61 vota.
LDK-ja, qė ka 47 vende nė parlament, nuk ka mundur tė arrijė marrėveshje me partitė e tjera shqiptare pėr tė arritur njė shumicė tė duhur.
Analistė nė Kosovė thonė se nėse nuk arrihet njė marrėveshje midis partive kryesore shqiptare, e vetmja mundėsi ėshtė qė Lidhja Demokratike e Kosovės (LDK), partia mė e madhe nė parlament, tė kėrkojė pėrkrahjen e deputetėve serbė dhe pakicave tė tjera pėr tė zgjedhur presidentin.
Pėrfaqėsuesi i Partisė Demokratike tė Kosovės (PDK), partia e dytė mė e madhe nė kuvend, Fatmir Limaj, i tha BBC-sė se "nėse presidenti zgjidhet me votat e pakicės serbe, atėherė kjo do tė jetė goditja mė e rėndė pėr procesin e pavarėsimit tė Kosovės".

Takime pa sukses
Nuk mendojmė se LDK-ja duhet tė udhėheqė nė tri pėrgjegjėsitė e para sikurse kryetarin e Kosovės, kryeministrin dhe kryetarin e parlamentit.

  Kreu i AAK-sė,
Ramush Haradinaj
Deri tani nuk ka pasur bisedime tė rėndėsishme midis lojtarėve kryesorė politikė nė Kosovė.
Tė vetmet aktivitete tė zhvilluara nė kėtė kohė kanė qenė disa takime konsultative tė kryetarit tė kuvendit, Nexhat Daci, me grupet parlamentare dhe njė takim i pėrbashkėt i udhėheqėsve politikė tė Kosovės, i organizuar nga zyrtarėt amerikanė dhe britanikė nė Prishtinė.
Duke folur pas takimeve me pėrfaqėsues perėndimorė nė Prishtinė, kryetari i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės (AAK), Ramush Haradinaj, i tha BBC-sė se ende nuk ka ndonjė kompromis, por shtoi se ekziston ende shpresa pėr mundėsinė e arritjes sė njė zgjidhjeje.
"Mendojmė se tė enjten vėshtirė se do tė kemi njė rezultat tė mirė tė seancės," tha zoti Haradinaj.

 "Nuk mendojmė se LDK-ja duhet tė udhėheqė nė tri pėrgjegjėsitė kryesore, kryetarin e Kosovės, kryeministrin dhe kryetarin e parlamentit," tha ai.
PDK e gatshme
Nuk kemi pasur marrėveshje me ata qė e mbajnė ēelėsin e procesit.
Nėnkryetari i PDK-sė,
Hajredin Kuēi
Nėnkryetari iPDK-sė, Hajredin Kuqi, i tha BBC-sė se kjo parti ėshtė e gatshme pėr bisedime me LDK-nė.
"Deri mė tani nuk kemi pasur negociata me ata qė duhet pasur, nuk kemi pasur as marrėveshje me ata qė e mbajnė ēelėsin e procesit," tha ai.
"Nėse ata shkojnė me qėndrim tė njėjtė, edhe ne do tė shkojmė me qėndrimin e njėjtė dhe tė enjten, fatkeqėsisht, mund tė pėrsėritet mbledhja e 13 dhjetorit," tha zoti Kuqi, duke ju referuar raundit tė parė tė pasuksesshėm tė votimit.

Thirrje pėr kompromis
Mbledhja e kuvendit tė enjten duhet tė shėnojė njė hap tė ri nė procesin e vendosjes sė njė vetqeverisjeje thelbėsore dhe tė mirėfilltė pėr Kosovėn.


  Zėvendėskreu i UNMIK-ut,
Ēarls Brajshou
Autoritetet ndėrkombėtare kanė shtuar pėrpjekjet pėr tė ndihmuar nė arritjen e njė kompromisi ndėrmjet forcave politike nė Kosovė nė ndėrtimin e institucioneve tė vetėqeverisjes.
Zyrtarė tė misionit tė OKB-sė nė Kosovė (UNMIK) dhe pėrfaqėsues tė zyrave tė huaja nė Prishtinė, u kanė bėrė thirrje pėrfaqėsuesve politikė qė tė bien dakord pėr zgjedhjen e presidentit dhe, rrjedhimisht, edhe tė institucioneve tė tjera. Ata thonė se kapėrcimi i kėsaj pengese do tė ēonte pėrpara procesin e transferimit tė pushtetit nga UNMIK-u tek pėrfaqėsuesit vendas.
Shefi i pėrkohshėm i UNMIK-ut, Ēarls Brajshou, qė zėvendėson danezin Hans Hakerup, i cili dha dorėheqjen nga posti i kryeadministratorit tė Kosovės, tha nė njė deklaratė pėr publikun se mbledhja e kuvendit tė enjten "duhet tė shėnojė njė hap tė ri nė procesin e vendosjes sė njė vetėqeverisjeje thelbėsore dhe tė mirėfilltė pėr Kosovėn".
Duke cituar zotin Brajshou, zėdhėnėsja e UNMIK-ut, Sjuzėn Manuel, tha se administrata ndėrkombėtare mbetet e pėrkushtuar ndaj kėtij procesi dhe nėnvizoi se bashkėsia ndėrkombėtare ēmon pėrpjekjet e partive politike gjatė disa javėve tė shkuara pėr krijimin e njė qeverie tė koalicionit tė gjerė.
"UNMIK-u u bėn thirrje tė gjitha forcave politike nė Kosovė qė tė vazhdojnė dhe tė ēojnė pėrpara kėto pėrpjekje qė do tė dėshmonin para bashkėsisė ndėrkombėtare pėrkushtimin e tyre ndaj proceseve demokratike dhe gatishmėrinė pėr tė marrė pėrgjegjėsinė e qeverisjes," tha zonja Manuel.
Shefi i misionit amerikan nė Prishtinė, Xhon Menzis, tha se "kosovarėt nga tė gjitha bashkėsitė etnike nuk u larguan nga vendvotimet kur iu dha rasti tė votojnė vitin e kaluar".
"Shtetet e Bashkuara tani presin qė pėrfaqėsuesit e tyre tė zgjedhur tė mos largohen nga kuvendi, por tė veprojnė nė mėnyrė demokratike dhe tė hedhin votėn nė garėn pėr kryetar," tha ai duke shtuar se SHBA do tė pėrkrahin kryetarin e zgjedhur, kushdo qė tė jetė ai(pėr intron h.b)

NĖ MALĖSI JANĖ KONVERTUAR 2OO MIJĖ EURO

Tuz, lo janar-Nė sportelet e Bankės sė Podgoricės nė Tuz deri mė tash janė konvertuar rreth 2oo mijė euro.Zyrtarėt e kėsaj banke thonė se te banorėt e Malėsisė po mbretėron njė interesim i madh pėr valutėn e re.

 Malėsorėt, ndėrrojnė shuma tė mėdha tė parave ,por po paraqitet kėrkesė e madhe pėr apoenat prej loo eurosh.Nė tė shumtėn e rasteve, malėsorėt kėmbejnė shumėn mė tė lartė, atė prej lo mijė markash.(Intron)

Apel i Redaksisė tė revistės "ZANA" tė "Art Clubit" Ulqin

ulqin, lo janar-Revista ZANA ka filluar tė botohet nė shtator tė vitit 1999.
"ZANA" ėshtė revistė pėr fėmijė e tė rinj me karakter arsimor dhe edukativ. Kjo letersi boton letėrsi tė mirfilltė nacionale nga tė gjitha trevat shqiptare, por edhe histori, art muzikor figurativkombėtar qė mungon nė librat shkollore.
Me "Zanėn" bashkėpunojnė nxėnėsit e shkollave shqipe nė Mal tė Zi. Qėllimi ynė ėshtė t'i ndihmojmė edhe t'i edukojmė. "Zana" arrin nė duar tė nxėnėsve nė tė gjita shkollat me mėsim nė gjuhėn shqipe nga Ulqini, Kraja, Mallėsia e deri nė Plavė.
 

 

  Revista "Zana" po pėrballet me shumė probleme financiare ngase botimi i njė numri kushton 1200DEM. Redaksia "Zana" apelon dhe kėrkon mbėshtetje financiare. Planifikojmė qė gjatė vitit 2002 tė botojmė 6 numra.
Nėse keni mundėsi ta ndihmoni "Zanėn" ne marrim obligim tė botojmė revistėn, t'ju dėrgojmė ekzemplarėt, por edhe t'ju falendrojmė.
Me respekt pėr Ju:
Redaksia "Zana"
kryeredaktori:
Asllan Bisha, shkrimtar
tel/fax: +381 85 82 520
e-mail: gbisha@cg.yu
cell: +381 67 314 016 (pėr intron h.b)

Lajme nga Zhvicra: Disa tė dhėna nga Zvicra pėr azil kėrkues.

Une jetoj nė Zvicėr qe prej 23 vjetėsh dhe kam kaluar pak a shumė nepėr tė gjitha "fazat" e integrimit. Pėr mua problemi kryesor qė kanė emigrantet nė Zvicėr ėshtė qė Zvicra nuk i mban pėrgjithmonė. Refugjatėt trajtohen nė Zvicer mė mirė se ne tė gjithė shtetet e tjera duke pėrfshire edhe USA. Kjo pėr faktin qė nė radhė tė parė Zvicra ėshtė e pasur, por edhe sepse Zvicerianėt janė "perfeksionist" nė cdo aktivitet tė tyre.
Pėr refugjiatėt kjo situatė bėhet e padurueshme. Nga njera je ne "parajse",  nga ana tjetėr tė thon qė se shpejti ti duhet tė largohesh.  Pėr atė pjesė tė vogel qė arrin tė qendroje falė disa lejeve humanitare ose martesave me Zvicerian integrimi nuk paraqet shumė vėshtiresi pėr mendimin tim sepse ato e kane bėrė  hapin e parė. Pėrsa i perket Shqiptareve unė  nuk shoh ndryshime tė "jashtzakonshme" nė mentalitetin e tyre nė krahasim me Zvicerianet.  Shqiptaret qė njoh unė jane njerėz qė i janė pėrshtatur shumė mire shoqerisė Zviceriane.
Paragjykimet mbi tė huajt natyrisht qė existojnė por nuk janė shumė tė forta. Zvicra ka afersisht 20 % banore te huaj dhe deri tani bashkejetesa ka qene shume e sukseshme "ne krahasim me vendet e tjera".

Dicka pikante:

Njė nga perfaqesuesit mė radikale tė partisė sė
djathtė SVP (Ulrich Schluer) ka njė vajzė qė ėshtė martuar me nje Shqiptar nga Kosova. 

 

  Ai ka nje qėndrim gati ekstrem nė politikėn qė Zvicra duhet tė zbatoje ndaj tė huajve qė nxjerrin probleme dhe pyetjeve tė gazetareve nė lidhje me dhėndrin e tij Kosovar iu pergjigj fare thjesht. "Une nuk kam pasur asnjehere probleme me te". Duhet thėnė qe nė Zvicėr kemi tė bėjmė me 4 kultura dhe gjuhė tė ndryshme, dhe kushti e parimi numėr njė i shoqėrisė Zviceriane ėshtė KOMPROMISI. Nė kėtė pikė pėr mendimin tim qendron ndryshimi me i rėndėsishėm midis Zvicerianėve dhe tė huajve "veēanėrisht Shqiptarėve".
Ėshtė e vėshtirė pėr tė huajt tė pranojnė dhe tė kuptojnė kompromisin.
Nė fakt historia e shtetit Helvet ėshtė njė histori Kompromisi.
Nga viti 1290 (nuk jam i sigurtė) ėshtė bere betimi i tre kantoneve tė para pėr tė krijuar njė lloj federate, dhe mė vonė nė kėtė bashkim jane futur edhe kantonet tė tjera. Pėr ēdo kanton qė hynte nė Konfederatė  ka pasur natyrisht humbje (sovranitet etj,,,)  dhe pėrfitime.
Pėr sa i pėrket pasurimit reciprok Vendas-Tė ardhur nė pėrgjithėsi, unė mendoj qė kjo ėshtė e vėrtetė deri nė njė fare mase. Ajo qė pėr mua ėshtė realitet dhe fakt ėshtė qė kultura dhe vlerat Evropiano-Perendimore janė nė lulėzim nė Evropė dhe po bėhėn njė "normė"  dalėngadalė nė tė gjithė botėn.
Pėr Intron-Press korespodenti i juaj nga zvicra H.B

09.01.2002
GREVA EDHE NĖ  SHKOLLAT E ULQINIT,POR JO NĖ TĖ GJITHA

Ulqin, 9 janar-Nė shkollat e Ulqinit greva e sotme nė nivel tė  arsimit nė Mal tė Zi, ėshtė zhvilluar nė mėnyra  tė ndryshme, shenjė tė pakėnaqėsisė me tė ardhura tė ulėta personale edhe pėr mospagimin e kompensimeve tė udhėtimit e tė ushqimit shoqėror qė arrin rre 4o marka nė muaj. Sindikata e arsimit tė Malit tė Zi qė nė dhjetorin e kaluar ka paralajmėruar se nėse nuk plotėsohen kėto kėrkesa nxėnėsve nuk do t u  mbyllen notat e gjysmėvjetorit tė parė. Kėrkohet po ashtu  ngritja e tė ardhurave personale 3o pėr qind. Nė shkollat e Ulqinit nuk pati ndonjė jehonė tė theksuar edhe u shfaq nė  mėnyra  tė ndryshme. Kėshtu, nė Qendrėn shkollore puna ėshtė zhvilluar normalisht. Zyrtarėt e kėtij institucioni kanė deklaruar se  sindikata e pavarur e saj ka mbajtur  mbledhje, por nuk ka arritur tė vendosė pėr tė organizuar grevė.

 Kėshtu ka ndodhur edhe nė  Shkollėn fillore “Mareshali Tito”, si shkollė mė e madhe nė qytet, edhe ėshtė nė afėrsi tė Qendrės sė shkollės sė mesme. As kėtu nuk  ka pasur ndonjė veprimtari tė  organizimit tė kėtillė. Edhe kėtu  sindikata e pavarur nuk ka arritur tė tubojė kuorumin pėr tė marrė ndonjė qėndrim tė prerė lidhur me kėtė manifestim tė punonjėsve tė arsimit mbarėrepublikan.

Mirėpo,  drejtori i Shkollės fillore “Bedri Elezaga” tė Anės sė Malit, Nail Draga informoi se shkolla qė ai drejton qė nga data 3 tė kėtij muaji ėshtė nė grevė. Po ashtu edhe Shkolla fillore nė Shtoj e ka pėrkrahur grevėn. Edhe nė Ēerdhen e fėmijėve nė Ulqin ka pasur grevė.(Intron)

NĖ 14O SHTĖPITĖ  E  HOTIT  U INSTALUAN TELEFONAT

Ulqin, 9 janar-Trevat e malore tė Malėsisė, komuna e Podgoricės, u instaluan telefonat nė 14o familje. Realizimin e kėtij projekti e kanė bėrė vetė banorėt, tė ndihmuar nga bashhkėvendėsit e  e nė SHBA, por ka ndihumar edhe komuna e qeveria e Malit tė Zi. Siē thotė kryetarit tė BL tė Hotit, Vasel Dushaj, nė katundin Prekaj ėshtė ndėrtuar trafastacioni dhe asflatuar rruga qė lidh katundin Spi dhe Skorraq.

Sivjet, thotė Dushaj, planifikojmė edhe realizimin e projekteve tė tjera ambicioze siē ėshtė ndėrtimi i ujėsjellėsit dhe asfaltimi i rrugėve lokale deri nė katundin Arzė e Bardhaj, si dhe rikonstruktimin e urės mbi lumin Urrjelė. Banorėt e Hotit  kanė nevojė tė madhe pėr vendosjen e njė linje tė autobusit pėr t u lidhur me qytet, e sidomos Tuzin.(Intron)

KEQPĖRDORIMI I FESĖ

Ulqin, 9 janar-Lidhur me incidentin qė ka ndodhur dy ditė mė parė nė qytetin e Beranės, pjesa veriore e Malit tė Zi, ku mbėshtetėsit e Kishės Ortodokse Serbe kanė sulmuar ata tė Kishės Autoqefale Malazeze edhe policinė, ka reaguar kryetari i Komitetit Malazias tė Helsinkit, Sllobodan Franoviq duke thėnė se ky rast ėshtė shkelje flagraaante e tė drejtave tė njeriut. Ai ka thėnė se ka pėrgjegjėsi edhe qeveria e Malit tė Zi, sepse, sipas tij, tash disa vjet kur kemi tė bėjmė me  besimin, vepron nė kundėrshti me Kushtetutėn republikane.

 Franoviq ka kritikuar po ashtu qeverisjen lokale tė Beranės meqė kėtu nuk kemi tė bėjmė me besimtarė, por keqpėrdorim tė fesė. Ai ka shtruar nevojėn e zhvillimit tė dialogut edhe mbėshtetja nė traditė, siē ėshtė rasti i Tivarit, ku besimtarėt ortodoksė dhe ata katolikė kanė ndėrtuar bashkėrisht qė nė shekullin e XV, kishėn e pėrbashkėt, ka thėnė kryetarii KMH. (Intron) 

Lajme nga Zhvicra: Fondi Zėri i Atdheut ndanė ndihma pėr familjet e dėshmorėve tė UĒPMB-sė

08.janar: Prej datės  31.10 deri mė 05.11.2001 njė delegacion i antarėve tė kryesisė sė fondit Zėri i Atdheut  nga Zvicra, qėndroi nė vendlindje pėr t`i vizituar familjet e dėshmorėve tė rėnė nė Luginėn e Preshevės gjat luftės sė UĒPMB-sė.
Njiherit delegacioni pėrpos vizitave nėpėr familje, atyre u ndanė edhe  ndihma materjale nga mjetet qė me mbarimin e luftės dhe demobilizimin e UĒPMB-sė kishin mbetur nė arkėn e fondit.Delegacioni ua ndau tė 27 familjeve tė dėshmorėve nga 3.000 Sfr. (tremijė franga zvicėrane) ndihmė pėr dimėr,

  qė sado pakė familjeve dhe fėmijėve tė dėshmorėve tu a lehtėsoj dhimbjen pėr mė tė dashurit e tyre, gjithashtu edhe tre invalidėve tė shkallės sė rėndė ua ndanė nga 3.000 Sfr. Dhe pėr njė familje  tė njė ushtari tė UĒPMB-sė i cili pas mbarimit tė luftės humbi jeten tragjikisht, atė e ndihmoi me 2.000 Sfr.
Delegacioni gjithashtu vizitoi edhe SHP tė TMK-sė me ē`rast dhuroi njė ndihmė prej 20.000 DM.
Nga kryesia e fondit Zėri i Atdheut Zvicėr
Pėr kryesinė Selajdin Shefkiu.(pėr intron H.B)

 Nenshkruhet Marreveshja e Bashkepunimit me Zvicren

09.janar Zürich - Tiranė: Ne daten 20 Shkurt 2001, ne Ministrine e Bashkepunimit Ekonomik dhe Tregtise u nenshkrua Marreveshja midis Qeverise se Konferederates Zvicerane dhe Qeverise se Republikes se Shqiperise ne "Bashkepunimin Teknik, Financiar dhe Asistencen Humanitare". Marreveshja u nenshkrua nga Ministrja e Bashkepunimit Ekonomik dhe Tregtise zj. Ermelinda Meksi ndersa nga pala zvicerane nga Ambasadori Walter Fust, Drejtor i Pergjithshem i Drejtorise se Zhvillimit dhe Bashkepunimit te Departamentit Federal te Puneve te Jashtme te Zvicres.

Bashkepunimi mes dy vendeve perfshin asistencen teknike, financiare dhe ndihmen humanitare dhe emergjente. Asistenca teknike qe Zvicra do tė 8217; i jape Shqiperise synon promovimin e tregtise dhe investimeve, zhvillim te sektorit privat ne ekonomi, mbeshtetje te trazicionit ne sektorin social etj. Asistenca financiare do te jepet grant(falas) per infrastrukturen prioritare dhe projektet e rehabilitimit ku rendesi e vecante do tė 8217; i kushtohet projekteve te sektorit energjitik, social, komunikativ, transportit publik dhe ambientit. Ndihma humanitare do te jete ne formen e grantit per nevoja urgjente te popullates.

Gjate viteve te fundit eshte rritur ndjeshem kontributi i Zvicres ne vendin tone. Nese per periudhen 1992-1998 ndihma teknike per vendin tone kapte shifren 10,5 milione SFR per periudhen 1999-2003 jane parashikuar afersisht 20 milione SFR, pa perfshire angazhimin e Zvicres ne krizen e Kosoves. Ndihma financiare nga Zvicra kap vleren e 52 milione SFR per 1992-2003. Gjithashtu, me Konfederaten Zvicerane eshte nenshkruar Marreveshja per bashkefinancimin e programit per rregullimin strukturore (ne kuadrin e se ciles Zvicra do te kontribuoje me 5 milione franga zvicerane) Zvicra financon Mbeshtetjen Teknike per sistemin e Menaxhimit te Informacionit per Fondin e Financimit Rural me nje grant prej 893,000 CHF.
Gjithashtu, Zvicra financon me grant ne shumen 1,220,000 CHF asistencen teknike per Njesine e Trainimit dhe Zhvillimit e cla do te perdoret per te mbeshtetur arritjen e objektivave te komponentit te sistemit te Shoqatave te Kredive dhe Kursimeve.

Vellimi mesatar i eksporteve shqiptare ne Zvicer per nje vit arrin ne 3000, $, ndersa vellimi i importeve arrin ne 23 970 $.
Sektoret kryesore qe kane perfituar nga ndihma zvicerane jane: energjia, telekomunikacioni, shendetesia, bujqesia, arsimi.
Qeveria zvicerane eshte bashkefinancuese me ane te granteve ne nje sere projektesh qe zbatohen ne vendin tone. Marreveshjet e drejteperdrejta lidhen kryesish me KESH-in dhe kane te bejne me zvogelimin e humbjeve ne rrjet, kaskaden e Lumit Drin si dhe me transmetimin dhe shperndarjen e energjise elektrike.

Qeveria Zvicerane ka kontribuar ne kuadrin e projektit te zhvillimit te telekomunikacioneve i koordinuar me BERZH, per ndertimin e centralit tranzit kombetar/nderkombetar (tip EWSD), vlera 1,5 milione FrS.
Projekti per zgjerimin e rrjetit kabllor te Tiranes (nepermjet firmave Cartaold Cable) me vlefte prej rreth 10 milione FrS.

Projekti "Rehabilitimi i hidrocentraleve", konkretisht ne Hidrocentralin e Fierzes, me vlefte 10,5 milione. Kjo pakete perfshin jesen mekanike te Hidrocentralit te Fierzes, pajisjet e te cilit jane kontraktuar me firmen zvicerane "SULZER".
Nje tjeter projekt qe financohet nga Zvicra ne shumen 13 milione SFR eshte "Projekti per prodhim-transmetimin" ne n/stacionin 220 KW ne Durres dhe asistencen teknike per kete projek.

  Ky projekt do te permiresoje ne menyre te konsiderueshme sistemin elektrik te kesaj zone. Do te plotesoje ne sasi dhe cilesi kerkesat per energji elektrike te popullates dhe zhvillimin industrial te zones.
"Projekti i ri per Zvogelimin e humbjeve joteknike" ne sistemin elektroenergjetik te vendit. Vlefta rreth 4.05 milione FrS. Krijimi i sistemit GIS/DBMS Remote Sensing per menaxhimin e burimeve natyrore ne Shqiperi. Vlefta prej 3 milione FrS.
Ne fushen e bujqesise, ka nje marreveshja per bashkefinancimin e projektit te Pyjeve dhe Kullotave me shumen 500 mije USD per zhvillimin e pyjeve komunale.Marreveshja per projektin e Zhvillimit te Zonave Malore ne Puke. Zbatimi i ketij projekti ishte nderprere ne vitin 1997. Projekti tani ka rifilluar me ardhjen e 20 ton fare patateje per fermeret e rrethit te Pukes (dhurate e Qeverise Zvicerane) Kjo dhurate kap vleften e 7 mije franga Zvicerane. Gjithashtu ne kuader te marreveshjes qe sot u nenshkrua do te financoje 370.000 CHF ose 350.000 USD per projektin Perkrahja e bujqesise ne rrethin e Pukes, i cili synon rritjen e prodhimit bujqesor dhe orjentimin drejt marketingut te ketyre produkteve ne tregjet me te mundeshme potenciale te rajonit.
Po ne kete kuader nje tregues pozitiv eshte dhe kontributi financiar prej 10,4 Milion DM per projektin :Furnizimi me Uje te Pogradecit. Ne fushen e shendetesise ka dy projekte, Spitali i Lezhes dhe spitali Distrofik i Tiranes.
Gjithashtu vazhdojne te zbatohen projektet ne fushen e shendetesise, te cilat jane :Spitali Universitar i Tiranes, Spitali i Lezhes, Spitali i Shkodres, Instituti i Shendetit Publik, Shoqata ndihme per femijet. Keto projekte kapin vleren e 7.3 milione SFR.
Ne fushen e arsimit te mesem ne kuadrin e bashkepunimit midis Qeverise se Republikes se Shqiperise dhe Qeverise Zvicerane ne fushen e arsimit profeisonal, vazhdon me sukses faza e dyte e projektit ne Shkollen Profesionale "Beqir Cela" ne Shkozet, Durres, e cila perfshin periudhen Korrik 1998-2001.
Ne kuader te Paktit te Stabilitetit, meqenese Qeveria e Zvicres ka shprehur gadishmerine e saj ne bashkefinancimin e projekteve ne fushn e permiresimit te infrastruktures, nxitjes se tregtise, permiresimit te kushteve beze per investimet ne sektorin privat, promovimit dhe zhvillimit te metejshem te SME-ve, Koordinatorja kombetare per Paktin e Stabilitetit i ka paraqitur propozimet e saj pales zvicerane, si me poshte: Per tryezen e Pare, si per nje "Radio Nderkombetare", "Rregullimi i medias, trupat vetrregullatore te medias" dhe "Qender Trajnimi per Gazetaret". Ne kuader te Tryezes se Dyte, Ekonomike mbeshtetja nga Zvicra synohet ne mbeshtetjen e Agjencive Rajonale te Zhvillimit per zhvillimin e ndermarrjeve te vogla e te mesme, linjen e interkoneksionit Elbasan-Podgorice dhe linjen e interkoneksionit Burrel-Vrutok. Persa i perket Tryezes se trete, nje kontribut konkret Zvicra mund te jape per projektin "Skaterimi i armeve te vogla e te lehta", trajnimin dhe integrimin ne jeten civile te ushtarakeve qe dalin ne lirim nga reforma etj.
Ne axhenden e vizites se z. Fust ne viziten ne Shqiperi jane perfshire: vizita ne projektine riintegrimit shkollor per te rinjte multietnik, ne Elbasan, vizite ne shkollen "Durres Vocational School" , inagurimi i shkolles "Gjergj Kastrioti" ne Durres, etj. Neser z. Fultz do te vizitoje Lezhen, ku Caritas ka nje projekt per zhvillimin e shendetit.
Zedhenesi i shtypit (pėr intron H.B)

08.01.2002
PĖRSERI NUK FUNKSIONOJNĖ SHUMĖ TELEFONA NĖ ULQIN

Ulqin, 8 janar-Pėrseri vazhdojnė tė  tė jenė tė blokuara  lidhjet telefonike nė njė pjesė tė madhe tė Ulqinit. Janė plotėsisht jashtė funksionimit lidhjet nė  lagjen tė qytetit, konkretisht atė tė Kodrave, mbi 7o numra. Defektet shtrihen edhe nė fshatra tė cilat telefonat fillojnė me numrat 52. Nga burimet jozyrtare mėsohet se shkak i kėtyre defekteve janė kabllotė e vjetruara, por siē duket edhe festat  e Vitit tė Ri dhe tė gjitha kremtet qė kanė pasuar qė po zgjasin tash dhjetė ditė.

Qytetarėt mė kot kėrkojnė intervenime nė PTT tė Ulqinit, sepse nuk kanė kujt t i drejtohen meqė tė gjithė punonjėsit e teknikės thuhet se ndodhen nė pushime.
 
 

 Mirėpo, tė gjithė tė punėsuarit e kėtij sektori nuk janė tė pėrkatėsisė fetare qė i kremtojnė festat ortodokse.Parballė PTT, organet gjyqėsore punojnė. Defektet e tashme nė rrjetin telefonik, siē duket, nuk do tė evitoehn deri nė fund tė kėsaj jave. Mirėpo, pėrse ndodhin kėto ērregullime tė  lidhjeve telefonike nė Ulqin? Nuk ėshtė nė pyetje njė lagje, por mbi 7o pėr qind e telefonave fiks. Banorėt e Ulqinit, megjithatė, konsiderohen si abonuesit mė tė rregullt nė republikė, e pėr ndonjė vonesė sado tė shkurtėratyre u shkyēen lidhjet tlefonike, por pėr kėto defekte qė u kanė bllokuar telefonat parapaguesve, kush ka pėrgjegjėsi? Qytetarėt sigurisht ,jo. (Intron)
NUK DO TĖ KETĖ BILETĖ PĖR PLAZHE

Budvė, 8 janar-Kėshilli drejtues i NP « Morsko dobro» nga Budva, qė menaxhon me bregdetin e Malit tė Zi, nga 3oo ofertat e paraqitur nė konkurs, ka lejuar 8o kėrkesa pėr lokacione pėrgjatė bregdetit, duke filluar nga Ulqini e deri nė Herceg Novi.

Nė foto:Kush  janė qiramarrėsit e Plazhit tė Madhe tė Ulqinit sivjet ?

  Gjysma e subjekteve qė janė zgjedhur nga konkursi janė tė reja. Plazhet, tė cilat i kanė shfrytėzuar edhe mė parė i kanė blerė hotelet. Drejtori i NP «Morsko dobro, Dragan Ivanēeviq deklaron se sivjet parashihet tė jepen me qira njė numėr shumė mė i vogėl i lokacioneve. Ēmimet janė tė tregut, por nuk kemi qėllim thjeshtė komercial, por siē ėshtė shprehur ai, qėllimi ynė ėshtė qė tė ruajmė dhe pėrparojmė hapėsirėn. Mbi kėto baza qiramarrėsit duhet tė zbatojnė me pėrpikėri kontratėn. Ai ka theksuar se ēmimi vjetor pėr 5o deri nė loo metra plazh kushton 2o deri nė 3o mijė marka dhe se sivjet nuk do tė ketė biletė pėr tė hyrė nė plazhe. Kjo, sipas tij, bėhet nga motivi pėr tė vėnė nė garė qiramarrėsit qė tė ofrojnė shėrbime sa mė cilėsore.(Intron)

PĖR NDĖRTIMIN E MUZEUT TĖ  ANĖS SĖ MALIT JANĖ TĖ INTERESUAR TĖ NDIHMOJNĖ BASHKATDHETARĖT TANĖ

Katėrkollė, 8 janar-Shoqata e Artistėve dhe Intelektualėve «Art Club» tash disa kohė ka inicuar themelimin e Muzeut tė Anės sė Malit nė kuadėr tė ish-ndėrtesės sė Shkollės fillore. Projekti ėshtė riaktualizuar kėto ditė.

Nė foto: Pamje nga Ana e Malit

 Nail Draga, drejtor i «Art Clubit» dhe i shkollės sė sipėrmendur thekson se pėr realizimin e kėtij projekti kanė shfaqur interesim disa ish- nxėnės tė cilėt ndodhen nė diasporė. Kohė mė parė kėtu ishin zotrinjtė Caf Boga, kryetar i Fondacionit kulturor shqiptaro-amerikan  dhe Luigj Shkreli, si dhe disa bashkėvendės tė tjerė dhe e kanė pėrkrahur hapjen e muzeut tė Anės sė Malit. Mirėpo, thekson Draga, ata presin vendimin e pushtetit lokal mbi kėtė projekt. Ata janė nė gjendje qė tė financojnė, meqė muzeun e ardhshėm e konsiderojnė ėshtė vetė historia dhe identiteti i Anės sė Malit.(Intron)

07.01.2002
ECURITĖ E SHKOLLĖS SĖ KRAJĖS

Ostros, 7 janar-Nė Shkollėn fillore “ Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu”  tė Krajės nuk ėshtė duke u zvogluar numri i nxėnėsve si rezultat i mėrgimit tė madhpor kohėve tė fundit janė duke  shkuar nė perėndim edhe kuadro tė kualifikuara pėr shkak tė bashkimit tė familjeve dhe tė kushteve jo tė mira ekonomike, kėshtu qė pėrseri kėtij institucioni i rikthehet problemi i para 2o- 3o viteve, mungesa e kuadrove adekuate.Drejtori i shkollės, Beqir Berjashi thotė se nė vitin l96o kėtu erdhėn kuadrot e para tė Krajės duke pėrmendur ish-drejtorin, tė ndjerin Rexhep Lanin – Gjeēbritaj, pastaj mėsuesit e tjerė, si Ismail Doda, Ramazan Markoviqin etj. Nė fillim tė viteve 7o-tė arriti njė numėr i madh i kuadrove tė reja.

 

Drejtori pėrmend se tė gjitha objektet shkollore janė te reja, qoftė ajo qendrore apo paralelet e shpėrndara. Kėtė vit shkollor nxėnėsit mėsimet i ndjekin nė l7 paralele prej tė cilave lo janė nė shkollėn amė dhe 7 nė paralele tė shpėrndara fizike.

Ndėr tė tjera, shkollėn e ndihmojnė edhe bashkatdhetarėt tanė nė SHBA siē ėshtė Xhevat Koliqi, i cili ka blerė njė kompjuter, Adem Cuku ka pasuruar bibliotekėn e shkollės me njė numėr tė caktuar librash tė zgjedhur, pastaj Fondacioni Shqiptaro- Amerikan etj. Shkolla boton edhe revistėn “Valėt”, daljen e sė cilės e mbėshtesin shumė bėmirės, thekson drejtori duke i falenderuar pėrzemėrsisht tė gjithė.(Intron)

KALAJA KĖRKON MBĖSHTETJE 

Ulqin, 7 janar-Shoqata “Miqtė e Kalasė” ka reaguar  ashpėr ndaj deklaratės sė kryetarit tė komunės sė Ulqinit, Skėnder Hoxha, tė shfaqur nė media  me rastin e Vitit tė Ri, se nė interes tė qytetarėve bashkėpunon me tė gjithė ata tė cilėt shfaqin dėshirėn pėr tė ofruar ndihmė pėr zgjidhjen e problemeve aktuale, duke pėrfshirė  kėtu edhe pėrkatėsitė partiake dhe nacionale. Nė  reagim, ndėr tė tjera thuhet se kryetari i komunės para disa kohėsh  ka refuzuar iniciativėn e pesė organizatave joqeveritare pėr thirjen e njė seance tė jashtėzakonshme tė Kuvendit tė Komunės sė Ulqinit, nė tė cilėn do tė diskutohej mbi rrjedhat turistike tė vitit tė kaluar, ekologjinė dhe kulturėn nė kėtė mjedis.Shoqata “Kalaja” pajtohet plotėsisht me pohimet e kryetarit tė komunės se shteti i Malit tė Zi ka njė sjellje prej njerke ndaj Ulqinit, por, sipas  kėsaj shoqate, ai ka mundur tė bėjė mė shumė. Sepse, komuna nė vitin l996 ka ndarė 3o mijė dinarė e jo marka pėr rikonstruktimin e ndriēimit publik nė Kala. Se nė ēfarė mėnyre ėshtė bėrė rikonstruktimi, shihet nė ēdo hap. Ky asociacion u sugjeron e rekomandon mysafirėve dhe turistėve qė tė mos e vizitojnė natėn  Kalanė.

 Instalimet telefonike janė terėsisht tė shkatėrruara qė nga termeti i vitit l979, sepse nuk ėshtė ndėrruar asnjė pėllėmbė kabllo tė reja. Por, as qė mund tė bėhet fjalė mbi pastrimin e gėrmadhave, tė cilat pėr ēdo ditė u kėrcėnohen rreziku qytetarėve tė kėtij vendbanimi dhe kalimtarėve tė rastit e mbi tė gjitha fėmijėve tė cilėt pėr ēdo mėngjes duhet tė shkojnė nė shkollė. Nga 6o mijė markat e planifikuara pėr rikonstruimin e rrugėve nė Kala nuk ėshtė shpenzuar asnjė phening.

Organizata humanitare ARC, duke e parė kėtė gjendje  tė Kalasė edhe se si ėshtė lėnė pasdore njeri prej qyteteve mė tė vjetra e mė tė bukura nė Mesdhe, me iniciativėn e Shoqatės “Kalaja” ka blerė njė traktor pėr tė hudhur plehrat nga qyteti i lashtė edhe ėshtė  dhuratė tė ARC dhėnė shoqatės  “Kalaja”.(Intron)

POLICIA PENGOI NJĖ INCIDENT TĖ RĖNDĖ

 Ulqin, 7 janar –Rivaliteti i ashpėr midis dy kishave ortodokes nė Mal tė Zi, asaj serbe dhe autoqefale malazeze u shfaq edhe kėsaj radhe me rastin e festimit tė natės sė Buzmit, pėrkatėsisht Kshnellave. Dje, nė orėt e pasdrekės, nė qytetin e Beranės, policia malazeze arriti tė pengojė njė incident tė rėndė midis ithtarėve tė Kishės Autoqefale Malazeze dhe asaj tė KOS-it. Nė lulishten pranė  lumit Lim, Kėshilli komunal i Kishės Autoqefale e Malit tė Zi kishte paralajmėruar ndezjen e Buzmit, por mė heret kishin arritur mbėshtetėsit  e Kishės Ortodokse Serbe-it me nė krye klerikėt e tyre, kryetarin e kėsaj komune dhe kėshilltarin Dr. Smajo Shabotiq.

 Ata kanė fyer rėndė pėrkrahėsit e KAMZ. Ishin tė pranishėm edhe trumbetues nga Serbia, por edhe kanė shtėnė me armė zjarri kalibrave tė ndryshme.

Mbėshtetėsit e Kishės Autoqefale Malazeze hoqen dorė nga ky organizim fetar, ndėrsa ata tė KOS-it defiluan nėpėr rrugėt e qytetit  duke kėnduar kėngė nacionaliste serbe edhe  sulmuan policinė, ndėrsa kameramanit tė televizionit lokal ia thyen kamerėn.(Intron)

06.01.2002
KOMUNIKATĖ E “ILLYRICUMIT” TĖ TUZIT

Tuz, 6 janar- Me iniciativėn e seksionit tė Drejtėsisė sė OJQ “Illyricum” nga Malėsia  nė Tuz u mbajt njė takim i tė gjitha partive politike tė cilat veprojnė nė Malėsi. Merrnin pjesė pėrfaqėsuesit e DPS-sė, LD nė MZ, tė UDSH-sė, LLMZ, e pėr shkaqe objektive  kanė munguar pėrfaqėsuesit e PSD dhe tė SNP-sė, -thuhet nė komunikatėn pėr opinion tė kėsaj shoqate.

Nė kėtė mbledhje, theksohet nė kėtė komunikatė, ėshtė inicuar nevoja, pėrkatėsisht kėrkesa, qė nė kuadėr tė Ligjit mbi organizimin territorial nė Mal tė Zi, Malėsia tė konstituohet si komunė, pėrkatėsisht t i  kthehet  statusi i komunės nė bazė tė  ligjit mbi qeverisjen vendore.

Po ashtu ėshtė mbėshtetur nisma, pėrkatėsisht kėrkesa qė, pa asnjė shtyrje tė mėtejme, tė themelohet dega e studimeve tė mėsuesisė nė gjuhėn shqipe me seli nė Tuz, e cila do tė vepronte nė kuadėr tė  Fakultetit  Filozofik tė Nikshiqit.

 Shfaqet shpresa se kėto kėrkesa do tė hasin nė mirėkuptim dhe nė pėrkrahje  tė organeve kompetente tė Qeverisė sė Malit tė Zi, si dhe tė partive parlamentare, -pėrfundon kjo  kumunikatė. (Intron)

KOLAPS TOTAL I TRAFIKUT NĖ BALLKAN

Ulqin, 6 janar- Moti i lig, me reshje bore, nė disa vende  ballkanike  ka shkaktuar kolaps  total. Ėshtė vėshtirėsuar ose ėshtė bllokuar nė terėsi trafiku rrugor, hekurudhor dhe detar nė shumė vende.
Bora, me njė trashėsi, mbi  njė
metėr, nė Bullgarinė veriore i ka bllokuar plotėsisht rrugėt. Moti i lig e ka pėrfshirė edhe bregdetin turk, ku pėr herė tė parė pas dhjetė vjetėve bie borė, njoftojnė agjencitė e lajmeve.

 Nė Mal tė Zi, rrugėt kryesore janė tė qarkullueshme, duke pėrfshirė edhe aksin rrugor Rozhajė-Kullė-Pejė, lidhje me Kosovėn.

Nė bisedė me shoferėt e autobusėve qė mbajnė lidhjen me autobusė Ulqin-Prishtinė na thanė sot se nė Kullė ka borė, vėshtirė qarkullohet, por ndėrmarrjet e rrugėve hudhin kripė edhe me pėrkujdesje dhe pajime dimėrore, qarkullohet. (Intron)

MĖ TĖ KORRUPTUARIT NĖ MAL ZI

 Ulqin, 6 dhjetor- Mbi bazat e njė ankete tė zhvilluar nga Qendra e Tranzicionit tė Podgoricės, dogana ėshtė profesioni mė i korruptuar nė Mal tė Zi, por doganierėt ndodhen nė vendin e katėrt nė listėn e tė korruptuarve pas kreut shtetėror, mjekėve dhe policisė financiare Drejtori i Qendrės pėr Tranzicion, Nebojsha Medojeviq ka deklaruar se gjendja nė dogana ėshtė dramatike, kėshtu qė  janė tė nevojshme reforma rrėnjėsore.

 Ai ka vlerėsuar se, praktikisht,janė formuar  klane, grupe tė interesit, miqqėsi, qė ėshtė karakteristike jo vetėm pėr doganė, por edhe polici, policia financiare  dhe disa segmente tė veēaanta tė pushtetit gjyqėsor.(Intron)

05.01.2002
 PĖRSE NDODHIN DIVORCET NĖ DIASPORĖ

Ulqin,  5 janar – Edhe nė botėn shqiptare, familja ka qenė edhe mbetet e shenjtė. Tradicionalisht, shqiptarėt, pa marrė parasysh se ku jetojnė nė viset etnike, familjes i bėjnė pėrkushtimin mė tė madh, duke bėrė sakrificat mė tė skajshme qė ajo tė ndėrtohet sa mė e harmonizuar, me e kulturuar, e arsimuar dhe ekonomikisht mė e begatė. Shikuar nė kontekstin tradicional, vėrtet se nga e kaluara kanė mbetur edhe paragjykime tė ndryshme qė nė kohėn e sotme duhet tė eliminohen, por nė tė mirė tė prosperitetit tė familjes sė ngushtė. Ende nėpėr disa viset tona vazhdon tradita e familjeve shumėanėtarėshe dhe kultivohet mėnyra patriarkale e organizimit familjar, qė pėr kushtet e sotme janė tė diskutueshme. Mirėpo, krahas kėsaj, po ashtu nė kushte tė sotme ndodhin edhe veprime tė tė cilat e dobėsojnė trungun e familjeve tona. Dukuritė, tė shumtėn ndodhin nė diasporė edhe atė mė shumė nė Amerikė. Nė tė vėrtet, ēiftet e rinj ndahen shumė shpejt. Me kėtė problem socialpsikologjik nuk ėshtė marrė askush deri mė tash nga studiuesit tanė. Nuk ėshtė vetėm njė rast. Nuk ndahen vetėm ēiftet e reja me origjinė nga Malėsia, Kraja, Ana e Malit apo Ulqini. Institucioni i martesės te ne shqiptarėt ėshtė shumė domethėnės edhe divorcet pėrjetohet shumė rėndė brenda familjes dhe opinionit. Cilėt faktorė janė ata qė e shkaktojnė kėtė ēakordim tė martesave tė reja.

Niveli i arsimimit, gjendja ekonomike, fejesa e imponuar mbase edhe nė kėso rastesh duhet tė konsiderohet si faktori mė dominues. Sepse, nė viset tona, tė rinjtė, meshkuj apo femra, synojnė qė shokun e jetės ta gjejnė nė shtetet e jashtme, kuptohet nga brumi ynė, e konkretisht nė Amerikė si vendi mė i preferuar ku mund tė sigurohet mirėqenie jetėsore. Pėr tė arritur atje, tė rinjtė tanė bėjnė sakrifica fizike, materiale dhe njerėzore, sepse gjetiu nuk shohin perspektivė. Nė kėtė udhė tė gjatė, tė pasigurtė, shpesh bien edhe nė situata tepėr tėrėnda, edhe  nėpėr burgje. Sidomos pėrjetohet rėndė nėse kėtė fat e kanė vajzat e reja qė janė nisur pėr tė arritur te i fejuari. Reflektohen kėto sakrifica nė jetėn bashkėshortore tė tė rinjve tanė pasi tė jenė bashkuar edhe parė mbase pėr herė tė parė. Sidoqoftė, ndaraja e ēifteve tė reja nuk ėshtė mė diēka e rastėsishme, por ka marė karakterin e dukurisė, duke lėnė pasoja tė dukshme edhe nė katandisjen e familjeve. Duhet ndėrmarrė diēka qė kjo tė studiohet edhe, nė mos mund tė eliminohet, tė zbutet nė maksimum.(Intron)

MONOGRAFIA “KRAJA E SHKODRĖS” E HAJRULLAH KOLIQIT

Ulqin, 5 janar- Kėto ditė dual nga shtypi «Kraja e Shkodrės» e Hajrullah Koliqit, e cila botohet me firmė tė Art Club-it tė Ulqinit. Ky ėshtė libri i tretė qė autori ia kushton vendlindjes sė tij, Krajės edhe ėshtė e shkruar me njė gjuhė tė lehtė plot nostalgji. Autorėt sllavė pas aneksimit tė kėsaj treve etnike shqiptare  Malit tė Zi pas Kongresit tė Berlinit (l878), e kanė qujatur  «Crnogorska Kraina». Koliqi, nė kėtė monografi hedh poshtė tezat e botimeve sllave edhe me gjurmimet e bėra  kundėrvihet  me veprėn «Kraja e Shkodrės».  Kraja dhe Shkodra kanė lidhje aq  tė shumta  dhe tė fuqishme, gjeografike, demografike,  ekonomike, historike, kulturore, farefisnore etj. sa qė realisht pėrbėjnė njė terėsi unike, tė ndarė padrejtėsisht. Sikur fshati Skje i Krajės  tė lidhej me rrugė automobilistike me Zogajt e Shkodrės, disa fshatra tė Krajės do tė mund tė konsideroheshin pjesė e paralagjes sė Shkodrės,”- shkruan ai nė fillim tė librit. Krajanėt shkonin nė qytetin mė tė afėrt tė tyre sipas nevojės, e sidomos ditėve tė pazarit. Madje njė pjesė e konsiderueshme e kėtij qyteti ėshtė e banuar me popullsi me prejardhje nga Kraja. Ata janė vendosur nė Shkodėr nė periudha tė ndryshme pėr shkaqe ekonomike. Nuk dihet saktėsisht numri i tyre, por dihet me siguri mė shumė krajanė ka nė Shkodėr se sa nė Krajė. Ka pasur prijės tė komitėve siē ka qenė Hasim Kraja, Sheh Shamia, Hafiz Ibrahim  Kraja, rilindasit Jusuf Kraja, Filip e Kolė Kraja etj.

 “Sado qė ndarja administrative, sidomos ajo komuniste, midis Shkodrės e Krajės ishte mjaft e gjatė dhe shumė e ashpėr, lidhjet shpirtėrore midis kėtij populli tė ndarė u rajatėn gjithnjė tė fuqishme. Shkodra kishte dhe ka njė kuptim tė veēantė pėr kranjanin. Nė njėfarė mėnyre, ai identifikohet me te.”

 Autori merret me  rrėnjet pagane tė Banierit nė Shestan tė Krajės, duke theksuar shumė prej  figurave  mitologjike tė kultit e riteve pagane ( ilire) etj. qė nuk ekzistojnė mė, por disa prej tyre janė ruajtur, sidomos nė Shestan, pastaj mbi vallen e lashtė  popullore tė njohur si “ Vallja e Krajės, por me shumė interes ėshtė edhe artikulli mbi shėn Gjon Vlladimirin, tė cilin serbėt e konsiderojnė si tė shenjtė tė tyre. Koliqi thotė se tė pėrcaktosh pėrkatėsinė etnike tė njė njeriu, siē ėshtė Gjon Vladimiri, qė ka jetuar nė mesjetė pėr shumēėka tė errėt, nuk ėshtė punė serioze, e aq mė pak shkencore. Mirėpo, Koliqi konstaton se shėn Gjon Vlladimiri ėshtė shenjtor i tokės arbėrore. Ai ishte me shekuj shenjtor i shqiptarėve ortodoksė, e jo i serbėve.(Intron)

DIMĖR SHUMĖ I ASHPĖR

 Ulqin, 5 janar- Edhe ditėt e para tė kėtij muaji filluan me temperatura shumė tė ulėta edhe nė Ulqin. Gjatė orėve tė natės zhiva nė termometėr zbret deri nė minus 6 gradė  e mė shumė. Specialistėt thonė se agrumet janė nė gjendje tė vėshtirė, por nėse ngricat nuk do tė jenė edhe mė tė theksuara, kanė gjasa qė dėmet tė jenė mė tė vogla, sidomos nė plantacionet e mandarinave si pema mė e ndjeshme. Ka raste edhe tė pėlcitje tė tubacioneve tė ujėsjellėsit nėpėr shtėpi, ndėrsa lėndėt mė tė konsumuara pėr ngrohje janėe drutė, tė cilat  e kanė ngritur ēmimin edhe vėshtirė gjenden pėr t u  blerė. Gjatė tėrė ditės npėpr qytet vėrehen ngarkesa, madje edhe mbi vetura luksoze.

 Siē shihet, mė kryesore ėshtė qė tė sigurohet ngrohje, sepse pėrkufizimet e rrymės elektrike zbatohen nga 3 janari, por edhe pa orare tė caktuara.

Nė Ulqin janė vėrejtur autobusėt nga Prishtina, qė do tė thotė se, ndonėse me vėshtirėsi, mund tė kalohet nėpėr Kullė, pikė kufitare midis Malit tė Zi e Kosovės.

Nė Mal tė Zi nuk ėshtė shėnuar asnjė rast vdekjeje si pasojė e temperaturave tė ulėta.(Intron)

04.01.2002
PROBLEMET E KONVERTIMIT TĖ  VALUTAVE

Ulqin, 4 janar-Nė Ulqin konvertimi i markės nė monetėn e re, euro, sikur nuk ka ngjallur interesim tė theksuar, por kėmbimi i kėtyre valutave bėhet vetėm nė Entin e pagesave, dega e kėtushme. Dje nė  ishte e autorizuar edhe ekspozitura e Bankės malazeze, mirėpo tė gjithė qytetarėt qė i janė drejtuar asaj janė orientuar nė Entin e pagesave. Kėtu reduktimet e  rrymės elektrike qė nė orėn ll, oo paralizuan konvertimin e markės, kryesisht nė valutėn e re, sepse nuk mund tė rivendoseshin lidhjet kompjuterike me Podgoricėn. Padyshim se kjo gjendje, nuk shkaktoi pakėnaqėsi  vetėm te qytetarėt, por edhe tė vetė punonjėsit nė sportelet e kėtij enti.

 Kėta tė fundit, njoftuan qytetarėt se ky proces do tė zgjasė tre muaj, mirėpo njerėzit kishin pritur gjatė edhe kishin  bėrė udhtim pėr tė ardhur kėtu nė mot tė ftohtė edhe kishin dėshirė qė tė kryejnė punė, tė konvertojnė shumat e caktuara. Vėrehet edhe kjo: nė popull ende ezistojnė paqartėsi rreth shumės qė nuk do t i  nėnshtrohet provizionit. Por, siē ėshtė kumtuar, shuma mbi 5 mijė marka  ka provizion nė masėn prej o,5 pėr qind.(Intron) Ata qytetarėt tė cilėt kanė arritur tė konvertojnė markėn nė monetėn e re, ankohen se nuk kanė marrė apoena tė imta dhe se kusurin e marrin nė marka nė treg, shitore, postė etj.(Intron)

SHQIPTARĖT  MBĖSHTESIN PAVARĖSINĖ E MALIT TĖ ZI

Ulqin, 4 janar- Pas dorėheqjes sė anėtarėve tė kryesisė sė degės sė kėsaj partie nė Malėsi, tė kryesuar nga Prelė Vulaj dhe Fran Gojēaj, sė afėrmi do tė zgjidhjet ushtruesi i detyrės sė kryetarit tė kėsaj dege. Mė pastaj, nė koordinim me kryesinė e partisė, do tė pėrgatitet Kuvendi zgjedhor i kėsaj dege nė tė cilin do tė zgjidhet  udhėhqeja e UDSH pėr Malėsinė, ka deklarua pėr media Ferhat Dinosha, zėdhėnės  dhe deputet i Unionit Demokratik tė Shqiptarėve..

 Ai ka shtuar se UDSH edhe mė tej ėshtė  forca kryesore  politike nacionale e shqiptarėve nė Mal tė Zi edhe sipas tij, gjasat janė qė tė forcohet edhe mė shumė nė tė ardhmen. Ai ka thėnė se nuk ėshtė e vėrtetė se Malėsia e ka humbur besimin ndaj tij edhe sikur, vėrtet tė ishte nė shenjestėr, atėherė mbi kėtė duhet tė diskutohet nė Kėshillin Qendror tė UDSH, meqė ai nuk ėshtė anėtar i kryesisė sė degės  sė UDSH pėr Malėsinė. Nuk kanė dhėnė dorėheqje tė gjithė anėtarėt e kryesisė. Dega i ka nėndegėt e veta edhe ata qė do tė marrin vendimin, janė mbėshtetės apo jo tė UDSH-sė. Dinosha ka nėnvizuar se mbi kėto baza nuk mund tė thuhet se nė Malėsi nuk funksionon Unioni Demokratik i Shqiptarėve, duke i quajtur qesharake pohimet se ai e ka privatizuar  partinė dhe se ka qenė kandidat i degės sė Ulqinit nė krye tė listės nė zgjedhjet e pėrgjithshme tė vitit tė kaluar.

 UDSH vepron nė  nivel tė Malit tė Zi, ndėrsa kandidatura ime ėshtė inicuar nga  tė gjitha degėt e partisė, si tė Malėsisė, Ulqinit e Plavės. Ka pasur edhe kandidatė tjerė pėr vendin e parė tė listės zgjedhore. Nė vendin e dytė, por pa u votuar, ka qenė Prelė Vulaj.

 Para rezultateve zgjedhore nuk ėshtė bėrė fjalė  se kush do tė  mbulojė disa funksione republikane nėse arrijmė kushtet edhe na ofrohet  nga mandatari i qeverisė. Mirėpo, morėm ofertėn  pėr ministėr tė popujve pakicė.

Pėrfaqėsuesit e degės sė Malėsisė kanė thėnė se ky vend i takon personit qė ishte nė vendin e dytė nė listėn zgjedhore, ndėrkaq dega e Ulqinit fillimisht ka deklaruar se do tė mbėshtesė ministrin e deriatėhershėm, Luigj Junēaj qė tė mbetet nė kėtė post, mirėpo pasi kanė marrė pėrgjigjen se Junēaj  nuk do tė mbesė, sepse Vulaj ėshtė i dyti nė listė, Ulqini ka propozuar Gėzim Hajdinagėn. Hajdinaga mori shumicėn bindėse nė Kėshillin Qendror, kurse reagimi i Ferhat Dinoshės ka qenė, nėse Ulqini lė mundėsinė pėr ish-ministrin, atėherė kjo mundėsi duhet tė ekzistojė edhe pėr z.Prelė  Vulaj sepse ai ka qenė nė listėn zgjedhore  e jo Junēaj. Shumica e ka votuar kundėr propoyimit tim, sqaron Dinosha. Ai thotė se kėtu e kanė burimin pakėnaqėsitė edhe pse Vulaj ka pasur ofertė qė tė jetė zėvendėsministėr.

Nė pyetjen  se ēfarė do t u   preferoni zgjedhėsve lidhur me pavarėsinė e Malit tė Zi, Dinosha ka thėnė se UDSH ende nuk ka marrė qėndrim partia se ēfarė do tė bėjmė nėse organizohet referendumi, por mendoj se qėndrimi ynė do tė jetė qė tė ftojmė votuesit pėr tė mbėshtetu pavarėsinė e Malit tė Zi.(Intron)

I «VDEKURI» I GJALLĖ

 Podgoricė, 4 janar- Edin Vatiq, taksist  nga lagja Zabjello e Podgoricės, pėr pak kėto ditė nuk e pagoi shumė shtrenjtė humanitetin e tij. Rreth orės lo,oo atij i ėshtė drejtuar njė pacient njė person  me emrin Pero N., i cili e ka lutur ta transportojė  urrgjentisht  nė Qendrėn e ndihmės sė shpejtė  sepse i ka humbur ndjenjat. Ashtu edhe ka vepruar. Nė qendrėn e sipėrpėrmendur pacientit i kanė kėrkuar librezėn  e shėndetėsisė, por nuk e ka pasur me vete. Atėherė taksisti ia ka  dhėnė librezėn e tij. Pacienti ėshtė pranuar nė Urrgjencė, kurse taksisti ka shkuar nė punė tė vet.

 Pėr habi tė madhe pacienti vdes nė spital  edhe personeli ka qenė nė dilemė tė madhe se  kujt t ia kumtojė kėtė lajm tė hidhur. Duke u mbėshtetur nė tė dhėnat e librezės shėndetėsore, kanė njoftuar familjen e taksistit  mbi kėtė rast. Nė familje ka pėlcitur vaji dhe gjėma pėr tė “ vdekurin”, i cili nė ato ēaste ka qenė duke pirė kafe nė njė lokal, shėndosh e mirė. Ku e kanė vėrejtur anėtarėt e familjes  sa nuk janė shastrisur nga gėzimi. I shoqqqėruar nga dy policė, ka shkuar nė Qendrėn e urrgjencės pėr tė identifikuar  tė vdekurin edhe pėr vete pėr tė “dėshmuar “ se ėshtė gjallė. (Intron)

03.01.2002
TOPONIMET- DĖSHMI E GJALLĖ

Ulqin, 3 janar- Kur shqyrton emrat e vendeve, toponimet, jo vetėm tė trevave tona, qė pėrfshihen midis liqenit tė Shkodrės dhe Detit Adriatik, por edhe mė gjerė, nė gjithė hapėsirėn e ish-Ilirisė, studiuesit nuk ka si tė mos i bjerė nė sy njė dukuri shumė e rėndėsishme: kėta emra sė pari janė pėrddorur prej nesh, vendėsve iliro-arbro-shqiptarė dhe pastaj kanė hyrė nė gjuhėn e ardhėsve.

Kėshtu, emrat e vendeve tanė janė pėrdorur prej romakėve, qoftė prej administratės sė tyre, qoftė prej shkrimtarėve tė tyre, duke i marrė prej nesh dhe duke ia pėrshtatur gjuhės sė tyre.

Ndryshimet e fonetikės qė kėta emra kanė pėsuar gjatė kalimit nga ilirishtja nė latinishte, janė mjaft tė dukshme. Po kėshtu ka ndodhur edhe nė kohėt mė tė vona, kur kėta emra vendesh janė pėrdorur prej italishtofolėsve, sidomos prej vendėsve. Mė nė fund kanė ardhur sllavėt dhe studiuesit i bie nė sy  qė, sidomos mikrotoponimet, ata i kanė marrė prej administratės italovenedikase. Kurse mikrotoponimet tanė, ose i kanė pėrkthyer, ose, gjatė pėrdorimit, u kanė bėrė ndryshime kuptimore dhe formale. (Gjokė Dabaj, ”Buzuku”nr.4, Ulqin, dhjetor 2ool)
PĖRSERI ME REDUKTIME

 Ulqin, 3 janar- Elektroekonomia e Malit tė Zi e mbajti premtimin, se gjatė festave tė Vitit tė Ri do tė sigurojė furnizim tė rregullt me energji elektrike, por ky afat skadoi sot edhe qė nė mėngjes filloi pėersi aplikimi i reduktimeve tė rryymės me nga katėr orė kohėzgjatje. Zyrtarėt e lartė tė Elektroekonomisė malazeze thonė se pėr shkak tė mungesės sė thengjilit punon me njė kapacitet minimal edhe Termoelektrana.

Njė pjesė e energjisė elektrike vazhdon tė sigurohet nga Rumania dhe Serbia. Konsumatorėt janė duke shpenzuar sasira tė mėdha tė energjisė, por ėshtė duke u kthyer edhe borxhi ndaj vendeve fqinje, thonė pėrgjegjėsit mė tė lartė tė Elektroenergjisė sė Malit tė Zi. (Intron)

 

UJQIT PO BĖJNĖ KĖRDI

  Tivar, 3 janar-Qė nga fillimi i sezonit tė sivjetėm i gjuetisė, ujqit nė katundet malore tė komunės sė Tivarit janė duke bėrė dėme tė mėdha. Mirėpo, edhe gjuetarėt janė duke i ndjekur ata. Deri mė tash janė vra tre ujqe nė Goranė, Tugjemil e Maėlin e Petrovacit. Mirėpo, fshatarėt e kėsaj komune i ka pėrfshi paniku edhe kėrkojnė njė aksion mė tė zgjeruar tė gjuetarėve kundėr kėtyre bishave tė dėmshme dhe tė rrezikshme. Pėrgjegjėsit e ndėrmarrjes pėr mbrojtjen dhe kultivimin e gjahut “Rumija” sė shpeejti do tė organizojė njė pritė kundėr ujqėrve.

    Siē vlerėsohet, dimri i ftohtė, me ngrica dhe temperatura tė ulėta ka ndikuar qė bishėt tė arrijnė nė katundet e pėr rreth Tivarit. Para Vitit tė Ri kanė pre kopetė e dhenve, siē thuhet, nė “oborr tė shtėpisė”. Nė Mikuliq, pėrveē deleve, kanė pre  qe dhe kuaj. Fshatarėt thonė se bagėtitė mė nuk mund tė lihen mė pa bari, siē ėshtė vepruar deri mė tash.(Intron) 
02.01.2002
POLEMIKĖ RETH NDĖRTIMIT TĖ  MATERNITETIT NĖ ULQIN

 Ulqin, 2 janar-Drejtori i Shtėpisė sė Shėndetit nė Ulqin, Dr. Selim Ismajli , duke polemizuar me pikėpamjet e Dr. Gani Karamanagės tė paraqitura nė tė pėrkohshmen “Kronika” tė Ulqinit, rreth  ndėrtimit tė maternitetit nė Ulqin thekson:”vėrtet ēėshtja e maternitetit nė Ulqin nuk ėshtė e re  dhe jo vetėm kaq.Ėshtė njė ēėshtje madhore  kundėr sė cilės ėshtė vėshtirė tė jesh.Ishte nė njė kohė plotėsisht e realizuar ( mė l982).Reparti i Opstetrikės ishte terėsisht i pajisur pėr kohėn nė mėnyrė moderne. Mungoi vetėm prerja e shiritit.Pse nuk u pre ai,Dr. Ismajli ia drejton kėtė pyetje  Dr. Karamanagės…pasoi njė kohė e vėshtirė dhe e gjatė, l6- vjeēare “,-nėnvizon Dr. Ismajli duke theksuar se Dr. Karamanaga ishte personi nr. 2 nė kėtė institucion (Shtėpinė e Shėndetit nė Ulqin) dhe nuk pati lėvizje nė kėtė ēėshtje.

Dr.Ismajli  duke iu pėrgjigjur njė artikulli tė Dr. Karamanagės, i cili tė ketė shkruar se :”udhėheqja e tanishme e Shtėpisė sė Shėndetit nuk kanė lejuar dhe i kanė bėrė tė pamundur kėto aktivitete “,thekson se “ndoshta mė lehtė ėshtė qė faji t`i lihet udhėheqėsit- drejtorit , mbiemrin e tė cilit edhe pas tri vjetėsh e gjysmė  nuk e di apo nuk mund ta thotė(sklerozė apo ironi)”Dr. Ismajli nė reagimin e tij thekson se ēėshtja e maternitetit nuk ėshtė e thjeshtė.Udhėheqja e tashme e Shtėpisė sė Shėndetit, jo vetėm qė nuk ėshtė barrierė pėr zgjidhjen e kėsaj ēėshtjeje ,por me asnjė potez tė kėtillė nuk e ka penguar,-thotė ai.(Intron)
“KRAJA E SHKODRĖS” E HAJRULLAH KOLIQIT

 Ulqin, 2 janar- Me firmėn e Art Club-it  posa dual nga shtypi edhe njė vepėr e re. Fjala ėshtė pėr monografi tė Hajrullah Koliqit, tė cilėn e ka titullar “Kraja e Shkodrės”( gjurmė e gjurmime).I tėrė libri i kushtohet vendlindjes sė autorit, Krajės edhe nė tė janė paraqitur artikuj, studime, ese dhe poezi kushtuar Krajės, traditės sė saj tė lashtė.Autori nė hyrje tė librit ndėr tė tjera thotė se “ unė jetoj me nostalgji dhe dashuri ndaj Krajės.

 Ajo ėshtė vendlindja ime.Aty kam varret e tė parėve , prindėrit dhe tė afėrmit e mi.Borxh tė madh iu kam atyre dhe Krajės, nė pėrgjithėsi”- thotė autori me kaq nostalgji.

Libri ėshtė njė literaturė interesante dhe lexohet me njė frymė sepse autori me aq pėrkushtim e dėshmi nxjerr nė dritė natyrėn,historinė,kulturėn, etnopsikologjinė, folklorin e saj etj.(Intron)

DUHET TĖ ĒRRENJOSEN NDASITĖ

 Ulqin, 2 janar –Ish- sekretari i LD nė MZ dhe ish- deputeti i kėsaj partie nė Parlamentin e Malit tė Zi, Muhamet Nika, zėdhėnės i Partisė sė Prosperitetit Demokratik me seli nė Ulqin, i pyetur se si e vlerėson punėn e deritashme tė deputetėve nga zona shqiptare nė  deklroi se personalisht jam shumė i zhgėnjyer  me punėn e deputetėve nga zona shqiptare nė Kuvendin e Malit tė Zi, qofshin ata nga dy subjektet politike shqiptare dhe ata tė partisė sė kryetarit Gjukanoviq.Edhe nė mandatin tim ka pasur deputetė shqiptarė nė partitė malazeze ,mirėpo ata kanė qenė mė tepėr tolerues  dhe nuk kanė treguar vullnet qė tė konfrontohen me ne.Ta zėmė, nuk kemi asnjė replikė.Ka ekzistuar njė marrėveshje spontane pa ndonjė dakordim paraprak. Mirėpo siē duket , ata  nuk e kanė kryer punėn e vet si duhet dhe partia e Gjukanoviqit i ndėrroi ato kuadro dhe tash solli dy deputetė , tė cilėt kanė pėr detyrė, siē duket, tė ngacmojnė dy deputetėt e partive nacionale.Unė nuk i kuptoj dy deputetėt e subjektit nacional, tė cilėt po i kursejnė rivalėt e tyre.

Nė pyetjen se ēka mendon pėr  perspektivėn e subjektit politik shqiptar nė Mal tė Zi, z. Nika pėrgjigjet se ne u distancuam nga dy partit shqiptare, pasi edhe vetė kemi qenė pushtetarė nė komunėn e Ulqinit,pikėrisht nė momentin e revoltės sė qytetarėve tė cilėt u indinjuan nga pushteti vendor qė zotėrohet nga dy partitė politike.

 Fjala ėshtė pėr keqpėrdorimin e  mjeteve tė Bashkėsisė Evropiane, tė cilat do tė duhet t`u ndaheshin familjeve tė cilat strehuan tė dėbuarit shqiptarė nga Kosova.Mjerisht kėto para pėrfunduan nė xhepat e pushtetarėve lokalė.Pa e shikuar njėherė aferėn e kėtyre mjeteve nuk mendoj se do tė arrihet njė koalicion  brenda tre subjekteve politike nė komunėn e Ulqinit.

-Konsideroj se ne  duhet t`i pranojmė ndasitė.Ato ekzistojnė edhe nuk duhet t`i mbyllim sytė.Ekziston ndarja konfesionale, ajo krahinore ,por duhet t`i lėmė qė ato tė konsumohen deri nė fund dhe tė kuptojmė se interesi i shqiptarėve ėshtė qė tė jenė tė bashkuar. Mirėpo, nuk duhet tė vuajmė nga morali i rrejshėm sepse . ndonjėherė nė emėr tė kombėtares njerėzit arrijnė tė bėjnė tė gjithė veprimet e dobėta qė sjell politika.Kam hetuar se dikush thiret nė emėr tė njė lokalizmi ose tė ndarjes konfesionale,mirėpo ai mė sė paku mund tė flasė nė emėr tė konfesionit ose tė ndarjeve tė ndryshme territoriale ,pikėrisht atė person nuk e mbėshtet as familja e tij.Kėso rastesh po shihen nė Ulqin edhe te mbarė shqiptarėt nė Mal tė Zi.(Intron)

                 
01.01.2002
VITI I RI SOLLI EVRON

 Ulqin, 1 janar- Qė nga dita e sotme edhe nė Mal tė Zi, krahas markės, do tė jetė edhe evro. Deri nė fund tė marsit do tė mund tė bėhet konvertimi  e mė pastaj evro mbetet monetė e vetme zyrtare. Evro tashmė ka arritur nė Mal tė Zi. Para dhjetė ditėsh me njė aeroplan nga Gjermania janė sjellur 3o milion evro (6o milion marka).

Konvertimi fillon qė nga dita e sotme  sipas raportit l:l,9553. Konvertimi mbi 5 mijė marka do tė bėhet me provizion prej o,5 pėr qind, nė mėnyrė qė pas dhjetė vjetėve kursimi tė kthehet nė bankė, sqaron Lubisha Kėrgoviq, kryetar i Pleqėsisė se Bankės Qendrore.(Intron)
PA ASNJĖ  OBJEKT TĖ RI

Ulqin,1 janar- Kjo komunė vitin qė lėmė pas e mbylli pa asnjė objekt tė ri shoqėror. Ėshtė pritur se, qė pikėrisht, kėsaj radhe tė pėrfundojė bulevardi apo Shtėpia e Kulturės, por kjo nuk ndodhi. Rreth bulevardit pati shumė premtime, megjithatė ai ende nuk ėshtė gati. Zyrtarėt e Ulqinit thonė se ky projekt do tė pėrfundojė deri nė fillim tė stinės turistike. Duhet parė a do tė mund tė ndodh kjo.

  Sipas radhės, nė pranverė duhet tė mbahen zgjedhjet lokale edhe ndodh nė kėto raste partitė pėr tė vazhduar pushtetin bėjnė tė pamundurėn pėr tė kryer ndonjė objekt qė tė arsyetojnė anagazhimet e tyre para elektoratit.

Ndėrkaq, Shtėpia e Kulturės duhet tė presė kohė mė tė favorshme edhe pse ka filluar tė ndėrtohet tash afro njėzet vjet.(Intron)

MBROJTJA E LIQENIT TĖ SHKODRĖS

Ostros, l janar- Shoqata ekologjike «Kalimera» nga Ulqini sė bashku me Bashkėsinė Lokale tė Ostrosit po shpėrndajnė  material propagadues me qėllim tė mbrojtjes sė liqenit tė Shkodrės, i cili ėshtė ndėr mė tė mėdhenejtė nė Ballkan.  

   Nė foto: Pamje nga liqeni i Shkodrės  

 Siė thuhet, liqeni ėshtė mė i pasuri nė Evropė me peshq e shpezė, njėherėsh edhe resursi mė i madh liqenor nė Mal tė Zi. Nė njerin nga mesazhet qė lansojnė kėta dy subjekte ėshtė se «Liqeni i Shkodrės ėshtė pasuria jonė mė e madhe, kultura jonė dhe cilivizimi ynė», por tėrhiqet vėrejtja se «Shkatėrrimi i liqenit ėshtė pasqyrė e dhunės dhe primitivizmit, mbrojtja e liqenit ėshtė pasqyrė e kulturės dhe e cilivizimit. Ta mbrojmė liqenin sepse me kėtė e ruajmė veten dhe pasardhėsit».(Intron)